Salafija

Salafija

Saturday, 28 December 2013

Hadž ir Džihād yra vykdomi su Imamu (Šarch as Sunnah; 227-231)


 Autorius-telaimina jį Allah-pasakė:  Piligrimystės atlikimas ir kariavimas turi būti atliekamas kartu su vadais. Penktadieninės maldos džumu’ah atlikimas už jų (vadų) nugarų yra leistinas. Ir šeši rakatai turėtų būti atlikti po to, atskiriant po du rakatus tarp jų su taslymu. Toks yra Achmed bin Hanbal požiūris (nuomonė).

Komentaras

Imamams būdinga daugybė galių ir jos yra minimos ir surinktos studijuoti al-Ahkāmus-Sultanijjah knygose (islamiški nutarimai ar taisyklės Sultano atžvilgiu). Knygose al-Ahkāmus-Sultanijjah pagal al-Mavardi ir al-Ahkāmus-Sultanijjah pagal Abu Ja’la al-Hanbali ir kitose knygose tokia tema yra paaiškinimai jose apie Imamų galias. Taip pat tai yra minima Fikh knygose, taip pat kaip ir akydos knygose ir taipogi čia:

Pirma: Jis yra atsakingas pravesti Džumu’ah ir Y’d maldas ir musulmonai turės atlikti maldas už jo, nebent jis pats paskirs ką nors kitą vietoj savęs iš mokslininkų ar išmanių studentų, kurie praves maldas žmonėms. Esmė tame, kad jis turi didžiausią teisę būti imamu Džumu’ah ir Y’d maldoms. Jis taip pat turi teisę vietoj savęs paskirti kitą asmenį, kaip pakaitalą, ir tai yra daroma ir šiomis dienomis.

Antra: Jam reikia vadovauti Hadžui, piligrimams, duoti jiems paliepimus ir atsižvelgti į jų problemas.

Džihādo nustatymas (įgaliojimas) vardan Allah yra Vadovo jurisdikcija (teisingumo vykdymas nuo jo priklausomybės)

Trečia: Džihādo įgaliojimas vardan Allah yra viena iš imamo galių. Tai yra jis, kuris duoda tam nurodymus, paruošia vėliavas (ar iššūkius), išsirenka kareivius, apginkluoja kovotojus, nukreipia juos kovai su priešu, ir paskiria vietą, kurioje kautis.
Taigi džihādo įvykdymas yra imamo galioje. Džihādas neturėtų būti vykdomas chaose; kur bet kas užsimanęs apsiginkluoti, kovoti ar pulti, sako: “Aš kovoju vardan Allah”. Tai nėra džihādas vardan Allah.

Džihādas vardan Allah turi būti gerai organizuotas ir vedamas pagal islamiškas taisykles. Bet jeigu ištinka sumaištis, tuomet jis (džihādas) patampa suirute ir to žala yra didesnė negu nauda; jeigu išvis tos naudos yra.  Tokioje situacijoje pasekminė žala padidėja. Šie reikalai turi taisykles (pagal, kurias yra vykdomas džihādas) ir šis reikalas yra rimtas-didingas, todėl tam reikalinga disciplina ir vadovavimasis džihādo nuostatomis (taisyklėmis) paminėtomis Allah Knygoje ir Allah Pasiuntinio  صلى الله عليه وسلم  Sunnoje, ir taip pat vadovautis  Žinojimo Žmonių verdiktais.

Šis reikalas nėra vienas iš netvarkos klausimų, kur Fitnos šaukliai pritraukia ekstremistus, radikalus ir neišmanėlius, kurie nesuvokia, kad jie yra vedami pražūčiai ir sako: “Mes kovojame vardan Allah.” Tai yra laikoma žala islamui ir musulmonams. Tai nėra džihādas, nes jis nėra vedamas pagal taisykles, ir kadangi jis nėra vedamas pagal taisykles, jis patampa sugadintu ir ne džihādu. Tas, kuris peržengia nustatytas ribas, pakeičia tai priešingybe. 

  Šiomis dienomis prieštaraujantys tam asmenys sako: “Jus neleidžiate mūms vykdyti džihādo vardan Allah.” Mes sakome: “Mes nedraudžiame jums vykdyti džihādo vardan Allah, bet mes sakome, kad džihādo vykdymas yra daromas pagal islamiškas taisykles; ir ką jūs darote yra chaosas ir ne džihādas, ir Allah nepaliepė taip elgtis.”
Musulmonų vedimas piligrimystėje, kovoje, džiumua’ah ir Y’d maldose yra galioje vadovo, esančio valdžioje.

Jo pasakyme: Penktadieninės maldos Džiumu’ah atlikimas už jų (vadų) nugarų yra leistinas.

Netgi jeigu musulmonų vadovai yra nuodėmiautojai ir atliekantys nepaklusnumo veiksmus (darbus), turėtų vis tiek būti meldžiamasi už jų. Kadangi meldimasis už jų yra vienybės šaltinis. Taip pat, jeigu nuodėmiautojas atlieka gerą darbą, tuomet jūs turėtumėte bendradarbiauti su juo tame. Kada Utmān buvo apsuptas priešo, jam kažkas  pasakė: “tas-ar-anas pravedinėja žmonėms maldas, kuris nėra nusipelnęs būti imamu, iš tikrųjų jis yra kančių (bėdų) imamas.” Jis (Utman) pasakė: ”O mano sūnėnai! Jeigu žmonės daro gera, tuomet bendradarbiauk su jais tame; bet jeigu jie atlieka blogį, laikykis nuo jų blogio.” (Sachych Al-Bukchāri)
Taigi, kada imamas meldžiasi, mes melsimės už jo, jeigu jis yra vadas. Netgi jeigu jo nuodėmės ar poelgiai  prieštarauja sunnai, kas tai- jam nesuteikia pranašumo; malda yra šlovinimo veiksmas. Jeigu blogadarys meldžiasi, jis turi būti skatinamas tame ir turėtų būti meldžiamasi Dievui dėl jo (prašoma Dievo vesti jį teisingu keliu). Kompanionai meldėsi už vadų nugarų, kurie turėjo klaustuko ženklus (t.y. buvo abejotini), tokie kaip Hadžādž bin Jusef at-Takafi ir kiti. Pranašo  صلى الله عليه وسلم  Kompanionai melsdavosi už jų, paklusdami Allah Pasiuntinio  صلى الله عليه وسلم  įsakymui ir vardan vienybės .

Jo pasakyme:Ir šeši rakatai turėtų būti atlikti po to”

 Šis klausimas susijęs su Fikh iškilo paminint Džumu'ah maldą. Džumu'ah malda neturi Ratibah (reguliarios neprivalomos maldos) prieš ją. Todėl, asmuo atėjęs į mečetę (Džumu'ah maldai) turėtų atlikti tai, kas jam yra lengva ir atsisėsti ir laukti (imamo). Bet jeigu jis tęs Nafl (neprivalomą maldą)  iki kol ateis imamas,  tai bendra Nafl malda yra nesusijusi su Džumu’ah malda. Kas liečia Džumu’ah Ratibah, tai ji atliekama po jos (po džumu’ah maldos). Mažiausiai yra atliekami du rakatai ir daugiausiai-keturi, remiantis pačia stipriausia nuomone ir malda užbaigiama dviem taslymais (sakant as-Salam Aleikum va Rachmatullah), sėdint antrojo rakato paskutinėje pozicijoje.
Kitame perdavime yra perduota, džiumu’ah gali būti atliekama su šešiais rakatais ir trimis taslymais (t.y. po kiekvieno antro rakato sakant taslymą, tris kartus po du rakatus su taslymu). Tačiau, mažiausiai turėtų būti du rakatai ir daugiausiai šeši arba keturi (kur labiausiai yra žinoma ir populiaru). 

Jo pasakyme:atskiriant po du rakatus tarp jų su taslymu. Toks yra Achmed bin Hanbal požiūris (nuomonė).”

Tai nereiškia, kad jis atlieka šešis rakatus su vienu taslymu (t.y. meldžiasi visus šešis rakatus, jų neišskiriant po du, ir užbaigia su vienu taslymu). Iš tikrųjų, tai yra šeši rakatai  atskirti taslymu po kiekvieno antro rakato ar ketvirto rakato. Taip yra geriausia.

Abdullah bin Achmed pasakė: “Aš buvau paklaustas tėvo: “Kiek rakatų reikia melstis po džumu’ah maldos? Aš paklausiau, kas tau yra labiausiai miela?  Jis pasakė: “ jeigu nori melskis keturis rakatus po džiumu’ah arba jeigu nori-šešis, atskirdamas juos po du su taslymu, taip pat kasdieninės maldos yra po du.”
Autorius priskiria tai (šešis rakatus) Imamui Achmed, kadangi jis yra iš Hanbali Madhābo ir jis žino Imamo Achmed požiūrį į tai. Tai yra viena iš perduotų Imam Achmed pozicijų, kad tai yra šeši rakatai, bet  kas yra labiausiai žinoma, kad tai yra keturi rakatai.







Vertimas darytas Noros. 




No comments:

Post a comment