Salafija

Salafija

Wednesday, 9 April 2014

Būkite Atsargūs Iš Ko Imate Žinias !

 Šeicho Achmed ibn Bazmūl Lekcija






Šeichas حفظه الله paminėjo, kad žinoti apie sektas ir grupes yra labai svarbu. Tai yra paimta iš Muchammed ibn Siryn رحمه الله teiginio žinojimas yra religijos reikalas, todėl būk atsargus iš ko jos sieki. Štai koks svarbus yra šis reikalas.  Žinios, kurias imame iš kažko ar įgauname jų, besiklausydami kažkieno ar mokinamės pas kažką, bus mūsų religija-tai kas turės vertės Teismo Dieną, su kuom asmuo pasitiks Allah   عَزَّوَجَلَّ, todėl yra labai svarbu, kad asmuo siektų žinių pas tuos, kurie yra žinomi savo išprusimu ir žinojimu. Ir iš tų, kurie yra žinomi savo dievobaimingumu ir savo dorumu, todėl kad ko jis pasisems iš jų bus jo kelias į pomirtinį gyvenimą. Todėl, būk atsargus iš ko sieki religijos žinojimo reiškia, kad musulmonas privalo ieškoti ir imti žinias iš Ahlus Sunnah, salafių, kurie seka salaf-us-salih ir antra, kad jis sieks religijos iš to, kuris turi tas žinias ir yra žinomas savo giliu žinojimu, ir kuris yra žinomas savo tiesumu ir žinomas savo dievobaimingumu. Šis žinojimas yra tavo religija, todėl būk akylus iš ko jo sieki. 


Tada Šeichas Achmed bin Bazmūl حفظه الله pabrėžė, kad Imamas Malik رحمه الله "Sachych Imam Muslim" pristatyme paminėjo, kad Medinoje buvo šimtas vyrų, kurie anot kitų buvo laikomi garbintojais ir teisingais, ir susilaikančiais nuo 'dunijos'-gyvenimiškų gėrybių, tačiau nei vienas asmuo neimdavo religijos žinojimo iš jų. Šis  Imamo Malik رحمه الله pasakymas reiškia, kad nepakanka žmogui būti žinomam savo pamaldumu ir susilaikymu nuo šio gyvenimo, ir žinomam savo išoriniu religiniu elgesiu, kad būtų galima imti religines žinias iš tokio žmogaus. Nors ir tie žmonės buvo žinomi šiomis savybėmis ir kiti žmonės juos laikė tokiais, tačiau niekas neimdavo iš jų religinių žinių, nes tai buvo ne jų afera. Iš jų aferos buvo garbinimas ir tiesumas religijoje, bet religijos žinojimas nebuvo iš jų aferos. Jis pasakė, jeigu mes spręstume pagal tai, kaip brolis nešioja drabužius ir kokio ilgio yra jo barzda, mes pamanytume, kad jis yra šiuolaikinis mokslinčius savo gyvenamoje aplinkoje  ir tai yra didelė klaida.

Tada Šeichas  Achmed bin Bazmūl حفظه الله teigė, kad be abejonės tai yra privaloma išmokti ilmi šar'y, islamo mokslo ir tai yra pagrįsta Korano eilute, Allaah  عَزَّوَجَلَّ sako: "Klauskite žmonių, kurie žino, jeigu jūs nežinote." Ir tai pagrįsta Pranašo Muchammed صلى الله عليه وسلم teiginiu, kad "siekti žinojimo yra kiekvieno musulmono pareiga, kuri yra privaloma." Kartą pas Imamą Malik رحمه الله atėjo žmogus ir pasakė, “Aš noriu siekti žinių" ir Imamas Malik رحمه الله pasakė jam pradėti nuo to, kas jam yra reikalinga nakčiai ir dienai, kadangi jis turėjo omenyje, kad žinojimo sričių yra daug ir kad jos yra plačios, ir svarbu yra tai, kas tau reikalinga yra tavo nakčiai ir tavo dienai. Ir žinoma, pirmiausia ko tau reikia yra Tauchydas, kadangi jis yra pagrindu visiems veiksmams. Ir tada tau reikalinga tahara, teisingu būdu apsivalyti save ir tau reikalingos teisingos manieros maldai atlikti ir panašūs į tai dalykai.
Visa tai buvo suprasta ir paaiškinta, ir aišku, kad žmogui reikia to, ko jam reikia dienai ir nakčiai yra Tauchydas ir tahara (apsiprausimas, apsivalymas) maldai. Tada mes matome klaidas tų, kurie nori, kad  musulmonai įsitrauktų, neturėdami religinio žinojimo, į politinius reikalus,  ir tai darytų remiantis hizbių metodika ar partizanyste, ar ginant širko žmones (politeistus), ar inovatorius (bidos žmones). Mes žinome, kad tie žmonės, kurie kviečia į tai, nėra tie žmonės iš kurių mūms reiktų imti žinojimą.

Šeichas Achmed bin Bazmūl حفظه الله tuomet paminėjo, kad tikroji šios ummos silpnumo problema ir pažeminimas yra religijos neišmanymas. Tai nėra fizinis ummos (musulmonų bendruomenės) silpnumas, kaip kad teigia kai kurie žmonės, ar Ummah yra silpna dėl to, kad netikintieji kuria sąmokslą prieš ją. Šeichas حفظه الله sako - ne, ummos silpnumas yra vidinis, nes Ummah nežino savo religijos. Ši Ummah  nepalaiko Allah عَزَّوَجَلَّ , todėl Allah عَزَّوَجَلَّ nepalaiko jos. Allah عَزَّوَجَلَّ Korane sako: "Jeigu jūs palaikysite Allah, Allah palaikys jus ir padarys jūsų pėdą įsitvirtinusią." Jis حفظه الله pasakė, kad islamo mokslinčiai sako, kad "palaikyti Allah عَزَّوَجَلَّ "reiškia mokintis religijos, ahkaam-religinių nuostatų, praktikuoti religiją ir studijuoti ją.  Jis  حفظه الله sako, kad tai yra ne tai ką propaguoja kiti asmenys, sakydami, kad mūms reiktų susikoncentruoti ant materialistinių dalykų ir kad jeigu mes žinotume netikinčiųjų rezgiamus sąmokslus ir strategijas ir jų politinius planus, ir jeigu mes turėtume surengę sistemą, kurioje būtų surinkti  įvairiausi lyderiai, tai visa tai išspręstų mūsų problemas. Jis  حفظه الله pasakė-ne, tai yra aišku, kad pažeminimas yra iš mūsų pačių. Remiantis Pranašo صلى الله عليه وسلم chadisu, kad jeigu tu įsivelsi į 'yną', kas reiškia nelegali transakcija (sandėris), kažkokios formos palūkana, tai reiškia, kad musulmonas įžengs į tai, kas yra draudžiama, kas liečia tas transakcijas ir seks tų karvių uodegomis, kas reiškia-leisis į gyvulininkystę ir į panašius reikalus ir duos tiems reikalams daugiau svarbos negu pomirtiniam gyvenimui ir paliks džihadą vardan Allah  عَزَّوَجَلَّ, nei jį pritaikys savyje ar saviems reikalams. Jis حفظه الله pasakė, kad pasiruošimas džihadui yra dviejų tipų: rūchi ir maddi. Rūchi reiškia dvasinį pasiruošimą ir maddi reiškia materialistinį pasiruošimą. Dėl šios priežasties mes galime pamatyti Usamos bin Laden įvairiausias klaidas, kur jis yra neteisus manydamas, kad džihadas yra tik materialistinis pasiruošimas ir jis visiškai pamiršo apie dvasinį jo pasiruošimą ir jis taip pat visiškai pamiršo kitus islamiškus reikalus. Ir ką jis darė, neturi nieko bendro su sunnah ir  islamu, ir jis neišmanė ar nepaisė šių dalykų, ir islamo mokslinčiai atsiliepė neigiamai jo atžvilgiu. Taigi, kada musulmonai ar Ummah neišmanys savo religijos ir leisis į tidžarą ir uždraustus komercinius reikalus ir paliks džihadą ir mėgausis gyvenimu, tuomet Allah عَزَّوَجَلَّ užtrauks jiems nešlovę, pažeminimą. Ir Jis عَزَّوَجَلَّ nepanaikins to pažeminimo iki kol jie nesugrįš atgal į teisingą religijos supratimą ir praktikavimą.  Mokslinčiai sako, sugrįžimas į religiją yra jos mokymasis, jos praktikavimas, pagal tai kas išmokta, ir jos platinimas. Jis حفظه الله sako, tai nėra per sprogdinimus ir individų žalojimą, kurių rankos neatliko nieko blogo ar kažko panašaus, bet per sugrįžimą į religiją, jos laikymąsi ne tik teoriškai bet ir fiziškai, ir tos religijos perteikimą kitiems, informuojant kitus ar koreguojant kitus.

Šeichas Achmed bin Bazmūl حفظه الله toliau tęsė, kad mes tai žinome ir suprantame. 
Tačiau yra labai svarbus dalykas, kurį mes privalome suprasti ir tai yra tai, kad yra draudžiama kalbėti bet kam, kuris neturi žinojimo. Tai yra, jeigu asmuo yra džahil (neišmanėlis), jam yra draudžiama kalbėti apie 'dyn' -religiją. Ir tai yra kažkas labai aiškaus iš Korano eilutės: "Nekalbėkite apie dalykus, kurių neišmanote, iš tikrųjų kas liečia klausą, širdį ir kalbą, apie visus šiuos dalykus jie bus paklausti."Allaah عَزَّوَجَلَّ mini uždraustus dalykus, po jau paminėtų išorinių ir vidinių al favaahiš, ir paminėtų kitų dalykų, ir Jis عَزَّوَجَلَّ sako 'ir priskirti Allah tai, kas jam nedavė tokios teisės (auteriteto ar galios) ar, kad jūs atliekate širk'. Toliau Jis عَزَّوَجَلَّ sako, jūs sakote apie Allah dalykus, apie kuriuos jums yra uždrausta sakyti, kuomet jūs neišmanote. Jis حفظه الله pasakė, kad mokslinčiai iš to paaiškina, kad kalbėti apie Allah عَزَّوَجَلَّ neišmanant yra blogiau už širk (politeizmą). Kalbėti apie Allah عَزَّوَجَلَّ neturint ilm-žinojimo yra blogiau už širką, dėl dviejų priežąsčių ir viena iš jų yra, kad kalbėti apie  Allah عَزَّوَجَلَّ be išmanymo yra kažkas bendro, kažkas kas padarys įtakos visiems, nors tai liečia jį patį. Todėl yra uždrausta kalbėti apie Allah عَزَّوَجَلَّ be išmanymo, nežinojimo. Yra vienas Pranašo صلى الله عليه وسلم perdavimas, kuriame vienas iš jo kompanionų   buvo su kitais jo kompanionais رضي الله عنهما kelionėje ir jis buvo sužalotas. Ir kai jis رضي الله عنه buvo sužalotas, jis taip pat patyrė seksualinį išsiliejimą, kuomet jo būsena yra laikoma džunūb, ir tuo metu buvo labai šalta tamsi naktis ir jis رضي الله عنه norėjo sužinoti, ar jis turėtų atlikti wudu (apsiplovimą) ar tajjamūm, ir jis رضي الله عنه paklausė jų ar jam galima tai daryti, ir jie atsakė - ne, kad reikia atlikti pilną ghusl (pilnai apsiplauti vandeniu visą kūną), ir jis رضي الله عنه tai padarė, ir numirė. Tai kuomet ta žinia pasiekė Pranašą صلى الله عليه وسلم , jis pasakė: " Jie jį nužudė, jie jį nužudė, lai Allah juos nužudo. Kodėl jie nepasiklausė jeigu neišmanė? Iš tikrųjų vaistas nuo neišmanėliškumo yra klausti." Visa tai parodo, kad neišmanėliui yra draudžiama kalbėti.
Šeichas Achmed bin Bazmūl حفظه الله sako, jeigu mes suvokiame šį reikalą, jeigu yra klausiama asmens, kuris nežino, ir jeigu jis negali atsakyti, jam yra haram atsakyti. Jūs privalote žinoti, kad jeigu musulmonas nežino, jam yra draudžiama klausti tų, kurie irgi nežino. Jam yra draudžiama klausti apie religinius dalykus (dyn) tų, kurie nežino. Jam šių dalykų reikia klausti alimo, mokslinčiaus, to, kuris išmano ir tai yra tai, ką Muchammed Ibn Siryn رحمه الله turėjo omenyje, kuomet jis sakė, šis reikalas yra religijos žinojimo reikalas, todėl būk atsargus iš ko tu sieki tos religijos (dyn).
Jis حفظه الله taip pat pasakė, mūsų kasdieniniame gyvenime, mes susiduriame su sveikatos problemomis, argi mes kreipsimės dėl to pas mechaniką? Ir jeigu mūsų automobilis suges, argi mes eisime pas ūkininką? Ir jeigu mes norime sukonstruoti namą statybai, argi mes eisime pas valytoją? Ne. Mes eisime pas tuos, kurie yra specialistai toje srityje. Taigi kuomet kyla klausimų religijoje, mes turime kreiptis pas ulemą, pas islamo mokslinčius. Ir negalima sakyti, kad eik ir klaus bet ko, ar daryk taip, kaip daro visi, tai yra didžiausia klaida. Abu Darda  رضي الله عنه perdavė, kuomet buvo Utman  رضي الله عنه kalifato laikai, ir jis nuėjo melstis į mečetę ir jis   رضي الله عنه pamatė kai kuriuos tabijyn (bendražygius رضي الله عنهما) besimeldžiančius, bet jie رضي الله عنهما meldėsi ne pagal sunną. Jų malda neatitiko sunnah maldos. Abu Darda رضي الله عنه parėjo namo piktas. Ir kuomet Umm Darda jį pamatė, ji pasakė : "Kodėl tu esi piktas, kas tau sukėlė pyktį?" Jis رضي الله عنه atsakė: "Vardan Allah, aš nematau nieko panašaus į tai, ką mes būtume  darę pranašo  صلى الله عليه وسلم laikais, išskyrus tai, kad musulmonai tik meldžiasi drauge. Reiškia, kad daugybė sunnų, daugybė praktikų, kurias jie atlikdavo Pranašo  صلى الله عليه وسلم laikais, jie jų nebeatliko ir kas beliko buvo tik tai, kad jie meldėsi kartu. Toks buvo Abu Darda رضي الله عنه teiginys, kurį jis رضي الله عنه pasakė tokiu laiko tarpu, kuris buvo artimas pranašo  صلى الله عليه وسلم laikams ir tuo metu buvo dar daugybė sachabių, kurie dar buvo gyvi, ir kada dar buvo daugybė tabijyn, tai ką kalbėti apie dabar, praėjus apie 1400 metų, ar žmonės ir bendrosios masės laikosi Sunnos? Ar bendrosios masės žino ir išmano religiją? Ar bendrosios masės yra rodiklis, kuriuo mes sektume? Ne! Bet mes turėtume sekti ulema Rabbanijyn, mokslinčiais, kurie žino Dievo Religiją. Mes neturėtume sekti tuo, kuo sekė ir laikėsi mūsų motinos, tėčiai, giminaičiai, mes turėtume sekti ir laikytis tai, kuo seka ir laikosi mūsų islamo mokslinčiai. Žmonės, kurie seka bendrosiomis masėmis yra neteisūs, jie turėtų sekti Pranašu صلى الله عليه وسلم ir tokiu, kuris mus veda tiesiai (ar nukreipia tiesiu keliu). Tai yra faktas, kad islamo mokslininkai laikosi tai, ko laikėsi Pranašas صلى الله عليه وسلم.
Toliau Šeichas Achmed bin Bazmūl حفظه الله teigė, kad žmonės yra dviejų tipų. Awwam - paprasti žmonės, kurie neišprusę religijoje ir tullabul ilm ir al ulema, kurie yra kartu, tullabul ilm studentai ir ulema. Ulema ir studentai yra dviejų tipų. Ulema, kurie tikrovėje nėra mokslinčiai, yra tie, kurie yra hizbiai (sektantai) arba inovatoriai arba partizanai arba politikai arba tie, kurie organizuoja sukilimus nuversti valdžią ir sprogdina įvairiausius pastatus ar panašius dalykus, kurie įvedinėja naujoves religijoje, ir kurie turi klaidas akydoje (įsitikinimuose) ir manchadže. Iš tokių negalima imti jokių žinių. 
Antrasis tipas yra tie tullabul ilm studentai ir ulema, kurie laikosi Sunnos, salafiai, kurie laikosi salaf-us-salih kelio. Jie laikosi Sunnos kelio ir salaf-us-salih kelio. Šie asmenys ir mokslinčiai yra tie, pas kuriuos jūs turite eiti, jie yra jūsų žinių šaltinis. Jie yra asmenys iš kurių jūs turėtumėte siekti žinių, bet jūs niekada neimkite jų teiginių vietoj ulemos teiginių, vietoj mokslininkų. Tai jeigu mes vėl kartosimės, bendrosios masės awwam, iš jų negalima siekti religijos žinojimo, kaip tik jos turi būti mokinamos, nes jos yra neišprusę. Ir tie asmenys, kurie yra laikomi mokslinčiais, bet jų metodika yra neteisinga, jų akyda (įsitikinimai) ir manchadžas yra neteisingi, jie įsivėlę į sijasą ar politiką, ar hizbiją, ar slaptus reikalus ar panašaus pobūdžio reikalus, iš jų negalima siekti žinių, nes realiai tai jie yra dalis tų žmonių, kurie priklauso toms 72 sektoms, kurioms buvo pažadėtas Pragaras. 

Iš tiesų, iš ko turėtų būti imamos žinios yra tullabul ilm and ulema, kurie laikosi Sunnos ir kurie eina salaf-us-salih keliu. Tačiau mes pabrėžiame, kad ulemos žodžiai yra viršesni už studentų žodžius ir mes negalime laikyti studento žodžių aukščiau už mokslininko. Pavyzdžiui, Kibar ulema - didysis mokslininkų organas, kuriam priklauso Rabee bin Haadee al Madkhaalee حفظه الله ir jeigu jis kažką pasako, tuomet mes priimame iš jo, ką jis حفظه الله mums sako ir ką sako visi didieji alimai ir mokslinčiai. 

Ir tai nėra teisinga priimti tai, ką sako studentas (kuris mokėsi pas alimą ar šeichą) vien dėl to, kad jis yra salafis, nebent jis pateikė tam aiškius įrodymus, kuriuos pražiūrėjo mokslinčiai. Bendrai kalbant, tai yra didelė klaida pasirinkti  studento nuomonę vietoj mokslinčiaus vien dėl to, kad jis yra salafis.
Šeichas Achmed bin Bazmūl حفظه الله pasakė, šis svarbus reikalas yra apie sugrįžimą pas žinojimo žmones, sugrįžimas pas juos kaip pas žinių šaltinį ir mūms yra žinomi du pasakojimai iš Pranašo  صلى الله عليه وسلم, kurie susiję šia tema. Vienas pasakojimas yra apie vieną vyrą iš Bani Izrael, gyvenusio prieš mus, kuris nužudė 99 žmones ir ieškojo būdo atgailauti pas Allah عَزَّوَجَلَّ, ir jis sutiko Allah garbintoją (arab. Aabid), įsidėmėkite-jis buvo garbintojas, ne alimas, ne mokslinčius. Jis paklausė to garbintojo, kuris buvo atsiskyręs nuo visų ir meldėsi: "Aš nužudžiau 99 žmones. Ar yra koks nors būdas man prašyti Allah عَزَّوَجَلَّ atleidimo? Tai tas neišmanėlis garbintojas jam pasakė: "Ne." Todėl jis nužudė jį užbaigdamas šimtu. Po to jis nuėjo pas mokslinčių ir pasakė jam, kad jis nužudė 100 žmonių ir paklausė jo, ar yra koks būdas atgailauti už tai. Alimas jam pasakė atgailauti ir prašyti Allah عَزَّوَجَلَّ atleidimo. Jis sakė, kad žinoma, tu gali daryti taubą, t.y. atgailauti, tačiau tu esi apsistojęs toje vietoje, kurioje yra daug blogio ir tai yra tavo sprendimas, ar tu pasirinksi eiti ten, kur yra dorybingi žmonės ir kurie šlovina Allah عَزَّوَجَلَّ, ir tau nuėjus pas juos, tu taip pat galėsi šlovinti Allah عَزَّوَجَلَّ kartu su jais. Taigi, iš šio pasakojimo mes matome aiškiai, koks yra skirtumas tarp alimo ir garbintojo. 

Antrasis pasakojimas yra apie du individus, vienas iš jų buvo dorybingas ir kitas buvo nuodėmiautojas. Ir kiekvieną kartą, kuomet jiedu prasilenkdavo, dorybingasis pakoreguodavo ir patardavo nuodėmiautojui, bet šis nepriimdavo patarimo. Taigi, vieną dieną dorybingasis žmogus pasakė jam: "Vardan Allah, Allah tau neatleis." Tada Allah عَزَّوَجَلَّ pasakė: "Kas toks drįsta kalbėti vietoj Manęs ar už Mane, iš tiesų aš jam atleidau ir tavo gerus darbus padariau beverčiais."

Taigi dorybingasis asmuo būdamas neišmanėlis leidosi į sritį, apie kurią gali kalbėti tik Allah عَزَّوَجَلَّ, kad Jis عَزَّوَجَلَّ neatleis vienam iš savo tarnų. Todėl Allah عَزَّوَجَلَّ pašalino ar pavertė to pamaldaus žmogaus gerus darbus į nieką ir atleido tam, kuris nebuvo pamaldus. Taigi prieiname prie to, koks svarbus yra žinojimas, ir pirmiausia, tai yra siekti to žinojimo ir kaip svarbu yra sugrįžti pas ulema siekti to žinojimo? Neklauskite bet ko ir kiekvieno, bet klauskite Raazikyna fil ilm, tų kurie yra tvirti žinojime. 


Užbaigdamas Achmed bin Bazmūl حفظه الله pasakė, kad kai kas gali sakyti, o kas čia blogo imti žinias iš hizbių (sektantų) ir inovatorių, jeigu jie turi kažko naudingo, ką gali mūms duoti.  Aš tik išsirinksiu tai kas gera ir paliksiu tai kas bloga. Šeichas حفظه الله pasakė, kad tame yra keletas  blogų dalykų.
Pirmas yra toks, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم perspėjo prieš tuos ulema (mokslinčius), kurie yra velnio vedami ir kurie yra neišmanėliai, jis صلى الله عليه وسلم  perspėjo dėl ėmimo žinių iš tokių mokslinčių. Ir chadise, kuriame jis صلى الله عليه وسلم sako: 
"Kad Allah nepasiima žinojimo po to, kai Jis jį davė, išplėšdamas jį iš jų širdžių, bet Jis pasiima jį (žinojimą) su mirtimi išsimokslinusių žmonių, mokslininkų, iki kol nebeliks nei vieno iš jų, bet tik neišmanėliai, kurie iškraipys jį (žinojimą, tiesą) ir pateiks verdiktus remiantis savo asmenine nuomone ir klaidins kitus ir jie eis pragaištingu keliu ir ves kitus į pragaištį."

Antras dalykas yra tai, kad Allah ir Pranašas صلى الله عليه وسلم įsakė saugoti savo religiją. Ir asmuo, kuris eina ir sėdi su inovatoriumi ar hizbiu, tai jis taip neapsaugoja savo religijos.

Trečia, tai hizbiai ir inovatoriai yra asaaghir, iš kurių pranašas صلى الله عليه وسلم uždraudė imti religijos žinojimą ir jis صلى الله عليه وسلم pabrėžė, kad vienas iš pasaulio pabaigos ženklų yra, kuomet žmonės sieks žinojimo iš asaaghir ir jis pasakė, kad asaaghir yra inovatoriai.

Ketvirta, tai yra faktas, kad inovatorius  neoponuos jums. Jūs matysite, kad jis jūms duoda geriausia, bet jis jus žingsnis po žingsnio pasiglemš ir toks yra jų būdas nuo seno.


Ir penkta, asmuo, kuris teigia "aš tik pasiimsiu iš viso to tai kas gera ir paliksiu tai kas bloga" yra neišmanėlis. Taigi, toks asmuo negali apsaugoti savęs nuo fitnos (pavojaus). Dėl visų šių paminėtų priežąsčių ir jų yra kur kas daugiau, labai svarbu yra tai, kad jūs siektumėt religijos žinojimo iš tų, kurie yra gerai žinomi savo išprusimu toje srityje ir kad mes negalime klausti ar imti to žinojimo iš bet kokių asmenų. Ir Šeichas حفظه الله užbaigė sakydamas hadza va salallahu va nabijinah Muchammed.



Transponavo Umm Jusef iš Šri Lankos, į Lietuvių kalbą vertė Nora.

Šaltinis

No comments:

Post a comment