Paskaita iš knygos "Maldos svarba (kilnumas)"
Šeichas Abdur-Razzāk, sūnus Šeicho Abdul-Muchsin Al-Abād Al-Badr
Pristatė ir vertėjavo studentas Abu Muchammed Abdur-Ra'uf Šakir
Paskaitos santrauką ir vertimą darė Nora Umm Youcef
Imamas at-Tirmidzī (رحمه الله) perdavė iš Anas Ibn Mālik (رضي الله عنه), kuris sakė, kad Allaah Pasiuntinys (ﷺ) sakė: “Tas, kuris melsis - nuoširdžiai vardan Allaah - keturiasdešimt dienų kongregacijoje (su bendruomene, mečėtėje), visada būdamas nuo pat pirmojo Takbyro* pradžios (sakymo: *'Allāhu Akbar'), jam bus užrašyta, kad jis bus apsaugotas nuo dviejų dalykų: išsigelbėjimo nuo pragaro ugnies ir nuo veidmainiškumo (t.y. nuo veidmainiškų veiksmų/elgesio šiame gyvenime ir nuo bausmės už veidmainiškumą pomirtiniame gyvenime)."
[Perdavimas klasifikuotas kaip chasan (geras, priimtinas Chadisas) šeicho al-Albānī at-Tirmidzi Sachych rinkinyje, nr. 200]
Ką reiškia "Tas, kuris melsis nuoširdžiai vardan Allah" (arab. Man Salliā Li-lliāhi)? Tai reiškia, kad tas, kas melsis iš visos širdies vardan Allah, būdamas nuoširdus tai darydamas, turėdamas ikchlās (sąmoningai suvokdamas, kad Allah jį mato), be jokio pasirodymo (rijjah) ar dėl žmonių akių (ar siekdamas kažkokios žemiškos naudos ar pripažinimo).
Nuo pat pirmojo takbyro (arab. at-Takbyratu-l-Ūliā) reiškia, kad asmuo bus tuo metu eilėje su garbintojais, kada bus ištariamas pirmasis (atidarymo) takbyras (Allahu Akbar).
(at-Takbyratu-l-Ūliā reiškia pirmasis takbyras ir at-Takbyratu-l-Ichrām reiškia atidarymo takbyras. Jie gali būti vadinami skirtingai, tačiau jie reiškia vieną ir tą patį)
Išsigelbėjimo nuo pragaro ugnies (arab. Barā'atun min an-Nār) reiškia, bus apsaugotas nuo pragaro ugnies.
Apsaugotas nuo veidmainiškumo (arab. Barā'tun min an-Nifāk) reiškia, kad tokiam asmeniui nebus būdingos veidmainio charakteristikos ir bruožai. Toks žmogus bus apsaugotas nuo veidmainiškų veiksmų/elgesio šiame gyvenime ir pomirtiniame gyvenime jis bus apsaugotas nuo bausmės, kuri bus skirta už veidmainiavimą.
Ar tokio tikslo įvykdymas, dalyvaujant laiku - kada ištariamas pirmasis (atidaromasis) takbyras per visą 40 dienų laikotarpį, reiškia, kad po viso to galima atsipalaiduoti ir nebevykdyti tokio įsipareigojimo?
Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr paaiškina, kas turima omenyje šioje vietoje yra tai, kad asmuo per šias 40 dienų yra transformuojamas. Tai yra transformacija, kuri įsigalioja per 40-ties dienų laikotarpį. Per šį laikotarpį asmuo pasikeičia iš vienos būsenos į kitą, jeigu jis tvirtai laikosi ir praktikuoja šio laikotarpio metu, ir kuris nuosekliai dalyvauja maldose nuo pat pirmojo takbyro pradžios. Praėjus tam laikotarpiui, asmuo pradės jausti malonumą atlikdamas maldą ir jis patirs jos saldumą savo širdyje, ir jam visa tai bus nesunku atlikti. Allah padarys jam dalyvavimą maldose (laiku, nuo pat pirmojo takbyro pradžios) lengvu ir be jokių sunkumų ar kliūčių. Tokio žmogaus statusas pasikeis: jis nebevėluos į maldą ir bus laiku, kada ištariamas pirmasis takbyras. Ir tas pasikeitimas yra patvirtintas šiame Abdullāh ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) perdavime nuo Pranašo (ﷺ), kuris sakė:
"Kiekvienas iš jūsų esate sukurtas savo motinos įsčiuose per 40 dienų, vėliau (per kitas 40 dienų) jūs patampate 'aliakah (kraujo krešuliu), vėliau (per kitas 40 dienų) jūs patampate mud-ghah (kraujo gumulėliu); tuomet į jus įpučiama siela (gyvybė) ..."
[Perduota al-Bukchārī ir Muslim]
Tai yra įmanoma, kad asmuo pasikeičia per 40 dienų iš vienos stadijos į kitą. Būti laiku, per pirmąjį takbyrą, yra sunna mu'akkada. Tas, kuris atliks maldą vardan Allah (nuoširdžiai, iš visos širdies ir ne dėl pasirodymo) su imamu, nuo pat pirmojo takbyro pradžios, toks asmuo bus išgelbėtas nuo veidmainiškumo ir nuo bausmės, paskirtos veidmainiams už jų veidmainiškumą, pomirtiniame gyvenime.
Šeichas Rabī bin Hādī Al-Madkhālī buvo paklaustas apie šį chadisą, tai jis atsakė, kad tai yra būdina asmeniui kovoti su savimi, kad jis įgyvendytų šį tikslą (pasiekimą). Jis privalo būti uolus sudalyvauti nuo pat pirmojo maldos takbyro ir jis turėtų būti netoliese, kuomet skelbiamas Adzānas ar jau būti tuo metu pačioje mečėtėje. Taigi, asmuo privalo kruopščiai siekti to ir prašyti pagalbos iš Allah, kad Jis jam padėtų šiame pasiekime ir jis neturėtų jaustis, kad tai yra pasiekti neįmanoma.
Be abejo, tai yra įmanoma ir salaf-us-sālech turėjo nuostabų santykį su pirmuoju takbyru, ir jie laikė jį aukštame statuse, ne taip kaip mes, kurie esame patenkinti, kad prisijungėme prie maldos, kai imamas buvo pirmame sudžiūde arba, kad mes išvis suspėjome į maldos pabaigą. Islamo pirmtakai laikė tai didele katastrofa, jeigu jie nespėdavo atsistoti maldai, kuomet ištariamas pirmasis (atidaromasis) takbyras.
Ibrahym At-Taimy sakė: "Jeigu tu matai žmogų, kuris laiko takbyrą nesvarbiu (t.y. nėra rimtas jo atžvilgiu), tuomet nusiplauk rankas nuo jo (reiškia - atsikratyk jo, laikykis nuo jo kuo toliau)."
Vuakī' ibn al-Džarāh (رحمه الله) sakė: "Al-A'maš (رحمه الله) nepraleido pirmojo takbyro (at-Takbyratu-l-Ūliā) per beveik 70 metų laiko tarpą. Aš nuėjau pas jį, kai jis buvo beveik 70 metų amžiaus ir aš niekada nemačiau jo, atsistojančio po maldos atlikti praleistus rakatus."
[Žiūrėti: Sijar A'lām an-Nubalā', 6/228]
Sa'yd ibn al-Musajjib (رحمه الله) sakė: "Aš nesu praleidęs pirmojo takbyro (at-Takbyratu-l-Ūliā) per visus 50 metų; ir aš nesu matęs kito vyro kaklo priešais mane, maldoje (t.y. aš nesu buvęs antroje eilėje, stovėdamas už kažkieno nugaros, netekęs galimybės būti pirmoje eilėje), per visus 50 metų."
[Žiūrėti: Hiljah al-Aulijā', 2/163]
Ghasān sakė, mano brolio sūnus, Bišm Ibn Mansūr pasakojo man: "Aš nesu matęs savo dėdės (iš tėvo pusės) praleidžiant pirmojo takbyro."
Muchammed Ibn Samā sakė: "Per 40 metų aš nesu praleidęs pirmojo takbyro, stovėdamas su imamu, išskyrus dieną, kada mirė mano mama."
Abu Davūd pasakojo apie Ibrahym As-Sā (jis buvo doras vyras, kuris buvo nužudytas Abu Muslim, vietoje pavadinimu Harandas). Jis (Abu Davūd) sakė, kad jis buvo auksakalys ir kai jis dirbo su papuošalais, jeigu jis pakeldavo plaktuką ir jam pakėlus jis išgirsdavo Adzāną, jis nebekaldavo plaktuku nei kartelio (jis iškart nustodavo dirbti).
Allah Pasiuntinys (ﷺ) perdavė, kad jis padėdavo savo žmonoms namuose su darbais, bet kada jis išgirsdavo Adzāną, jis palikdavo visus darbus ir išeidavo (maldai).
Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr pasakojo apie savo tėčio tėtį, kad jis buvo doras religingas Dievo garbintojas, kuris buvo akylus ir kruopštus pirmojo takbyro atžvilgiu. Jis sakė apie savo senelį: "Nuo pat mano senelio pažinojimo pradžios, mums buvo žinoma, kad kiekvieną dieną jis įžengdavo į mečetę prieš Asr maldos Adzāną ir jis nepalikdavo mečėtės iki kol pasibaigdavo Išā malda. Taip pat, jis visuomet įžengdavo į mečėtę atlikti maldas prieš Fadžr ir Duhr maldų Adzānus. Aš atsimenu istoriją, apie studentą, kuris paklausė klausimo mano tėčio (Muchsin Al- Abād Al-Badr), mano senelio akivaizdoje, apie šį perdavimą [(kurį minėjome pačioje pradžioje), chadisą dėl dalyvavimo nuosekliai maldoje per visas 40 dienų nuo pat takbyro pradžios ir jis (šeichas Muchsin Al-Abād Al-Badr) atsakė, kad tai yra Sachych (autentiškas) Chadisas.] Vienas iš studentų iškėlė klausimą "Kas galėtų tai padaryti?" Tai kada mano senelis išėjo ir aš sekiau juo iš paskos, jis vis kartojo "Kas galėtų tai padaryti?", "Kas galėtų tai padaryti?", "Kas galėtų tai padaryti?" su nuostaba ir pasibjaurėjimu."
Jeigu tai nebūtų įmanoma, tai Allah Pasiuntinys (ﷺ) nebūtų mums liepęs tai daryti.
Ar leidžiama yra skubėti, kad suspėtumėm pirmajam takbyrui?
Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr savo knygoje rašo, kad nėra žalos jei asmuo truputį pasiskubina tam, kad spėtų pirmajam takbyrui. Kai kurie Pranašo (ﷺ) kompanionai nežymiai paspartindavo su viltimi, kad jie suspės maldai su pirmuoju takbyru. Toks veiksmas yra leistinas, ir patvirtintas leistinu islamo mokslininkų. Tačiau jeigu asmuo tik išgirdo takbyrą (būdamas ne kongregacijoje), tai jis ką tik jį ir praleido, ir jam yra draudžiama skubėti prisijungti maldai. Skubėti prisijungti maldai jau po takbyro yra draudžiama ir tai visiškai atskiras draudimas, nei skubėjimas sudalyvauti nuo pat skelbiamo pirmojo takbyro pradžios.
Ibn al-Mundir perdavė iš vyro, kuris priklausė Tay' genčiai, iš jo tėvo, kuris sakė: Abdullaah (ibn Mas'ūd (رضي الله عنه)) mums drausdavo skubėti prisijungti į maldą. Vieną naktį aš išėjau laukan ir pamačiau jį (t.y. Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه)) skubantį į maldą. Aš jam pasakiau: "O Abu Abdur-Rachmān (t.y. Ibn Mas'ūd)! Tu mums drausdavai skubėti į maldą, o šiąnakt aš mačiau tave patį besiskubinantį (maldai)?!" Jis [ibn Mas'ūd, (رضي الله عنه)] tarė: "Be abejo, aš skubėjau tam, kad suspėčiau pirmajam takbyrui."
[Perdavė Ibn al-Mundir, 'al-Ausat Fis-Sunan vual-Idžmā' vual-Ikhtiliāf', 4/147]
Šiame perdavime Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) paaiškina, kad į draudimą dėl skubėjimo maldai neįeina draudimas skubėjimo suspėti pirmajam takbyrui.
Šeichas Utsaimyn (رحمه الله) paaiškina šį Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) poelgį pabrėždamas, kad šis specifinis veiksmas (skubėjimas pirmam takbyrui), jis neįeina į tą Pranašo (ﷺ) draudimą dėl skubėjimo maldai, kadangi kompanionams buvo geriausiai žinomos chadisų reikšmės. Ir Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) yra tas, kuris perdavė šį chadisą. Šis draudimas yra tiems, kurie jau praleido pirmąjį takbyrą, dėl to jiems nėra būtinybės skubėti, nes jie ir taip suspės pirmam maldos rakatui. Pranašas (ﷺ) teigė: "Jeigu jūs išgirstate Ikamah, jums reiktų žingsniuoti link mečėtės ramiai ir nesiskubinti; tada melstis nuo tos vietos, nuo kurios jūs įsitraukėte į maldą ir atsimelsti tai, ką praleidot (praleistus rakatus)."
[Perdavė Al-Bukchāri, Adzāno knyga, Skyrius dėl neskubėjimo, bet ramaus ėjimo atlikti maldos, Nr. 636]
Pradėti maldą kartu su imamu, nuo pat pirmojo takbyro, yra be galo svarbu ir tame yra didis apdovanojimas. Asmuo praleidęs takbyrą, niekada negalės jo atgauti, nes jo neina pakartoti ar atkartoti. Taip pat, neina atgauti už jį ir atlygio. Tai nėra tas pats, kai asmuo suspėja rakatui, kad jis jam užsiskaitytų (net nespėjęs parecituoti sūrų) arba kai jis gali atsimelsti už praleistus rakatus. Pirmojo takbyro neina atkartoti ir jei asmuo nespės pirmajam takbyrui, jis praras atlygį už jį. Tai yra nesugrąžinamas garbinimo veiksmas, jo niekaip neina susigrąžinti.
Šaltinis: islamlecture.com: Audio lecture no.11
Papildomi šaltiniai:
pearlsofislam.tumblr.com
salaficentre.com
No comments:
Post a Comment