Autorius, telaimina jį Allah, pasakė: Umar Ibn Khattāb (رضي الله عنه) pasakė: “ Nėra pasiteisinimo nei vienam laikyti kažkokios formos nuklydimą galvojant, kad tai yra nenuklydimas (teisybė); arba nepaisyti tikrųjų pamokymų galvojant, kad jie yra nuklydimas. Šis reikalas buvo paaiškintas, įrodymas pateiktas ir pasiteisinimas yra nebegaliojantis.
Komentaras
Umar (رضي الله عنه) konstatavimas: “Nėra pasiteisinimo nei vienam ...”
Kadangi Allah paaiškino tiesą ir padarė ją aiškia Korane ir Sunnoje; todėl nei vienam nėra pasiteisinimo nuklydime; kadangi trūkumas yra iš jo paties, nes nei jis ieškojo tiesos, nei klausė žmonių, kurie žino. Užtat, nuklydimas yra iš jo paties, nes jis buvo nerūpestingas, apsileidęs.
Jo pasakyme: “Galvojant, kad tai yra nenuklydimas”
Tai darosi aišku, kad prielaidos neduoda naudos atrasti tiesą. Visagalis Viešpats sako:
“ Iš tikrųjų, jie (velniai, Šėtonas) išklaidina juos nuo Kelio (Allah Kelio), bet jie galvoja, kad jie yra tiesiame kelyje.” (Koranas, 43:37)
Jų klaidingos mintys neužtars jų (Teismo Dieną), nes jie neturi pasiteisinimo, kadangi jie nesikreipė į Allah Knygą ir Pranašo (ﷺ) Sunną tam, kad galėtų atskirti tiesą nuo netiesos. Jie mieliau sekė savo užgaidomis:
“... bet jie galvoja, kad jie yra tiesiame kelyje.”
Nepaisant to, Allah deklaravo juos kaip netikinčiais ir paklydėliais. Manyti - esant teisingam - nėra pasiteisinimas, nebent jo nepasiekė dieviškasis apreiškimas apreikštas pranašams. Taip yra todėl, kad jam yra privaloma ieškoti atsakymų Dievo Knygoje ir Sunnoje; ir jis neturėtų laikytis savo prielaidų, nuomonės(minčių) ir ką kiti skelbia tiesa; nes visa tai nesuformuoja pasiteisinimo.
Kitame ajate Allah Šlovingasis konstatuoja:
“ ...Be abejo, jie pasirinko Šėtoną globėju vietoj Allah ir jie mano esantys tiesiame kelyje.” (Koranas, 7:30)
Tik pagalvokite, kaip jie pasirinko velnius tarp žmonių ir džinų globėjais ar padėjėjais vietoj Allah, sekdami jais ir galvodami esantys tiesiame kelyje? Ar velniai jiems trokšta gero? Aukščiausiasis Viešpats sako:
“ Tie, kurie nusigręžia aklai nuo Gailestingojo (Allah) minėjimo (t.y. šio Korano ir Allah šlovinimo), Mes paskirsime jam Šėtoną bendrakeleiviu (Karyn).” (Koranas, 43:36)
Apmąstykite Aukščiausiojo Allah tvirtinimą:
“ Tie, kurie nusigręžia aklai nuo Gailestingojo (Allah) minėjimo (t.y. šio Korano ir Allah šlovinimo), Mes paskirsime jam Šėtoną...”.
Kaip užsitarnautą bausmę jam:
“...paskirsime jam Šėtoną bendrakeleiviu (Karyn). Ir be abejo...”
“...jie (velniai, Šėtonas) išklaidina juos nuo Kelio (Allah Kelio), bet jie galvoja, kad jie yra tiesiame kelyje.” (Koranas, 43:37)
Pasekėjai galvoja esantys tiesiame kelyje. Visa tai jiems neduos naudos ir tame nėra pasiteisinimo; kadangi Dievo Pranašų dāva (kvietimas į tiesą) juos pasiekė, tačiau jie nepripažino jos.
Vis dėlto, pasiteisinimas yra tik Idžtihād (nutarimų juridinė ataskaita ) klausimuose, kuriuose yra leidžiamas idžtihād. Asmuo stengiasi ir deda visas pastangas ir sugebėjimus tyrimui, kol jam pasidarys aišku ir jis bus tikras radęs tiesą; toks asmuo yra pateisinamas remiantis Pranašo (ﷺ) pasakymu:
“ Jeigu teisėjas stengiasi ( priimti teisingą sprendimą) ir jis yra teisus, jam bus dvigubas apdovanojimas; bet jeigu jis stengiasi ir klysta, jam bus viengubas apdovanojimas.”
(Perduota Al-Bukchāri ir Muslim)
Kas liečia dieviškus apribojimus - Akydos (teisingų įsitikinimų, supratimo) klausimus, tai yra draudžiama daryti idžtihād - ieškoti teisėto sprendimo; tikriau, yra privaloma sekti įrodymais, ir idžtihād tam nėra vietos.
Jo pasakyme: “arba nepaisyti tikrųjų pamokymų galvojant, kad jie yra nuklydimas”
Religijoje negalima vadovautis spėliojimais ir savo asmeniniu suvokimu; pradėti eiti nuklydimo keliu ir galvoti, kad einama tiesiu keliu, arba palikti tiesą galvojant , kad tai netiesa (nuklydimas).
Jo klaidingos mintys neužtars jo (Teismo Dieną), nes Šlovingasis Allah aiškiai paaiškino tiesą ir melą Korane; ir Allah Pranašas (ﷺ) tai paaiškino Sunnoje, taip pat kaip ir Sachabiai (Pranašo (ﷺ) pasekėjai, kompanionai) - savo konduktu ir supratimu (akyda). Taigi Tiesa yra aiški - Garbė Allah Sosto Karaliui!
Tai yra iš Dievo Malonės, kad tiesa yra aiški Korane, Pranašo (ﷺ) Sunnoje ir kilmingų pasekėjų pavyzdžiuose. Šioje religijoje nėra dvejojimų ar dviprasmybių, tai kas ištiko ankstesniąsias tautas praėjus nemažai laiko, kai tiesa susimaišė su melu ir apreikštos Knygos buvo iškreiptos ir pakeistos.
Kas liečia šitą ummą (musulmonų tautą), tiesa pasiliks aiški, kadangi Koranas ir Sunnah yra apsaugoti nuo iškraipymų ir pakeitimų, alteracijos. Užtat niekam nėra pasiteisinimo.
Jo pasakyme: “Šis reikalas buvo paaiškintas”
Taip, religija buvo paaiškinta. Tačiau, jie turi tyrinėti ir siekti žinių, mokintis ir suprasti, klausti islamo mokslininkų. Asmuo neturėtų pasikliauti savimi ar tokiais pačiais neišmanėliais kaip jis pats ar tais, kurie dedasi išsimokslinę, ar iš knygų. Jis turėtų siekti žinių iš Žinojimo Žmonių -Islamo mokslininkų, kadangi žinios yra su jais. Siekti žinių ir supratimo reikalaujama mokinantis iš mokslininkų, o ne iš knygų.
Knygos yra tik instrumentai tyrimui, paaiškintam mokslininkų. Kas liečia tiesą, ji yra imama iš islamo mokslininkų (Žinojimo Žmonių), kuri buvo perduota jiems per kartų kartas.
Jo pasakyme: ”įrodymas pateiktas ir pasiteisinimas yra nebegaliojantis.”
Nei vienam nėra pasiteisinimo. Allah apsaugojo šią religiją nuo pakeitimų ir iškraipymų, ir tiesa yra aiški, be miglotumo; priešingai su tai, kas ištiko ankstesniąsias tautas praėjus nemažai laiko, kai tiesa susimaišė su melu ir apreikštos Knygos buvo iškreiptos ir pakeistos.
Vertimas darytas Noros iš knygos "Sharh as Sunnah By Imam al-Barbahaaree and explained by Shaykh Saalih Al-Fawzan vol.1."
No comments:
Post a Comment