Šėtoniško principo paneigimas - Dėl to asmens turi būti konsensusas, kitaip manęs tai nejaudina

Klausimas:

Ar konsensusas yra būtina sąlyga pripažinti paneigimą?

Šeichas Sālih Al-Fauzān حفظه الله:

Tai yra reikalas, kuris yra iš tų, kurie mokosi chadisus mintinai. Konsensusas nėra iš sąlygų sukritikuotam asmeniui. Iš tikro pirmenybė yra skiriama tam, kuris tvirtina  (sukritikuoja) vietoj to, kuris neigia (tą kritiką). Tas, kuris giria yra neigėjas, o tas kuris kritikuoja yra tvirtintojas (kažko, kas kitam nėra žinoma), todėl jo kalbai skiriamas pirmumas.

*****

Klausimas:

Ar tai yra sąlyga, kuomet yra paneigiami inovacijų žmonės, kad būtų konsensusas iš visų dabartinių mokslininkų, o, ar užtenka vieno mokslininko?

Šeichas Rabī Al-Madkhalī حفظه الله:

Tai yra šlykštus principas At-Tam'ijī. Kurioje eroje buvo išvesta  tokia sąlyga konsensusui ir koks yra įrodymas tokiai sąlygai? Bet kokia sąlyga, kuri neegzistuoja Allah Knygoje yra verta nulio ir nurašyta - jeigu kalbant, kad išvis tokia sąlyga buvo. Tai jeigu Achmad Ibn Hanbal رحمه الله arba Jachja Ibn Ma'īn رحمه الله  sukritikuoja inovatorių; ar aš sakau, kad tai yra privaloma visiems Sunnos Imamams vienbalsiai (vieningu sutarimu) paskelbti tą žmogų inovatoriumi? Kuomet imamas Achmad رحمه الله  sakė, kad tas asmuo yra inovatorius, tuo ir pasibaigė reikalas, ir visi žmonės priėmė tai, pakluso jam ir juo sekė (klausė). Ir jeigu Ibn Ma'īn رحمه الله sakydavo, kad tas asmuo yra inovatorius, nei vienas nesiginčydavo dėl to su juo. Kad konsensusui būtina tokia sąlyga yra neįmanomas uždavinys (pasiekimas) visais islamiškos Šarijos aspektais.

Pavyzdžiui, jeigu du liudininkai duoda parodymus, kad asmuo įvykdė žmogžudystę, kur yra tokia sąlyga konsensusui iš visų musulmonų, kad šis asmuo kažką nužudė?! Iš tikro, teisėjui yra privaloma teisti pagal islamišką teisę, arba paskirti bausmę, arba finansinę kompensaciją nukentėjusiojo šeimai. Sprendimai turi būti daromi remiantis Allah Teise. Nepaisant to - ar tokia sąlyga konsensusui yra pavojingesnė už asmens deklaravimą inovatoriumi? Tokie žmonės yra al-Mu'ajym (tie, kurie padaro salafi metodologiją silpna, "praskiedžia" ją) ir jie yra netiesos žmonės ir kviesliai blogin. Jie yra tie, kurie žvejoja drumzlinam vandenyje, todėl nesiklausykite jų nesąmonių. Todėl, jeigu įžvalgus mokslininkas blogai atsiliepia apie asmenį, tai yra privaloma pripažinti tą atsiliepimą, ir jeigu kitas kompetentingas ir teisingas mokslininkas oponuoja tam blogam atsiliepimui, tuomet abejos pusės yra studijuojamos, yra peržvelgiamas geras atsiliepimas (to asmens pagyrimas) ir blogas atsiliepimas.

Jeigu blogas atsiliepimas (bloga kritika) yra detali ir aiški, tuomet yra skiriama pirmenybė tokiam atsiliepimui vietoj pagirtino atsiliepimo - netgi jeigu daugybė mokslininkų gerai atsiliepia apie tą sukritikuotą (sumenkintą) asmenį. Jeigu vienas mokslininkas pateikia detalią kritiką, kai dvidešimt ar penkiasdešimt mokslininkų oponuoja jam be įrodymų, viskas ką jie turi yra tik gera nuomonė apie jį ir jų daromi sprendimai grindžiami tik išore, tuo, kas jiems yra matoma, kai tuo tarpu kritikas turi įrodymus to individo kritikai (menkinimui), tai kritikai (menkinimui) yra skiriamas pirmumas, nes kritikuotojas turi įrodymus, ir įrodymui taikoma pirmenybė. Įrodymui yra skiriama pirmenybė, netgi jeigu ir visas pasaulis oponuoja jam, tiesa yra su juo iki kol jis turi įrodymus.

Džamā'ah yra tas, kuris yra tiesoje, netgi jeigu jis ir pats vienas. Jeigu vienas individas yra Sunnos pasekėjas ir du ar trys miestai inovatorių oponuoja jam, tiesa yra su juo. Tiesa ir įrodymai, kuriuos jis turi, pirmauja prieš kitų neteisybę. Tai yra būtina, kad mes gerbtume tiesą ir parodymus (įrodymus). Allah تعالى sako: "Sakyk; Pristatyk įrodymus, jeigu tu iš tikro esi teisus." Ir Jis تعالى sako: "Ir jeigu tu paklusi daugumai tų - žemėje, jie paklaidins tave nuo Tiesaus Allah Kelio". [Koranas, 6:116] Ta dauguma neturi jokios vertės jeigu jie neturi įrodymų, netgi jeigu ir visa žmonija (populiacija) susivienytų tuo melu išskyrus kelis, neturėdami jokių įrodymų, tai nesuteikia jiems jokios vertės, netgi jeigu jų oponuotojas yra tik vienas, ar keli. Allah! Allah! Kaip nuostabu yra žinoti tiesą ir tvirtai laikytis jos, ir pripažinti ją, kuomet ji pagrįsta įrodymais.

*****

Klausimas:

Yra asmuo, kuris teigia "aš neprivalau priimti sprendimo, jeigu kažkas yra paskelbtas inovatoriumi, nebent tam yra mokslininkų konsensusas (t.y. visi islamo mokslininkai vienbalsiai tai patvirtina)". Ar toks principas teisingas?

Šeichas Abdur-Rachmān Muhijadyn:

Kaip jis neprivalo?! Mes visi privalome. Koranas ir sunnah mums liepia privalėti - mes suprantame juos teisingai. Tas, kuris nesupranta Korano ir Sunnos yra laikomas neišmanėliu. Jie sako "aš neprivalau...", jie pasiėmė tą frazę ir kartoja ją pastoviai. Tai yra Al-Halabi frazė (teiginys), kuria naudotis nėra leistina. Tai Yra šėtoniškas teiginys "aš neprivalau...", jie sako tai daugybės reikalų atžvilgiu. Ar tam yra priežastis?

Nėra tokio individo pasaulyje, kuris nebūtų giriamas arba menkinamas, tai ar mes turėtume sakyti "aš neprivalau"? Kaip pavyzdį, paimkime tuos, kurie sumenkino sachābius (Pranašo صلى الله عليه وسلم bendražygius), Rafidą (šiitus) - kurie sako "mes neprivalome girti sachābių", ar mes turėtume irgi sakyti "aš neprivalau". Ne, tai yra klaida. (Jie sako tam turi būti ) konsensusas! Asmuo, taip sakantis, yra neišmanėlis. Jis nori išvesti du skirtingus kelius; {...ir kada jie susitinka su tais, kurie yra tikintieji, jie sako mes tikime, bet kada jie yra vieni su savo velniais, jie sako; iš tiesų mes esame su jumis} (Sūra Al-Bakara, 2:14). Kada jis su nuklydusiomis grupėmis, jis sako "aš su jumis", ir kada jis su Sunnos žmonėmis, jis sako "aš su jumis".

Nei vienas asmuo neturi pripažinimo iš kiekvieno asmens. Nei vienas asmuo nėra apsaugotas nuo kitų žmonių kalbos apie jį. Toks pasakymas "aš neprivalau" yra neteisingas. Mes priimame iš to, kuris kalba tiesą ir nepriimame iš to, kuris meluoja (kalba netiesą).

Kas liečia tokią frazę "aš neprivalau", tai yra melaginga frazė. Teigimas "aš neprivalau paneigti jo, kadangi tam nėra konsensuso girti jį ar sumenkinti jį", tai jis sako " aš neprivalau". Pavyzdžiui, žmogus kalba netiesą, kai mes žinome, kad tai yra netiesa, tai mes sakome "tas žmogus kalba netiesą". Tarkim, jis teigia, kad palūkanos yra leistina, nors jis atlieka maldas, pasninką, mokosi mintinai Korano, nesvarbu ar jis yra Egipte, Levante ar Amerikoje, tačiau jo verdiktas oponuoja Allah ir Jo Pranašo صلى الله عليه وسلم paliepimui, tai ar mes neprivalome išaiškinti tiesos?
Be abejo, mes privalome išryškinti šį reikalą, padaryti jį aiškiu. Jei žmogus sako, kad jis neprivalo išsiaiškinti šio reikalo, tai jis daro klaidą. Ar man neprivaloma išaiškinti tą klaidą žmonėms, kad jie žinotų, kad tas asmuo suklydo (yra neteisus)? Nei vienas nėra apsaugotas nuo klaidų. Klaida yra paneigiama nepaisant nieko. Tik Allah ir Jo Pranašo صلى الله عليه وسلم kalba yra be klaidų. Jeigu tų individų frazė "aš neprivalau" sakoma tokiais atvejais kaip tab'dī (skelbiant asmenį inovatoriumi), takfyr (skelbiant asmenį netikinčiu) ir taf'syk (skelbiant asmenį esant fāsik - nepaklusniu Allah, maištaujančiu), mes jiems atsakome, mes privalome sekti tiesa, jeigu mes susiduriame su tiesa, mes privalome ją priimti, netgi jeigu ji yra ir iš asmens, kuris yra labai jauno amžiaus, mes niekada neturėtume sakyti "aš neprivalau", toks išsireiškimas yra neišmanėliškas. Thul-Jadain (kompanionas) pranešė Pasiuntiniui صلى الله عليه وسلم apie jo padarytą klaidą. Thul-Jadain رضى الله عنه sakė: "Tu atlikai tiktai du maldos rakatus" - nors turėjo būti keturi. Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم paklausė (kitų kompanionų): "Ar jis teisus?" Jie atsakė: "Taip Allah Pasiuntiny", tai Pranašas  صلى الله عليه وسلم sugrįžo ištaisyti maldos, jis nesakė "aš neprivalau".

Panašūs pavyzdžiai yra su Umar Ibn Al-Khattāb ir Abū Bakr As-Siddyk رضى الله عنهما knygoje ‘رفع الملام على أئمة الاعلام‘. Nėra tokio mokslininko, kuris nepadarytų klaidos, nėra mokslininko, kuris aprėpia kiekvieną žinojimo aspektą. Todėl, nei vienas neturėtų sakyti "aš neprivalau priimti tiesos". Kuomet pagyvenusio amžiaus moteris kreipėsi pas Abū Bakr As-Siddyk رضى الله عنه, reikalaudama palikimo, kuris priklausė jai, ji sakė: "O Pasiuntinio Kalife, aš reikalauju palikimo", Abū Bakr As-Siddyk رضى الله عنه atsakė: "aš nematau nieko kas priklauso tau remiantis Allah Knyga ir Pranašo صلى الله عليه وسلم Sunnah, bet palauk iki kol aš pasiklausiu apie šį reikalą", ir jis surado kompanionus, kurie turėjo apie tai žinių ir jis priėmė iš jų tas žinias. Ar jis sakė "aš neprivalau", jis to nesakė! Ar tai būtų tiesa ar melas, jeigu asmuo ateina sužinoti ar tai yra tiesa, jam ji turi būti pasakyta, ir jeigu asmuo ateina sužinoti ar tai yra  melas, jam turi būti pasakyta, kad taip ir yra. Jeigu jūs susiduriate su asmeniu, kuris yra netiesoje, ar jūs sakysite "aš neprivalau", tam kad surinkti didesnius skaičius (pasekėjų)?! Tai yra neteisinga! Tai yra netiesa! Tokiu būdu islamo esencija yra prarandama ir religija pasidaro atskiesta.

Visa tai yra dėl baimės ir bailumo, ir žmonių, kurie nesuprata teisingai, nei jie turi tvirtumą. Jie trokšta tik pritapti prie masių (žmonių) ir eilinės liaudies, bet tai yra eilinė liaudis, kuriai reikalingos žinios ir dauguma jų yra neišmanantys.

Allah تعالى sako:

{Ir jeigu tu paklusi daugumai tų - žemėje, jie paklaidins tave nuo Tiesaus Allah Kelio}. [Koranas, 6:116]

Ir

{Bet dauguma žmonių netikės, kad ir kaip atkakliai tu to siektum (ar trokštum)}. [Koranas, 12:103], jie neišmano. Islamo studentai turėtų mokinti ir paaiškinti žmonėms tiesą, bet sakyti "aš neprivalau..." , kaip tu neprivalai?!Tiesa tave įpareigoja! Mes visi privalome išaiškinti tiesą, taip kaip ir mes visi privalome išaiškinti melą, kad žmonės nedarytų klaidų ir religija būtų išsaugota. Kada mes matome netiesą, ar mes turėtume sakyti "aš neprivalau"? Niekada! Kodėl kažkas turėtų likti nežinomame paklydime (mele) tam, kad pritrauktų mases (žmonių, pasekėjų)?

Bet kokiu atveju, visa garbė Viešpačiui. Jiems yra privaloma siekti žinių (švietimo), taip yra todėl, kad jie neklausė tų, kurie turi žinias. Pranašas صلى الله عليه وسلم informavo mus apie tai, kad taip atsitiks artėjant pabaigai, kad žinojimas palaipsniui sumažės ir neišmanymas žymiai padidės, šie reikalai yra susiję vienas su kitu, jie pasirenka kalbėti apie asmenį nežinodami. Jeigu jų rėmimosi šaltiniai savo švietimui būtų buvę iš Korano ir Sunnos, jie nebūtų papuolę į tokį nuklydimą, bet vietoj to, jie pasirinko žmonių nuomones ir siekė būti įžymiais ir būti laikomi už mokslininkus, kas yra klaida, kuri yra neleistina.



http://video.dusunnah.com/2015/12/you-salafis-only-return-to-a-few-scholars-in-matters-of-refutations-shaykh-muhammad-ibn-hadee-al-madkhalee/

Saugokitės šauklių (kvietėjų), kurie neteisingai priskiria save Salafi metodologijos pasekėjams

Šeichas Ahmad ibn Jachja an-Nadžmi

Klausiantysis: 

Yra dajus (kvietėjas į religiją), kuris sakosi esąs Salafi, tačiau jis skleidžia Islamo žinią kartu su hizbiais (žmonėmis, kurie atsidavę/ištikimi kokiai tai grupei ar asmeniui) ir neperspėja prieš juos (jų nuklydimą), vietoj to jis perspėjinėja savo mokinius prieš klaidų paneiginėjimą ir sako apie kai kuriuos Salafi mokslininkus: " jis (Salafi mokslininkas) yra Tiesos kelyje, bet jo atlikimo metodika (duodant patarimus) yra negera." Šis dajus taipogi dažnai bendrauja su hizbiais, - taigi, kuria linkme jūs mus nukreipsite šiuo klausimu?

Šeichas Achmad ibn Jachja an-Nadžmi:

Šis asmuo yra neišmanėlis, šis asmuo yra pasipūtęs, šis asmuo yra miskyn (vargšas). Šis asmuo nėra Salafi, greičiau jis patarnauja žmonių paklydime interesams.

Šio reikalo realybė yra ta, kad klaidų išryškinimas yra  gėrio įpareigojimo ir blogio uždraudimo forma; taigi jam turėtų būti pasakyta: "ką tu pasakysi apie Allah Aukščiausiojo pasakymą:

" Jūs (tikintieji) esate geriausia iš tautų, kada nors buvusių žmonijoje, (nes) jūs įpareigojate gėrį (Koraną ir Sunną) ir uždraudžiate blogį, ir tikite į Allah"?! (Al-Imrān 3:110)

Dėl kokios dorybės jie tapo geriausi iš tautų? Ar tai ne dėl šios savybės - įpareigoti gėrį ir uždrausti blogį ir tikėti į Allah?! Gėrio įpareigojimas ir blogio uždraudimas yra pagrįstas tikėjimu į Allah. 

Taigi, ką reiškia turėti tikėjimą į Allah?! Tai reiškia turėti tikėjimą į Jo Knygą ir žinoti kokia tiesa joje yra ir taipogi žinoti Allah Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم  Sunną ir kokia tiesa yra joje, ir kad tu, žinodamas šią tiesą, sunaikintum melą. Tai toks yra atsakymas;  (ir) kad tu atsakytum žmonėms, sekantiems netiesa (prasimanymais) paneigdamas jų klaidas (pramanus) ir išryškintum tiesą tame, kur jie suklydo.

Tai ar galime mes sakyti, kad įpareigoti gėrį ir uždrausti blogį yra uždrausta?! Ar galime mes sakyti, kad  tas, kuris įpareigoja gėrį ir uždraudžia blogį yra nepatikimas ir kad jo atlikimo metodika yra neteisinga?!  Ar galime mes tai sakyti?... Koks yra atsakymas?... Pasakykite man (adresuojama auditorijai)... Jūs tylite!

Klausiantysis: 

Jie sako: "Ne. Mes taip sakyti negalime."

Šeichas Achmad ibn Jachja an-Nadžmi:

Tai yra tai, ką jūs visi (kartu sutartinai) turėjote atsakyti.

Taigi. Jeigu mes sakome, kad asmuo, kuris įpareigoja gėrį ir uždraudžia blogį yra Tiesos kelyje ir mums  yra privaloma, kad jis gautų palaikymą ir paramą, tada kaip mes galime sakyti (tuo pačiu metu), kad klaidų paneigimas yra neleidžiamas arba kad tai yra neteisinga ar kažkas panašaus.  Mes sakome NE! Tas, kuris taip kalba, tai iš tiesų jis yra tas, kuris yra nepatikimas (neteisingų, pažeistų įsitikinimų).

Iš Arabų Kalbos į anglų kalbą vertė 'Abd ur-Rahman Hugh.

Į Lietuvių Kalbą išvertė Rasa.

http://video.dusunnah.com/2015/03/beware-of-callers-who-falsely-claim-to-be-salafi-shaykh-ahmad-ibn-yahya-an-najmi/

Al Džarh Al Mufassar Paaiškinimas, Imamas Mukbil bin Hādī رحمه الله

Šeichas Mukbil bin Hādī al Vādi’ī رحمه الله  buvo paklaustas:

“Kuomet  abu- Džarh (kritikavimas) ir Ta’dyl (pagyrimas)  - yra priskiriami vienam asmeniui, tai kuriam iš jų reikia skirti pirmenybę?”

Jis رحمه الله  atsakė: 

“Kuomet Džarh (kritika) yra Mufassar, tada jam skiriama pirmenybė. Tačiau yra būtina atsižvelgti į kritikuotoją (džārih), ar jis yra tas asmuo, kuriuo galima pasikliauti, toks kaip Jachja bin Ma’īn رحمه الله, Bukchāri رحمه الله, Achmed bin Hanbal رحمه الله , Jachja al Kattān رحمه الله , Abdur-Rachmān bin Mahdī رحمه الله  Abu Zur’a ir Abu Hātim, tai jei jis yra iš tokių asmenų, tai iš jo kritika yra priimtina ir tai yra Džarh (kritika) Mufassar. Džarh Mufassar yra kai asmuo sako, “jis daro klaidas”, “jam būdingos klaidos”, “munkar ul-chadīth”, “kad-dāb” - melagis, “matrūk”. Visa tai yra Džarh Mufassar. Panašiai su “Da’īf Džiddan”. Tai pirmenybė yra skiriama tokiam Džarh Mufassar vietoj Ta’dyl (pagirimo)”. (Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 497, Dār ul- Hadīth, Dammādž)

Jis رحمه الله   taip pat buvo paklaustas: 

“Kuomet yra sakoma Džarh Mufassar, ką tai reiškia?”

Šeichas رحمه الله   atasakė: 

“Aš paminėjau pavyzdžius, tokius kaip “Matrūk Da’īf Džiddan (paliktas ir labai silpnas), Munkar al-Hadīth (Jo chadisai yra atmesti, nepripažinti), Kaddāb (Melagis), Akdabun-Nās (didieji melagiai), ileihil-muntahā fil-kadib (visas melas pasibaigia su juo). Kas liečia Džarh, kuris nėra Mufassar, tai tarsi sakyti “Da’īf (silpnas).  Tačiau, likusieji išsireiškimai yra iš tikro Džarh Mufassar, tokie kaip Bukchārī رحمه الله  pasakymas “Fyhi nadar” (yra kažkas neaiškaus apie jį), ir panašus į jį “sakatū anhu” (jie nutylėdavo apie jį), tačiau jie netgi niekada apie jį nenutylėdavo, bet Bukchārī رحمه الله  žodžiuose yra labai daug švelnumo.” (Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 498, Dār ul- Hadīth, Dammādž)

Šeichas Mukbil bin Hādī al Vādi’ī رحمه الله   buvo paklaustas:

 “Kuomet perdavėjas yra paskelbtas patikimu vieno asmens ir menkinamas keturių asmenų (t.y. apie jį yra blogai atsiliepiama), arba yra  menkinamas vieno asmens ir

paskelbtas patikimu keturių asmenų, tai kurio asmens reikia  tada klausyti? Paaiškinkite man duodamas vieną pavyzdį pagal chadisų knygas ir ridžāl susijusį su Džarh Mufassar, kadangi aš galiu duoti pirmenybę remiantis daugumos bendru pagyrimu (Ta’dyl) nei vieno asmens kritika (džarh)?”

Šeichas رحمه الله   atsakė: 

“Kas liečia pirmumo skirimą daugumos pagyroms (ta’dyl) - tai nėra teisinga. Kadangi kritikuotojui yra žinoma tai, kas giriančiajam (mu’addil) nėra žinoma. Pavyzdžiui, kai jūs aptinkate asmenį pastoviai besimeldžiantį pirmoje eilėje, tai jūs paskelbiate jį tsika, tačiau jūsų draugas žino, kad jis nėra hāfid (turintis gerą stiprią atmintį), iš tikro jis turi prastą atmintį (da’īf ul-hifd). Tai jums yra žinoma, kad jis visad pirmoje eilėje, bet jūsų draugui yra žinoma, kad jis dirba palūkanų (lupikavimo) banke, arba jam žinoma, kad jis pozuoja prieš kameras arba jis pats fotografuoja (žmones), arba kad jis skuta barzdas, taigi kritikuotojui (džārih) yra žinoma tai, kas nėra žinoma tam asmeniui (Mu’addil), kuris jį giria. Jeigu dešimt žmonių paskelbtų jį tsika, ir vienas sukritikuotų jį su Džarh Mufassar, tada Džarh Mufassar yra pripažįstamas, priimtinas…” (Ibid, psl. 499)

Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 497-499 (spubs.com)

Šaltinis: spubs.com

Išvertė Nora.

Šeichas Salih Al-Fauzan apie "šeichų" paneigimą ir kritiką

Klausimas Šeichui Al Fauzānui:

Pastaruoju metu yra pasklidę kalbos internete, youtub'e ir visur kitur, klipai su tavo balso įrašais gerbiamas Šeiche. Žmonės užrašo ant tų klipų ir pateikia juos sakydami, kad Šeichas Al Fauzān paneigė (nurefutino) “Šeichą” Muchammed Al-Arifi ir pasakė, kad šis žmogus yra vedamas užgaidų. Koks yra jūsų patarimas tiems, kurie įspėjinėja apie “šeichus” ir šauklius (dajus), ir juos šmeižia aprašydami jų pasisakymus. Ir kad jų negalima girti, nors jie dauguma savo laiko paskyrė šiai nuostabiai religijai. Jie sako , kad jis yra sūfis, ir kad šeichas toks ir šeichas toks...

Šeicho Al Fauzan atsakymas :

“ Mano brolau, mes ir aš, kurie yra Žinojimo Žmonės, paneigiame tuos, kurie prieštarauja tiesai ir paaiškiname jų klaidą. Ir mes neturime omenyje jo charakterį ar pažeminti jį, ir mes siekiame Allah تعالى  prieglobsčio nuo tai. Atvirkščiai, mes tik norime ištaisyti jo padarytą klaidą ir tame nėra prieštaravimų, ir tai nėra jo laipsnio pažeminimas. Atvirkščiai, tai yra įspėjimas jam ir pagalba sugrąžinti jį tiesos link, ir jam tai yra naudinga (tam, kuris yra tiesos opozicijoje). Tai yra naudinga skaitančiajam ir klausančiajam, kad klaida neturėtų būti palikta ir pasklidusi tarp žmonių, klaida turi būti ištaisyta, kompromiso su tiesa negali būti. Ir tai nėra žalos paneigtam asmeniui, jeigu jis iš tikrųjų buvo teisingas, ir tai yra tiems, kurie siekia tiesos, o ne tiems, kurie nenori tiesos ir negali nugalėti savo užgaidų. Tokiems nepasiseks sugrįžti atgal prie tiesos."

Kitame interviu Šeichas Salih Fauzān حفظه الله  atsakas į  neteisingos nuomonės paneigimą

Šeichas Salih Al-Fauzān حفظه الله sako:

Islamo mokslininkai yra žinomi. Ne visi, kurie yra gavę diplomus, pabaigę mokslus, išmokę mintinai chadisus ir ajatus, ir skaitantys knygas yra mokslininkai (scholars)  turintys supratimą. Mokslininkai turintys supratimą, išmanantys religiją yra gerai žinomi žmonių. Bet dauguma žmonių ima tai kas juos tenkina, kas jiems yra priimtina (vedami savo norų ir troškimų). Tokie žmonės ieško atsakymų atitinkančių jų pasitenkinimą kad ir iš pačių arogantiškiausių , labiausiai nuklydusių žmonių. Svarbiausia, kad tai tik atitiktų jų norus. Tai yra didžiausia klaida, nuklydimas, ypač šiandieną. Mokslininkų yra tik keli. Yra tik keletas mokslininkų , kurie turi supratimą, o mokančių skaityti daug. Pranašas (taika ir ramybė jam) yra pasakęs:

“ Allah nepasigniaužia supratimo (knowledge) ištraukdamas jo iš žmonių krūtinių. Supratimas yra prarandamas mirus mokslininkui. Kai nebeliks tokių mokslininkų, žmonės pradės sekti arogantiškais mokslininkais, kurie jiems patars neturėdami supratimo ir  ves kitus ir save į pražūtį (liepsną).”

Mes bijome, kad tai prasidėjo jau šiandieną. Dėl to mes turime būti akylūs, sumanūs ir pastabūs. Mes turime pasirinkti gerus mokslininkus ir patikimuosius, kurie dar yra gyvi, nes ankstesnieji pasimirė. Ir kiekvienas turėtų sekti pačiais geriausiais, kurie yra dar  gyvi:

“ ir prisibijokite Allah kiek tik galite labiau”(64:16)

Klausimas: Ar tai yra iš salaf metodikos, jeigu šeichas padarė klaidą per kurią jis nuklydo iš salaf kelio, ar yra teisinga išplatinti jo klaidas medijoje ar traktatuose?

Atsakymas Šeicho Fauzān حفظه الله : Jeigu jis padarė klaidą viešai publikoje, tuomet paneigti jo klaidas reikia viešai, kad išryškinti tiesą (tos klaidos). Jeigu jo klaidinga nuomonė nebuvo vieša, tuomet jam turi būti patariama privačiai. To pakaktų.

Jeigu nuomonės paneigimas-kritika (refutation)  yra suvokimo žinių pagrindo ir yra iš patikimų-teisingų mokslininkų duodantys naudos kitiems, pilni patarimų ir instrukcijų, tai yra privaloma tai plėtoti, kad žmonės tuo pasimokytų, ir kad jaunimas nepriimtų dviprasmybių ir  kad tiems būtų aišku, kurie nesugeba atsirinkti tiesos dvejonėse. 

Tas nuomonės paneigimas (refutation) iš sumanių mokslininkų duoda naudos kiekvienam. Jis užkerta kelią dvejonėms. Tai yra patarimas musulmonams. Tas kuris tai daro ir skelbia bus apdovanotas Allah تعالى.

Daugiau informacijos rasite: 

http://ahlulbidah.wordpress.com/2011/11/02/refutations-are-from-the-religion-of-islam/

http://www.manhaj.com/manhaj/articles/utjea-shaykh-saalih-al-fawzaan-the-true-and-real-fitnah-is-leaving-alone-the-people-of-falsehood-and-evil-and-remaining-silent-about-them.cfm

http://www.manhaj.com/manhaj/articles/vwlja-shaykh-saalih-al-fawzaan-writing-and-warning-against-deviant-sects.cfm?utm_medium=twitter&utm_source=twitterfeed

Paruošė Nora Umm Youcef.