Salafija

Salafija

Monday 23 October 2017

Trys esminiai principai - "Usūl At-Tsalātsah"- Skyriai









Trys esminiai principai. Įžanga




Trijų esminių principų paaiškinimas

Pristato Šeichas Salech Al-Fauzān




Vardan Allah Pačio Gailestingiausiojo, Kuris skiria gailestį.

Visas garbinimas priklauso Allah - visos kūrinijos Kūrėjui ir lai Allah skiria ramybę ir saugumą mūsų Pranašui Muchammedui ir jo ištikimiems pasekėjams ir jo bendražygiams, visiems jiems.


Pradžia

Prieš mūsų akis yra šis traktatas - ,,Trys esminiai principai’’- ir tai yra nuostabus veikalas, kuris yra trumpas ir paremtas įrodymais iš Allah Knygos ir Pranašo (ﷺ) sunnos.

Šis trumpas traktatas yra apie svarbiausią pagrindinį dalyką iš visų islamo pagrindų ir tai yra akydą - doktriną ir tikėjimą (tikybą). Islamo mokslininkai skiria didelę svarbą šiems suglaustiems veikalams juos išleidžiant, jie stengiasi sutrumpinti juos ir patobulinti. Tada jie skatina savo studentus mintinai juos išmokti tam, kad jie išliktų jiems pagrindiniu lobynu ir sankaupomis iš kurių jie semsis peno, ir iš ko jie duos naudos kitiems.

Studentams pradėti mokytis nuo šių sutrauktų darbų yra religijos pamatas, kadangi studentui reikia pradėti po truputį, pradedant nuo esminių švietimo taškų ir jų pagrindų, ir tęsti palaipsniui pakopomis.

Šie sutraukti darbai veda link platesnių darbų. Tai yra neįmanoma suprasti jų, kai nėra suprasti trumpi ir išsamūs veikalai, kuriuos asmuo mokėsi palaipsniui iš eilės. Allah sako:

“Išties būkite “rabbānijjūn” (išmintingais mokslininkais, kurie ugdo žmones) mokindami juos to, kas Knygoje (Korane) ir to, ko išmokote iš jos.” [al-Imrān, 3:79]

Šis žodis “rabbānijjūn” reiškia tuos, kurie siekdami žinių pradeda nuo mažų dalykų prieš paliesdami didesnius. Jie lavina save ir savo studentus pradėdami nuo mažų dalykų ir pereidami prie didesnių, ir tai yra kažkas natūralaus, kadangi visi reikalai prasideda nuo savo šaknų ir savo pamatų, ir po to jie auga ir didėja.

Kas liečia asmenį, kuris griebiasi mokslo nuo jo viršūnės (iš kito galo), toks asmuo tik nuvargins save ir nieko nepasieks. Tačiau tas, kuris pradeda nuo pagrindų ir tęsia pakopomis, su Allah Valia toks žmogus eis teisingu keliu ir teisinga kryptimi.

Aukščiausiasis Viešpats sako:

“Jie klausia tavęs apie pusmėnulį. Sakyk jiems: tai yra ženklai pažymėti laiko tarpams ir ženklai Hadž’ui (piligrimystei). Tai nėra dorybė įžengti į namus per galines duris, išties dorybė yra savybė tokio žmogaus, kuris yra dievobaimingas. Įženkite į namus per tinkamas (priekines) duris.” [Al-Bakara, 2:189]

Tie žmonės paklausė klausimo apie pusmėnulį: kodėl mėnulis prasideda kaip kažkas mažo (nuo pusmėnulio) ir vėliau pasidaro didelis ir pilnas, po to jis vėl mažėja ir patampa pusmėnuliu? Allah papeikia juos ir nukreipia juos klausti apie tai, kas jiems duotų naudos, kad jie eitų į švietimo namus per tinkamas duris.

Klausinėjimai apie pusmėnulio būkles ir padėtis, jo mažėjimą ir didėjimą, viso to žinojimas jiems nėra pravartus. Išties, pravartu yra klausti apie tokius dalykus, kurie yra jiems reikalingi ar naudingi ir tai yra žinojimas apie pusmėnulio naudingumą, todėl Allah ir sako:

“Sakyk: tai yra ženklai pažymėti laiko tarpams.”[2:189]

Taigi Jis paaiškino jo vertybes (bonusus) žmonijai ir kad tai Allah, kuris padarė jį ženklu laiko tarpams pažymėti, kad jie žinotų apie garbinimo veiksmus ir kaip elgtis, apie laiko tarpsnius (periodus) ir kita nei tai.

Jis nukreipė juos į pusmėnulio vertybių pažinimą ir Jis neatsakė į jų klausimą apie jo realybę, nes žinojimas to jiems nėra naudingas. Jis nukreipė juos į tai, apie ką jie turėtų klausinėti ir tai yra į švietimo duris, ne į galines duris švietimui siekti ir ne į nereikalingus dalykus. Ir jeigu jiems yra kažkiek naudos iš tokio žinojimo, tada tai yra tik menka nauda.



[Usūl at-Tsalātsah, Trys Esminiai Principai, Salech Al-Fauzan]

PDF Usūl At-Tsalātsah, Salech Al-Fauzān, vertėjas Abu Talcha Davūd Burbank, psl. 1-2, Įžanga.


PDF failas Anglų Kalba:
Šaltinis: ittibaa.com

Audio failas Anglų Kalba:
Šaltinis

Tas pats iš kito saito:

PDF:
Šaltinis: abdurrahmanorg.com

Audio:
Šaltinis: salafiaudio.files.wordpress.com

Visos paskaitos:

Šaltinis: ittibaa.com

Tai yra privaloma (vuadžib) mums išmokti keturis dalykus [3]



Trys esminiai principai - "Usūl At-Tsalātsah" - Salech Al-Fauzān



Tai yra privaloma (vuadžib) mums išmokti keturis dalykus [3]

أَنَّهُ يَجِبُ عَلَيْنَا تَعَلُّمُ أَرْبَعِ مَسَائِلَ 
Punktas Nr. 3

Jo pasakyme, “tai yra vuadžib”:  asmuo atliekantis tai (al-vuadžib dalykus ar veiksmus) yra apdovanojamas, o tas kuris apleidžia juos yra nubaudžiamas. Ir al-mustachab (rekomenduojami veiksmai, dalykai) yra tokie veiksmai, už kuriuos asmuo yra apdovanojamas, o tas kuris juos apleidžia - jis nėra už tai nubaudžiamas. Ir al-mubā (leistini veiksmai), už tokius veiksmus nėra jokio apdovanojimo ir už jų apleidimą nėra bausmės.

Taigi jo pasakyme, “tai yra vuadžib”, reiškia, kad šitas dalykas nėra iš tų dalykų, kurie yra rekomenduojami, ir tai nėra iš tų dalykų, kurie yra paprasčiausiai leistini, išties tai yra iš al-vuadžib al-’ayny - privalomų dalykų kiekvienam asmeniui.

Jeigu mes apleisime šių dalykų mokymąsį, tada mes būsime nuodėmingi, kadangi juos įvykdyti yra prievolė, nes jis nepasakė, “tai yra mums rekomenduojama” arba, “tai yra pagirtina mums”, išties jis pasakė, “tai yra mums privaloma”, reiškiasi tai yra prievolė.
Ir vudžūb (prievolė) reiškia privalomą pareigą, ir bet kas, kuris apleidžia ją yra nuodėmingas, kadangi žinios negali būti įgytos be mokymosi, ir mokymasis reikalauja rūpestingumo ir dėmesio, ir pastangų, ir laiko, ir tam reikalingas supratimas, ir atsidavimas iš širdies - tai yra mokymasis.

Jo pasakyme, “keturis dalykus: reiškia temas,  jos yra vadinamos masā’il (klausimais), nes apie juos klausti yra privaloma ir jiems turėtų būti skiriamas dėmesys.

*****






Pirmiausia yra žinojimas [4]



Trys esminiai principai - "Usūl At-Tsalātsah" - Salech Al-Fauzān


Pirmiausia yra žinojimas [4]

Punktas Nr.4

Jo pasakyme “žinojimas”: čia turima omenyje al-’ilm aš-šar’y įsteigtas, įteisintas (islamiškas) žinias, nes jų siekti (mokytis) yra privaloma, ir šie dalykai yra privalomi kiekvienam musulmonui, vyrui ar moteriai, laisvam ar belaisviui, turtingam ar vargšui, karaliui ar skurdžiui, kiekvienam musulmonui yra privaloma išmokti šiuos keturis dalykus.

Mokslininkai tai vadina al-vuadžib al-’ayny  ir šios žinios yra privalomos kiekvienam asmeniui (iš musulmonų tarpo). Taigi penkios privalomos maldos, kurios yra privalomos kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, ir privaloma bendruomeninė malda vyrams mečėtėj, kiekvienam musulmonui yra privaloma apie juos išmokti. Dėl to jis pasakė, “tai yra mums privaloma”, ir jis nesakė, “tai yra privaloma keletui iš mūsų”, turėdamas omeny mus (visus) musulmonus. Taigi toks žinojimas (švietimas) yra iš tokių, kurio siekti (mokytis) yra privaloma kiekvienam asmeniui, kadangi žinios yra iš dviejų kategorijų:


Pirma iš jų: kas yra privaloma mokytis kiekvienam asmeniui, tai toks žinojimas (švietimas), kuriam neišmanyti  nėra jokių pasiteisinimų, ir religija negali būti teisingai įsteigta (vykdoma) be jo (be tokio žinojimo, bet tik su juo), taip kaip penki islamo stulpai, kas yra Du Liudijimai, ir nustatyta Malda, ir Zakato davimas, ir pasninkavimas Ramadano mėnesį, ir Hadžas į šventus Allāh namus. Tai nėra leistina musulmonui būti neišmanančiam jų, išties jis turi mokytis apie juos.

Kadangi mokymasis Dviejų Liudijimų reikšmės yra mokymasis akydos (tikėjimo doktrinos, pažiūros ir įsitikinimų), tai musulmonas mokosi doktrinos ir tikėjimo, kad galėtų elgtis pagal juos, ir jis mokosi tai, kas oponuoja jai (akydai), tam, kad jis galėtų laikytis nuo to atokiai - visa tai įeina į Du Liudijimus. Taip pat jis mokosi maldos stulpų, ir maldos sąlygų, ir maldos reikalavimų, ir maldos sunnų; jis privalo išmokti šiuos dalykus detaliai. Tai yra ne tai, kad asmuo gali melstis, bet jis nežino maldos sąlygų (taisyklių). Kaip žmogus gali daryti apskritai kokį nors veiksmą, kada jis neturi žinių kaip tinkamai jį atlikti? Kaip jis gali atlikti maldą neišmanydamas jos sąlygų? Tai yra pagrindas - esminis dalykas, kad jis išmoktų maldos reikalavimus, ir tuos dalykus kurie anuliuoja maldą, jam privalu tai išmokti.

Panašiai jis turi mokytis zakato reikalavimų, ir jis turi mokytis pasninko reikalavimų, ir jis turi mokytis hadžo reikalavimų, taigi kada jis nori atlikti hadžą, tada pasidaro privaloma jam išmokti hadžo sąlygas ir umros sąlygas, tam, kad jis galėtų atlikti šiuos garbinimo aktus nustatyta ir įteisinta tvarka. 

Niekas nėra atleistas nuo šios kategorijos neišmanymo pavadinimu al-vuadžib al-’ayny, kuri yra privaloma kiekvienam musulmonui individualiai.

Antra kategorija iš žinojimo kategorijų yra viskas, kas papildo prieš tai paminėtąją iš papildomų įteisintų nuostatų, kurie bendrai kartu paėmus reikalingi ummai (islamiškai tautai). Ir tai gali būti, kad jie nėra reikalingi kiekvienam asmeniui atskirai (pavieniškai), tokie kaip prekybos nuostatai, sandėrių, indėlių sąlygos, paveldėjimo ir testamento teisės, santuokos reikalavimai ir reikalavimai susiję su nusikaltimais, kurie yra pagrindu ummai (bendruomenei bendrai paėmus). Kad ir kaip bebūtų tai nėra privaloma kiekvienam asmeniui iš ummos to mokytis. Išties, jeigu šiuos dalykus išmano pakankamas skaičius mokslininkų, ir išpildoma tai, kam yra poreikis, tai to pakanka, jeigu jie gali išpildyti musulmonų poreikius susijusius su teisėtvarka ir religiniais verdiktais, ir išsilavinimu, ir visa kita nei tai. Tai yra vadinama vuadžib al-kifāja (bendruomeniniu įsipareigojimu), kurį įvykdyti yra pakankamas skaičius žmonių, tada nuodėmė nukrenta nuo visų likusiųjų, ir jeigu  jie visi apleidžia tuos įsipareigojimus, tuomet jie visi bus nuodėmingi.

Taigi umma turi turėti žmones, kurie mokosi šios kategorijos, kadangi jiems to reikia. Tačiau, tai nėra sakoma kiekvienam asmeniui: “tau būtina įgauti žinių apie šiuos dalykus”, nes tai padaryti gali būti neįmanoma kiekvienam asmeniui. Išties tai yra būdinga žmonėms turintiems sugebėjimus ir pajėgumą. Ir jei kažkas išmoksta tai iš ummos (žmonių), tada pareiga yra įvykdyta, kas yra priešinga pirmajai kategorijai, kada kiekvienas asmuo yra atsakingas pats už save, kadangi neįmanoma jam atlikti šių veiksmų be žinojimo. Todėl Šeichas ir sakė: “tai yra mums privaloma”, ir jis nepasakė: “tai yra privaloma musulmonams”, arba “tai yra privaloma kai kuriems iš musulmonų”. Verčiau jis pasakė: “tai yra mums privaloma”, reiškia privaloma kiekvienam iš mūsų kaip individuali pareiga.

Ir mes turime žinoti, kad prieš pradedant dalykus, kurie susiję su žinojimu, kuris yra privalomos ummai - ar jis būtų privalomas kiekvienam asmeniui, ar jis būtų privalomas kai kuriems, tai yra al-’ilm aš-šar’y įteisintos (islamiškos) žinios,  kurias atsinešė Pranašas ().

Kas liečia žemiškasias žinias, tokias kaip pramonės šakų, profesijos, aritmetikos, matematikos, indžinerijos, tuomet šios žinios yra leistinos - tai yra leistina siekti žinių šiose srityse ir tai gali būti privaloma jų siekti, jei ummai (musulmonų bendruomenei) to reikia, tada tai bus privaloma tiems, kas tai sugeba. Vis dėlto, tai nėra tos žinios, kurios buvo apibrėžtos Korane ir Sunnoje, kurias Allah Pats Aukščiausiasis gyrė ir rekomendavo žmonėms, ir apie kurias Pranašas () pasakė:

العلماء  ورثة الأنبياء 

“Ulema (islamo mokslininkai, arba švietimo žmonės) yra Pranašų paveldėtojai.”[1]

Kas turima omenyje al-’ilm ašar’y - įteisintas (islamiškas) žinias.

Kas liečia žemiškas žinias (t.y. ne religines), tai kas neišmano apie jas, tada jam nėra nuodėmės, ir tas, kuris mokosi jų, tuomet jam tai yra leidžiama, ir jeigu jis panaudoja jas pagelbėti ummai , tada jam už tai yra atlygis. Ir jeigu žmogus numiršta neišmanydamas tokių (žemiškųjų) dalykų, tuomet jis nebus už tai teisiamas Prisikėlimo Dieną.  Tačiau asmuo, kuris mirė neišmanydamas al-’ilm aš-šar’y įsteigtų (islamiškų) žinių, ypač pagrindinių žinių, tuomet jis bus apie tai paklaustas Prisikėlimo Dieną: “Kodėl tu nesimokei? Kodėl tu neklausei?”. Tas, kuris sakys, būdamas kape: “Mano Viešpatis yra Allah, ir Islamas yra mano religija, ir mano Pranašas yra Muchemmedas (), šis žmogus bus apsaugotas. Jo bus paklausta: “Iš kur tu tai išmokai?”. Tuomet jis atsakys: “Aš skaičiau Allāh Knygą ir išmokau to”.

Kas liečia žmogų, kuris nusisuko nuo to, kada jis bus klausinėjamas kape, tada jis sakys: “Aaa, aaa, aš nežinau, aš girdėjau žmones kažką sakančius, tuomet ir aš sakiau tą patį”. Tada tokiam žmogui bus paruoštas kapas po ugnimi - ir mes šaukiamės Allah prieglobsčio nuo to - ir jis bus spaudžiamas savo kape iki kol jo šonkauliai susikryžmins, ir jis atsidurs duobėje iš pragaro duobių, nes jis neturėjo žinių ir jis neskaitė. Taigi jam bus pasakyta:


لا دريت ولا تليت (أو لا تلوت)

“Tu nežinojai ir tu neskaitei (arba tu nesekei)”.[2]

Taigi jis nesimokė ir nesekė pavyzdžiu žmonių, kurie turėjo žinias, verčiau jis  išvaistė save ir pralošė  šiame savo gyvenime,  tokiam žmogui pasibaigs apgailėtinai, ir mes prašome nuo to Allaah prieglobsčio.

Jo pasakyme: “žinios”, tai yra nustatytos, įsteigtos žinios, kurios yra reikalaujamos iš mūsų, kad mes jų siektume individualiai (kaip asmuo), ir tai yra žinios ir supratimas apie Allah per Jo Vardus ir Jo Atributus, ir žinios yra Jo teisė į mus, tai yra garbinti tik Jį vieną nepriskiriant Jam jokių partnerių. Todėl pirmas dalykas, kuris yra privalomas Allah tarnui yra žinios ir supratimas apie jo Viešpatį Galingą ir Didingą, ir kaip garbinti Jį.

Išnašos:

[1] Perduota Al-Bukchārī “Žinojimo Knygoje”pertraukta forma, skyriuje “Žinojimas yra pirmiau kalbos ir veiksmų”, jis eina po 67 chadiso, ir yra perduotas Abū Dāwūd ir Ibn Mādžia ir At-Tirmidzi iš Abū Dardā perdavimo. [Al-Albani klasifikavo Abū Dāwūd’o chadisą sachych (autentišku/stipriu)].

[2] Perduota Al-Bukchārī sutraukta (sutrumpinta) forma Anas chadise Nr. 1338, ir taip pat tokį chadisą užrašė Muslim iš Anas Nr. 2780, ir ilgą chadisą Nr. 4753  užrašė Abū Dāwūd iš Al-Barā’ ibn ‘Āzib. [Al-Albānī klasifikavo Abū Dāwūd chadisą sachych - autentišku].





Sąmoningas žinojimas apie Allah ir žinojimas apie Jo Pranašą [5]



Trys esminiai principai - "Usūl At-Tsalātsah" - Salech Al-Fauzān

Punktas Nr. 5

Sąmoningas žinojimas apie Allah ir žinojimas apie Jo Pranašą (ﷺ)

Jo pasakyme “Sąmoningas žinojimas apie Allah”, reiškia kaip tarnas sužino apie savo Valdovą ir įgyja supratimą apie Jį? Asmuo atpažįsta Allah iš Jo ženklų ir Jo sukurtų dalykų. Iš Jo ženklų yra diena ir naktis, ir iš Jo sukurtų dalykų yra saulė ir mėnulis, apie tai mes paaiškinsime vėliau in ša Allah.

Asmuo atpažįsta Allah iš Jo Ajāt-ul-Kaunyja (iš kūrinijos ženklų) ir Jo Ajāt-ul-Kur’ānyja (Jo Korano eilučių). Jeigu jis recituoja Koraną, tuomet jis žino, kad Allah Tobuliausiasis ir Aukščiausiasis - Jis yra tas, Kuris sukūrė dangų ir žemę, ir Jis yra tas, Kuris duoda gyvybę ir mirtį, ir kad Jis gali viską, ir kad Jis yra Ar-Rachmān - be galo Gailestingas, ir Ar-Rachym - tas, kuris skiria gailestingumą. Koranas supažindina ir duoda suvokti apie Allah Galingiausiąjį ir Kilniausiąjį, ir kad tai yra Jis, Kuris daro mums paslaugas ir skiria dovanas, ir kad tai yra Jis, Kuris mus sukūrė ir skiria mums pragyvenimą. Todėl jeigu jūs recituosite Koraną, jūs pažinsite savo Valdovą iš Jo Vardų ir Atributų, ir Jo Veiksmų, Kuris yra be trūkumų ir Pats Aukščiausiasis.

Jeigu jūs pažvelgsite į kūriniją, tuomet jūs pažinsite ir suvoksite apie savo Valdovą, Tobuliausiąjį ir Aukščiausiąjį - kad tai yra Jis, Kuris sukūrė viską, ir kuris padarė šią kūriniją tarnaujančią ir veiklią Savo Nuožiūra ir Išmintimi, nes Jis yra Tobulas ir Aukščiausiasis. Toks yra žinojimas (supratimas) apie Allah Galingiausiąjį ir Kilniausiąjį.

Jo pasakyme “žinojimas apie Jo Pranašą” reiškia, kad jis yra Muchammedas (ﷺ),   kadangi tai buvo jis, kuris perdavė žinias iš Allah Galingiausiojo ir Kilniausiojo. Jis yra tarpininkas (perduodant žinią) tarp mūsų ir Allah, todėl tai yra būtina, kad jūs žinotumėte apie jį (ﷺ),  koks jis buvo, ir kad jūs žinotumėte apie jo kilmę, ir jo miestą, ir ką jis (ﷺ) atsinešė (vert.past.: ką jis propagavo, mokė). Ir kad jūs žinotumėte kaip buvo pirmasis apreiškimas perduotas jam, ir kaip jis įtvirtino kvietimą į Allah Aukščiausiojo religiją Mekoje ir Medinoje, ir kad jūs žinotumėte jo gyvenimo istoriją, bent jau sutraukta forma.

Pasiuntinys (ﷺ) - jis yra Muchammedas, Abdullah sūnus, kuris buvo sūnus Abdul-Muttalib, kuris buvo sūnus Hāšim, kuris buvo sūnus Abd-Manāf, visa pranašiška kilmės grandinė siekianti Abraomą (Ibrahym) عليه السلام. Ir jus turite žinoti kaip jis gyveno iki patampant pranašu, ir kaip jam buvo perduotas apreiškimas iš Aukščiausiojo Allah, ir kaip jis elgėsi po apreiškimo. Visa tai sužinoma yra iš jo biografijos (syros), ir tai yra netinkama musulmonui ignoruoti ir nesiekti žinių apie Pasiuntinį (ﷺ). Kaip jūs galite sekti asmeniu apie kurį jūs nieko nežinote? Toks elgesys negali būti suvokiamas.

[Usūl at-Tsalātsah, Trys Esminiai Principai, Salech Al-Fauzan]


Islamo religijos pažinimas [6]



Trys esminiai principai - "Usūl At-Tsalātsah" - Salech Al-Fauzān

Punktas Nr.6

Islamo religijos pažinimas


Jo pasakyme “Islamo religijos pažinimas” reiškia, kad Pranašo () religijos. Iš tiesų, tai Aukščiausiojo Allah religija, kurios laikytis Jis paliepė Savo tarnams, ir ja sekti, ir iš jūsų yra pareikalauta sekti ja, tam, kad jūs turėtumėte žinojimą ir supratimą apie šią religiją. Islamas yra religija visų pranašų. Bendrai apibrėžiant, Islamo religija yra religija visų pranašų. Kiekvienas asmuo, kuris sekė vienu iš visų Dievo siųstų pranašų, yra musulmonas, tas kuris paklusta Viešpačiui per islamą. Asmuo, kuris pakluso Allah ir išskyrė Jį garbinimui iš visų kitų dievybių (visuose garbinimo veiksmuose) - tai toks yra islamas bendra to žodžio prasme ir religija visų pranašų. Taigi islamas yra:

 الاستسلام لله بالتو حيد والانقياد له بالطاعة والخلوص من الشرك و أهله

“Paklusti Viešpačiui per tauchydą,  laikantis paklusnumo Jam ir laikantis toli nuo širko ir jo žmonių.”

Kalbant apie islamo specifinę reikšmę, tai yra tai, kas buvo perduota Muchammedui () nuo Allah, kadangi po jo atėjimo nėra jokios kitos religijos, negu jo. Islamas yra apribotas sekti Pranašu (), todėl tai nėra įmanoma, kad žydas sakytų “aš esu musulmonas” (vert.past.: tas, kuris paklusta Allah), arba kad krikščionis sakytų “aš esu musulmonas”, po to kai buvo siųstas pranašu Muchammedas (),  kuriuo jie neseka (vert.past.: kadangi sekimas privalo būti paskutiniuoju iš Allah pasiuntinių). Islamas (vert.past.: paklusnumas ir atsidavimas Viešpačiui), po Pranašo () atėjimo, yra sekimas juo (). Kilniausiasis Allah sako:


قُلۡ إِن كُنتُمۡ تُحِبُّونَ ٱللهَ فَٱتَّبِعُونِى يُحۡبِبۡكُمُ ٱللهُ وَيَغۡفِرۡ لَكُمۡ ذُنُوبَكُمۡ‌ۗ وَٱللهُ غَفُورٌ۬ رَّحِيمٌ۬ (٣١) 

“Sakyk: Žmogau, jei iš tikrųjų tu myli Allah, tai sek manimi, tuomet Allah tave mylės.”
 [Sūra Al-Imrān, 3:31]


Toks yra islamas savo bendraja ir specifine reikšme.


Žinios turi būti pagrįstos įrodymais [7]



Trys esminiai principai - "Usūl At-Tsalātsah" - Salech Al-Fauzān


Punktas Nr. 7. 
Žinios turi būti pagrįstos įrodymais

Jo pasakyme "pagrįsta įrodymais", reiškia ne aklą sekimą taklyd, bet su įrodymais iš Korano ir Sunnos - tai yra laikoma žinojimu.

Ibnul Kajjim رحمه الله sakė "Al- Kāfijat-uš-Šāfijah":

Žinojimas yra tai, ką Allah sakė, ką Jo Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم sakė, ką kompanionai sakė - jie yra žinojimo ir supratimo paveldėtojai.

 Žinojimas nėra tai, kad nesutarimas būtų iškeliamas neišmanėliškai tarp  Pasiuntinio  صلى الله عليه وسلم ir kito asmens.

Tai toks yra žinojimas. Žinojimas yra žinios iš Knygos ir Sunnos. O kas liečia ulema (islamo mokslininkus), tai jie tiktai paaiškina ir padaro aiškią Dievo (الله) kalbą ir kalbą Pranašo صلى الله عليه وسلم. Ir kai kurie iš jų gali turėti klaidų ir įrodymais nėra laikoma jų kalba, įrodymais yra laikomi Korano ajatai ir chadisai. Islamo mokslininkai paaiškina juos, tačiau pati  jų kalba savaime nėra įrodymas.

Šeichas رحمه الله pradėjo nuo šio reikalo, kadangi tai yra pirminis dalykas ir pagrindas (vert.past.: pamatas, nuo ko pradedama). Asmuo turėtų pradėti mokytis nuo pagrindų, jis turėtų pradėti nuo akydos (doktrinos ir tikėjimo), nuo pagrindo mokytis ir mokyti kitus, ir kviesti pas Allah (vert.past.: į Allah religiją ir paklusnumą). Pirmiausia asmuo turėtų mokytis akydos, kadangi ji yra esminis pagrindas ir (visko) pamatas.