Remiantis Šeicho Abdur-Razzāk Ibn Abdul-Muchsin al-‘Abbād al-Badr knyga "Maldos Svarba" ir papildoma medžiaga iš kitų šaltinių
وَلَقَدْ كَرَّمْنَا بَنِي آدَمَ وَحَمَلْنَاهُمْ فِي الْبَرِّ وَالْبَحْرِ وَرَزَقْنَاهُم مِّنَ الطَّيِّبَاتِ وَفَضَّلْنَاهُمْ عَلَىٰ كَثِيرٍ مِّمَّنْ خَلَقْنَا تَفْضِيلًا
Be abejo, Mes suteikėme garbę Adomo vaikams, kad jie galėtų keliauti žemėje ir jūroje, ir skyrėme jiems Tajjibat (gerus dalykus), ir sukūrėme juos pranašesniais iš visų kitų (sukurtų) būtybių tarpo. (Al-Isrā 17:70)
Išties Allah suteikė kilnumo ir individualumo laipsnį Adomo vaikams (žmonėms). Jis suteikė jiems garbės sukurdamas juos skirtingus už visas kitas būtybes. Allah sukūrė žmones su pačia gražiausia, pačia tobuliausia ir išbaigta išvaizda.
لَقَدْ خَلَقْنَا الْإِنسَانَ فِي أَحْسَنِ تَقْوِيمٍ
{Be abejo, Mes sukūrėme žmogų būtybe geriausia (pranašesne) iš visų kitų}. (At-Tīn 95:4)
Imamas Ibn Khatsir (رحمه الله) paaiškina šią eilutę:
Žmogus gali eiti, stovėti stačias ant dviejų kojų ir valgyti abejomis rankomis, ir jam nereikia pasilenkti žemyn (iki žemės), kad jis gautų sau maisto. Jis gali pasisemti maistą ranka (tarsi šaukštu). Išties tame yra jo išaukštinimas iš kitų sukurtų būtybių, kadangi jam nereikia veidu siekti maisto nuo žemės, kaip tai daro gyvuliai ar gyvūnai. Allah suteikė garbės žmogui tame, kaip jis stovi ir kaip jis žingsniuoja. Jam nereikia stovėti ant keturių galūnių ar vaikščioti keturiomis.
Allah sukūrė žmogaus regą, klausą ir širdį kitokią nei kitų kūrinių. Žmogus skiriasi tuo, kad jis gali suprasti dalykus ir iš jų išgauti naudos, ir atpažinti skirtumus tarp jų (žalingus ir nežalingus). Jis turi gabumą (sugebėjimą ar talentą) atpažinti ir išskirti iš jų tai, kas naudinga ir jų specialius ypatumus, iš visų tų dalykų, šiame gyvenime ir religiniuose klausimuose ar reikaluose. Žmogaus širdis yra tiesiogiai susieta su jo protu ir protas priima nurodymus ateinančius iš širdies.
Žmogus, apdovanotas tokiomis malonėmis, suvokiantis visa tai, turėtų įvertinti ir pasinaudoti šia informacija ir būti dėkingas Viešpačiui už šias dovanas. Žinant visa tai mes turėtumėm giliai susimąstyti ir panaudoti tas žinias tam, kad mes galėtumėm tapti geresniais negu buvome vakar tiek savo garbinime, maldoje ir kituose reikaluose.
Ar tu būsi dėkingas? Ar tu išpildysi padėkos prievolę skirtą Jam? Tam, kuris apdovanoja tave šiomis malonėmis, ir kuris sulaiko blogį (žalą) ir neleidžia šioms malonėms tavęs sulaikyti, atskirti tavęs nuo Jo, Kuris tau jas davė, dėl to, kad tu būtum užimtas tomis malonėmis garbinti Jį paklusnume.
Žmonės, kurie panaudoja tas Dievo paskirtas malones Jo garbinimui ir paklusdami Jam, tai jie išpildo dėkingumo prievolę Jam. Ir Viešpačiui nereikia mūsų dėkingumo, tai mums jo reikia. Allah sako, kad jeigu mes būsime dėkingi, Jis padidins mums mūsų malones (dovanas skiriamas Jo):
Ir (atsimink) kada tavo Valdovas tarė: "Jeigu jūs būsite dėkingi (priimdami tikėjimą ir garbindami nieką kitą bet Allah), Aš jums skirsiu daugiau iš Savo malonių." (Abraomas 14:7)
Islamo mokslininkai teigia, kad jei asmuo nėra dėkingas, tai Allah sumažina jam jo malones. Tikrasis tikintysis privalo atpažinti Dievo dovanas ir tai, kuo Jis išskyrė žmogų iš kitų Jo sukurtų būtybių ir jis turėtų būti dėkingas Jam už tai, kad Jis jį sukūrė išskirtiniu iš visų kitų būtybių tarpo ir kad Jis tokiu būdu išaukštino jį (t.y. žmogaus statusas yra aukštesnis už jų). Žmogus privalo elgtis aukštesniame lygyje nei elgiasi gyvūnai, kurie išties neturi gėdos jausmo ir, kurie elgiasi nepadoriai publikoje (t.y. atlieka lytinius santykius). Tačiau yra žmonių, kurie elgiasi lygiai taip pat, jie elgiasi už savo būsto ribų lygiai taip pat, kaip jie elgiasi savo miegamajame. Žmogus privalo save laikyti aukščiau to ir elgtis skirtingai nei elgiasi gyvūnai, ypač maldoje. Maldos statusas yra vienas iš aukščiausių ir kilniausių kokiame tikintysis gali būti. Allah Pasiuntinys (ﷺ) uždraudė mums imituoti gyvūnus atliekant maldą (maldoje).
Yra žinomi šių gyvūnų imitavimai:
- šuns arba beždžionės;
- varnos arba gaidžio;
- lapės;
- kupranugario;
- arklio;
- ąsilo (silpnas chadisas).
Draudžiamas imitavimas šių veiksmų ir gyvūnų maldoje:
- Lesimas, kaip tai daro paukščiai, varna ir gaidys;
Palyginimas su jais yra tame, kad asmuo atlieka nusilenkimus ant žemės (sudžiūd) labai greitai, panašiai kaip paukštis lesdamas nuo žemės grūdus ir jis neišlaiko rimties maldoje, nei jis yra atsipalaidavęs ar ramus atlikdamas ją. Jis atlieka ją taip greitai, kad jis nepasiekia to minimumo, kuris reikalingas, kad maldos stulpai būtų teisingi. Gali būti, kad žmogus net nepaliečia kakta arba nosimi žemės dėl tokio skubėjimo.
Abdur Rachmān ibn Šibl (رضي الله عنه) sakė: "Allaah Pasiuntinys (ﷺ) uždraudė šiuos tris dalykus: lesimą, kaip tai daro varna (Nak-ratu-l-Ghurāb); rankų išskleidimą, liečiant alkūnėmis žemę, kaip tai daro plėšrūnai (Far-šati-s-Sabu'); ir nuolatinį meldimąsį toj pačioj vietoj (mečėtėje, laikant ją asmenine, privačia vieta), panašiai kaip tai daro kupranugaris klaupdamasis [vietoje, kurioje jis ilsisi pastoviai ir niekad nekeičia savo pozicijos] (Ytān al-Ba'yr)."
حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ الطَّيَالِسِيُّ، حَدَّثَنَا اللَّيْثُ، عَنْ يَزِيدَ بْنِ أَبِي حَبِيبٍ، عَنْ جَعْفَرِ بْنِ الْحَكَمِ، ح وَحَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ، حَدَّثَنَا اللَّيْثُ، عَنْ جَعْفَرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ الأَنْصَارِيِّ، عَنْ تَمِيمِ بْنِ مَحْمُودٍ، عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ شِبْلٍ، قَالَ نَهَى رَسُولُ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم عَنْ نَقْرَةِ الْغُرَابِ وَافْتِرَاشِ السَّبُعِ وَأَنْ يُوَطِّنَ الرَّجُلُ الْمَكَانَ فِي الْمَسْجِدِ كَمَا يُوَطِّنُ الْبَعِيرُ . هَذَا لَفْظُ قُتَيْبَةَ .
[Perdavė Imamas Achmad, Abu Dāvūd, Ibn Mādžia ir an-Nasā'ī; šeichas Al-Albānī klasifikavo chadisą chasan (geru, priimtinu) savo Sachychah Nr. 1168]
📌Abū Hurayrah (رضي الله عنه) sakė: "Mano draugas (ﷺ) man uždraudė, kad aš atlikčiau maldą taip, kaip gaidžio lesimas, kad aš dairyčiausi į šalis kaip lapė ir kad aš pritūpčiau taip, kaip tupiasi beždžionė."
📌Abu Hurairah (رضي الله عنه) perdavė: "Allāh Pasiuntinys (ﷺ) įsakė man tris dalykus ir juos uždraudė. Jis (ﷺ) man liepė atlikti du rakatus popietinės maldos (Salātu-d-Duhā) kiekvieną dieną, Witr maldą prieš einant miegot, ir trijų dienų pasninką kas mėnesį. Jis (ﷺ) uždraudė man lesimą (maldoje), taip, kaip lesa gaidys (Naq-ratu-d-Dyk), sėdėjimą taip, kaip sėdi šuo (Iq- 'āl-Kalb), ir dairymasi aplinkui taip, kaip tai daro lapė (Il-tifāt ath-Tha'-lab)."
[Perdavė Achmed savo 'Musnad'e; al-Albānī klasifikavo geru, priimtinu 'Sachych at-Targhyb', Nr. 555]
- Sėdėjimas arba tupėjimas, taip kaip sėdi šuo (kitame perdavime minima beždžionė);
📌Abū Hurayrah (رضي الله عنه) sakė: "Mano draugas (ﷺ) man uždraudė, kad aš atlikčiau maldą taip, kaip gaidžio lesimas, kad aš dairyčiausi į šalis kaip lapė ir kad aš pritūpčiau taip, kaip tupiasi beždžionė."
Beždžionės tupėjimas apibūdinamas taip, kad asmuo yra padėjęs užpakalį ant žemės, jo blauzdos vertikalioje pozicijoje ir liečiančios šlaunis, o pėdos ant žemės. Panašus apibūdinimas yra ir į šunio, kada jis sėdi pakeltomis priekinėmis letenomis. Dėl to, kai kuriuose perdavimuose yra minimas šuns tupėjimas, kuris yra draudžiamas. Yra ir antras apibūdinimas, kad jis padeda blauzdas ir kelienus ant žemės ir jo užpakalis yra tarp blauzdų ant žemės. Ir trečias apibūdinimas yra, kad jis padeda blauzdas ant žemės, pakelia pėdas vertikaliai (nuo žemės) ir atsisėda ant savo kulnų. Remiantis tuo, beždžionės tupėjimas turi tris apibūdinimus:
1️⃣Pirmasis apibūdinimas: Toks tupėjimas, kuris panašus į šunio ir beždžionės; kada asmuo laiko blauzdas vertikalioje pozicijoje ir laiko užpakalį ant žemės. Ši pozicija atliekama tada, kada asmuo pakyla iš sudžiūd nusilenkimo į stovimą poziciją (kijām), t.y. kada asmuo sėdi ant užpakalio ir stojasi ant pėdų, tupiasi taip, panašiai kaip šuo tai daro ir tai yra draudžiama.
2️⃣Antrasis apibūdinimas: Tupėjimas, kaip tai daro šuo, kada jo kelienai ir blauzdos liečia žemę, kai tuo tarpu jo užpakalis yra taip pat ant žemės ir tarp blauzdų, jam esant sėdėjimo pozicijose tarp dviejų nusilenkimų (sudžiūdų) arba kada jis sėdi darydamas tašahhud. Toks sėdėjimas yra panašus į šuns.
3️⃣Trečiasis apibūdinimas: Kada jo kelienai ir blauzdos liečia žemę, o jo pėdos pakeltos vertikaliai ir jo užpakalis padėtas ant kulnų. Toks sėdėjimas yra leistinas tik sėdint tarp dviejų nusilenkimų (sudžiūdų) ir draudžiamas bet kuriuose kituose sėdėjimuose maldos metu. Tokio sėdėjimo ant pėdų leidžiamumas įrodytas Tāvūs perdavime: “Mes klausėme Ibn ʿAbbās dėl sėdėjimo ant pėdų (maldoje), ir jis pasakė: "Tai yra sunnah!" Tai mes jam atsakėm: "Išties, kiek mes žinome, tai yra smerktina žmogui daryti." Jis atsakė: "Iš tikrųjų, tai yra jūsų Pranašo (ﷺ) sunnah."
[Muslim perdavė Knygoje apie mečėtes ir maldos atlikimo vietas, Skyriuje: Leidžiamumas sėdėti ant pėdų, Chadisas Nr. 536.]
Muchammad ibn ‘Adžlān perdavė, kad Abū Az-Zubayr pranešė jam, kad jis matė ʿAbdullāh Ibn ʿUmar, kada jis atlikdavo nusilenkimą ir kada jis pakeldavo galvą pirmame (sudžiūdo) nusilenkime, jis atsitupdavo ant galų nykščių. Jis sakė, kad tai daryti yra sunnah. Al-Baichāki perdavė Al-Sunan al-Kubrā 2/119 ir al-Albānī (رحمه الله) autentifikavo jį (Silsilah Al-Aḥadīth Al-Ṣaḥīḥah 1/120) sakydamas: “Taigi, šiame chadise ir šiuose perdavimuose yra įrodymas tokio sėdėjimo/tupėjimo leidžiamumui, kad tai yra sekimas sunnah ir ne kažkoks pasiteisinimas, kaip kad kiti įsivaizduoja."
📌Abu Hurairah (رضي الله عنه) perdavė: "Allāh Pasiuntinys (ﷺ) įsakė man tris dalykus ir juos uždraudė. Jis (ﷺ) man liepė atlikti du rakatus popietinės maldos (Salātu-d-Duhā) kiekvieną dieną, Witr maldą prieš einant miegot, ir trijų dienų pasninką kas mėnesį. Jis (ﷺ) uždraudė man lesimą (maldoje), taip, kaip lesa gaidys (Naq-ratu-d-Dyk), sėdėjimą taip, kaip sėdi šuo (Iq- 'āl-Kalb), ir dairymasi aplinkui taip, kaip tai daro lapė (Il-tifāt ath-Tha'-lab)."
[Perdavė Achmed savo 'Musnad'e; al-Albānī klasifikavo geru, priimtinu 'Sachych at-Targhyb', Nr. 555]
- Rankų išskleidimas (dilbių padėjimas ant žemės), taip kaip tai daro šuo arba kiti gyvūnai:
Anas ibn Mālik (رضي الله عنه) perdavė, kad Allāh Pasiuntinys (ﷺ) sakė: "Būkite vidutiniški sudžiūd nusilenkime [tarp išsitiesinimo ir susirietimo]. Nei vienas iš jūsų neturėtumėt ištiesti rankų dilbių ant žemės taip, kaip šuo pasideda savo priekines kojas tolygiai ant žemės."
[Perdavė al-Bukchārī, an-Nasā'ī 'Sunan al-Kubrā ir at-Tirmidzī]
Anas (رضي الله عنه) perdavė, kad Allāh Pasiuntinys (ﷺ) sakė: "Būkite nuosaikūs (vidutiniški) nusilenkime (sudžiūde), ir neleiskite nei vienam iš jūsų ištiesti rankų (ant žemės) taip, kaip tai daro šuo."
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ، حَدَّثَنَا وَكِيعٌ، عَنْ شُعْبَةَ، عَنْ قَتَادَةَ، عَنْ أَنَسٍ، قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم " اعْتَدِلُوا فِي السُّجُودِ وَلاَ يَبْسُطْ أَحَدُكُمْ ذِرَاعَيْهِ انْبِسَاطَ الْكَلْبِ " .
(Sahih Muslim 493a, Knyga 4, Chadisas 264 (997))
Šis chadisas yra perduotas Šu'ba su tokia pačia perdavėjų grandine. Ir Ibn Dža'far perdavime (tokiais žodžiais):
"Nei vienas iš jūsų neturėtumėt ištiesti rankų (dilbių) taip, kaip jas ištiesia šuo."
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى، وَابْنُ، بَشَّارٍ قَالاَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ، ح قَالَ وَحَدَّثَنِيهِ يَحْيَى بْنُ حَبِيبٍ، حَدَّثَنَا خَالِدٌ، - يَعْنِي ابْنَ الْحَارِثِ - قَالاَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ، بِهَذَا الإِسْنَادِ وَفِي حَدِيثِ ابْنِ جَعْفَرٍ " وَلاَ يَتَبَسَّطْ أَحَدُكُمْ ذِرَاعَيْهِ انْبِسَاطَ الْكَلْبِ " .
(Sahih Muslim 493 b, Knyga 4, Chadisas 265 (998))
Anas (رضي الله عنه) perdavė, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė: "Būkite pusiausvyroje (balanse) nusilenkdami, ir neleiskite nei vienam iš jūsų ištiesti rankų (ant žemės) maldos metu taip, kaip jas ištiesia šuo."
حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ غَيْلاَنَ، حَدَّثَنَا أَبُو دَاوُدَ، أَخْبَرَنَا شُعْبَةُ، عَنْ قَتَادَةَ، قَالَ سَمِعْتُ أَنَسًا، يَقُولُ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم قَالَ " اعْتَدِلُوا فِي السُّجُودِ وَلاَ يَبْسُطَنَّ أَحَدُكُمْ ذِرَاعَيْهِ فِي الصَّلاَةِ بَسْطَ الْكَلْبِ " . قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ .
(Džami` at-Tirmidzi 276, Knyga 2, Chadisas 128. Angliškame vertime Tomas Nr. 1, Knyga 2, Chadisas 276)
- Dairymasis į šonus, kaip tai daro lapė. Dairymasis į kairę ir į dešinę, atliekami akių judesiai ir nesusikoncentravimas į vieną tašką ant grindų (žemės) ir nežiūrėjimas į pirštą, kuriuo atliekamas tašahhūd. Akys privalo būti nukreiptos tiesiai į žemę ir kai asmuo atlieka taslymą, jis privalo žiūrėti į savo dešinį pirštą, kuriuo jis atlieka tašahhūd. Kai kurie žmonės netgi pakelia akis į viršų, kas yra irgi draudžiama ir įspėjimas to nedaryti ir bijotis žvilgčiojimo į viršų maldos metu, nes dėl to, jam gali būti nesugražintas regėjimas. (Allahu musta'aan)
📌Abū Hurayrah (رضي الله عنه) sakė: "Mano draugas (ﷺ) man uždraudė, kad aš atlikčiau maldą taip, kaip gaidžio lesimas, kad aš dairyčiausi į šalis taip, kaip tai daro lapė ir kad aš pritūpčiau taip, kaip tupiasi beždžionė."
📌Abu Hurairah (رضي الله عنه) perdavė: "Allāh Pasiuntinys (ﷺ) įsakė man tris dalykus ir juos uždraudė. Jis (ﷺ) man liepė atlikti du rakatus popietinės maldos (Salātu-d-Duhā) kiekvieną dieną, Witr maldą prieš einant miegot, ir trijų dienų pasninką kas mėnesį. Jis (ﷺ) uždraudė man lesimą (maldoje), taip, kaip lesa gaidys (Naq-ratu-d-Dyk), sėdėjimą taip, kaip sėdi šuo (Iq- 'āl-Kalb), ir dairymasi aplinkui taip, kaip tai daro lapė (Il-tifāt ath-Tha'-lab)."
[Perdavė Achmed savo 'Musnad'e; al-Albānī klasifikavo geru, priimtinu 'Sachych at-Targhyb', Nr. 555]
5) Klaupimasis ant kelių, kaip tai daro kupranugaris.
Islamo mokslininkų nuomonės skiriasi dėl to, ar kupranugaris klaupiasi pirma ant priekinių kojų, ar užpakalinių. Abi pusės turi savo įrodymus ir abi pusės paneigia vieni kitus priklausomai nuo įrodymų klasifikacijos jiems esant autentiškiems ar ne. Tad šeichas Abdur-Razzaaq Al-Badr pateikia kitą (trečią) svarbų reikalą, kad mes turėtumėm atkreipti dėmesį į tai, kaip mes klaupiamės. Kad mes neturėtumėm klauptis visu svoriu ir garsiai, krisdami ant žemės, nusileisdami visu svoriu žemyn, kaip tai daro kupranugaris.
Abu Huraira (رضي الله عنه) perdavė, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė:
"Kada vienas iš jūsų atlieka (sudžiūd) nusilenkimą, jis neturėtų klauptis taip, kaip tai daro kupranugaris, bet jis turėtų padėti savo rankas pirmiau kelienų." [1]
Ir kitame perdavime:
"Jis turėtų padėti savo rankas (ant žemės) ir tik po to kelienus." [2]
[1] Related by Ahmad, vol. 2, p. 381; Abu Dawud, vol. 1, p. 525, no. 840; Al-Nasa'y, vol. 2, p. 207, nos. 1090-1091; Al-Tirmidhy, vol. 2, p. 58, no. 269; Al-Darimy, vol. 1, p. 303; Al-Tahawy, Sharh Ma`any Al-Athar; and Ibn Hazm, Al-Muhalla, vol. 4, p. 129.
[2] Ahmad ibn Hanbal, Musnad, vol. 2, p. 381.
6) Meldimasis toje pačioje vietoje mečėtėje, nesimeldžiant kitoje vietoje išskyrus tik tą vieną vietą, imituojant kupranugarį, kuris visuomet pasirenka ilsėtis tą pačią vietą:
Abdur Rachmān ibn Šibl (رضي الله عنه) sakė: "Allaah Pasiuntinys (ﷺ) uždraudė šiuos tris dalykus: lesimą, kaip tai daro varna (Nak-ratu-l-Ghurāb); rankų išskleidimą, liečiant alkūnėmis žemę, kaip tai daro plėšrūnai (Far-šati-s-Sabu'); ir nuolatinį meldimąsį toj pačioj vietoj (mečėtėje, laikant ją asmenine, privačia vieta), panašiai kaip tai daro kupranugaris klaupdamasis [vietoje, kurioje jis ilsisi pastoviai ir niekad nekeičia savo pozicijos] (Ytān al-Ba'yr)."
[Perdavė Imamas Achmad, Abu Dāvūd, Ibn Mādžia ir an-Nasā'ī; šeichas Al-Albānī klasifikavo chadisą chasan (geru, priimtinu) savo Sachychah Nr. 1168]
7) Rankų mostelėjimai antrojo taslymo užbaigime, imituojant laukinių arklių uodegas tarsi jų rankos būtų kaip tų arklių uodegos;
📌Džābir ibn Samura (رضي الله عنه) sakė: Mes melsdavomės už Pranašo (ﷺ) ir darydavome taslymą (paskutinį, uždaromąjį palinkėjimą) atlikdami rankų mostus. Tada jis (ﷺ) pasakė: "Kas yra su tais žmonėmis, kurie meldžiasi atlikdami taslymą (paskutinį palinkėjimą) su rankų gestais, lyg jų rankos būtų kaip laukinių arklių uodegos?! Ar neužtenka jiems padėti rankos ant šlaunies (be to papildomo ir nenustatyto judesio) ir pasakyti: As- Saliāmu Aleikum, As-Saliāmu Aleikum?!"
[Perduota Muslim, Achmad ir an-Nasā'ī jų 'Sunan al-Kubrā']
📌Kitame perdavime: Kada mes meldėmės su Allah Pasiuntiniu (ﷺ), mes sakydavome: "As-Saliāmu Aleikum vua Rachmatullaah, As-Saliāmu Aleikum vua Rachmatullaah" - ir jis (Džābir) atliko gestus savo ranka į abejas puses. Tada Allāh Pasiuntinys (ﷺ) pasakė: "Kodėl yra taip, kad aš matau jus visus kilnojančius rankas, lyg jos būtų kaip laukinių arklių uodegos?!"
[Perduota Muslim]
📌Džabir ibn Samura (رضي الله عنه) perdavė: Kada mes meldėmės su Allah Pasiuntiniu (ﷺ), mes ištarėme: "Assaliāmu aleikum vua rakchmatullah ir Assaliāmu aleikum vua rakchmatullah (Allah palaima ir gailestingumas tebūna tau), ir mes atlikome rankomis mostus abiejose pusėse. Tai išvydęs Allah Pasiuntinys (ﷺ) pasakė: "Ką jūs norite parodyti su rankomis, lyg jos būtų (užsispyrusių) arklių uodegos? Užtenka jums padėti rankas ant šlaunų ir ištarti pasveikinimą broliui (asmeniui), esančiam dešinėje ir po to kairėje."
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ، قَالَ حَدَّثَنَا وَكِيعٌ، عَنْ مِسْعَرٍ، ح وَحَدَّثَنَا أَبُو كُرَيْبٍ، - وَاللَّفْظُ لَهُ - قَالَ أَخْبَرَنَا ابْنُ أَبِي زَائِدَةَ، عَنْ مِسْعَرٍ، حَدَّثَنِي عُبَيْدُ اللَّهِ ابْنُ الْقِبْطِيَّةِ، عَنْ جَابِرِ بْنِ سَمُرَةَ، قَالَ كُنَّا إِذَا صَلَّيْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم قُلْنَا السَّلاَمُ عَلَيْكُمْ وَرَحْمَةُ اللَّهِ السَّلاَمُ عَلَيْكُمْ وَرَحْمَةُ اللَّهِ . وَأَشَارَ بِيَدِهِ إِلَى الْجَانِبَيْنِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم " عَلاَمَ تُومِئُونَ بِأَيْدِيكُمْ كَأَنَّهَا أَذْنَابُ خَيْلٍ شُمُسٍ إِنَّمَا يَكْفِي أَحَدَكُمْ أَنْ يَضَعَ يَدَهُ عَلَى فَخِذِهِ ثُمَّ يُسَلِّمُ عَلَى أَخِيهِ مَنْ عَلَى يَمِينِهِ وَشِمَالِهِ " .
(Sahih Muslim 431a, Knyga 4, Chadisas 132 (866))
📌Džabir ibn Samura (رضي الله عنه) perdavė: Mes meldėmės su Allah Pasiuntiniu (ﷺ) ir kada mes ištarėme palinkėjimus ("Assaliāmu aleikum vua rakchmatullah ir Assaliāmu aleikum vua rakchmatullah (Allah palaima ir gailestingumas tebūna tau)), mes atlikome rankomis gestus (mostus). Allah Pasiuntinys (ﷺ) pasižiūrėjo į mus ir pasakė: "Kodėl jūs atliekate gestus su rankomis lyg jos būtų (užsispyrusių) arklių uodegos? Kada bet kuris iš jūsų sako palinkėjimą (maldoje), jis turėtų nukreipti savo veidą į savo kompanioną ir neturėtų atlikti gesto su (savo) ranka."
وَحَدَّثَنَا الْقَاسِمُ بْنُ زَكَرِيَّاءَ، حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى، عَنْ إِسْرَائِيلَ، عَنْ فُرَاتٍ، - يَعْنِي الْقَزَّازَ - عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ، عَنْ جَابِرِ بْنِ سَمُرَةَ، قَالَ صَلَّيْتُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم فَكُنَّا إِذَا سَلَّمْنَا قُلْنَا بِأَيْدِينَا السَّلاَمُ عَلَيْكُمْ السَّلاَمُ عَلَيْكُمْ فَنَظَرَ إِلَيْنَا رَسُولُ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم فَقَالَ " مَا شَأْنُكُمْ تُشِيرُونَ بِأَيْدِيكُمْ كَأَنَّهَا أَذْنَابُ خَيْلٍ شُمُسٍ إِذَا سَلَّمَ أَحَدُكُمْ فَلْيَلْتَفِتْ إِلَى صَاحِبِهِ وَلاَ يُومِئْ بِيَدِهِ " .
(Sahih Muslim 431b, Knyga 4, Chadisas 133 (867))
📌Džābir ibn Samura (رضي الله عنه) perdavė: Allah Pasiuntinys (ﷺ) atėjo pas mus ir pasakė: "Kodėl aš matau jus pakeliančius rankas, taip kaip arkliai pakelia uodegas? Būkite ramūs maldoje (laikykitės rimties)." Perdavėjas sakė: Jis (ﷺ) vėliau vėl atėjo pas mus ir pamatė mus sėdinčius rato formos susibūrimuose ir tarė: "Kodėl aš matau jus atsiskyrusius, susiskaldžiusius į grupes?" Perdavėjas sakė: Jis (ﷺ) vėl atėjo pas mus ir tarė: "Kodėl jums neprisitraukti viens prie kito eilėse, taip kaip tai daro angelai savo Valdovo akivaizdoje?" Mes atsakėme: "O Allah Pasiuntiny, kaip angelai prisitraukia viens prie kito?" Jis (ﷺ) atsakė: "Jie užpildo pirmąsias eiles ir išlieka arti viens kito eilėje."
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ، وَأَبُو كُرَيْبٍ قَالاَ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ، عَنِ الأَعْمَشِ، عَنِ الْمُسَيَّبِ بْنِ رَافِعٍ، عَنْ تَمِيمِ بْنِ طَرَفَةَ، عَنْ جَابِرِ بْنِ سَمُرَةَ، قَالَ خَرَجَ عَلَيْنَا رَسُولُ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم فَقَالَ " مَا لِي أَرَاكُمْ رَافِعِي أَيْدِيكُمْ كَأَنَّهَا أَذْنَابُ خَيْلٍ شُمْسٍ اسْكُنُوا فِي الصَّلاَةِ " . قَالَ ثُمَّ خَرَجَ عَلَيْنَا فَرَآنَا حَلَقًا فَقَالَ " مَا لِي أَرَاكُمْ عِزِينَ " . قَالَ ثُمَّ خَرَجَ عَلَيْنَا فَقَالَ " أَلاَ تَصُفُّونَ كَمَا تَصُفُّ الْمَلاَئِكَةُ عِنْدَ رَبِّهَا " . فَقُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ وَكَيْفَ تَصُفُّ الْمَلاَئِكَةُ عِنْدَ رَبِّهَا قَالَ " يُتِمُّونَ الصُّفُوفَ الأُوَلَ وَيَتَرَاصُّونَ فِي الصَّفِّ " .
(Sahih Muslim 430a, Knyga 4, Chadisas 130 (864))
📌Šis Chadisas buvo perduotas ir A'maš su tokia pačia perdavėjų grandine.
وَحَدَّثَنِي أَبُو سَعِيدٍ الأَشَجُّ، حَدَّثَنَا وَكِيعٌ، ح وَحَدَّثَنَا إِسْحَاقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ، أَخْبَرَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ، قَالاَ جَمِيعًا حَدَّثَنَا الأَعْمَشُ، بِهَذَا الإِسْنَادِ نَحْوَهُ .
(Sahih Muslim 430b, Knyga 4, Chadisas 131 (865))
8) Galvos nužeminimas rukū nusilenkimo pozicijoje, kaip tai daro ąsilas.
Silpname chadise rašoma: "Kada vienas iš jūsų lenkiasi atlikdamas rukū, jam neleistina yra nužeminti galvos taip, kaip ąsilas nulenkia žemyn savo galvą, iš tiesų jis privalo ištiesinti nugarą."
[Perduota al-Baihākī jo 'Sunan al-Kubraa', 2/121]
Šį perdavimą sustiprina autentiškas A'išos (رضي الله عنها) chadisas, patvirtinantis tą faktą, kad galvos nužeminimas ar jos pakėlimas nėra leistinas rukū atlikimo metu, ir kad galva privalo būti laikoma horizontaliai tiesioje linijoje. Ir autentiškas Ā'išos (رضي الله عنها) perdavimas padaro šį chadisą nereikalingu:
Ā'iša (رضي الله عنه) perdavė, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) būdamas rukū nusilenkimo pozicijoje niekada nepakeldavo galvos nei aukštyn, nei jis ją nužemindavo.
[Perduota Imāmo Muslim, nr. 498 (Arabiškame leidime)]
Ā'iša (رضي الله عنه) perdavė, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) pradėdavo maldą su takbyru (sakymu Allahu Akbar) ir recitavimu: "Visa šlovė priklauso Allah - Visatos Valdovui." Kada jis (ﷺ) nusilenkdavo (atlikdavo rukū), jis nepakeldavo savo galvos, nei jis ją nužemindavo, bet jis ją išlaikydavo tarp šių dviejų ekstremalumų. Kada jis (ﷺ) pakeldavo savo galvą atlikęs rukū, jis (ﷺ) neatlikdavo sudžiūdo iki kol jis tiesiai neatsistodavo. Ir kada jis (ﷺ) pakeldavo galvą (po pirmojo sudžiūdo), jis (ﷺ) neatlikdavo nusilenkimo (antrojo sudžiūdo) iki kol jis neatsisėsdavo (tiesiai). Kiekvieno iš dviejų rakatų gale jis (ﷺ) recituodavo Tachyja; ir jis (ﷺ) laikydavo savo kairiąją pėdą plokščiai (ant žemės) ir pakeldavo dešiniąją; jis uždraudė šėtonui būdingą sėdėjimą ant kulnų ir jis (ﷺ) uždraudė žmonėms ištiesti rankas (dilbius) taip, kaip tai daro laukiniai žvėrys. Ir jis užbaigdavo maldą taslymu.
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نُمَيْرٍ، حَدَّثَنَا أَبُو خَالِدٍ، - يَعْنِي الأَحْمَرَ - عَنْ حُسَيْنٍ الْمُعَلِّمِ، ح قَالَ وَحَدَّثَنَا إِسْحَاقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ، - وَاللَّفْظُ لَهُ - قَالَ أَخْبَرَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ، حَدَّثَنَا حُسَيْنٌ الْمُعَلِّمُ، عَنْ بُدَيْلِ بْنِ مَيْسَرَةَ، عَنْ أَبِي الْجَوْزَاءِ، عَنْ عَائِشَةَ، قَالَتْ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صلى الله عليه وسلم يَسْتَفْتِحُ الصَّلاَةَ بِالتَّكْبِيرِ وَالْقِرَاءَةَ بِـ { الْحَمْدُ لِلَّهِ رَبِّ الْعَالَمِينَ} وَكَانَ إِذَا رَكَعَ لَمْ يُشْخِصْ رَأْسَهُ وَلَمْ يُصَوِّبْهُ وَلِكَنْ بَيْنَ ذَلِكَ وَكَانَ إِذَا رَفَعَ رَأْسَهُ مِنَ الرُّكُوعِ لَمْ يَسْجُدْ حَتَّى يَسْتَوِيَ قَائِمًا وَكَانَ إِذَا رَفَعَ رَأْسَهُ مِنَ السَّجْدَةِ لَمْ يَسْجُدْ حَتَّى يَسْتَوِيَ جَالِسًا وَكَانَ يَقُولُ فِي كُلِّ رَكْعَتَيْنِ التَّحِيَّةَ وَكَانَ يَفْرِشُ رِجْلَهُ الْيُسْرَى وَيَنْصِبُ رِجْلَهُ الْيُمْنَى وَكَانَ يَنْهَى عَنْ عُقْبَةِ الشَّيْطَانِ وَيَنْهَى أَنْ يَفْتَرِشَ الرَّجُلُ ذِرَاعَيْهِ افْتِرَاشَ السَّبُعِ وَكَانَ يَخْتِمُ الصَّلاَةَ بِالتَّسْلِيمِ . وَفِي رِوَايَةِ ابْنِ نُمَيْرٍ عَنْ أَبِي خَالِدٍ وَكَانَ يَنْهَى عَنْ عَقِبِ الشَّيْطَانِ .
(Sachych Muslim 498, Knyga 4, Chadisas 272 (1005))
***
No comments:
Post a Comment