Keturi Principai. Penkta Dalis. Antrasis Principas

Šeichas Salih al Fauzān  حفظه الله sako:

TEKSTAS

Antrasis principas: Jie (politeistai) sako: “Mes kreipiamės ir šaukiamės jų tik siekdami artumo ir tarpininkystės (su Alah)”. Taigi įrodymas prieš juos siekiančius artumo (per stabus, laikant juos globėjais, arabiškai aulija) yra šis:

أَلَا لِلَّهِ ٱلدِّينُ ٱلۡخَالِصُ‌ۚ وَٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ مِن دُونِهِۦۤ أَوۡلِيَآءَ مَا نَعۡبُدُهُمۡ إِلَّا لِيُقَرِّبُونَآ إِلَى ٱللَّهِ زُلۡفَىٰٓ إِنَّ ٱللَّهَ يَحۡكُمُ بَيۡنَهُمۡ فِى مَا هُمۡ فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ‌ۗ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِى مَنۡ هُوَ كَـٰذِبٌ۬ ڪَفَّارٌ۬ 

“Ir tie, kurie juos laiko globėjais vietoj Allah (sako): “Mes šloviname juos tik tam, kad jie mus suartina su Allah.” Iš tikro, Allah teis tarp jų esančius skirtumus. Iš tiesų, Allah neparodys teisingo kelio tam, kuris yra melagis ir netikintysis.” (Sura Az-Zumar, 39:3)

Ir įrodymas siekiant tarpininkystės (per stabus) yra Allah  تعالى žodžiai suroje “Junus":

وَيَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَضُرُّهُمۡ وَلَا يَنفَعُهُمۡ وَيَقُولُونَ هَـٰٓؤُلَآءِ شُفَعَـٰٓؤُنَا عِندَ ٱللَّهِ‌ۚ 

“Ir jie šlovina vietoj Allah stabus, kurie nei jiems duoda žalos, nei naudos sakydami: “Šitie yra mūsų tarpininkai su Allah.” (Sura Junus, 10:18)

Tarpininkystė yra dviejų tipų: Uždrausta tarpininkystė ir patvirtinta tarpininkystė. Uždraustoji tarpininkystė yra ta, kuri yra siekiama iš kito nei Allah تعالى, kuomet tai įgyvendinti gali tik Allah تعالى. Ir įrodymas yra iš Allah تعالى  šioje eilutėje:

“O jūs kurie tikite! Išleiskite ką uždirbote Mano dėka prieš ateinant tai Dienai kai nebebus jokių derybų, nei bičiulystės, nei tarpininkavimo. Ir tai yra netikintieji, kurie yra bloga-darantys (arabiškai dzalimūn).” (Sura Al-Bakara, 2:255)

Patvirtintoji tarpininkystė yra ta, kuri yra siekiama iš Allah تعالى  ir toks asmuo yra pagerbtas tokia misija vardan savo žygdarbių ir kalbos, kurie yra malonūs Viešpačiui, ir ta tarpininkystė jam bus suteikta tik po to, kai jis gaus Viešpaties leidimą. Aukščiausiasis Allah  تعالى sako:

مَن ذَا ٱلَّذِى يَشۡفَعُ عِندَهُ ۥۤ إِلَّا بِإِذۡنِهِ

“Kas galės tarpininkauti, jeigu ne tas, kuriam bus duotas leidimas (sutikimas)?” (Sura Al-Bakara, 2:255)

PAAIŠKINIMAS

Antrasis principas yra toks, kad politeistai (mušrikyn مشركون), kuriuos Allah تعالى.  taip pavadino ir paskelbė juos amžinaisiais Pragaro gyventojais, neatlieka širko tauhyd Ar-rububijoje, bet jie atlieka širką tauhyd al-uliuhyjoje (garbinime). Jie nesako, kad jų stabai galintys kurti ir išlaikyti (palaikyti gyvybę visame ką Viešpats sutvėrė) kartu su Allah تعالى, tačiau jie priima juos kaip tarpininkus, kaip Allah تعالى sako šiame ajate:

وَيَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَضُرُّهُمۡ وَلَا يَنفَعُهُمۡ وَيَقُولُونَ هَـٰٓؤُلَآءِ شُفَعَـٰٓؤُنَا عِندَ ٱللَّهِ‌ۚ 

“Ir jie šlovina vietoj Allah stabus, kurie nei jiems duoda žalos, nei naudos sakydami: “Šitie yra mūsų tarpininkai su Allah.” (Sura Junus, 10:18)

“…kurie nei jiems duoda žalos, nei naudos…” Politeistai (mušrikyn مشركون) pripžįsta, kad jų stabai (“globėjai”) (arab. aulija) negali jiems duoti nei naudos,  nei žalos, tačiau jie laiko juos tarpininkais prieš patį Allah  تعالى savo poreikiams patenkinti ar įgyvendinti. Todėl jie tiki ir aukoja tiems stabams ir duoda jiems įžadus, ne dėl to kad tie stabai turi galios kurti, išlaikyti (visatą ir visa kas sukurta), atnešti naudos ar žalos, bet dėl to, kad jie tiki jais esant tarpininkais su Allah تعالى. Toks yra politeistų (mušrikyn مشركون)  tikėjimas.

Ir kuomet jūs debatuojate su šio laikmečio kapo-garbintoju, jis kartoja šį teiginį žodis žodin sakydamas: “Aš žinau, kad šis “globėjas” (arab. wali) ar šitas šventasis negali atnešti žalos ar naudos. Nepaisant to, jis yra šventasis ir aš noriu, kad jis tarpininkautų tarp manęs ir Allah.”

Tarpininkystė gali būti arba galiojanti arba negaliojanti. Tarpininkystė, kuri yra galiojanti ir tikra, privalo atitikti šias dvi sąlygas. Pirmoji sąlyga yra ta, kad tarpininkystė bus įvykdoma tik su Allah تعالى  leidimu ir antroji sąlyga, kad asmuo, kuriam bus suteikiama garbė būti tarpininku, bus tauhydo žmogus (t.y. tas asmuo neturės spragų tauhyde ir nebus daręs širko, bet jis gali būti tas, kuris yra nuodėmingasis iš muvahidyn). Tai jeigu netenkinama nors viena iš šių sąlygų, tarpininkystė bus negaliojanti ir netikra. Visagalis Viešpats sako:

مَن ذَا ٱلَّذِى يَشۡفَعُ عِندَهُ ۥۤ إِلَّا بِإِذۡنِهِ

“Kas galės tarpininkauti, jeigu ne tas, kuriam bus duotas leidimas (sutikimas)?” (Sura Al-Bakara, 2:255)

يَعۡلَمُ مَا بَيۡنَ أَيۡدِيہِمۡ وَمَا خَلۡفَهُمۡ وَلَا يَشۡفَعُونَ إِلَّا لِمَنِ ٱرۡتَضَىٰ وَهُم مِّنۡ خَشۡيَتِهِۦ مُشۡفِقُونَ 

“Ir jie negalės tarpininkauti išskyrus tą, kuriuo Allah yra patenkintas.” (Sura Al-Anbija, 21:28)

Ir jie yra muvahidyn (tie, kurie yra monoteistai), nors ir jeigu jie yra turintys nuodėmių. Kas liečia netikinčiuosius (kufār) ir politeistus (mušrikyn), tai jiems nebus naudos iš tarpininkaujančiųjų. 

وَأَنذِرۡهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡأَزِفَةِ إِذِ ٱلۡقُلُوبُ لَدَى ٱلۡحَنَاجِرِ كَـٰظِمِينَۚ مَا لِلظَّـٰلِمِينَ مِنۡ حَمِيمٍ۬ وَلَا شَفِيعٍ۬ يُطَاعُ 

“Tenai nebus  politeistams nei bičiulio, nei tarpininko, kuriam būtų skiriamas dėmesys.” (Sura Ghafir, 40:18)

Tai yra žmonės, kurie esą girdėję apie tarpininkystę, bet jiems nėra žinoma jos reikšmė ir jie ėmėsi jos siekti pas žmones (stabus) neteisėtai, neturėdami tokios teisės iš Allah تعالى .

Iš tikro, jie siekė tarpininkystės pas tą, kuris pats atliko širką su Allah تعالى , ir kuris pats nesusilauks tarpininkavimo iš tarpininkaujančių. Taigi jie yra neišmanantys apie teisėtą ir neteisėtą tarpininkavimą.

Tarpininkavimas turi sąlygas ir apribojimus, jis nėra neribotas ir yra dviejų tipų:

Tarpininkavimas be Allah Leidimo, kurį Jis paneigė. Taigi, niekas negali tarpininkauti be Jo sutikimo. Kuomet pats geriausias iš žmonių tarpo ir Paskutinis iš visų Pranašų - Muhammed صلى الله عليه وسلم tarpininkaus žmonėms stovintiems prieš savo Viešpatį Teismo Dieną, jis صلى الله عليه وسلم atsiklaups padėdamas kaktą ant žemės prieš Allah تعالى ir melsis šlovindamas ir garbindamas Jį. Jis bus tokioj būsenoj iki kol jam bus pasakyta: “Pakelk galvą, kalbėk ir tu būsi išklausytas, prašyk užtarimo (užstojimo, kad nepapultų į Pragarą-tarpininkystės)  ir tavo prašymas bus priimtas.” (Al-Bukchari 7510). Taigi jis صلى الله عليه وسلم  netarpininkaus nebent jam bus leista.

Patvirtinta tarpininkystė bus skiriama tauchydo žmonėms. Todėl, politeistas nepasipelnys tarpininkyste. 

Tas, kuris siekia artumo ir duoda įžadus mirusiajam kapuose yra politeistas, kuris nepasinaudos tarpininkyste.

Susumavus gaunasi taip, kad paneigta tarpininkystė yra ta, kurios siekiama be Allah تعالى leidimo ir patvirtinta tarpininkystė yra ta, kuri skirta tauchydo žmonėms gavus leidimą iš Allah تعالى.

Iš Anglų Kalbos vertė Nora Umm Youcef.

Šaltinis: salafipublications.com

Keturi Principai. Ketvirta Dalis. Pirmasis Principas

Tekstas Islamo Šeicho Muchammed 

Ibn Abdul-Vuahhāb (رحمه الله)

Paaiškinimai yra Šeicho Salich Al-Fauzān

 ibn Abdullah Ali Fauzān  (حفظه الله)

Šeichas Salich Al-Fauzān  (حفظه الله) sako:

TEKSTAS

Pirmasis principas yra žinoti, kad netikintieji (kufār), su kuriais kovojo Pranašas  (ﷺ), pripažino tai, kad Aukščiausiasis Allah yra visko Kūrėjas ir visų įvykių Valdovas, bet tai jiems nepadėjo įžengti į islamą ir įrodymas yra šiame Allah (تعالى)  pasakyme:

قُلۡ مَن يَرۡزُقُكُم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ أَمَّن يَمۡلِكُ ٱلسَّمۡعَ وَٱلۡأَبۡصَـٰرَ وَمَن يُخۡرِجُ ٱلۡحَىَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَيُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتَ مِنَ ٱلۡحَىِّ وَمَن يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَ‌ۚ فَسَيَقُولُونَ ٱللَّهُ‌ۚ فَقُلۡ أَفَلَا تَتَّقُونَ 

“Sakyk: Kas jus aprūpina iš dangaus ir žemės? Ir kam priklauso  klausa ir rega (kas yra to savininkas ir kūrėjas)? Ir kas prikelia iš numirusių (duoda gyvybę) ir sukelia mirtį (atima gyvybę)? Ir kas valdo visus reikalus, įvykius? Jie jums atsakys: “Allah.” Sakyk: “Ar neturėtumei dėl to bijoti Dievo bausmės (dėl prilyginimo Jam kitų dievų ir garbinimo jų lygiagrečiai su Juo)?” (Junus, 10:31)

PAAIŠKINIMAS

Pirmasis principas yra, kad jūs žinotumėte, kad netikintieji (kufār), su kuriais kovojo Pranašas (ﷺ), pripažino “tauchyd ar-rububija” - t.y. kad Allah yra visos visatos Valdovas ir Kūrėjas, bet nepaisant to, šis pripažinimas jų neįtraukė į islamo rėmus ir neapsaugojo jų kraujo (būti pralietam) ir jų turto (būti pasisavintam).

Visa tai įrodo, kad tauchydą sudaro ne tik tauchyd ar-rububija pripažinimas ir kad širkas yra ne tik širkas tauchyd ar-rububijoje, iš tikro, nei vienas net ir neatlieka širko toje tauchydo dalyje (ar-rububija), išskyrus tuos asmenis, kurie yra labiausiai paklydę, be to, visos tautos tikėjo ir pripažino tauchyd ar-rububija.

Tauchyd ar-rububija yra pažinimas ir  pripažinimas to, kad Allah (تعالى) yra Kūrėjas, Rūpintojas, tas kuris duoda gyvybę ir tas kuris ją atima, kad Jis yra visų reikalų Valdovas. Trumpai tariant, tai yra išskirti Allah Vieną Jo veiksmais, kuris yra idealus ir be trūkumų, Pats Aukščiausias.

Nėra nei vieno šiame Pasaulyje, kuris teigtų, kad yra kažkas kitas, kuris yra Kūrėjas prilygstantis Aukščiausiajam Viešpačiui, ar kuris išlaiko ar aprūpina vietoj Allah, ar kuris duoda gyvybę ar mirtį, iš tikrųjų netgi mušrikyn (مشركون)  (politeistai) pripažindavo, kad Allah yra Kūrėjas, Išlaikytojas, gyvybės ir mirties Sukėlėjas, įvykių Valdytojas. 

وَلَٮِٕن سَأَلۡتَهُم مَّنۡ خَلَقَ ٱلسَّمَـٰوَٲتِ وَٱلۡأَرۡضَ لَيَقُولُنَّ ٱللَه قُلِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ‌ۚ بَلۡ أَڪۡثَرُهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ 

“Ir jeigu jūs paklaustumėte jų: “Kas sukūrė dangų ir žemę,” jie be abejonės atsakytų:”Allah” (Lukmān, 31:25)

قُلۡ مَن رَّبُّ ٱلسَّمَـٰوَٲتِ ٱلسَّبۡعِ وَرَبُّ ٱلۡعَرۡشِ ٱلۡعَظِيمِ 

“Sakyk: “Kas yra septynių padangių Valdovas ir Valdovas Didingojo Sosto?” Jie atsakys: “Allah” (Al-Mu’minūn, 23:86)

Perskaitę paskutines suros Al-Mu’minūn eilutes jus pamatysite, kad (مشركون)  politeistai pripažindavo tauchyd ar-rububija. Ir panašumas yra minimas suroje Junus:

قُلۡ مَن يَرۡزُقُكُم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ أَمَّن يَمۡلِكُ ٱلسَّمۡعَ وَٱلۡأَبۡصَـٰرَ وَمَن يُخۡرِجُ ٱلۡحَىَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَيُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتَ مِنَ ٱلۡحَىِّ وَمَن يُدَبِّرُ ٱلۡأَمۡرَ‌ۚ فَسَيَقُولُونَ ٱللَّهُ‌ۚ فَقُلۡ أَفَلَا تَتَّقُونَ 

“Sakyk: Kas jus aprūpina iš dangaus ir žemės? Ir kam priklauso  klausa ir rega (kas yra to savininkas ir kūrėjas)? Ir kas prikelia iš numirusių (duoda gyvybę) ir sukelia mirtį (atima gyvybę)? Ir kas valdo visus reikalus, įvykius? Jie jums atsakys: “Allah.” Sakyk: “Ar neturėtumei dėl to bijoti Dievo bausmės (dėl prilyginimo Jam kitų dievų ir garbinimo jų lygiagrečiai su Juo)?” (Junus, 10:31)

Taigi jie pripažino šį faktą.

Tauchydą sudaro ne tik tauchyd ar-rububija kaip kad teigia ‘Kalām ir an-Nudhār ulema savo akydoje. Jie pripažįsta, kad Allah yra Kūrėjas, Išlaikytojas, gyvybės ir mirties Sukėlėjas, todėl jie sako: “Vienintelis savo esybe, nėra Jam lygių. Vienintelis Savo atributais, nėra į Jį nieko panašaus. Vienintelis Savo veiksmais, neturi Jis lygių Sau (ar bendrininkų).”

Tai yra tauchyd ar-rububija ir jeigu jūs atkreipsite dėmesį į ‘Kalām al-ulema knygas, jūs pastebėsite, kad jie neperžengia tauchyd ar-rububija sferos.

Tačiau, tauchyd ar-rububija nebuvo ta tauchydo dalis su kuria Allah (تعالى)  siuntė Savo Pasiuntinius, kadangi tai neduotų niekam naudos. Taip yra todėl, kad  (مشركون)  politeistai ir netikintieji vadai ir taip tai pripažino, bet tai jų neišlaisvino iš netikėjimo “kufr” ir neįtraukė jų į islamą.  Taip manyti yra didelė klaida. Kas tiki tuo, to tikėjimas “akyda” yra ne geresnė už Abu Džahal ar Abu Lahab. Ir mes žinome, kad kai kurie mokytojai pripažįsta tik tauchyd ar-rububija. Jie net neina artyn tauchyd al-uliuhyja (dar kitaip vadinamą tauchyd al-ibāda, Allah (تعالى) šlovinimo taip kaip Jis liepė, pagal Jo sąlygas) ir tai yra didelė klaida, kas liečia tauchydo supratimą. Kas liečia širką, jie sako: “Toks ir yra tikėjimas, kad kažkas kuria ir išlaiko lygiagrečiai su Allah.” Mūsų atsakymas jiems : “Taip sakė Abu Džahal ir Abu Lahab ir jie netvirtino, kad kažkas kuria ir išlaiko lygiagrečiai su Allah, iš tikrųjų jie tvirtino, kad Allah yra Kūrėjas, Išlaikytojas, gyvybės ir mirties Sukėlėjas.”

Vertė Nora Umm Youcef.

Šaltinis: salafipublications.com

Keturi Principai. Trečia Dalis. Tauchydo Išgryninimas

Šeichas Salich Al-Fauzaan  حفظه الله sako:

TEKSTAS

Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah (تعالى) sukūrė jus garbinti Jį, žinokite, kad garbinimas yra bevertis, jeigu jis nepagrįstas tauchydu, taip kaip malda yra bevertė jeigu ją atliekate neapsiprausę. Taigi, kuomet širkas įvykdomas garbinime, tas garbinimas patampa defektiniu ir negaliojančiu, lygiai taip pat kaip nešvarumas anuliuojantis švarą.

PAAIŠKINIMAS 

“Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah (تعالى) sukūrė jus garbinti Jį”: reiškia, kad jūs sutinkate su šia Korano eilute (ajatu):

وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ

“ Ir aš nesukūriau džinus ir žmones tam, išskyrus, kad jie garbintų Mane Vieną.” (Ad-Dārijāt, 51:56)

Taigi, jeigu jūs sutinkate ir pripažįstate esantys iš žmonių tarpo, tuomet ši eilutė (ajatas) yra skiriama jūms. Ir jūs pripažįstate, kad Allah (تعالى) jus sukūrė ne pramogoms, ar tik tam, kad jūs papraščiausiai valgytumėte ir gertumėte, švaistytumėte laiką niekams ir “skaldytumėte” juokelius, iš tikrųjų Allah (تعالى) sukūrė jus tam, kad jus šlovintumėte Jį Vieną. Tačiau, Allah (تعالى) jums paskyrė tuos visus patogumus ir gėrybes tam, kad jie pasitarnautų jums Dievo šlovinime, kadangi jus negalėtumėte be jų gyventi ir negalėtumėte šlovinti Allah (تعالى)  be jų, Jis (تعالى)  paskyrė visa tai jūsų paslaugoms, kad jūs galėtumėte Jį tinkamai šlovinti, ne tam, kad jūs leistumėte laiką patenkindami savo užgaidas  atlikdami nuodėmes ir blogybes, valgydami ir gerdami tai, ko trokštate. Toks elgesys yra būdingas gyvuliams. Kas liečia žmoniją, Visagalis Viešpats sukūrė žmones dėl kilnios priežąsties ir didingos išminties - garbinimo (šlovinimo).

“ Ir aš nesukūriau džinus ir žmones tam, išskyrus, kad jie garbintų Mane Vieną. Aš nesiekiu iš jų, kad jie Mane aprūpintų (pasirūpintų tiekimu, išlaikytų, turima omenyje, kad nei Allah siekia to Sau, nei Savo būtybėms).” (Ad-Dārijāt, 51:56)

Allah sukūrė jus ne tam, kad jūs užsidirbtumėt ir kauptumėt turtą Jam, taip kaip darė Adomo vaikai ir tam, kad vieni iš jų įdarbintų kitus uždirbti jiems pelno. Ne, Viešpačiui visa tai nereikalinga ir Jam nereikalinga žmonija. Būtent dėl to  Jis (تعالى)  pasakė:

“Nei Aš siekiu iš jų išlaikymo, nei Aš prašau, kad jie Mane maitintų.” (Ad-Dārijāt, 51:56)

Visagalis Allah yra tas, kuris visus maitina kai Jis (تعالى)  pats nėra maitinamas. Jam nėra reikalingas maistas ir Didingajam Dievui nieko nereikia, Jam nereikalingos mūsų maldos ir mūsų garbinimas. Jeigu jūs išsižadėtumėte Jo (تعالى), visa tai niekaip nesumažintų Jo dominijos (viešpatavimo), iš tikrųjų tai jūs esate tie, kuriems yra reikalingas Allah ir garbinimas. Taigi, iš Savo Malonės Jis jūms paliepė Jį šlovinti jūsų paties  naudai, ir kuomet jūs Jį garbinsite, Jis - Kuriam yra nebūdingi jokie trūkumai, suteiks jūms garbę atlygindamas (tai ko nusipelnėte, užsitarnavote)  ir apdovanodamas. Jūsų garbinimas (garbinimo veiksmai) yra priežąstis dėl kurios Allah (عَزَّوَجَلَّ)  suteiks jūms garbę šiame gyvenime ir anapus. Tai kas yra tas, kuris pasipelnys iš garbinimo (garbindamas Allah)?

Tas, kuris turės naudos iš garbinimo yra pats garbintojas, kas liečia Allah, Visagalį ir Didingąjį, tai Jam nereikalinga Jo kūryba (tai ką Jis (تعالى)  sutvėrė). 

 Jo pasakyme: “žinokite, kad garbinimas yra bevertis, jeigu jis nepagrįstas tauchydu, taip kaip malda yra bevertė, jeigu ją atliekate neapsiprausę.” Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah sukūrė jus Jo šlovinimui, tuomet jūs turėtumėte žinoti, kad  garbinimas nėra laikomas teisingu ir tenkinantis Viešpatį, nebent jis įvykdomas su dviem sąlygom, jeigu viena iš sąlygų yra neįvykdoma, tuomet viskas patampa negaliojančiu. 

Pirmoji sąlyga yra ta, kad garbinimas turi būti skiriamas nuošridžiai Viešpaties labui be jokio širko jame, nes jeigu bus įvykdomas širkas, tai jis pataps nebegaliojančiu (sugadintu, netyru), panašiai kaip su apsivalymu, kuomet jis suteršiamas. Jeigu jūs šlovinote Allah (تعالى)  ir po to įvykdėte širką su Juo, tai jūsų garbinimas patapo nebegaliojančiu. 

Antroji sąlyga yra sekti Pasiuntiniu (ﷺ). Tai kuomet yra atliekami kažkokie garbinimo veiksmai, kurių Pranašas (ﷺ)  nepropogavo, tuomet  jie yra neteisėti ir turi būti nepripažinti, kadangi tai yra inovacija (išradimas garbinimo veiksmų religijoje) ir melas. Pranašas Muchamed (ﷺ)  yra pasakęs: “ Tas, kuris atliks garbinimo veiksmą, kuris nebus įteisintas mūsų, tuomet jis bus nepripažintas (atmestas).” Perduota Imamo Muslim {1718} ir kitame perdavime sakoma: “Tas, kuris pristatys į mūsų reikalus tai, kas nėra to dalis, bus nepripažinta (atmesta).” (Al Bukchari {2697} ir Muslim {1718})

Taigi, tai yra privaloma, kad garbinimo veiksmai  atitiktų tai, ką propogavo Pranašas (ﷺ) ir ne tai, ką žmonės laiko geru ar tai, kas tenkina jų intencijas ir troškimus. Kuomet garbinimo veiksmas yra stokojantis įrodymų, neįrodomas, tuomet toks veiksmas yra laikomas inovaciniu (bida’ah) ir toks veiksmas neduoda jokios naudos garbintojui, atvirkščiai, toks veiksmas jam duoda tik žalos, nes tai yra nepaklusnumas, netgi jeigu jis ir teigia, kad tokiu savo elgesiu jis siekia Visagalio Dievo Malonės.

Tai yra privaloma, kad garbinimas būtų įvykdomas su šiom dviem sąlygom: nuoširdumu ir Pranašo  (ﷺ) sekimu, tam kad šlovinimas būtų teisingas ir pelningas jo atlikėjui. Įvykdžius širką, garbinimas patampa negaliojančiu ir išrastu - be įrodymų, visa tai yra nepripažįstama. Nėra jokios naudos garbinime neįvykdžius šių dviejų sąlygų, kadangi tai  būtų tai, ko Allah (تعالى)  neįsakė (neišleido tokio įstatymo) ir Allah (تعالى)  pripažįsta tik tai, ką Jis (تعالى)  paliepė Savo Knygoje arba tai, kas buvo perduota kalbėti Pranašui  (ﷺ).

Todėl nėra nei vieno žmogaus visoje Kūryboje, kuriuo būtų privaloma sekti, išskyrus Pasiuntinį  (ﷺ).  Kas liečia kitus asmenis, išskyrus Pasiuntinį  (ﷺ),  tuomet juo yra sekama ir paklustama tada, kuomet jis seka Pasiuntiniu  (ﷺ).  Jeigu toks asmuo oponuoja Pranašui  (ﷺ), tuomet jam nėra  paklustama. Visagalis Allah sako:

“Paklusk Allah ir Jo Pasiuntiniui, ir tiems, kurie yra valdžioje.”  (An-Nisā, 4:59)

Tie, kurie yra valdžioje yra vadai ir islamo mokslininkai, ir jeigu jie paklūsta Allah (تعالى), tai kitiems yra privalu paklūsti ir sekti jais (tais, esančiais valdžioje). Ir kada esantys valdžioje asmenys oponuoja Dievo paliepimui, tuomet jūs neprivalote paklūsti jiems tame (kame jie oponuoja). Taip yra todėl, kad nėra nei vienos būtybės visoje Kūryboje kuriai reiktų paklusti aklai, išskyrus Pranašą Muchamedą  (ﷺ).  Kas liečia kitą asmenį, tai jam paklūstama tiktai jeigu jis paklūsta ir seka Pasiuntiniu  (ﷺ) ir toks yra teisingas šlovinimas.

TEKSTAS

Kuomet jus atpažinsite širką (priskirimą lygių tikram Valdovui (عَزَّوَجَلَّ)) garbinime ir pripažinsite tai, kad jis sugadina jį (garbinimą), anuliuoja visus jūsų garbinimo veiksmus ir žygdarbius ir, kad atliekantis širką asmuo yra pasmerktas amžinajam Pragarui, tuomet jūs suprasite patį svarbiausią ir privalomą dalyką: šio fakto pripažinimą, tam kad Allah (تعالى)  apsaugotų jus nuo širko atlikimo, apie kurį Allah (تعالى)  sako: 

إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَغۡفِرُ أَن يُشۡرَكَ بِهِۦ وَيَغۡفِرُ مَا دُونَ ذَٲلِكَ لِمَن يَشَآءُ‌ۚ وَمَن يُشۡرِكۡ بِٱللَّهِ فَقَدۡ ضَلَّ ضَلَـٰلاَۢ بَعِيدًا 

“ Be abejonės, Allah neatleis priskirimo lygių Jam garbinime, bet Jis atleis visa kita nei tai, kam panorėjęs.” (Sura Nisa 4:116)

Ir šis žinojimas apima keturis principus, kurie paminėti Allah (تعالى) Knygoje.

PAAIŠKINIMAS

Tai reiškia, kad iki kol jūs suprasite tauchydą, kas yra išskirti Allah Vieną garbinimui, tuomet jums privalu identifikuoti širką, kadangi kai asmuo nežino kažko, tai jis gali tame suklupti (padaryti klaidą). Todėl jūms yra privaloma žinoti širko tipus tam, kad galėtumėte išvengti jų, nes Allah (تعالى) įspėjo mus prieš širką suroje “Moterys”:

“Iš tikrųjų, Allah neatleidžia Jam priskirtų lygių bendrininkų garbinimui, bet Jis atleidžia visa kita, kas yra mažiau nei tai, kam panorėjęs.” (An-Nisā, 4:48)

Širko grėsmė yra tame, kad jis užkerta kelią įžengti į Rojų.

“Iš tikro, tas kuris priskiria bendrininkus Viešpačiui, Allah uždraudė tokiam asmeniui Rojų.” (Al-Ma’ida, 5:72)

Ir toks individo poelgis nesusilauks Viešpaties atleidimo:

“Iš tikro, Allah neatleidžia kuomet yra Jam priskiriami bendrininkai šlovinime.” (An-Nisā, 4:48)

Tai yra be galo didelė grėsmė apie kurią yra privalu žinoti prieš sužinant apie bet kokią kitą grėsmę, nes širkas suklaidina supratimą ir intelektą. Mes galime žinoti apie širką iš Korano ir Sunnos, Allah (تعالى ) nebūtų mūsų įspėjęs išskyrus tai, kad Jis būtų apie tai paaiškinęs ir Jis nebūtų liepęs  mūms kažko daryti išskyrus tai, kad Jis būtų paaiškinęs tai žmonėms. Taigi Jis paaiškino širką Korane ir Pasiuntinys  (ﷺ)  paaiškino jį savo sunnoje. Kuomet mes norime sužinoti kas yra širkas, mes turime sugrįžti prie Knygos ir Sunnos ir mes nesiremsime to ir ano kalba. Ir apie tai paminėsime vėliau.

Iš Anglų kalbos vertė Nora Umm Youcef.

Šaltinis: PDF Anglų Kalba

salafipublications.com

Keturi Principai. Antra dalis: Hanyfyjos Paaiškinimas

Tekstas Šeicho Islam Muhammed Abdul-Wahhaab رحمه الله

Paaiškinimai yra Šeicho Salih al Fauzaan ibn Abdullah Ali Fauzaan حفظه الله

Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah تعالى sukurė jus garbinti Jį, žinokite, kad garbinimas yra bevertis, jeigu jis nepagrįstas tauchydu, taip kaip malda yra bevertė jeigu ją atliekate neapsiprausę. Taigi, kuomet širkas įvykdomas garbinime, tas garbinimas patampa defektiniu ir negaliojančiu, lygiai taip pat kaip švara suteršiama nešvarumais.

Tekstas

Šeichas Salih al Fauzaan  حفظه الله sako:

Žinokite, lai Allah تعالى  jums parodo kaip paklusti Jam عَزَّوَجَلَّ , kad Hanyfyja yra Abraomo religija: Tai yra kad jūs garbinate Allah تعالى  Vieną nuoširdžiai, kad jūsų religija būtų tyrai (be širko) skiriama Jam Vienam, kaip Jis عَزَّوَجَلَّ  sako: 

وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ

“ Ir aš nesukuriau džinus ir žmones tam, išskyrus garbinti Mane Vieną.” (Sura Daarijaat, 51:56)

Paaiškinimas

“Žinokite, lai Allah تعالى  jums parodo kaip paklusti Jam عَزَّوَجَلَّ “: Allah تعالى paliepė Savo Pasiuntiniui صلى الله عليه وسلم sekti Abraomo religija, Allah عَزَّوَجَلَّ sako:

ثُمَّ أَوۡحَيۡنَآ إِلَيۡكَ أَنِ ٱتَّبِعۡ مِلَّةَ إِبۡرَٲهِيمَ حَنِيفً۬ا‌ۖ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُشۡرِڪِينَ 

“Tuomet, Mes (Allah) įkvėpėme tave (šiais žodžiais): “Sek Abraomo Hanyfos religija (garbinti nieką kitą tik Allah) ir jis nebuvo iš tų, kurie yra politeistai (mušriks).’’ (Sura an-Bahl 16:123)

Hanyfyja yra Hanyfos, kuris yra Abraomas عليه السلام , religija. Hanyfas yra asmuo, kuris pripažįsta Allah  عَزَّوَجَلَّ visa širdimi, savo veiksmais ir intencijomis, atlikdamas tai vardan Allah (Jo عَزَّوَجَلَّ labui), ir jis nepripažįsta kitų išskyrus Jį. Allah  عَزَّوَجَلَّ mūms paliepė sekti Abraomo عليه السلام  religija Korane:

هُوَ ٱجۡتَبَٮٰكُمۡ وَمَا جَعَلَ عَلَيۡكُمۡ فِى ٱلدِّينِ مِنۡ حَرَجٍ۬‌ۚ مِّلَّةَ أَبِيكُمۡ إِبۡرَٲهِيمَ‌ۚ

“Ir Jis  nepaskyrė jums religijoje jokių sunkumų; tai jūsų tėvo Abraomo   religija.” (Sura Al-Hadž 22:78)

Abraomo عليه السلام  religija - Hanyfyja yra: “Kad jūs garbintumėte Allah تعالى Vieną, kad jūsų religija būtų tyrai (be širko) skiriama Jam Vienam.” Jis nepasakė “kad jūs garbintumėte Allah تعالى” tiktai, jis pasakė “kad jūsų religija būtų tyrai skiriama Jam Vienam عَزَّوَجَلَّ ”, tai reiškia kad jūs atsiribojate nuo širko (priskirimo Jam عَزَّوَجَلَّ lygių), kadangi širkas anuliuoja garbinimą. Garbinimas nėra laikomas garbinimu nebent jame nėra mažojo ar didžiojo širko. Allah عَزَّوَجَلَّ sako:

وَمَآ أُمِرُوٓاْ إِلَّا لِيَعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ حُنَفَآءَ

“Ir jiems buvo liepta garbinti nieką kitą bet tik Allah, nieką kitą bet tik Jį Vieną Hunafaa.” (Sura Al-Bajjina 98:5)

Hunafaa yra daugiskaita žodžio hanyf, tokio kuris yra nuoširdus Allah عَزَّوَجَلَّ  atžvilgiu. Toks garbinimas Viešpaties buvo lieptas visiems, viskam kas sukurta, kaip Jis عَزَّوَجَلَّ sako:

وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ

“ Ir aš nesukuriau džinus ir žmones tam, išskyrus garbinti Mane Vieną.” (Sura Daarijaat, 51:56)

Garbinimo reikšmė yra išskirti Allah تعالى vieną garbinime. Visos kūrybos (visa tai ką Allah تعالى sukūrė) prasmė ir išmintis slypi tame, kad jie šlovintų Allah تعالى  vieną, priskirdami visus garbinimo veiksmus Jam Vienam nuoširdžiai. Tačiau tarp Jo تعالى  kūrinių yra tokių, kurie paklusnūs ir tokių, kurie yra nepaklusnūs. Vis dėlto, viso kas sukurta prasmė yra tokia. Todėl, asmuo kuris garbina kitus nei Allah تعالى, oponuoja (prieštarauja) pasaulio sukūrimo priežąsčiai ir visos Dievo kūrybos prasmei ir toks asmuo suoponavo-paneigė Dievo عَزَّوَجَلَّ paliepimą ir įstatymą.

Abraomas عليه السلام  yra tėvu tų pranašų, kurie atėjo po jo, taigi jie visi yra jo palikuonys. Būtent dėl šios priežąsties Allah تعالى sako:

وَوَهَبۡنَا لَهُ ۥۤ إِسۡحَـٰقَ وَيَعۡقُوبَ وَجَعَلۡنَا فِى ذُرِّيَّتِهِ ٱلنُّبُوَّةَ وَٱلۡكِتَـٰبَ وَءَاتَيۡنَـٰهُ أَجۡرَهُ ۥ فِى ٱلدُّنۡيَا‌ۖ وَإِنَّهُ ۥ فِى ٱلۡأَخِرَةِ لَمِنَ ٱلصَّـٰلِحِينَ

“Ir Mes (Allah) paskyrėme jo (Abraomo عليه السلام) palikuonims (Ishak ir Jakūb) Pranašystę ir Knygą.” (Sura Al-Ankabut 29:27)

Visi Abraomo عليه السلام  palikuonys yra iš Bani Izraelio (genties) išskyrus Muhammed صلى الله عليه وسلم, kuris yra Ismaelio عليه السلام palikuonis. Taigi, visi pranašai yra Abraomo عليه السلام vaikaičiai, kaip garbė jam عليه السلام. Allah تعالى  paskyrė jį Imamu, kas reiškia-pavyzdžiu kitiems kad juo sektų. 

قَالَ إِنِّى جَاعِلُكَ لِلنَّاسِ إِمَامً۬ا‌ۖ

“Jis pasakė jam,”Iš tikrųjų, Aš paskirsiu tave Imamu žmonijai.” (Sura Bakara 2:124)

t.y. pavyzdžiu, kuriuo būtų sekama.

إِنَّ إِبۡرَٲهِيمَ كَانَ أُمَّةً۬ 

“Iš tikro, Abraomas buvo Umma (tai kas atstovauja tauchydui ir pavyzdys kitiems)” (An-Nahl 16:120)

Kas reiškia, kad į jį عليه السلام  turi būti žiūrimą kaip į pavyzdį, kuriuo reiktų sekti ir Allah تعالى  liepė visiems Savo kūriniams šlovinti Jį (Allah) vieną, kaip Jis تعالى sako Korane:

وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ

“ Ir aš nesukuriau džinus ir žmones tam, išskyrus garbinti Mane Vieną.” (Sura Daarijaat, 51:56)

Taigi, Abraomas عليه السلام kvietė žmoniją garbinti Allah تعالى  vieną taip kaip darė kiti pranašai. Visi pranašai kvietė žmones šlovinti Allah تعالى  ir atsisakyti garbinimo kitų išskyrus Jį Vieną, Allah تعالى sako:

وَلَقَدۡ بَعَثۡنَا فِى ڪُلِّ أُمَّةٍ۬ رَّسُولاً أَنِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ وَٱجۡتَنِبُواْ ٱلطَّـٰغُوتَ‌ۖ 

“Ir be abejonės, Mes (Allah) siuntėme kiekvienai tautai Pranašą skelbiantį: “Šlovinkite Allah Vieną ir venkite taghūt (stabų, dievaičių, ir visų kitų netikrų dievų).” (An-Nahl 16:36)

Kas liečia įstatymus ir įsakus (taisykles, paliepimus), komandas ir uždraudimus, tai kas leidžiama ir neleidžiama, tai jie skiriasi karta iš kartos. Allah تعالى nustato šariją -įstatymus ir panaikina juos paskirdamas vietoj jų kitus iki kol buvo perduota islamo šarija, kuri panaikino (anuliavo) visus ankstesnius įstatymus ir pasiliks iki paskutinės valandos. Kas liečia visų pranašų religijos pamatą, kas yra tauchydas, tai jis niekada nebuvo pakeistas kitu ir jis niekada nebus keičiamas ar kis. Jų (pranašų) religija yra viena ir tai yra islamo religija-nuoširdus tauhydas Viešpačiui. Įstatymai karta iš kartos skyrėsi ir buvo pakeisti, priešingai nei tauchydas ir akyda nuo Adomo laikų iki paskutiniojo Pranašo. Visi pranašai kvietė į tauchydą ir šlovinti Allah تعالى  vieną, tai yra visuomet Jam تعالى paklusti tame ką Jis paliepė ir įsakė. Tai yra šlovinimo aktas vykdyti Allah تعالى  paliepimus ir įstatymus, ir pripažinti Jo naujai paskirtus įstatymus (t.y. kurie buvo pakeisti naujais)  ir juos vykdyti (t.y. nebevykdyti senųjų įstatymų, kurie panaikinti, nebegaliojantys). Senųjų pakeistų įstatymų vykdymas nėra laikomas Allah تعالى  šlovinimu.

Šaltinis PDF Anglų Kalba

Vertė Nora Umm Youcef

Keturi Principai. Pirma Dalis. Įžanga

Tekstas Šeicho Islam Muhammed Abdul-Wahhaab رحمه الله

Paaiškinimai yra Šeicho Salih al Fauzaan ibn Abdullah Ali Fauzaan حفظه الله

Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah تعالى sukurė jus garbinti Jį, žinokite, kad garbinimas yra bevertis, jeigu jis nepagrįstas tauchydu, taip kaip malda yra bevertė jeigu ją atliekate neapsiprausę. Taigi, kuomet širkas įvykdomas garbinime, tas garbinimas patampa defektiniu ir negaliojančiu, lygiai taip pat kaip švara suteršiama nešvarumais.

Pristatymas

Šeichas Salih al Fauzaan  حفظه الله sako:

Visa Šlovė ir Garbė yra mūsų Valdovui  عَزَّوَجَلَّ , lai Dievo ramybė ir palaima būna ant mūsų Pranašo Muhammed صلى الله عليه وسلم , jo šeimos ir jo Kompanionų رضي الله عنهما .

Tai yra “Keturių Principų” paaiškinimas užrašytas Šeicho Islam Muhammed Abdul-Wahhaab رحمه الله , sunnos prikėlėjo, atgaivintojo. Kadangi aš negalėjau rasti knygos aprašymo (paaškinimo), aš nusprendžiau pats parašyti tiek kiek leidžia mano jėgos ir gabumai.

Lai Allah تعالى  atleidžia man už mano trukumus. Amyn.

Tekstas

Vardan Allah pačio Aukščiausiojo Gailestingojo

Aš prašau Allah  تعالى  , pačio Dosniausiojo, Sosto Viešpačio, apsaugoti jus šiame gyvenime ir pomirtiniame, ir palaiminti jus kad ir kur jūs bebūtumėt ir kad jūs būtumėt iš tų, kurie yra dėkingi kuomet jums yra duodama, kantrūs kuomet esate išbandyti ir esate iš tų, kurie atgailaujate ir siekiate atleidimo už savo nuodėmes. Iš tikrųjų, šie trys ženklai yra laimės ženklai.

Paaiškinimas

Tai yra  knyga “Keturi Principai” parašyta Šeicho Islam Muhammed ibn Abdul-Wahhaab رحمه الله. Tai yra trumpas traktatas pagrįstas “Trim Pagrindiniais Principais” ir skirtas lengvai įsisavinti siekiantiems žinojimo studentams. 

Principai (arab. kaava'id) yra  daugiskaita iš žodžio principas (arab. kaaida) ir šis žodis yra pamatu atsiradusioms įvairiausioms  atšakoms. Šeicho paminėtų keturių principų reikšmė yra žinojimas ir atpažinimas tauchydo ir širko.

Tai koks yra principas tauchydo atžvilgiu? Ir koks yra principas širko atžvilgiu? Ir daugybė žmonių yra einantys pragaištin, kas liečia šiuos du dalykus. Jų tauchydo ir širko supratimas klaidingas, kiekvienas iš jų juos interpretavo remiantis savo išmone, supratimu ir vedami užgaidų.

Tačiau, kas yra privaloma, tai yra sugrįžti atgal prie Knygos (Korano) ir Sunnos. Tam kad supratimas būtų teisingas ir tyras, jis turi būti paimtas iš Knygos ir Sunnos, ypač šiuose dviejuose ir pačiuose svarbiausiuose dalykuose (tauchydo ir širko).

Ir Šeichas suminėjo šiuos principus ne iš savo galvos kaip kad kai  kurie drįsta tai daryti. Iš tikro, jis ištraukė tuos principus iš Allah Knygos ir Pranašo صلى الله عليه وسلم  Sunnos. Taigi kuomet jus sužinosite ir atpažinsite tuos principus, jums pasidarys lengva sužinoti ir atpažinti tauchydą, dėl kurio Allah تعالى siuntė pranašus ir apreiškė jiems Knygas, kuriose Jis تعالى įspėjo ir paaiškino širko žalą šiame gyvenime ir anapus. Tai yra labai svarbus reikalas, viso to žinojimas yra kur kas svarbiau ir labiau privalu negu žinojimas maldos ar zakat taisyklių, ar kitų garbinimo veiksmų ir kitų gyvenimiškų reikalų. Šis (tauchydo ir širko) žinojimas yra pirmiausias dalykas ir (religijos žinojimo) pagrindas. Taipogi, malda, zakatas, hadžas (piligrimystė) ir kiti garbinimo veiksmai nebus teisingi jeigu jie nebus atlikti su teisinga akyda, kuri yra tyras ir nuoširdus tauchydas vardan Allah تعالى .

Ir šeichas رحمه الله  pristatė šiuos keturis principus su malda studentams pažymėdamas ir sakydamas:

“Aš prašau Allah, pačio Dosniausiojo, Sosto Viešpačio, apsaugoti jus šiame gyvenime ir pomirtiniame, ir palaiminti jus kad ir kur jūs bebūtumėt ir kad jūs būtumėt iš tų, kurie yra dėkingi kuomet jums yra duodama, kantrūs kuomet esate išbandyti ir esate iš tų, kurie atgailaujate ir siekiate atleidimo už savo nuodėmes. Iš tikrųjų, šie trys ženklai yra laimės ženklai.”

Šis nuostabus pristatymas apima maldą, kuri yra skiriama kiekvienam studentui siekiančiam akydos žinojimo, trokštančiam tiesos ir vengiančiam širko (nuklydimo). Be abejonės, jam reikia Allah تعالى  pagalbos ir palaikymo šiame gyvenime ir anapus tam, kad nenueitų klystkeliais nei religijoje (tikėjime), nei žemiškuose reikaluose. Aukščiausiasis Valdovas  عَزَّوَجَلَّ sako:

ٱللَّهُ وَلِىُّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ يُخۡرِجُهُم مِّنَ ٱلظُّلُمَـٰتِ إِلَى ٱلنُّورِ‌ۖ وَٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَوۡلِيَآؤُهُمُ ٱلطَّـٰغُوتُ يُخۡرِجُونَهُم مِّنَ ٱلنُّورِ إِلَى ٱلظُّلُمَـٰتِ‌ۗ أُوْلَـٰٓٮِٕكَ أَصۡحَـٰبُ ٱلنَّارِ‌ۖ هُمۡ فِيہَا خَـٰلِدُونَ 

“Allah yra Wali (Saugotojas-Aprūpintojas) tų, kurie yra tikintieji. Jis (Allah تعالى) juos išveda iš tamsos į šviesą. Bet tie, kurie yra netikintys, jų aulija (saugotojai ir prižiūrėtojai) yra Taghūt (garbinamieji objektai, kuriuos jie garbina išskyrus Allah تعالى).” (Sura Bakara, 2:257)

Taigi, kuomet jūs turite Allah تعالى priežiūrą ir palaikymą, jūs būsite išvesti iš širko ir kufr (netikėjimo), susiskaldymo ir erezijų  tamsos į imaan (tikėjimo) šviesą, vertingą supratimą ir teisingus veiksmus.

ذَٲلِكَ بِأَنَّ ٱللَّهَ مَوۡلَى ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَأَنَّ ٱلۡكَـٰفِرِينَ لَا مَوۡلَىٰ لَهُمۡ 

“Taip yra todėl, kad Allah yra Maula (Karalius, Valdovas, Užtarėjas, Gynėjas, Padėjėjas, Globėjas ir t.t.) tiems, kurie yra tikintieji, ir netikintieji neturi Maula.” (Sura Muhammad, 47:11)

Kuomet Allah تعالى  jus palaiko Savo tiekimu ir pasirūpinimu, sėkme ir Savo palyda šiame gyvenime ir Kitame (po mirties), tuomet jus patirsite laimę  po kurios niekada nebebus vargo. Šiame gyvenime Jis تعالى  jus palaikys lydėdamas jus laikytis tvirtai teisingo manchadžo. Ir Pomirtiniame gyvenime Jis تعالى  pasirūpins jumis, kad jūs įžengtumėte į amžinąjį Rojų be jokios baimės, vargo, senyvo amžiaus ar bėdos. Štai toks yra Viešpaties  عَزَّوَجَلَّ  pasirūpinimas savo tikinčiaisiais tarnais šiame pasaulyje ir po jo. 

Jo pasakyme “ir palaiminti jus kad ir kur jūs bebūtumėt” : kuomet Allah تعالى  palaimina jus kad ir kur jūs bebūtumėte, tai yra pats didingiausias pasiekimas. Allah تعالى palaimina jus su jūsų gyvenimu, maistu, žinojimu, darbais ir palikuonimis. Kad ir kur jūs be būtumėt ir kad ir kur jūs be eitumėt, jūs būsite lydimi palaimos. Tai yra didžiausias gėris ir paslauga iš Allah تعالى, kuris yra Tobulas.

Jo pasakyme “kad jūs būtumėt iš tų, kurie yra dėkingi kuomet jums yra duodama”: t.y. priešingybė tiems, kurie yra nedėkingi Dievo  عَزَّوَجَلَّ  dosnumui ir nevertina jo. Daugybė žmonių yra nedėkingi tuo kas jiems duodama, jie nepripažįsta to dosnumo ir atmeta jį ir (iš Dievo paskirto dosnumo) išlaidauja ant tai, kas veda į nepaklusimą Jam  عَزَّوَجَلَّ, Didingajam ir Galingajam, ir tai patampa viso to priežastimi jų bėdoms. Tačiau tas, kuris yra dėkingas, Allah  عَزَّوَجَلَّ  tik padidina jo apdovanojimus (paskirtas premijas).

وَإِذۡ تَأَذَّنَ رَبُّكُمۡ لَٮِٕن شَڪَرۡتُمۡ لَأَزِيدَنَّكُمۡ‌ۖ وَلَٮِٕن ڪَفَرۡتُمۡ إِنَّ عَذَابِى لَشَدِيدٌ۬ 

“Ir atsiminkite kuomet jūsų Valdovas ištarė: “jeigu jūs dėkosite (priimdami tikėjimą ir šlovindami nieką kitą, bet tik Allah), Aš jums duosiu daugiau (iš Savo Dovanų).” (Sura Abraomas, 14:7)

Allah تعالى  padidina (apdovanoja Savo tarnus Savo dosnumu) tiems, kurie yra dėkingi už Jo paslaugas ir dovanas. Taigi, jeigu jūs siekiate Dievo  عَزَّوَجَلَّ dosnumo padidinimo dėkokite Jam, ir jeigu jūs norite užkirsti kelią šiam dosnumui, tuomet būkite nedėkingi.

Jo pasakyme “kantrūs kuomet esate išbandyti” : Allah  عَزَّوَجَلَّ  išbando Savo tarnus įvairiomis nelaimėmis, bėdomis, priešais, kurie yra iš netikinčiųjų ir veidmainių tarpo. Dėl to, jiems reikalinga kantrybė ir viltis, neprarasti vilties Dievo  عَزَّوَجَلَّ  Malonei (gailestingumui), ir jiems būtina turėti tvirtą tikėjimo pagrindą ir nesvyruoti išbandymuose ar pasiduoti. Verčiau, jiems būtina būti tvirtiems religijoje ir būti kantriems nepaisant kokius išbandymo kelius tektų praeiti. Priešingam asmeniui, kurį išbandymai padaro nelaimingu, piktu ir kuris praranda viltį Dievo gailestingumui (Malonei), tai tokiam asmeniui yra skiriama dar daugiau išbandymų.

Jis صلى الله عليه وسلم  sako: “Neabejotinai, kuomet Allah myli žmones, Jis jiems skiria išbandymus. Tai kuris yra patenkintas tuo, Allah yra patenkintas juo, ir kuris yra nepatenkitas tuo, Allah yra nepatenkintas juo.” (Perduota At Tirmidi (4/601-2), Ibn Majah (4023), Ahmad (1/172,173-4, 180, 185), ad-Daarimee (2/320), Ibn Hibbaan savo Sachiche (7/131), al-Haakim (1/41) ir al-Baihaqqee (3/372))

Pranašai, pasiuntiniai, doribingieji (siddikūn), martyrai (šuhadaa) ir tikintieji Dievo tarnai, visi jie buvo išbandyti, tačiau jie buvo kantrūs. o kas liečia veidmainius, tai Allah  عَزَّوَجَلَّ sako apie juos:

وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَعۡبُدُ ٱللَّهَ عَلَىٰ حَرۡفٍ۬‌ۖ فَإِنۡ أَصَابَهُ ۥ خَيۡرٌ ٱطۡمَأَنَّ بِهِۦ‌ۖ وَإِنۡ أَصَابَتۡهُ فِتۡنَةٌ ٱنقَلَبَ عَلَىٰ وَجۡهِهِۦ خَسِرَ ٱلدُّنۡيَا وَٱلۡأَخِرَةَ‌ۚ ذَٲلِكَ هُوَ ٱلۡخُسۡرَانُ ٱلۡمُبِينُ 

“Tarp žmonijos yra tokių, kurie garbina Allah taip, tarsi jie būtų and bedugnės krašto (su savo dvejonėmis); jeigu juos ištinka gėris, jie patenkinti tuo, bet jeigu ištinka bėda, jie susiima už galvos (nežinau kaip išversti šį išsireiškimą). Jie praranda abu gyvenimus - šį ir po jo. Tai yra aiškus (atviras) praradimas.” (Sura al Hadž, 22:11)

Taigi šis pasaulis-gyvenimas ne visuomet patenkina, ar yra ištaikingas, nuostabus, pilnas laimės ir džiaugsmo. Allah  عَزَّوَجَلَّ kaitalioja savo tarnams šiuos dalykus. Kompanionai buvo patys kilniausi šioje ummoje (musulmonų tautoje), tai kokios bėdos ištiko juos, kaip jie buvo išbandyti?

Allah تعالى  sako:

وَتِلۡكَ ٱلۡأَيَّامُ نُدَاوِلُهَا بَيۡنَ ٱلنَّاسِ وَلِيَعۡلَمَ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَيَتَّخِذَ مِنكُمۡ شُہَدَآءَ‌ۗ

“Ir tokios yra dienos (geros ir ne tokios jau geros), Mes (Allah) duodame jas žmonėms paeiliui.” (Sura al Imraan, 3:140)

Todėl tarnui turi būti žinoma, kad jis bus išbandomas, kad tai nėra kažkas specifinio tik jam vienam. Tie išbandymai ištiko Dievo tarnus, todėl būkite pasiruošę, būkite kantrūs ir laukite palengvėjimo iš Allah تعالى. Ir paskutinis rezultatas yra tiems, kurie prisibijo Allah تعالى.

Jo pasakyme “ir esate iš tų, kurie atgailaujate ir siekiate atleidimo už savo nuodėmes”: Tas, kuris nuodėmiauja ir neatgailauja ir net toliau  tęsia nuodėmiavimą , tai toks yra apgailėtinas individas. Ir tokiam reikia šauktis Allah تعالى  prieglobsčio. Kas liečia tikintyjį tarną, tai kuomet jis atlieka nuodėmę, jis skuba siekti atleidimo, atgailauja.

وَٱلَّذِينَ إِذَا فَعَلُواْ فَـٰحِشَةً أَوۡ ظَلَمُوٓاْ أَنفُسَہُمۡ ذَكَرُواْ ٱللَّهَ فَٱسۡتَغۡفَرُواْ لِذُنُوبِهِمۡ وَمَن يَغۡفِرُ ٱلذُّنُوبَ إِلَّا ٱللَّهُ وَلَمۡ يُصِرُّواْ عَلَىٰ مَا فَعَلُواْ وَهُمۡ يَعۡلَمُونَ 

“Ir tie, kurie atliko fahiša (nelegalius lytinius santykius) ar suklaidino save blogiu, prisimena Allah ir prašo atleidimo už savo nuodėmes ir niekas negali atleisti nuodėmių bet Allah.” (Sura al Imraan, 3:135)

إِنَّمَا ٱلتَّوۡبَةُ عَلَى ٱللَّهِ لِلَّذِينَ يَعۡمَلُونَ ٱلسُّوٓءَ بِجَهَـٰلَةٍ۬ ثُمَّ يَتُوبُونَ مِن قَرِيبٍ۬ فَأُوْلَـٰٓٮِٕكَ يَتُوبُ ٱللَّهُ عَلَيۡہِمۡ‌ۗ وَكَانَ ٱللَّهُ عَلِيمًا حَڪِيمً۬ا 

“Allah pripažįsta atgailavimą tik tų, kurie atlieka blogybes neišmanydami, iš kvailumo, ir atgailauja iškart po to.” (Sura an Nisa, 4:17)

Neišmanymas čia nereiškia spragos žinojime, kadangi neišmanėlis nėra baudžiamas. Neišmanums čia yra priešingas supratimui. Taigi, kuris nepaklūsta Allah yra ignoruojantis asmuo - jo supratimas, intelektas ir žmogiškumas  yra defektinis. Ir jis gali būti apsišvietęs asmuo, tačiau jis yra džahil (neišmanėlis) kita ta žodžio prasme (t.y. ignoruojantis individas), ir kad jis neturi supratimo ir tvirtumo reikaluose.

Jo pasakyme “Ir atgailauja iškart po to.” (Sura An Nisa, 4:17)

Reiškia, kuomet jie nusideda jie iškart atgailauja. Nėra nei vieno kuris yra apsaugotas nuo nuodėmiavimo, tačiau Visa Garbė Viešpačiui  عَزَّوَجَلَّ , kad Jis atvėrė duris atleidimui. Todėl kiekvienam yra būtina po nusidėjimo atgailauti. Bet jeigu asmuo neatgailauja ar siekia atleidimo, tuomet tai prastas ženklas, vadinasi toks asmuo nesitiki Dievo  عَزَّوَجَلَّ atleidimo, Jo Gailestingumo ir šėtonas artinasi prie jo sakydamas: “Tau nebėra atleidimo.”

Šie viršuje paminėti ženklai yra laimės ženklai. Kuriems buvo skirtas šis dosnumas, tie patyrė laimę ir kurie paneigė viską ar dalį to, tas yra vargšas.

Keturių Principų Pirma Dalis PDF Angliškas

Vertė Nora Umm Youcef.