Al-Hasan Al-Basree (110 H) : Al-Hadžaž bin Yusef yra bausmė nuo Allah
Dauguma grupių, egzistuojančių šiandieną, stengiasi įpiršti savo nuomonę dawos srityje, ir palaikyti tuos , kurie rodo pirštais į vadovus (prezidentus įvairiose šalyse). Jie juos kaltina dėl įvairiausių katastrofų, laikydami juos atpirkimo ožiais už visas nelaimes, kurios aptiko ummą (musulmonų tautą) , reformuodami jų metodiką revoliucijomis ir keisdami valdžią. Visa tai yra Šarijos ignoravimas ir Allah perduotos dieviškosios išminties ignoravimas, ir toks požiūris yra iš klaidingos akydos.
Ibn Sa'd perdavė Tabaqaat al-Kubraa (7/163-165):
Grupė musulmonų atėjo pas Al-Hasan Al-Basree siekdami verdikto apie pasipriešinimą prieš Al-Hadžaž (tironišką ir despotišką vadovą). Jie pasakė: “ O Abu Sa’id ! Ką jūs pasakytumėt apie kovą prieš šį smurtautoją, kuris nelegaliai pralieja kraują ir atimą turtą , ir daro tą ir aną? “ Tai Hasan jiems atsakė: “ Aš laikausi nuomonės, kad prieš jį nebūtų kovojama. Jeigu tai yra jums bausmė iš Allah, tai jūs to nesustabdysite su savo kardais. Jeigu tai yra išbandymas nuo Allah, tai būkite kantrūs su tuo iki Allah nuosprendis jus pasieks, ir Jis yra pats Teisingiausias.” Tuomet jie paliko Hasan, nesutiko su jo nuomone ir kovojo prieš Al-Hadžaž, ir Al-Hadžaž juos visus išžudė. Al-Hasan sakydavo: “ Jeigu tik žmonės turėtų kantrybės išbandymuose su nedoru vadovu, tai nereiktų labai ilgai laukti iki kol Allah jiems palengvintų išeitį. Bet jie visada skuba griebtis kardo, dėl to jie ir lieka įsitvėrę jo. O Allah! Net vienai dienai tai neatnešė nieko gero.”
Al-Hasan Al-Basree (d.110H) buvo perduota , kaip yra minima Manhaj us-Sunnah iš Šeik-ul-Islam (4/528):
“Iš tikrųjų, Al-Hadžaž yra bausmė nuo Allah. Tai nesipriešinkite Allah bausmei savomis rankomis. Bet jūs privalote nusileisti ir paklusti, rodyti nuolankumą, nes Allah Aukščiausias teigia,” Ir iš tikrųjų Mes juos nubaudėme, bet jie nepakluso nuolankiai savo Viešpačiui, nei jie meldėsi Dievo gailestingai.” (Al-Mu’minun 23:76)
Taip pat Adaab Hasan Al-Basree, Al-Hasan Al-Basree iš Ibn Al-Džawzee, (pp. 119-120):
“ Žinokite - lai Allah jums atleidžia - kad karalių smurtas yra atsilyginimas (niqmah) , pelnyta bausmė iš Allah Aukščiausiojo. Ir Allah paskirta pelnyta bausmė neturėtų būti sutikta su kardu, bet ji turėtų būti sutikta su taqwa ir išpirkta maldomis ir atgailavimu, su besigraužiančia sąžine ir nuodėmių vengimu. Iš tikrųjų, kai Allah bausmės yra pasitinkamos kardais, jos yra daug sunkesnės. Ir Malik bin Deenaar pasakojo man, kad Al-Hadžaž sakydavo,” Žinok, kad kaskart kai jūs atliekate nuodėmę, Allah jus nubaus per jūsų valdovą (sultaan)”. Ir man taip pat buvo pasakyta, kad asmuo paklausęs Al-Hadžaž:” Ar tu darai tai su Muhammed’o (sallalahi walaihi wasalam) Ummah? Tai jis atsakė: “ Priežastis, kodėl aš esu bausmė Irako žmonėms nuo Allah yra tokia, kad jie įvedė į religiją naujoves ir apleido savo pranašo (aleihis salam) įsakus.”
Visos grupės, kurios atsirado 20 amžiuje, reikšdamosis rektifikuoti-išgryninti ummą , nuklydo savo metodika reformoms ir neteisė pagal Allah savo sampratoje, savo metodikoje ir savo iššūkiuose. Jie klaidingai mąsto , kad nuvertę vieną vadovą, ar vieną valdžią jiems pavyks įvesti Dievo teisę, arba kad jie tai gali pasiekti per politines partijas, kurios organizuoja protestus ir revoliucijas užmerkdamos akis į tą faktą, kad Musulmonai yra nutolę nuo tokio islamo, kuris davė garbę ir pergalę Kompanionams, ir kad jų islamas buvo apjuodintas inovacijomis (naujovių įvedimu religijoje), nuklydimais, užsienio filosofijomis, ideologijomis akydos srityje, ibados, manhadžo ir sijaasah srityse. Visa tai suteršė jų islamą, Allah pagalba ir palaikymas neturėjo to paties efekto kaip kad tyram islamui, su tyrumu akydoje, ir Tauhidu, kuriuo pasižymėjo Kompanionai.
Tų grupių veiksmai išgryninti ummą yra paremti metodika , kuri prieštarauja Knygai, Sunnai ir salafiams, kurių įsitikinimus ir metodiką Allah padarė teisingu kriterijumi visuose religiniuose reikaluose.
Ibn Abil-Izz Al-Hanafi: Allah suteikia galios tironiškiems, smurtaujantiems vadams dėka tokių pačių kaip ir jie
أما لزوم طاعتهم وإن جاروا فلأنه يترتب على الخروج من طاعتهم من المفاسد اضعاف ما يحصل من جورهم بل في الصبر على جورهم تكفير السيئات ومضاعفة الأجور فإن الله تعالى ما سلطهم علينا إلا لفساد أعمالنا والجزاء من جنس العمل فعلينا الإجتهاد في الإستغفار والتوبة وإصلاح العمل قال تعالى <<وما أصابكم من مصيبة فبما كسبت أيديكم ويعفو عن كثير>> وقال تعالى <<أو لما أصابتكم مصيبة قد أصبتم مثليها قلتم أنى هذا قل هو من عند أنفسكم>> وقال تعالى <<ما أصابك من حسنة فمن الله وما أصابك من سيئة فمن نفسك>> وقال تعالى <<وكذلك نولي بعض الظالمين بعضا بما كانوا يكسبون>> فإذا أراد الرعية أن يتخلصوا من ظلم الأمير الظالم فليتركوا الظلم وعن مالك بن دينار أنه جاء في بعض كتب الله أنا الله مالك الملك قلوب الملوك بيدي فمن أطاعني جعلتهم عليه رحمة ومن عصاني جعلتهم عليه نقمة فلا تشغلوا أنفسكم بسب الملوك لكن توبوا أعطفهم عليكم
Kalbant apie nuolankumą vadovams, netgi jeigu jie ir gniuždo (naudoja priespaudą ), taip yra dėl jų blogio ir žalos sukeltos jų pasipriešinimui daug daugiau kartų negu jų pačių vadų priespaudos prieš juos. Vietoj to, kad jie būtų kantrūs su priepauda, jie išsipirktų taip nuodėmes prieš Allah ir jų atlygis būtų padaugintas.
Allah neįgalioja jų mūsų atžvilgiu, nebent dėl mūsų nuklydimo, ir atlygis už tai yra kaip (al-džazaa’u min džins il-amal). Taigi, tai yra mūsų atsakomybėje grumtis (idžtihaad) siekiant atleidimo, atgailaujant ir išgryninant savo veiksmus.Aukščiausias Allah sako:” Ir kada jus aptinka vargas, taip yra dėl to, ką jūs savo rankomis nusipelnėte, be to Jis daugeliui iš jūsų atleidžia.” (42:30), ir Jis, Viešpats sako:” Jeigu jus ( tikinčiuosius) aptiko katastrofa, tai jūsų priešus aptiko dviguba katastrofa, bet jūs sakote:” Iš kur ši nelaimė?” Sakyk:” Ši nelaimė atėjo iš jūsų pačių.”(3:165) ir Viešpats taip pat sako: “ Ir kai bet kokia nelaimė jus aptinka, tai yra iš jūsų pačių sielų.” (4:79) ir Jis sako:” Ar mes atsukome priespaudininkus vienus priešais kitą su sąlyga, kad jie patys to nusipelnė”. (6:129)
Vadinasi tie, kurie nori apsaugoti save nuo tironiško vadovo priespaudos, tuomet jie patys turi atsisakyti priespaudos kitų atžvilgiu. Ir Malik bin Deenaar yra pasakęs, kad tai buvo atskleista ankstesnėse Allah knygose:
“ Aš esu Karalius viso kas dominuoja, karalių širdys yra mano Rankoje. Todėl tie , kurie man pakluso, aš jiems padariau jų karalius gailestingus, ir tie,kurie man nepakluso, jiems buvo paskirti kerštingi karaliai. Todėl neužsiimkite karalių neigiama kritika , tačiau atgailaukite ir Aš juos jums padarysiu užjaučiančius ir labdaringus.”
Šaltinis: http://www.manhaj.com/manhaj/articles/aqpld-ibn-abil-izz-al-hanafi-the-oppression-of-a-tyrannical-ruler-results-from-the-oppression-in-the-actions-of-the-subjects.cfm
Ibn al-Qajjim : Tai yra iš dieviškosios išminties, kad karaliai ir vadovai yra akivaizdi išraiška jų tarnų, tokie kaip jie
Didis islamo mokslininkas, Ibn Qajjim užrašė, paaiškindamas realybę apie tarnų veiksmus, kurie yra išraiška tų esančių valdžioje ir kad tai yra iš dieviškosios išminties:
“ Viešpaties išmintis atsispindi paskiriant tarnams tokius karalius, kad jų lyderių ir vadovų veiksmai būtų tokios pačios rūšies , atmainos. Tikriau, jų veiksmai atsispindi jų vadovuose ir karaliuose.
- Jeigu jie išliks teisingi, tuomet jų karaliai išliks teisingi , ir jeigu jie nusisuks (nuo teisybės), tuomet jie (karaliai) irgi nusisuks nuo tiesos.
- Ir jeigu tarnai slėgs savus arba kitus, tuomet ir jų karaliai ir vadovai juos slėgs.
- Ir jeigu jie sąmokslaus ir apgaudinės , tai jų vadovai bus paskirti elgtis panašiai, ir jeigu jie (tarnai) užstos Allah’o teises tarpusavio aferose ir nežymiai užlaikys teises vieni kitų, tuomet ir jų karaliai ir vadovai suteiks jiems priklausančias teises ir skaitysis su jomis.
- Ir jeigu jie vieni iš kitų paima (atima) , iš tų kurie yra silpni, tai kas jiems nepriklauso ir ko jie neturėtų imti iš jų tarpusavio reikaluose (prekyboje arba versle), tuomet ir karaliai paims iš jų tai, kas jiems nepriklauso ir apkraus juos mokesčiais.
- Ir viską ką jie (tarnai) paima iš silpnų, karaliai paims iš jų jėga.
Taigi jų (tarnų) veiksmai ir elgesys patampa atsispindėjimu karalių ir vadovų veiksmuose. Ir tai nėra iš Dieviškosios išminties , kad blogį-darantieji ir nuodėmingieji yra padaryti vadovauti jiems ne bet ko, bet tokio, kuris yra toks kaip ir jie.
Ir kai pirmoji islamo banda buvo pati geriausia iš visų kartų, ir pati dievobaimingiausia, tuomet ir jų vadai buvo tokie kaip ir jie. Ir kaip jie pradėjo “blukti” (nuklysti), tuomet vadai buvo jiems paskirti nuklydę, “sugadinti”. Todėl, tai ne iš Allah išminties , kad tokie kaip Muawijjah, ir Omar bin Abdul-Azyz būtų vadovais šiuo metu , kaip kad jie buvo tuo metu ( Hidžra, 8-tame amžiuje), nepaminėjus net Abu Bakr ir Omar. Iš tikrųjų, mūsų vadovai yra tokie kaip ir mes, ir vadovai prieš mus buvo tokie kaip ir jų žmonės.
Šaltinis: Miftaah Daar is-Sa’aadah, Daar ibn Affaan Publishing ,(2/177)
Vertimas darytas Noros iš Manhaj.com: http://www.manhaj.com/manhaj/articles/tyjmk-it-is-from-the-divine-wisdom-that-kings-and-rulers-are-simply-a-manifestation-of-the-actions-of-the-servants.cfm
No comments:
Post a Comment