Šeichas Salich Al-Fauzaan حفظه الله sako:
TEKSTAS
Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah (تعالى) sukūrė jus garbinti Jį, žinokite, kad garbinimas yra bevertis, jeigu jis nepagrįstas tauchydu, taip kaip malda yra bevertė jeigu ją atliekate neapsiprausę. Taigi, kuomet širkas įvykdomas garbinime, tas garbinimas patampa defektiniu ir negaliojančiu, lygiai taip pat kaip nešvarumas anuliuojantis švarą.
PAAIŠKINIMAS
“Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah (تعالى) sukūrė jus garbinti Jį”: reiškia, kad jūs sutinkate su šia Korano eilute (ajatu):
وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ
“ Ir aš nesukūriau džinus ir žmones tam, išskyrus, kad jie garbintų Mane Vieną.” (Ad-Dārijāt, 51:56)
Taigi, jeigu jūs sutinkate ir pripažįstate esantys iš žmonių tarpo, tuomet ši eilutė (ajatas) yra skiriama jūms. Ir jūs pripažįstate, kad Allah (تعالى) jus sukūrė ne pramogoms, ar tik tam, kad jūs papraščiausiai valgytumėte ir gertumėte, švaistytumėte laiką niekams ir “skaldytumėte” juokelius, iš tikrųjų Allah (تعالى) sukūrė jus tam, kad jus šlovintumėte Jį Vieną. Tačiau, Allah (تعالى) jums paskyrė tuos visus patogumus ir gėrybes tam, kad jie pasitarnautų jums Dievo šlovinime, kadangi jus negalėtumėte be jų gyventi ir negalėtumėte šlovinti Allah (تعالى) be jų, Jis (تعالى) paskyrė visa tai jūsų paslaugoms, kad jūs galėtumėte Jį tinkamai šlovinti, ne tam, kad jūs leistumėte laiką patenkindami savo užgaidas atlikdami nuodėmes ir blogybes, valgydami ir gerdami tai, ko trokštate. Toks elgesys yra būdingas gyvuliams. Kas liečia žmoniją, Visagalis Viešpats sukūrė žmones dėl kilnios priežąsties ir didingos išminties - garbinimo (šlovinimo).
“ Ir aš nesukūriau džinus ir žmones tam, išskyrus, kad jie garbintų Mane Vieną. Aš nesiekiu iš jų, kad jie Mane aprūpintų (pasirūpintų tiekimu, išlaikytų, turima omenyje, kad nei Allah siekia to Sau, nei Savo būtybėms).” (Ad-Dārijāt, 51:56)
Allah sukūrė jus ne tam, kad jūs užsidirbtumėt ir kauptumėt turtą Jam, taip kaip darė Adomo vaikai ir tam, kad vieni iš jų įdarbintų kitus uždirbti jiems pelno. Ne, Viešpačiui visa tai nereikalinga ir Jam nereikalinga žmonija. Būtent dėl to Jis (تعالى) pasakė:
“Nei Aš siekiu iš jų išlaikymo, nei Aš prašau, kad jie Mane maitintų.” (Ad-Dārijāt, 51:56)
Visagalis Allah yra tas, kuris visus maitina kai Jis (تعالى) pats nėra maitinamas. Jam nėra reikalingas maistas ir Didingajam Dievui nieko nereikia, Jam nereikalingos mūsų maldos ir mūsų garbinimas. Jeigu jūs išsižadėtumėte Jo (تعالى), visa tai niekaip nesumažintų Jo dominijos (viešpatavimo), iš tikrųjų tai jūs esate tie, kuriems yra reikalingas Allah ir garbinimas. Taigi, iš Savo Malonės Jis jūms paliepė Jį šlovinti jūsų paties naudai, ir kuomet jūs Jį garbinsite, Jis - Kuriam yra nebūdingi jokie trūkumai, suteiks jūms garbę atlygindamas (tai ko nusipelnėte, užsitarnavote) ir apdovanodamas. Jūsų garbinimas (garbinimo veiksmai) yra priežąstis dėl kurios Allah (عَزَّوَجَلَّ) suteiks jūms garbę šiame gyvenime ir anapus. Tai kas yra tas, kuris pasipelnys iš garbinimo (garbindamas Allah)?
Tas, kuris turės naudos iš garbinimo yra pats garbintojas, kas liečia Allah, Visagalį ir Didingąjį, tai Jam nereikalinga Jo kūryba (tai ką Jis (تعالى) sutvėrė).
Jo pasakyme: “žinokite, kad garbinimas yra bevertis, jeigu jis nepagrįstas tauchydu, taip kaip malda yra bevertė, jeigu ją atliekate neapsiprausę.” Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah sukūrė jus Jo šlovinimui, tuomet jūs turėtumėte žinoti, kad garbinimas nėra laikomas teisingu ir tenkinantis Viešpatį, nebent jis įvykdomas su dviem sąlygom, jeigu viena iš sąlygų yra neįvykdoma, tuomet viskas patampa negaliojančiu.
Pirmoji sąlyga yra ta, kad garbinimas turi būti skiriamas nuošridžiai Viešpaties labui be jokio širko jame, nes jeigu bus įvykdomas širkas, tai jis pataps nebegaliojančiu (sugadintu, netyru), panašiai kaip su apsivalymu, kuomet jis suteršiamas. Jeigu jūs šlovinote Allah (تعالى) ir po to įvykdėte širką su Juo, tai jūsų garbinimas patapo nebegaliojančiu.
Antroji sąlyga yra sekti Pasiuntiniu (ﷺ). Tai kuomet yra atliekami kažkokie garbinimo veiksmai, kurių Pranašas (ﷺ) nepropogavo, tuomet jie yra neteisėti ir turi būti nepripažinti, kadangi tai yra inovacija (išradimas garbinimo veiksmų religijoje) ir melas. Pranašas Muchamed (ﷺ) yra pasakęs: “ Tas, kuris atliks garbinimo veiksmą, kuris nebus įteisintas mūsų, tuomet jis bus nepripažintas (atmestas).” Perduota Imamo Muslim {1718} ir kitame perdavime sakoma: “Tas, kuris pristatys į mūsų reikalus tai, kas nėra to dalis, bus nepripažinta (atmesta).” (Al Bukchari {2697} ir Muslim {1718})
Taigi, tai yra privaloma, kad garbinimo veiksmai atitiktų tai, ką propogavo Pranašas (ﷺ) ir ne tai, ką žmonės laiko geru ar tai, kas tenkina jų intencijas ir troškimus. Kuomet garbinimo veiksmas yra stokojantis įrodymų, neįrodomas, tuomet toks veiksmas yra laikomas inovaciniu (bida’ah) ir toks veiksmas neduoda jokios naudos garbintojui, atvirkščiai, toks veiksmas jam duoda tik žalos, nes tai yra nepaklusnumas, netgi jeigu jis ir teigia, kad tokiu savo elgesiu jis siekia Visagalio Dievo Malonės.
Tai yra privaloma, kad garbinimas būtų įvykdomas su šiom dviem sąlygom: nuoširdumu ir Pranašo (ﷺ) sekimu, tam kad šlovinimas būtų teisingas ir pelningas jo atlikėjui. Įvykdžius širką, garbinimas patampa negaliojančiu ir išrastu - be įrodymų, visa tai yra nepripažįstama. Nėra jokios naudos garbinime neįvykdžius šių dviejų sąlygų, kadangi tai būtų tai, ko Allah (تعالى) neįsakė (neišleido tokio įstatymo) ir Allah (تعالى) pripažįsta tik tai, ką Jis (تعالى) paliepė Savo Knygoje arba tai, kas buvo perduota kalbėti Pranašui (ﷺ).
Todėl nėra nei vieno žmogaus visoje Kūryboje, kuriuo būtų privaloma sekti, išskyrus Pasiuntinį (ﷺ). Kas liečia kitus asmenis, išskyrus Pasiuntinį (ﷺ), tuomet juo yra sekama ir paklustama tada, kuomet jis seka Pasiuntiniu (ﷺ). Jeigu toks asmuo oponuoja Pranašui (ﷺ), tuomet jam nėra paklustama. Visagalis Allah sako:
“Paklusk Allah ir Jo Pasiuntiniui, ir tiems, kurie yra valdžioje.” (An-Nisā, 4:59)
Tie, kurie yra valdžioje yra vadai ir islamo mokslininkai, ir jeigu jie paklūsta Allah (تعالى), tai kitiems yra privalu paklūsti ir sekti jais (tais, esančiais valdžioje). Ir kada esantys valdžioje asmenys oponuoja Dievo paliepimui, tuomet jūs neprivalote paklūsti jiems tame (kame jie oponuoja). Taip yra todėl, kad nėra nei vienos būtybės visoje Kūryboje kuriai reiktų paklusti aklai, išskyrus Pranašą Muchamedą (ﷺ). Kas liečia kitą asmenį, tai jam paklūstama tiktai jeigu jis paklūsta ir seka Pasiuntiniu (ﷺ) ir toks yra teisingas šlovinimas.
TEKSTAS
Kuomet jus atpažinsite širką (priskirimą lygių tikram Valdovui (عَزَّوَجَلَّ)) garbinime ir pripažinsite tai, kad jis sugadina jį (garbinimą), anuliuoja visus jūsų garbinimo veiksmus ir žygdarbius ir, kad atliekantis širką asmuo yra pasmerktas amžinajam Pragarui, tuomet jūs suprasite patį svarbiausią ir privalomą dalyką: šio fakto pripažinimą, tam kad Allah (تعالى) apsaugotų jus nuo širko atlikimo, apie kurį Allah (تعالى) sako:
إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَغۡفِرُ أَن يُشۡرَكَ بِهِۦ وَيَغۡفِرُ مَا دُونَ ذَٲلِكَ لِمَن يَشَآءُۚ وَمَن يُشۡرِكۡ بِٱللَّهِ فَقَدۡ ضَلَّ ضَلَـٰلاَۢ بَعِيدًا
“ Be abejonės, Allah neatleis priskirimo lygių Jam garbinime, bet Jis atleis visa kita nei tai, kam panorėjęs.” (Sura Nisa 4:116)
Ir šis žinojimas apima keturis principus, kurie paminėti Allah (تعالى) Knygoje.
PAAIŠKINIMAS
Tai reiškia, kad iki kol jūs suprasite tauchydą, kas yra išskirti Allah Vieną garbinimui, tuomet jums privalu identifikuoti širką, kadangi kai asmuo nežino kažko, tai jis gali tame suklupti (padaryti klaidą). Todėl jūms yra privaloma žinoti širko tipus tam, kad galėtumėte išvengti jų, nes Allah (تعالى) įspėjo mus prieš širką suroje “Moterys”:
“Iš tikrųjų, Allah neatleidžia Jam priskirtų lygių bendrininkų garbinimui, bet Jis atleidžia visa kita, kas yra mažiau nei tai, kam panorėjęs.” (An-Nisā, 4:48)
Širko grėsmė yra tame, kad jis užkerta kelią įžengti į Rojų.
“Iš tikro, tas kuris priskiria bendrininkus Viešpačiui, Allah uždraudė tokiam asmeniui Rojų.” (Al-Ma’ida, 5:72)
Ir toks individo poelgis nesusilauks Viešpaties atleidimo:
“Iš tikro, Allah neatleidžia kuomet yra Jam priskiriami bendrininkai šlovinime.” (An-Nisā, 4:48)
Tai yra be galo didelė grėsmė apie kurią yra privalu žinoti prieš sužinant apie bet kokią kitą grėsmę, nes širkas suklaidina supratimą ir intelektą. Mes galime žinoti apie širką iš Korano ir Sunnos, Allah (تعالى ) nebūtų mūsų įspėjęs išskyrus tai, kad Jis būtų apie tai paaiškinęs ir Jis nebūtų liepęs mūms kažko daryti išskyrus tai, kad Jis būtų paaiškinęs tai žmonėms. Taigi Jis paaiškino širką Korane ir Pasiuntinys (ﷺ) paaiškino jį savo sunnoje. Kuomet mes norime sužinoti kas yra širkas, mes turime sugrįžti prie Knygos ir Sunnos ir mes nesiremsime to ir ano kalba. Ir apie tai paminėsime vėliau.
Iš Anglų kalbos vertė Nora Umm Youcef.
No comments:
Post a Comment