Paruošta Šeicho Abū Abdur-Rachmān Fauzy Al-Atsary
Vertimą į Anglų Kalbą atliko Māz Kureši
Ir iš žmonijos yra tie, kurie perka dievaičių poeziją (t.y. muziką), kad nukreipti žmones nuo Allah تعالى tiesaus kelio, darydami tai be išmanymo, ir jie šaiposi iš jo (Allah kelio). Jų laukia pažeminanti bausmė. Ir kai Mūsų (Allah-Viešpačio) ajatai (Korano eilutės) recituojami vienam iš jų, jis nusisuka nuo to su pasididžiavimu taip, kaip jie jų nebūtų girdėję, tarsi jie būtų apkurtę. Tai praneškit jiems apie skausmingą bausmę. (Sūra Lukmān 31:6-7) [1]
Įžanga:
Visas garbinimas skiriamas tik Allah, mes garbiname (tik) Jį, mes prašom Jo pagalbos, ir Jo atleidimo. Mes prašom Jo apsaugoti mus nuo blogio mūsų sielose, ir nuo blogio mūsų veiksmuose. Kurį Allah veda teisingu keliu, nėra nei vieno, kuris galėtų jį paklaidinti (išvesti jį iš tiesaus Allah kelio), ir kurį Allah veda neteisingu keliu, nėra tokio, kuris atvestų jį į tiesos kelią. Aš liudiju, kad nėra kitos dievybės vertos garbinimo išskyrus Allah, Vieną, be jokių partnerių ir aš liudiju, kad Muchammedas yra Jo atsidavęs tarnas ir pasiuntinys.
“O jūs kurie tikite! Bijokite Allah taip, kaip Jo reiktų bijoti, ir mirkite neišėję iš Islamo religijos (t.y. būdami Musulmonais) su visišku atsidavimu savo Valdovui.” [Sūra Al –Imrān 3:103]
“O žmonija! Būkite pareigingi savo Valdovui, Kuris sukūrė jus iš vieno žmogaus (Adomo) ir iš jo (Adomo), Jis sukūrė jo žmoną (Havua - Ievą), ir iš jų abiejų Jis sukūrė daugybę vyrų ir moterų, ir bijokite Allah, iš Kurio jūs prašote abipusiškų teisių, ir nenutraukite sąsajos su gimda (santykių su artimaisiais). Be abejo, Allah visada viską Matantis (ką jūs veikiat).” [Sūra al-Nisā’ 4:1]
“O jūs, kurie tikite! Laikykitės savo pareigų Viešpačiui ir bijokite Jo, ir kalbėkite tik (visados) teisybę. Jis nukreips jus daryti teisingus darbus, ir atleis jums jūsų nuodėmes. Ir kas paklus Allah ir Jo Pasiuntiniui, jis, iš tiesų, pasiekė didingą pasiekimą (toks asmuo bus apsaugotas nuo pragaro ugnies ir įžengs į Rojų).” [Sūratul-Ahzāb 33:70-71]
Pradedant, iš tiesų, geriausia kalba yra Allah Knyga (Koranas) ir geriausias vedimas į tiesų kelią yra Muchammedo. Ir blogiausi iš reikalų yra naujai išgalvoti dalykai (religijoje), ir kiekvienas naujai išgalvotas dalykas yra naujovė, ir kiekviena naujovė yra nuklydimas, ir visi nuklydimai yra pragare.
Žinokite, kad tarp dalykų, apie kuriuos jūs privalote žinoti ir apie kurių teisėtumą jūms turėtų būti aišku, yra muzika ir styginiai instrumentai, ir dainavimas. Be abejo, Įstatymų Leidėjas (Allah) padarė aiškiu jų nelegalumą (neleidžiamumą). Ir tai yra žinoma šarijoje iš žmonių turinčių išmintį - keturių imamų: Abu Hanyfa (m.150H), Mālik (m.179H), aš-Šāfi’ī (m.204H) ir Achmad (m.241H) – rachimahullāh - kad muzika yra neleistina. Tai yra išsiaiškinta remiantis beatodairiškais įrodymais iš (Allah) Knygos ir Sunnos, kad muzika yra neleistina. Tie yra žmonės iš teisingo kelio, Religijos ir tiesos, kompanionai, kurie pasižymi vertingomis žiniomis ir dorybingais veiksmais. Jų šviesa sklinda, jų privalumai yra žinomi, jų ženklai yra puikūs, jų madhābai (arab. madzāhib) yra matomi ir jų įrodymai nenuneigiami...
(Allah) Knyga yra jų įrankis ir Sunna yra jų įrodymas, jie neturi polinkio savo troškimams, nei jie paveikiami kitų nuomonėmis. Jie priima kas yra perduota Pranašo Muchamedo صلى الله عليه وسلم ir jie tuo tiki ir jie yra kaip laivai, kurie perplaukdina (perneša) žinias. Kuomet išsiskiria nuomonės apie perdavimą (chadisą), asmuo turėtų sugrįžti atgal prie jų (imamų) nuomonės. Koks buvo padarytas nuosprendis šiam reikalui, tai tokį jį reiktų ir pripažinti ir sekti juo. Jie yra patikimi (arab. ‘udūl) ir jų kelias yra teisingas kelias. Ir kiekvienas inovatorius (religijoje), apsimetėlis - laikantis save išmanančiu, ir aklas pasekėjas bus išviešintas per savąjį madhābą. Pas Allah mes ieškom pagalbos, Jį - Visagalį.
Jie yra tie, apie kuriuos Išaukštintasis Allah liudija savo Knygoje ir apie kuriuos liudija Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم savo Sunnoje, ir jie nesuoponavo jiems dvejonių dėka ir jie pakluso jiems jų paliepimais. Prisiekiu Allah, Ibnul-Kāsim رحمه الله išaugino perlą, kuomet jis atskleidė keturių Imamų meistriškumą. Jis رحمه الله sakė, “Keturiems Imamams būdingas privalumas (dorybingumas), ir tokios pačios savybės būdingos kitiems imamams. Ir tai yra privaloma mylėti juos ir gerbti, ir įspėti apie tuos, kurie laiko neapykantą jiems ir kurie nori pridaryti jiems žalos, ar jiems pakenkti. Iš tiesų, jie skyrė pirmumą ajatams ir autentiškiems perdavimams, ir jie pristatė konkuruojančius įrodymus, remiantis intelektu ir tekstais, ir tada jie sudėjo tuos įrodymus kartu. Taigi jie yra pranašesni už mus ir jie ištausojo Religiją mums. Ir dauguma musulmonų priklausomi nuo jų Madhābų, kadangi jų veiksmai seka iš ankstesniųjų Islamo dienų iki pat šios dienos. Iš tikro, religijos supratimas nebus suvokiamas, išskyrus per jų knygas ir Religija nebus išlaikyta (išsaugota), bet tik per jų kelią (supratimą ir praktiką). Todėl mums yra privaloma mylėti juos ir gerbti ir žinoti jų statusą ir turėti gerą požiūrį apie juos. Jie yra patys geriausi iš visos ummos (musulmonų bendruomenės) ir iš visų Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم įpėdinių (religijos perėmėjų, tęsėjų - salaf). Žinojimas jų tvirtinimų (teiginių) yra sąlyga lydinti į teisingą kelią ir tiesos pažinimą. [2]
Tai šitas traktatas paaiškina keturių imamų (ridvānullāhi ‘aleihim) teisingą fatvą, legalų verdiktą - susijusį su muzikiniais instrumentais ir dainavimu, kuris pasitarnaus kaip vaistas nuo didelės problemos ištikusios šiuolaikinius musulmonus. Tai yra neišmanymo problema liečianti muziką šiame sparčiai kintančiame pasaulyje.
Ir aš prašau Allah praturtinti mus su tuo, kuo Jis mus išmokė ir toliau mus šviesti, kas mums teikia naudos ir padaryti žinias įrodymu mūsų naudai šiame gyvenime ir anapus. Ir aš prašau Allah nepadaryti žinojimo įrodymu prieš mus pačius. Lai Allah palaiminimas būna Pranašui Muhammedui صلى الله عليه وسلم, jo šeimai ir visiems jo bendražygiams.
Paminėsime įrodymus iš Keturių Imamų perdavimų, kurie susiję su neleidžiamumu klausytis muzikinių instrumentų ir dainavimo:
Abū Hanyfa رحمه الله sakė: “Muzika yra neleistina (charām) remiantis visomis religijomis (t.y. visos religijos draudė muziką).” [5]
Ibn Al-Kajjim رحمه الله (m.751H) sakė (Ighāthatul-Lahfān p. 348): “Abū Hanyfos madhābas buvo vienas iš griežčiausių šiuo klausimu, ir jo tvirtinimas (konstatavimas) apie tai yra pats griežčiausias iš visų kitų tvirtinimų. Iš tikrųjų, jo bendražygiai padarė šį reikalą aiškiu, kad tai yra neleistina klausytis muzikinių instrumentų, tokių kaip pūčiamasis medinis obojus, rankinis būgnas ir mušamosios plytelės (garsui išgauti ar pan). Jie tvirtino, kad toks nepaklusnumas yra fisk (nepaklusnus nuodėmiavimas) ir jie atmesdavo tokius asmenis kaip liudininkus (t.y. jie neimdavo parodymų iš tokių, arba jų nekviesdavo liudyti, būti liudininkais). Pats stipriausias iš įrodymų yra toks jų tvirtinimas, kad muzikos klausymasis yra fisk (nepaklusnus nuodėmiavimas) ir laikė, kad tie kurie lėbavosi muzika, įvykdė netikėjimą. Tokie buvo jų žodžiai.”
Imamo Mālik Ibn Anas رحمه الله madhābas: Ishak Ibn Ysā at-Tabbā’ sakė: “Aš paklausiau Imamo Mālik Ibn Anas رحمه الله, ką Medinos žmonės sako apie muziką. Tai jis atsakė: ‘Iš tikrųjų, kad tie, kurie tai daro yra laikomi fusāk (nepaklusniais nuodėmiautojais) pagal mus!!!” [6]
Aš sakau: iš to yra aišku, kad laikyti muziką leidžiama nėra iš Imamo Māalik رحمه الله madhābo. Ir jis stipriai palaikė Medinos Mokslininkų tvirtinimą.
Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Kas liečia Mālik Ibn Anas رحمه الله, tai jis draudė muziką ir jos klausymąsį... ir toks yra madhābas (požiūris) visų Medinos gyventojų (žmonių).” [7]
Ibn Al-Kāsim رحمه الله sakė: “Aš paklausiau Mālik رحمه الله apie dainavimą, tai jis pasakė: “Allah Išaukštintasis sakė:
{Tai kas gali būti po tiesos, jeigu ne melas?}
Tai ar tai yra tiesa? [8]
Ibrahīm Ibnul-Mundzir al-Madanī رحمه الله buvo paklaustas: “Ar tu laikai leistinu muziką?” Jis رحمه الله atsakė: “Šaukitės Allah prieglobsčio! Niekas to neleidžia, išskyrus nepaklusnų nuodėmiautoją, pagal mūsų požiūrį.” [9]
Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Toks yra madhābas visų kitų Medinos žmonių.”
Imamo Šāfi’ī رحمه الله madhābas: Šāfi’ī رحمه الله sakė: “Aš palikau Irake kažką pavadinimu at-taghbyr [10], kažką kas buvo išrasta eretikų (zanādikah) nuvilioti žmones nuo Korano.” [11]
Ibn Taimijjah رحمه الله (m.728H) sakė savo Al-Fatāva (11/507): “Tai ką Imamas Šāfi’ī رحمه الله paminėjo apie eretikų (atskalūnų) inovaciją, tai yra kalba Imamo, kuris susipažinęs su Islamo parindais. Todėl niekas nesimėgauja ja (muzika), nei kviečia kitus į tai, kas susiję su ja, išskyrus tą, kuris įtariamas erezija (kuris yra atskilęs nuo religijos, atskalūnas).
Ibn Al-Džiauzī رحمه الله (m.597H) sakė: “Imamo Šāfi’ī رحمه الله bendražygiai draudė muzikos klausymąsį.” [12]
Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Muzika yra neleistina, nei leistinas yra jos klausymasis, nei yra leistina mušti pagaliais. Ir tas, kuris tai priskiria imamui Aš-Šāfi’ī رحمه الله, tai toks sumelavo apie jį. [13]
Ibn Al-Džiauzī رحمه الله (m.597H) sakė: “Toks yra Salaf Mokslininkų tvirtinimas ir toks yra tvirtinimas Religijos žmonių, kurie yra iš jų tarpo. Tai buvo tik iš jų naujai atėję asmenys, kurie tai leido dėl savo žinių trūkumo ir dėl jų viršų imančių užgaidų.” [14]
Šāfi’ī رحمه الله (m. 241H) sakė (Al-Umm 6/209): “Iš tiesų, muzika yra makrū (neleistina) [15], pramoga skleidžianti apgaulę. Ir tas, kuris klausosi jos daug, jis yra idiotas/silpnaprotis (arab. safyh), kurio liudijimas yra atmetamas (t.y. juo kaip liudininku neina pasikliauti).”
Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Jis skelbė tokį, kuris klausėsi muzikos idiotu, todėl kad, jis kvietė žmones į apgaulę ir tas, kuris kviečia žmones į apgaulę, jis yra kvailas nepaklusnus nusidėjėlis.” [16]
Ibn Al-Kajjim رحمه الله (m.751H) sakė (Ighāthatul-Lahfān p. 350): “Šāfi’ī رحمه الله ir jo vyresnieji bedražygiai, ir tie, kurie buvo apdovanoti jo madhābo išmanumu, buvo patys iš griežčiausių, kurie kalbėjo prieš muziką.”
Abul-Hārith رحمه الله sakė: “Aš paklausiau Abā Abdullah, ką jis mano apie at-taghbyr [18] ir ar tai “išlydo” širdis ar ne, tai jis atsakė: ‘Tai yra inovacija’.” [19]
Ibn Al-Džiauzī رحمه الله (m.597H) sakė: “Kas liečia šiandieninę muziką, tai jis (Achmed Ibn Hanbal رحمه الله) įspėja prieš ją. Kaip būtų, jeigu jis būtų žinojęs, ką žmonės išras vėliau iš papildomų instrumentų.”[20]
Aš sakau, lai Allah būna gailestingu Ibn Al-Džiauzī رحمه الله, kaip būtų, jei jis būtų žinojęs, ką žmonės išras iš muzikos (instrumentų ir garsų) šiame amžiuje!
Ibn Al-Džiauzī رحمه الله sakė: “Iš mūsų bendražygių Fukahā (juristų) - turima omenyje Hanābiliah (Hanbali Mokyklos juristus) - jie teigė: nepriimkite liudijimo (parodymų) iš dainininko ir šokėjo. Ir Allah tas, Kuris skiria sėkmę.” [21]
Ibn Taimijjah رحمه الله (m.728H) sakė savo Al-Fatāva (11/576): “Taigi Keturių Imamų madhābas buvo toks, kad pramoginiai muzikos instrumentai yra neteisėti-neleistini.
Ibn Al-Kajjim رحمه الله (m.751H) sakė (Ighāthatul-Lahfān 1/250): “Tegul yra žinoma, kad jeigu yra kartu derinamas (kombinuojamas) rankinis būgnas (duff), nendrių fleita ir dainavimas, tuomet tai yra neteisėta (charām) pagal madhābų imamus ir pagal kitus Musulmonų mokslininkus.”
Ibn Taimijjah رحمه الله (m.728H) sakė savo Minhādž As-Sunna (3/439): “Visi Keturi Imamai vienareikšmiškai sutaria dėl muzikos neleistinumo (tachrym), fleitos ir panašių instrumentų.”
Imamas Nāsirud-Dyn Al-Albānī رحمه الله (m.1420H) sakė (Tachrym Ālātut-Tarab p.105): “Iš tikrųjų, Islamo Mokslininkai ir juristai - įskaitant tarp jų ir keturis imamus - visi jie sutarė vienodai, kad muzikos instrumentai yra draudžiami, sekant pranašiškais chadisais ir salafių (pirmtakų) perdavimais.”
Taigi, visi keturi imamai, kurie yra iš labiausiai pasižymėjusių Musulmonų Mokslininkų, buvo vienos nuomonės, kad tai yra neteisėta (charām) klausytis muzikinių instrumentų, styginių instrumentų ir dainavimo. Tai kuris atėjęs gali žinoti daugiau už juos, nepaisant to, ar tai jis ateitų pritarti tam ar nepritarti? Ir kas yra po tiesos, išskyrus melą? Ir paskutiniai mūsų žodžiai yra, kad visas garbinimas priklauso Viešpačiui-Allah, pasaulių Valdovui, ir lai Allah palaima būna mūsų Pasiuntiniui Muchammedui, jo šeimai ir jo Kompanionams.
Išnašos paliktos Anglų Kalba:
[1] The following is a translation of the booklet Hukmul-Ghinaa‘ ’indal-A‘immatil-Arba’ah by Shaykh Fawzee al- Atharee.
[2] Refer Haashiyatur-Rawdil-Marbi’ (1/19-20).
[3] Refer to Talbees Iblees (p. 282) of Ibnul-Jawzee and Ighaathatul-Lahfaan (p. 347) of Ibnul-Qayyim.
[3] Refer to Talbees Iblees (p. 282) of Ibnul-Jawzee and Ighaathatul-Lahfaan (p. 347) of Ibnul-Qayyim.
[4] Refer to Talbees Iblees (p. 282) of Ibnul-Jawzee.
[5] Refer to Roohul-Ma’aanee (21/67) of al-Aaloosee.
[5] Refer to Roohul-Ma’aanee (21/67) of al-Aaloosee.
[6] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 142) and Ibnul-Jawzee in Talbees Iblees (p. 282) by way of ’Abdullaah Ibn Ahmad from his father, from Ishaaq. I say: this isnaad is saheeh, it was authenticated by al-Albaanee in Tahreemul-Aalaatit-Tarab(p. 98).
[7] Refer to Talbees Iblees (p. 272) of Ibnul-Jawzee.
[7] Refer to Talbees Iblees (p. 272) of Ibnul-Jawzee.
[8] Refer to Jaami’ Ahkaamul-Qur‘aan (14/52) of at-Tabaree.
[9] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 142) by way of al-’Abbaas Ibn Muhammad ad-Dawree who said, ‘I heard Ibraaheem...’ I say: its isnaad is saheeh.
[10] at-Taghbeer: It is poetry denouncing the worldly life that is sung by a singer. Then some of the attendees strike bars once the singing stops. Refer to Ighaathatul-Lahfaan (1/351). And according to the language of the Salaf, at-taghbeer is singing and asking to be listened to. Refer to Ighaathatul-Lahfaan (p. 123).
[11] Saheeh: Related by Aboo Nu’aym in al-Hilyah (9/146), al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil- Munkar (p. 151) and Ibnul-Jawzee in Talbees Iblees (p. 283) by way of al-Hasan Ibn ’Abdul-’Azeez who said, ‘I heard ash-Shaafi’ee saying...’ I say: this isnaad is saheeh.
[9] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 142) by way of al-’Abbaas Ibn Muhammad ad-Dawree who said, ‘I heard Ibraaheem...’ I say: its isnaad is saheeh.
[10] at-Taghbeer: It is poetry denouncing the worldly life that is sung by a singer. Then some of the attendees strike bars once the singing stops. Refer to Ighaathatul-Lahfaan (1/351). And according to the language of the Salaf, at-taghbeer is singing and asking to be listened to. Refer to Ighaathatul-Lahfaan (p. 123).
[11] Saheeh: Related by Aboo Nu’aym in al-Hilyah (9/146), al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil- Munkar (p. 151) and Ibnul-Jawzee in Talbees Iblees (p. 283) by way of al-Hasan Ibn ’Abdul-’Azeez who said, ‘I heard ash-Shaafi’ee saying...’ I say: this isnaad is saheeh.
[12] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[13] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[14] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[15] His statement ‘makrooh’ means that it is unlawful, since this is what it meant amongst the early people.
[13] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[14] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[15] His statement ‘makrooh’ means that it is unlawful, since this is what it meant amongst the early people.
[16] Refer to Mas‘alatus-Samaa’ (p. 119) of Ibnul-Qayyim.
[17] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 142). I say: this isnaad is saheeh. And Ibnul-Jawzee mentioned it as well in Talbees Iblees (p. 280).
[18] at-Taghbeer is a type of singing as has preceded.
[18] at-Taghbeer is a type of singing as has preceded.
[19] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 151) by way of Muhammad Ibn Abee Haaroon Ibn Ja’far that Abal-Haarith related it to him. I say: its isnaad is saheeh.
[20] Refer to Talbees Iblees (p. 284).
[21] Refer to Talbees Iblees (p. 284).
[20] Refer to Talbees Iblees (p. 284).
[21] Refer to Talbees Iblees (p. 284).
No comments:
Post a Comment