Sūros Al-Kahf Recitavimas Penktadienį

Bismilliah:

 Abu Sa’id Al-Khudary رضي الله عنه (d. AH 63, 64, ar 65) [1] perdavė, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم  yra pasakęs:

‘‘Tas, kuris skaitys sūrą Al-Kahf penktadienį, tas bus apdovanotas šviesa [2] nuo vieno penktadienio iki kito (penktadienio)." (Al-Albāni 2/6470). [3]

[Šį chadisą Nasa'y ir Al-Hakim užrašė savo Sachych rinkiniuose su geru isnadu (gera perdavėjų grandine)]

 Šeichas Abdul Azyz Ibn Bāz (d. AH 1420) sakė:

 “Sūros Al-Kahf Recitavimas Penktadienį yra paminėtas (daugiau nei viename) chadise. Nors tiems chadisams būdingi šiokie tokie trūkumai (susiję su tai, kaip jie pasiekė mus), kai kurie ulema paminėjo, kad kiekvienas iš jų sustiprina kitą. Dėl šios priežasties, šis sustiprinimas daro šiuos problematiškus chadisus islamiškai teisėtais, įrodymu susijusiu su šiuo reikalu. Tai tokiu atveju, tai yra gerai elgtis pagal Pranašo Tradiciją, kurioje minimas sūros Al-Kahf recitavimas penktadieniais.

Taip yra patvirtinta, kad Abu Sa’id Al-Khudary رضي الله عنه recituodavo sūrą Al-Kahf penktadieniais. Todėl, jeigu musulmonas imituoja šį kilnų kompanioną (Abu Sa’id Al-Khudary رضي الله عنه) recituodamas sūrą Al-Kahf penktadieniais, jo imitavimas  yra pagirtinas. Abu Sa’id Al-Khudary رضي الله عنه  poelgis taip pat remia tą faktą, kad paminėti problematiški chadisai yra autentiški. 

Galiausiai, kas liečia sūros Al-Kahf skaitymą penktadienio vakarais ir naktimis, aš nesusidūriau nei su vienu įrodymu palaikančiu tokį poelgį. Todėl tai yra aišku, kad sūros Al-Kahf skaitymas penktadienio vakarais ir naktimis (siekiant prieš tai paminėto apdovanojimo) nėra teisėtai nustatytas. Ir Allah yra Tas, Kuris skiria sėkmę (Bin Bāz 12/415).” [4]

Išnašos:

[1]  S’ad bin Mālik al-Ansāri (Abu Sa’id Al-Khudary رضي الله عنه) buvo kilnus Allah Pranašo Bendražygis. Jo tėvas (Mālik bin Sinān) buvo taip pat kilnus kompanionas رضي الله عنه. Abu Sa’id  رضي الله عنه troško kautis Uhud Mūšyje, tačiau jam buvo pasakyta, kad jis buvo per jaunas tuo metu. Kada jis subrendo, jis dalyvavo mūšiuose, kurie sekė po Uhud.  - (Adam, Muhammad. A Summarized Version of the Narrators of al-Bukhaari and Muslim. Ad-Damaam: Daar ibn al-Jawzi.1430/2009. Pg. 84/678)

[2] Šeichas Abdul-Madžyd as-Subbail sakė, “Galbūt šito reikšmė yra kad jis bus vedamas į Allah paklusnumą. Ir Allah žino geriausiai.”

[3] Autentiškas: Al-Albānī, Nāsir ad-Dyn. Al-Džām’i As-Saghyr. Beirutas: Maktaba Islāmi. 1408/1988

[4]  Bin Bāz, Abdul Azyz. Religinių Verdiktų Kolekcija ir Mažas Traktatas Šeicho Abdul Azyz Bin Bāz. Al-Kasym: Dār Asda’a al-Mudžtam’i. 1421/2000

Šeichas Abdul-Madžyd as-Subbail, lai apdovanoja jį Allah, buvo paklaustas Gruodžio 10, 2009:

Ar asmuo recituojantis sūrą Al-Kahf penktadieniais Anglų Kalba gauna apdovanojimą (yra apdovanotas šviesa) paminėta tame chadise? 

Jis atsakė, “Chadise minimas apdovanojimas yra musulmonui, kuris recituoja sūrą Al-Kahf Arabų Kalba. Koranas, kuris yra Anglų Kalba, nėra laikomas Koranu, iš tikrųjų tai yra Korano reikšmių interpretacija.  

Išvertė iš Arabų Kalbos į Anglų Kalbą:

Jameel Finch al-Makki

Umm al-Kurā Universitetas

Meka, Saudo Arabijos Karalystė

Dul-Hidž-džah 23 , 1430 / Gruodis 10, 2009

PDF Failas (originalas)

Tekstą paremiančios fatvos :

Fatva Nr.1 (alifta.net)

Fatva Nr.2 (alifta.net)

Chadisai:

 Abu Darda  رضي الله عنه perdavė, kad Pranašas  صلى الله عليه وسلم   yra pasakęs:

‘‘ Tas, kuris išmoks mintinai dešimt pirmųjų ajų iš sūros Al-Kahf, tas bus apsaugotas nuo Dadž-džāl (antikristaus).’’ 
(Sahih Muslim Nr. 809)

http://sunnah.com/muslim/6/311

http://sunnah.com/abudawud/39/33

Sūros Al-Kahf Recitavimas Penktadienį

Fatva Šeicho Muchammed Bin Salich Ai-Utsaimyn

Klausimas:

Koks yra verdiktas dėl Sūros Al-Kahf recitavimo penktadienį, dieną ir naktį?

Atsakymas:

Sūros Al-Kahf recitavimas penktadienį yra pageidautinas veiksmas ir jo atlikime yra privalumas (nuopelnas)...ir nėra skirtumo ar asmuo recituos šią sūrą iš Knygos ar iš atminties... ir diena, pagal Šarijos Įstatymą, prasideda nuo saulės pakilimo iki jos nusileidimo...remiantis tuo, jeigu asmuo recituos ją po penktadieninės maldos, jis bus apdovanotas už tai.

Fatāva Islamijja 2 Tomas, psl. 477

http://fatwaislam.com

The Ruling on reciting Surah Al-Kahf on Friday

Question: What is the ruling on reciting Surah Al-Kahf on Friday during the day and night?

Answer: The recitation of Surah Al-Kahf on Friday is a preferred act and there is merit in it ... and there is no difference between a person reciting it from the Book, or by heart ... and the day, according to the Islamic law, is from the time of sunrise until sunset ... and based upon this, if a person recites it after the Friday prayer, he will receive the reward for it.

Shaykh Muhammad bin Saalih al-`Uthaymeen

Fatawa Islamiyah Vol. 2 Page 477

Kodėl Mano Maldos Neatsakytos?

Pagal Kilnųjį Šeichą Muchammed Ibn Sālih al-‘Utsaimyn [1]

Žurnalas  Al-Istikāma, Leidimas Nr.3 – Rabî’ul-Auval 1417H / Rugpjūtis 1996. 

Klausimas:  

Allah تعالى sako: „Ir tarė jūsų Viešpats: Šaukitės Manęs ir Aš jums atsakysiu į jūsų maldas.“ [sūra Atleidžiantis, 40:60]. 

Tai kodėl kartais žmogaus du’ā (prašymas) lieka neatsakyta?

Atsakymas:

“ Visa šlovė  priklauso Allach’ui, pasaulių Valdovui. Lai Maldos ir Taika lydi mūsų Pranašą Muchamedą, jo Šeimą ir jo Bendražygius. Aš prašau Allah galimybės būti teisingam tikėjime, kalboje ir veiksmuose sau ir savo broliams.

Allah تعالى sako:„Ir tarė jūsų Viešpats: Šaukitės Manęs ir Aš jums atsakysiu į jūsų maldas. Iš tiesų, kurie iš didybės negarbina Manęs – eis Pragaran pažeminti!“ [40:60]

Klausiantysis pareiškė, kad jis atliko du’ā skirtą Allah تعالى – Visagaliui ir Didingam – bet Jis neatsakė į jo maldą. Taigi jam kilo abejonių dėl šios pagarbios ajos (Korano eilutės), kurioje Allah prižada atsakyti į Jam skirtus prašymus (maldas), ir tikrai Allah – Tobuliausiasis – niekada nelaužo Savo pažadų.

Taigi, šito paaiškinimas yra, kad norint, jog prašymai būtų atsakyti, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos. Šios sąlygos yra:

Pirma: Nuoširdumas Viešpačiui - Galingiausiajam ir Didingajam. Asmuo turi būti nuoširdus darydamas dua (prašydamas ir melsdamas Jo). Tai asmuo kreipiasi pas Allah - Vienintelį, kuriam nebūdingi jokie trūkumai- su atsidavusia ir paklusnia širdimi, būdamas neabejingas kreiptis pas Jį, žinodamas kad Allah yra Pats Tobuliausias, Pats Aukščiausias - Kuris yra galintis atsakyti į dua (prašymą) ir neprarasdamas vilties, kad Jis atsakys į tą prašymą.

Antra: Atliekant du’ā, prašantysis turi jausti, kad jam labai reikia Allah – Tobuliausiojo, Auksčiausiojo – netgi jam labai (žūtbūtinai) Jo reikia; ir tik Allah  Vienas atsako į prašymus ir maldas tų, kurie nelaimėje, ir Jis Vienintelis , kuris pašalina blogį.

Trečia: Kad tas, kuris atlieka du’ā, turi susilaikyti nuo charām (neteisėtų) reikalų, kadangi tai yra tarsi barjeras tarp žmogaus ir jo du’ā (prašymo) išpildymo – kaip yra paminėta autentiškame chadise nuo Pranašo صلى الله عليه وسلم , kuris sakė: 

„ Tikrai Allah – Auksčiausiasis – yra geras ir priima tik tai, kas yra gera. Allah įsakė tikintiesiems daryti tai, ką Jis paliepė Pranašams.” 

Allah – Auksčiausiasis – pasakė: 

„O Pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!“ [23:51] 

Ir Allah – Auksčiausiasis sako: 

„O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome, ir dėkokite Allahui, jeigu jūs Jį garbinat.“ [2:172]

Tada jis paminėjo (atvejį) vyro, kuris keliavęs toli yra nešvarus ir dulkėtas, ir ištiesęs rankas į dangų sako : „O Viešpatie! O Viešpatie.“ , kai jo maistas yra neteisėtas, jo gėrimas neteisėtas ir jis maitinasi neteisėtai. Tai kaip galima atsakyti į jo maldas!” [2]  Taigi Pranašas صلى الله عليه وسلم  paaiškino , kad dėl to asmens neteisingo elgesio du’ā gali būti nepriimta, netgi jeigu jis ir įvykdė tam reikalingus išorinius faktorius, kurie prisideda prie to, kad malda būtų atsakyta. Šie išoriniai faktoriai yra:

[i]: Rankų tiesimas į dangų, reiškia į Allah – Visagalį ir Kilnųjį – kai Allah yra virš rojaus sodų, Savo Soste (arab. Arš). Rankų ištiesimas link Allah – Visagalio ir Kilniojo – yra viena iš priežasčių, kad du’ā būtų atsakyta, kaip tai pasakojama perdavime nuo Pranašo صلى الله عليه وسلم , kad jis sakė: „ Iš tikrųjų, tavo Viešpats yra Gyvas, Pats Dosniausiasis. Jis gėdijasi, jei jo tarnas kreipiasi į Jį tiesdamas rankas, šaukdamasis Jo, o Jis jį grąžina tuščiomis, be nieko.“ [3]

[ii]: Šis vyras šaukėsi Allah – Auksčiausiojo – naudodamas vardą Rabb ( Viešpats ).  Siekiant tavassul ( siekiant priartėjimo prie Allah ) su šiuo vardu yra priskiriama prie priežasčių, kada du’ā gali būti atsakyta, kai Rabb yra Kūrėjas, Savininkas, Visą Valdantis – ir Dangaus bei žemės valdžia yra Jo Rankose. Dėl to, daugiausia prašymų, aprašytų Korane, galima rasti kreipiantis šiuo vardu:

„Viešpatie mūsų! mes girdėjome kvietimą to, kuris mus kvietė tikėti: ‘Tikėkite Jūs Viešpačiu’, ir mes tikėjome. Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir dovanok mums mūsų atliktas blogybes, ir pasiimk mūsų sielas dorybingųjų kompanijoje. Mūsų Valdove! Paskirk mums tai, ką esi pažadėjęs per mūsų Pranašus, ir nenužemink mūsų Teismo Dieną, nes Tu niekada nesulaužai duoto pažado. Ir jų Valdovas priėmė iš jų ir atsakė jiems: Jūsų darbai niekada nebus prarasti ar jūs būtumėte  vyras ar moteris.” [Sura al-Imrān, 3:192-194]

Taigi siekimas priartėjimo prie Allah  šiuo vardu “Rabb” yra viena iš priežasčių maldai būti atsakytai.

[iii] Tas vyras buvo keliaujotas, ir keliavimas dažnai būna priežastimi prašymui (du’ā) būti atsakytam, kadangi žmogus keliaudamas turi didesnį poreikį Viešpačiui – Visagaliui ir Didingam, nei kai žmogus gyvena su šeima. Jis buvo dulkėtas ir netvarkingas, menkai atrodantis, o svarbiausias dalykas jam buvo melsti Allah ir šauktis Jo – bet kokiame stovyje – ar jis būtų dulkėtas ir netvarkingas, ar jis būtų geroj būklėj ir prabangiam stovy. Būti dulkėtu ir netvarkingu taipogi padeda, kaip paaiškinta viename  Pranašo صلى الله عليه وسلم chadise, kuriame jis sakė: 

“ Iš tikrųjų Allah giriasi Dangaus žmonėms apie žmones, stovinčius  prie Arafa kalno, sakydamas: „Pažiūrėkite į Mano tarnus, kurie atėjo pas Mane dulkėti ir netvarkingi”.“ [4]

Tačiau, šie faktoriai, nepadėjo šiam žmogui, nes jo maistas, jo maitinimas ir jo drabužiai – viskas buvo charām (neleistini). Taigi Pranašas صلى الله عليه وسلم  pabrėžė: „ Tai kaip jam gali būti atsakyta (į prašymą)!“

Todėl, jei šios sąlygos nebus įvykdytos, tai klausimas į du’ā atsakymą, prašymo išpildymas pasirodys tolimas. Tačiau, jei sąlygos yra įvykdytos (patenkintos)  ir prašymas lieka neatsakytas, tada tai jau Allah – Auksčiausiojo ir Kilniausiojo -  išmintis (ir tik Jam ji yra žinoma), ir prašantysis šios išminties nežino; ir galbūt   kažkos dalykas jam patinka, bet jis nėra geras prašančiajam.

Taigi, kai šios sąlygos yra įvykdytos ir prašančiajam nėra atsakyta į du’ā, tai tada arba jis yra apsaugomas nuo blogio, kuris yra didesnis, nei ko jis prašė, arba Allah saugo tai jam iki Teismo Dienos, ir tada jis gaus didesnį atpildą. Taip yra todėl, kad tas, kuris atlieka du’ā – šaukdamasis Allah vienintelio - įvykdė sąlygas bet jam nebuvo atsakyta, bet iš tikro jis buvo apsaugotas nuo didesnio blogio, ir jis įdėjo pastangas išgyventi paskirtus išbandymus tačiau į jo maldavimus nebuvo atsako, ir dėl to jam priklausys dvigubas atlygis. Vienas atpildas už tai, kad atliko dua (prašymą), o kitas - už tai, kad praėjo sunkumus į kuriuos nebuvo atsakyta. Tai, kas yra labiau didinga ir labiau išbaigta,jam yra  laikoma pas Allah - Galingiausiąjį ir Didingiausiąjį. 

Be to, svarbu yra tai, kad prašantysis neturėtų reikšti nepasitenkinimo, jei į jo du’ā yra neatsakoma, nes jau pats nepasitenkinimo veiksmas yra priežastimi prašymui būti neišpildytam, nes Pranašas صلى الله عليه وسلم  sakė: „Tarno du’ā yra besitęsiančioje stadijoje būti išpildytai su sąlyga kad jis neprašo kažko nuodėmingo ar kažko susijusio su giminystės ryšių nutraukimu, ir iki kol jis nepraranda kantrybės.“ Buvo paklausta: kaip kas nors tampa nekantriu, o Allah Pasiuntiny,? Jis atsakė: „ Aš maldavau, aš maldavau, bet man dar neatsakė į maldavimus.“ [5] Dėl to jis praranda viltį ir nustoja prašyti - melsti Dievo - Allah. Tai yra netinkama maldaujančiajam tapti nekantriu dėl neatsakytos Dua (maldos, prašymo), tapti nusivylusiu ir praradusiu viltį, ir dėl šios priežasties nustoti maldauti. Iš tikrųjų, asmuo turėtų šauktis Allah, nes kiekvienas maldavimas skirtas Viešpačiui yra garbinimo veiksmas, kuris priartina jį arčiau Jo ir padidina jo atlygį. 

Taigi, mano broli, tu turėtum atlikti du’ā (prašymą) visais atvejais, bendru ar konkrečiu atveju, sunkiu ar lengvu metu. Ir jei tai atvejis, kada prašantysis tik nori garbinti Allah – Vienintelį , kuriam nebūdingi jokie trūkumai, Aukščiausiąjį – tada to būtų pakankama. Taigi, labiau tinkama asmeniui yra kovoti su savo siela ir stengtis neapleisti Dua atlikimo - ir Allach'ui priklauso sėkmė ir gebėjimas.”

Išnašos:

[1] Madžmū’ul-Fatāvā var-Rasā‘il (no. 155) 

[2] Perduota Muslim (no. 1015) nuo Abu Hureira رضي الله عنه .

[3] Sahih: Surinko Achmed (5/438) ir Abu Davūd (no. 1488). Jį patvirtino kaip autentišką al-Hafidh Ibn Hadžar savo veikale Fathul-Bāri (11/143). 

[4] Sachych: Užrašyta Ibn Hibbān (no. 1006), nuo ’Abdullāh Ibn ’Amr رضي الله عنه . Šeichas Albani رحمه الله  savo veikale Sachychul-Džāmi’ (no. 1868) patvirtino šį chadisą autentišku. 

[5] Užrašyta Bukchāri (11/140) ir Muslim (no. 2735) nuo Abu Hureira رضي الله عنه .

Vertė Aida ir koregavo Nora. 

Šaltinis: abdurrahman.org

Klaidos Daromos Prieš Prasidėjus Maldai

Virš 100 klaidų daromų maldoje

Paimta iš Ibn Bāz, Ibn `Utsaimyn užrašų ir Nuolatinio Komiteto

Surinkta ir išdėstyta Muchamed Ibn Salym Ibn Salāh al-Džuheiny [1]

Į anglų kalbą išvertė Yusuf McNulty ir į lietuvių kalbą išvertė Nora umm Youcef

بسم الله الرحمن الرحيم

Visa Garbė Vieninteliam Viešpačiui - visko Sukūrusio Valdovui. Lai salāh ir salām būna geriausiajam iš visų Pranašų ir Pasiuntinių - mūsų Pranašui Muchammedui, jo šeimai ir jo bendražygiams. 

Musulmonui yra ne paslaptis, kad salāh (malda) turi didelę reikšmę, kadangi ji yra islamo religijos stulpas ir pirmoji prievolė po šachados - Paliudijimo (Islamo religijos pripažinimo ir liudijimo). Tai bus pats pirmutinis iš visų tarno veiksmų, į kuriuos bus atsižvelgiama Teismo Dieną. Taigi jeigu šis veiksmas - malda yra gera ir teisinga, tuomet asmuo bus iš sėkmingųjų ir išgelbėtų, ir jeigu ji neteisinga, tuomet jis žlugęs ir pralaimėjęs. Dėl šios priežąsties, musulmonas yra įpareigotas atlikti maldą rimtai ir stropiai, labiausiai išbaigta forma, kaip buvo perduota Pranašo صلى الله عليه وسلم.

Jeigu jūs pažvelgtumėte į daugumos musulmonų būklę šiandiena ir kaip jie atlieka maldas, jūs  matytumėt atvirą nerūpestingą jos atlikimo būdą, ar tai būtų inovaciniai tvirtinimai ir veiksmai (kažkas pridedama prie maldos), ar atliekant kai kuriuos maldos stulpus ir rekomenduojamus veiksmus ne tose vietose ar netaisyklingu būdu, ar visa kita nei tai iš įvairiausių klaidų gausos.

Tikrasis tikintysis negali turėti tobulo Īmān iki kol jis netrokš savo broliui tai, ko jis trokšta pats sau [2]. Tai remiantis šiuo požiūriu, kaip patarimą pačiam sau ir savo musulmonams broliams (ir sesėms), aš surinkau į vieną vietą labiausiai atliekamas klaidas maldoje, kurios yra aptinkamos mūsų mečėtėse. Berinkdamas medžiagą aš aptikau tai, kad mūsų ulema (pripažinti alimai ir šeichai) jau yra užsiminę apie tas klaidas savo knygose. Tai aš, kaip įspėjimą  nepapulti į tokį nuklydimą, ir paminėti, kad dėl kai kurių reikalų gali išsiskirti nuomonė, aš pasistengiau paminėti pačią teisingiausią iš visų nuomonių, remiantis ulema - šeichu Ibn Bāz, Ibn Utsaimyn ir kitais, kurie pasisakė už atitinkančią fatvą.

Tas, kuris turi stiprų norą atlikti maldą teisingu būdu, privalo grįžti prie knygų apibudinančių Pranašo صلى الله عليه وسلم  maldą (meldimosi būdą), ir lengviausios iš tų knygų yra dvi knygos, imamų Abdul-`Azyz Ibn Bāz ir Nāsirud-Dyn al-Albānī [3] – رحمه الله.

[1] Vertėjo pastaba:

Tai yra mažas bukletas, atspausdintas ir laisvai platinamas Medynoje, 1435 AH.

Atkreipkite dėmesį, kad kartas nuo karto aš pakomentuosiu ir  to priežąstis yra išvengti nesusipratimų kilusių skaitytojui, nes autorius kartais pamini mokslininkų nuomonių skirtumus kaip klaidas. Todėl, pateikti skaitytojui išankstinį supratimą apie šiuos reikalus, aš paminėsiu tą faktą, kad taip  jų nuomonės skiriasi. Tačiau, kas liečia likusius reikalus tokius kaip inovacijos, aiškios klaidos ir nuklydimai, jiems nebus daromos pastabos. 

[2] Vertėjo pastaba: 

Šeichas Sālih Ibn Fauzān al-Fauzān حفظه الله, paminejo savo paaiškinime iš knygos “40 Navavy Chadisų”, kad oponuojanti reikšmė yra taip pat teisinga: Nekęsti savo broliui to, ko nekęstum sau. Jis toliau sakė: “Jeigu tu nekęstum kažko sau, tai atitinkamai  nekęsk tokio dalyko ir savo broliui, ir mokink jį jeigu jis yra neišmanėlis religijos reikaluose, išgrynink tuos reikalus jam ir nukreipk jį …” (al-Minhatur-Rabbānī, psl. 149)

[3] Vertėjo pastaba: 

'Keijfijjah Salātin-Naby' (lit. kokia buvo Pranašo صلى الله عليه وسلم  malda) pagal Šeichą Ibn Baz رحمه الله, ir ‘Sifah Salatin-Naby’ (lit. Pranašo صلى الله عليه وسلم  maldos apibudinimas) pagal Nāsirud-Dyn al-Albānī رحمه الله. Lai Allah تعالى  būna jiems abiems gailestingas. Abi šios knygos yra išverstos ir prieinamos anglų kalbomis – valchamdulillãh.

Ir štai čia, mielieji, paminėsime labiausiai atliekamas klaidas maldoje, kas yra aišku man remiantis ulemos  įrodymais ir tvirtinimais.

Ir visa sėkmė priklauso Allah تعالى.

Klaidos Daromos Prieš Prasidėjus Maldai:

1- Skubėjimas į mečėtę; t.y. labai greitas ėjimas tam, kad galėtų suspėti su imamo atliekamu rukū.

2- Du`ā neatlikimas įžengiant ar išžengiant  iš mečėtės.

3- Atsisėdimas neatlikus Tachijatul-Masdžid (dviejų rakatų atlikimas prieš atsisėdimą mečėtėje).

4- Vietos rezervavimas mečėtėje naudojantis maldos kilimėliu ar panašiu daiktu, kai tam yra uždraudimas perdavimuose.

5- Apsilankymas mečėtėje su sklindančiu bjauriu dvoku  tokiu kaip česnako, svogūno, cigarečių, ar pan.

6- Garbintojas nesusikaupia, kad jis atlieka garbinimo veiksmą Viešpačiui - Allah تعالى, tai vietoj to jis meldžiasi paprastai dėl to, kad tai yra įprotis.

7- Balsu ištariama intencija-nijja. Šeichas Ibn Baz apie tai pasakė: “Intencijos išreiškimas balsu yra inovacija - bid’a, ir daryti tai  garsiai yra dar didesnė nuodėmė.”

8- Neuolumas melstis pirmoje eilėje.

9- Linijų neištiesinimas prieš prasidedant maldai ir tingėjimas panaikinti esamus tarpus tarp sustojusių eilėje šalia vienas kito garbintojų.

10- Skubėjimas pradėti naują eilę kai priešais esanti eilė dar neišbaigta.

11- Besitęsiantis  meldimasis (dviejų rakatų) tarp Adzano ir Ikamos Fadž laiku. Iš tikrųjų, kas yra patvirtinta sunnoje yra  dviejų rakatų (sunna) pakankamumas prieš privalomą Fadž maldą.  

12- Atlikti Du’a tik prieš Ikamą (įžengus į mečėtę) ir nesimelsti Tachijatul-Masdžid. Kas yra teisinga, tai yra melstis Tachijatul-Masdžid iškarti įžengus į mečėtę (vietoj to, kad atlikti du’a ir laukti maldos).

13- Įvairiausių du’a sakymas, kurios nėra autentiškos ir perduotos Pranašo صلى الله عليه وسلم, tokios kaip ‘akāmahallāhu va adāmahā’ kuomet Šauklys (Mu’adh-dhin) sako ‘kad kāmatis-salāh’. Arba kai kas sako ‘mustavyna mu`tadyn!’ ikamos metu, arba daro du`a prieš Takbyratul-Ihrām sakydami  ‘Allāhumma ahsin vukūfanā beijna jadaijk’, arba sako Ta`auvudh (a`ūdu billiahi minaš-šaitanir-radžym) ir  Basmalah (bismilliahir-rahmianir-rahym) prieš Takbyratul-Ihram. 

Ibnul-Kajjim pasakė : “Kada Pranašas صلى الله عليه وسلم  stojosi melstis, jis sakydavo ‘Allahu Akbar’, ir jis prieš tai nieko nesakydavo.”

14- Ikamos žodžių neatkartojimas kartu su Mukym (asmeniu, kuris atlieka ikamą - kuris paprastai yra ir Mu’adh-dhin taip pat), kadangi yra perdavimas, kad Ikama yra kaip Adzanas (Adzano tipas). [4]. Ir geriausiai ją atkartoti po Mukym’o, ir po to siųsti salāh Pranašui صلى الله عليه وسلم . Dar viena iš klaidų yra atkartoti tik paskutiniąją ikamos dalį: ‘Lia iliāha illallāh’ paskui Mukym, Šeichas al-Albāni palaikė tokį veiksmą inovacija religijoje - bida.

15- Pasakymas- ‘hakkan!’ po ikamos užbaigimo.

16- Melstis papildomą maldą po ikamos aba tęsti maldą esant (imamui) pirmajame rakate. Kas yra teisinga yra paskubinti maldą užbaigimui jei jis yra paskutiniame rakate, arba išvis ją nutraukti nutraukiant ir tokią intenciją, ir tokiam veiksmui nereikia atlikti  taslymo.

[Ir Allah žino geriausiai…]

- Išvertė Yusuf McNulty

- Ak-tsar min Mi`ah Khata’ fis-Salāh

- Psl. 8-11

[4] Vertėjo pastaba: 

Pravartu paminėti, kad šis reikalas yra ikhtiliaf, nes kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad tiktai reikia atkartoti Adzaną, bet ne ikamą, kaip ir yra pasakyta šeicho Muchammedo Ibn Alī Firkūs حفظه الله. 

Šaltinis