Salafija

Salafija

Wednesday 10 June 2015

Skyrius Nr. 32 - Pasikliovimas Viešpačiu الله



Skyrius Nr. 32

Pasikliovimas Viešpačiu الله



Allah عَزَّوَجَلَّ sako:

“…ir pasikliaukite Allah, jei jūs esate tikintieji.” (Koranas, Al-Maidah: 23)

Šiame skyriuje autorius teigia, kad nuoširdus pasikliovimas yra religinė prievolė, kuri privalo būti skirta Vieninteliam Allah عَزَّوَجَلَّ, kadangi tai yra vienas iš geriausių atsidavimo veiksmų ir vienas iš aukščiausių pasiekiamų monoteizmo laipsnių.

Šioje eilutėje, Allah عَزَّوَجَلَّ teigia, kad Mozė عليه السلام (arab. Mūsa) įsakė savo žmonėms įžengti į Jaruzalės Šventąją Žemę, kurią Allah تعالى  paskyrė jiems, ir nenusigręžti iš baimės kovoje su gigantais, kurie ten buvo apsigyvenę. Mozė عليه السلام  skatino juos nebijoti kovojant su priešu ir pasikliauti Allah تعالى siekiant nugalėti juos, ir tikėti Allah تعالى pažadu, jei jie yra tikintieji.

  • Pasikliovimas Allah yra atsidavimo veiksmas. Musulmonų pareiga yra pasikliauti Vieninteliu Allah تعالى, nes pasikliovimas kitais neįskaitant Jo (الله) yra laikomas politeistiniu poelgiu.
  • Pasikliovimas Allah yra būtinas, kad asmens tikėjimas išliktų galiojantis; kuomet asmuo pasikliauna kitais nei Allah تعالى, jo tikėjimas patampa nuliu ir negaliojančiu.

Allah عَزَّوَجَلَّ sako:

“Tikintieji yra tiktai tie, kuomet jiems yra paminėtas Allah, jų širdys patampa dievobaimingos, ir kuomet Jo eilutės yra recituojamos jiems, jos pakelia jų tikėjimą; ir jie pasikliauna savo Valdovu.” (Koranas, Al-Anfāl: 2)


  • Pasikliauna savo Valdovu: Tiktai savo Valdovu ir nieku kitu.

  • Jie pasikliauna: Jie pasikliauna Viešpaties Valia, bijosi tik Jo vieno, ir šaukiasi tik Jo ir nieko kito.

Allah عَزَّوَجَلَّ apibūdina tikruosius tikinčiuosius šiomis trejomis charakteristikomis:

  • Kada jiems minimas Allah, jie patampa dievobaimingi, todėl jie laikosi Jo nurodymų ir atsiriboja nuo to, ką Jis jiems uždraudė.
  • Jų tikėjimas pakylėja kuomet jie klausosi Korano recitavimo.
  • Jie pasitiki Allah Valia ir pasikliauna Juo vienu.

Ši Korano eilutė nurodo, kad pasikliovimas Viešpačiu yra  tipiškas tikrojo tikinčiojo bruožas.

Išvados:

  • Musulmono legali prievolė pasikliauti Allah yra tipiška tikrojo tikinčiojo charakteristika.
  • Tikėjimas gali padidėti arba sumažėti; jis padidėja su asmens paklusnumu Viešpačiui ir sumažėja dėl jo nuodėmių.
  • Tikėjimas Viešpačiu reikalauja pasikliovimo Juo vienu.
  • Paklusnumas ir nuolankumas Viešpačiui yra du tipiški bruožai būdingi tikrajam tikinčiajam.

Allah عَزَّوَجَلَّ sako:

“O Pranaše, pakanka Viešpačio tau ir tiems tikintiesiems, kurie seka  tavimi.” (Koranas, Al-Anfāl: 64)

Ir Allah عَزَّوَجَلَّ sako:

“Ir tas, kuris pasikliauna Viešpačiu, Jis yra pakankamas jam.” (Koranas, At-Talāk: 3)

Šiose dviejose eilutėse, Allah عَزَّوَجَلَّ informuoja Pranašą Muchammed صلى الله عليه وسلم ir jo tautą, kad Jis الله تعالى yra pakankamas Išlaikytojas ir Užtarėjas, todėl jiems yra nereikalinga kitų pagalba. Todėl, tikintieji turėtų pasikliauti tik Allah تعالى  ir siekti tik Jo dosnumo. Taipogi, Allah تعالى  nustatė atpildą už kiekvieną gerą darbą. Dėl šios priežasties, Jis skiria Savo išlaikymą (palaikymą) kaip atlygį už pasikliovimą Juo vienu, todėl priešas niekada nepridarys jam žalos.

Šie du ajatai įrodo, kad pasikliauti Allah تعالى yra prievolė, nes Jis عَزَّوَجَلَّ  yra pakankamas tiems, kurie pasikliauna Juo. 

Išvados:

  • Pasikliovimas Viešpačiu yra prievolė, nes tai yra vienas iš didingiausių garbinimo veiksmų.
  • Šios dvi Korano eilutės parodo pasikliovimo Viešpačiu privalumą ir naudą tiems, kurie pasikliauna Allah عَزَّوَجَلَّ, ir kad pasikliovimas Juo عَزَّوَجَلَّ yra vienas iš pagrindinių būdų gauti naudos ir išvengti žalos.
  • Asmuo visada gauna atlygį priklausomai nuo jo darbų.


Ibn Abbas رضي الله عنه  perdavė:

“Teiginį: ‘Pakankamas yra mums Allah ir Jis yra Pats Geriausias Reikalų Tvarkytojas’ sakė Abraomas, kuomet jis buvo įmestas į ugnį; ir Muchammedas, kada jie (veidmainiai) sakė: ‘Iš tikrųjų, žmonės susirinko prieš tave, todėl bijokis.’ Tačiau, tai dar labiau pakylėjo jų tikėjimą ir jie atsakė: ‘Pakankamas yra mums Allah ir Jis yra Pats Geriausias Reikalų Tvarkytojas’.(Koranas, Al-Imrān: 173)” [1]

[1] Perduota Al-Bukhari (4563 ir 4564) ir An-Nasa’i

Bendra Tradicijos Reikšmė

Šioje tradicijoje, Abdullah Ibn Abbas رضي الله عنه  perduoda, kad šis didus teiginys ‘Pakankamas yra mums Allah ir Jis yra Pats Geriausias Reikalų Tvarkytojas’ buvo ištartas dviejų Allah تعالى  draugų - Abraomo عليه السلام  ir Muchammed صلى الله عليه وسلم; jie abu susidūrė su kritiškom situacijom pamokslaudami (propaguodami religiją) savo žmonėms. Kai Abraomas عليه السلام  juos kvietė šlovinti Allah تعالى, jie atsisakė, todėl jis عليه السلام  sunaikino jų stabus. Dėl šios priežasties, jo žmonės nusprendė atkeršyti jam عليه السلام. Todėl jie surinkę didelę krūvą malkų sukūrė laužą ir balistos pagalba įmetė jį į laužo vidurį ir tai tada jis عليه السلام ištarė prieš tai paminėtą teiginį. Dėl to, Allah paliepė ugniai sakydamas: “…būk šalta ir rami Abraomui.” (Koranas, Al-Anbija: 69). Panašiai, kuomet Kureišiai siuntė grasinančias žinutes Muchammedui صلى الله عليه وسلم ir Musulmonams, kad jie mobilizavo didelę armiją jų sunaikinimui, jis صلى الله عليه وسلم ištarė šį didingą teiginį ‘Pakankamas yra mums Allah ir Jis yra Pats Geriausias Reikalų Tvarkytojas’. Atsakydamas į tai Allah تعالى  pasakė: “Todėl jie pargrįžo su Allah Malone nepaliesti jokio blogio (nesužaloti)…” (Koranas, Al-Imrān: 174)

Ši tradicija, dviejų pranašų ištartas didingas teiginys yra pamokantis, kaip pasitikėti Allah تعالى  ir pasikliauti Juo Vienu. Todėl, musulmonai turėtų atkartoti šį teiginį sunkiu metu. Šis teiginys paženklina pasikliovimo būtinybę Viešpačiu prieš priešų atrėmimą ir jų machinacijas.

Išvados:


  • Tradicija akcentuoja šio teiginio ‘Pakankamas yra mums Allah ir Jis yra Pats Geriausias Reikalų Tvarkytojas’ efektyvumą ir galią, ir kad musulmonai turėtų naudoti šį teiginį sunkiu metu.
  • Tai taip pat pabrėžia tą faktą, kad pasikliovimas Allah تعالى  yra vienas iš didžiųjų priežasčių susilaukti naudos ir išvengti blogio šiame gyvenime ir anapus.
  • Tikėjimas gali padidėti arba sumažėti; jis padidėja, kai tarnas paklūsta Viešpačiui ir sumažėja dėl nuodėmiavimo.
  • Gali būti, kad žmogus nekenčia tai, kas iš tikro jam yra gerai.



Papildoma medžiaga:









No comments:

Post a Comment