Virš 100 klaidų daromų maldoje
Paimta iš Ibn Bāz, Ibn `Utsaimyn užrašų ir Nuolatinio Komiteto
Surinkta ir išdėstyta Muchamed Ibn Salym Ibn Salāh al-Džuheiny [1]
Į anglų kalbą išvertė Yusuf McNulty ir į lietuvių kalbą išvertė Nora umm Youcef
بسم الله الرحمن الرحيم
Visa Garbė Vieninteliam Viešpačiui - visko Sukūrusio Valdovui. Lai salāh ir salām būna geriausiajam iš visų Pranašų ir Pasiuntinių - mūsų Pranašui Muchammedui, jo šeimai ir jo bendražygiams.
Musulmonui yra ne paslaptis, kad salāh (malda) turi didelę reikšmę, kadangi ji yra islamo religijos stulpas ir pirmoji prievolė po šachados - Paliudijimo (Islamo religijos pripažinimo ir liudijimo). Tai bus pats pirmutinis iš visų tarno veiksmų, į kuriuos bus atsižvelgiama Teismo Dieną. Taigi jeigu šis veiksmas - malda yra gera ir teisinga, tuomet asmuo bus iš sėkmingųjų ir išgelbėtų, ir jeigu ji neteisinga, tuomet jis žlugęs ir pralaimėjęs. Dėl šios priežąsties, musulmonas yra įpareigotas atlikti maldą rimtai ir stropiai, labiausiai išbaigta forma, kaip buvo perduota Pranašo صلى الله عليه وسلم.
Jeigu jūs pažvelgtumėte į daugumos musulmonų būklę šiandiena ir kaip jie atlieka maldas, jūs matytumėt atvirą nerūpestingą jos atlikimo būdą, ar tai būtų inovaciniai tvirtinimai ir veiksmai (kažkas pridedama prie maldos), ar atliekant kai kuriuos maldos stulpus ir rekomenduojamus veiksmus ne tose vietose ar netaisyklingu būdu, ar visa kita nei tai iš įvairiausių klaidų gausos.
Tikrasis tikintysis negali turėti tobulo Īmān iki kol jis netrokš savo broliui tai, ko jis trokšta pats sau [2]. Tai remiantis šiuo požiūriu, kaip patarimą pačiam sau ir savo musulmonams broliams (ir sesėms), aš surinkau į vieną vietą labiausiai atliekamas klaidas maldoje, kurios yra aptinkamos mūsų mečėtėse. Berinkdamas medžiagą aš aptikau tai, kad mūsų ulema (pripažinti alimai ir šeichai) jau yra užsiminę apie tas klaidas savo knygose. Tai aš, kaip įspėjimą nepapulti į tokį nuklydimą, ir paminėti, kad dėl kai kurių reikalų gali išsiskirti nuomonė, aš pasistengiau paminėti pačią teisingiausią iš visų nuomonių, remiantis ulema - šeichu Ibn Bāz, Ibn Utsaimyn ir kitais, kurie pasisakė už atitinkančią fatvą.
Tas, kuris turi stiprų norą atlikti maldą teisingu būdu, privalo grįžti prie knygų apibudinančių Pranašo صلى الله عليه وسلم maldą (meldimosi būdą), ir lengviausios iš tų knygų yra dvi knygos, imamų Abdul-`Azyz Ibn Bāz ir Nāsirud-Dyn al-Albānī [3] – رحمه الله.
[1] Vertėjo pastaba:
Tai yra mažas bukletas, atspausdintas ir laisvai platinamas Medynoje, 1435 AH.
Atkreipkite dėmesį, kad kartas nuo karto aš pakomentuosiu ir to priežąstis yra išvengti nesusipratimų kilusių skaitytojui, nes autorius kartais pamini mokslininkų nuomonių skirtumus kaip klaidas. Todėl, pateikti skaitytojui išankstinį supratimą apie šiuos reikalus, aš paminėsiu tą faktą, kad taip jų nuomonės skiriasi. Tačiau, kas liečia likusius reikalus tokius kaip inovacijos, aiškios klaidos ir nuklydimai, jiems nebus daromos pastabos.
[2] Vertėjo pastaba:
Šeichas Sālih Ibn Fauzān al-Fauzān حفظه الله, paminejo savo paaiškinime iš knygos “40 Navavy Chadisų”, kad oponuojanti reikšmė yra taip pat teisinga: Nekęsti savo broliui to, ko nekęstum sau. Jis toliau sakė: “Jeigu tu nekęstum kažko sau, tai atitinkamai nekęsk tokio dalyko ir savo broliui, ir mokink jį jeigu jis yra neišmanėlis religijos reikaluose, išgrynink tuos reikalus jam ir nukreipk jį …” (al-Minhatur-Rabbānī, psl. 149)
[3] Vertėjo pastaba:
'Keijfijjah Salātin-Naby' (lit. kokia buvo Pranašo صلى الله عليه وسلم malda) pagal Šeichą Ibn Baz رحمه الله, ir ‘Sifah Salatin-Naby’ (lit. Pranašo صلى الله عليه وسلم maldos apibudinimas) pagal Nāsirud-Dyn al-Albānī رحمه الله. Lai Allah تعالى būna jiems abiems gailestingas. Abi šios knygos yra išverstos ir prieinamos anglų kalbomis – valchamdulillãh.
Ir štai čia, mielieji, paminėsime labiausiai atliekamas klaidas maldoje, kas yra aišku man remiantis ulemos įrodymais ir tvirtinimais.
Ir visa sėkmė priklauso Allah تعالى.
Klaidos Daromos Prieš Prasidėjus Maldai:
1- Skubėjimas į mečėtę; t.y. labai greitas ėjimas tam, kad galėtų suspėti su imamo atliekamu rukū.
2- Du`ā neatlikimas įžengiant ar išžengiant iš mečėtės.
3- Atsisėdimas neatlikus Tachijatul-Masdžid (dviejų rakatų atlikimas prieš atsisėdimą mečėtėje).
4- Vietos rezervavimas mečėtėje naudojantis maldos kilimėliu ar panašiu daiktu, kai tam yra uždraudimas perdavimuose.
5- Apsilankymas mečėtėje su sklindančiu bjauriu dvoku tokiu kaip česnako, svogūno, cigarečių, ar pan.
6- Garbintojas nesusikaupia, kad jis atlieka garbinimo veiksmą Viešpačiui - Allah تعالى, tai vietoj to jis meldžiasi paprastai dėl to, kad tai yra įprotis.
7- Balsu ištariama intencija-nijja. Šeichas Ibn Baz apie tai pasakė: “Intencijos išreiškimas balsu yra inovacija - bid’a, ir daryti tai garsiai yra dar didesnė nuodėmė.”
8- Neuolumas melstis pirmoje eilėje.
9- Linijų neištiesinimas prieš prasidedant maldai ir tingėjimas panaikinti esamus tarpus tarp sustojusių eilėje šalia vienas kito garbintojų.
10- Skubėjimas pradėti naują eilę kai priešais esanti eilė dar neišbaigta.
11- Besitęsiantis meldimasis (dviejų rakatų) tarp Adzano ir Ikamos Fadž laiku. Iš tikrųjų, kas yra patvirtinta sunnoje yra dviejų rakatų (sunna) pakankamumas prieš privalomą Fadž maldą.
12- Atlikti Du’a tik prieš Ikamą (įžengus į mečėtę) ir nesimelsti Tachijatul-Masdžid. Kas yra teisinga, tai yra melstis Tachijatul-Masdžid iškarti įžengus į mečėtę (vietoj to, kad atlikti du’a ir laukti maldos).
13- Įvairiausių du’a sakymas, kurios nėra autentiškos ir perduotos Pranašo صلى الله عليه وسلم, tokios kaip ‘akāmahallāhu va adāmahā’ kuomet Šauklys (Mu’adh-dhin) sako ‘kad kāmatis-salāh’. Arba kai kas sako ‘mustavyna mu`tadyn!’ ikamos metu, arba daro du`a prieš Takbyratul-Ihrām sakydami ‘Allāhumma ahsin vukūfanā beijna jadaijk’, arba sako Ta`auvudh (a`ūdu billiahi minaš-šaitanir-radžym) ir Basmalah (bismilliahir-rahmianir-rahym) prieš Takbyratul-Ihram.
Ibnul-Kajjim pasakė : “Kada Pranašas صلى الله عليه وسلم stojosi melstis, jis sakydavo ‘Allahu Akbar’, ir jis prieš tai nieko nesakydavo.”
14- Ikamos žodžių neatkartojimas kartu su Mukym (asmeniu, kuris atlieka ikamą - kuris paprastai yra ir Mu’adh-dhin taip pat), kadangi yra perdavimas, kad Ikama yra kaip Adzanas (Adzano tipas). [4]. Ir geriausiai ją atkartoti po Mukym’o, ir po to siųsti salāh Pranašui صلى الله عليه وسلم . Dar viena iš klaidų yra atkartoti tik paskutiniąją ikamos dalį: ‘Lia iliāha illallāh’ paskui Mukym, Šeichas al-Albāni palaikė tokį veiksmą inovacija religijoje - bida.
15- Pasakymas- ‘hakkan!’ po ikamos užbaigimo.
16- Melstis papildomą maldą po ikamos aba tęsti maldą esant (imamui) pirmajame rakate. Kas yra teisinga yra paskubinti maldą užbaigimui jei jis yra paskutiniame rakate, arba išvis ją nutraukti nutraukiant ir tokią intenciją, ir tokiam veiksmui nereikia atlikti taslymo.
[Ir Allah žino geriausiai…]
- Išvertė Yusuf McNulty
- Ak-tsar min Mi`ah Khata’ fis-Salāh
- Psl. 8-11
[4] Vertėjo pastaba:
Pravartu paminėti, kad šis reikalas yra ikhtiliaf, nes kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad tiktai reikia atkartoti Adzaną, bet ne ikamą, kaip ir yra pasakyta šeicho Muchammedo Ibn Alī Firkūs حفظه الله.
No comments:
Post a Comment