Tu Nežinai Kas Mano Širdyje!

الحمد لله رب العالمين والصلاة  والسلام على رسوله الأمين وبعد:

Pirmas klausimas:

Jei žmogus sudrausmina kitą nuo blogio, o pastarasis jam sako: “Tu nežinai, kas mano širdyje!” arba “Kas tu toks, kad mane teistum?” Ką jūs galite pasakyti, apie tokį atsakymą?

Atsakymas:

Vardan Allah Aukščiausiojo, visa šlovė priklauso tik Allah تعالى , lai ramybė ir palaima lydi Muchammed صلى الله عليه وسلم , kuris buvo siųstas visai žmonijai kaip malonė, bei jo šeimą ir bendražygius.

Toliau, prieš atsakydamas į šį klausimą aš norėčiau paminėti vieną dalyką, ką sakei ankstesniame savo teiginyje: ‘Kilnus šeiche Achmed ibn Umar Bazmūl’. Aš, lai Allah laimina tave (Baraka Allahu fyk), esu tik religijos žinojimo studentas-tyrinėtojas (student of knowledge) ir aš nesu vienas iš didžiųjų islamo mokslininkų. Šis teiginys buvo pasakytas dėl tavo geros nuomonės apie mane. Remiantis tuo, ką paminėjau, norėčiau paprasyti, kad mūsų Salafiai broliai iš Mekos, Amerikos ir kitų pasaulio kraštelių išmoktų vadinti žmones jų tikraisiais vardais. Jie neturėtų kreiptis į žinojimo studentą kaip į tolygų islamo mokslininkui. Taigi, aš esu žinių studentas ir meldžiu Allah تعالى  pagalbos atsakant į šį klausimą.

Lai Allah تعالى  laimina (Baraka Allahu fyk) tave, šis žmogus, kuris taip atsako į pataisymą, klysta, nes Pranašas صلى الله عليه وسلم pasakė:

“Jei kas iš jūsų mato blogį, lai sustabdo jį ranka, jei negali sustabdyti ranka – tai liežuviu, o jei negali sustabdyti liežuviu – lai tai atlieka širdimi, ir tai yra žemiausias tikejimo (īmān) lygis.” (Muslim)

Visu pirma. Šio chadiso esmė yra Pranašo صلى الله عليه وسلم teiginys: “Jei kas iš jūsų mato”. Taigi blogis, kuris yra matomas akimi, turi būti sustabdytas ranka, jei žmogus turi galimybę tai padaryti, bei turi įrodymų (turi žinias tam). Jeigu žmogus negali to sustabdyti ranka, tai turi tai atlikti liežuviu, tai yra jis turėtų pasakyti žmogui: ‘tai klaidinga’, ‘tai charām’, ‘tai prieštarauja tiesai’ ir panašiai.

Antra. Į šio žmogaus teiginį: “Tu nežinai, kas mano širdyje!”mes atsakome kaip Chasān al Basri رحمه الله  yra pasakęs: 

“Īmān (tikėjimo lygis) nėra išorinė puošmena ar vien viltis. Priešingai, tai yra viskas, kas įsitvirtinę širdyje, ir patvirtinta veiksmais. Tai bus priimta iš to, kas gerai kalbėjo ir atliko teisingus veiksmus. Tačiau, nebus priimta iš to, kuris kalbėjo gerai ir atliko nedorus veiksmus.”

Taigi, jei tavyje slypi kažkiek gėrio, bet tavo veiksmai yra klaidingi, yra privaloma, kad apie šią klaidą būtų įspėta.

Trečia. Tokiems žmonėms mes atsakome taip: nėra paliepimo žiūrėti, kas žmonių širdyse. Mums nebuvo liepta klausinėti žmonių, ar tas ar anas yra tavo širdyje? Vis dėlto, atliktoji akivaizdi klaida yra atmetama ir patikslinama, paaiškinama. 

Ir pabaigai mes prisiminsime  Pranašo صلى الله عليه وسلم  chadisą (perdavimą): 

“Iš tiesų, labiausiai Galingiausiajam ir Didingiausiajam Viešpačiui nekenčiama kalba yra kai į žmogaus pasakymą ‘bijok Allah تعالى ’ yra atsakoma: ‘Palik mane ramybėje!’.”

 {Kitame perdavime sakoma: ‘Rupinkis savimi.’ Al-Albāni šio chadiso autentiškumą  patvirtino Silsilatul-Achādyt-Sachycha (2598).}

Šis teiginys parodo, kad žmogus nori jį pataisiusiojo žmogaus pritarti tam, ką jis daro. Deja, klausime paminėtas teiginys atitinka šį chadisą, todėl šis žmogus atmes tuos, kas reikalauja gėrio ir draudžia blogį. Pareiga musulmono, kuris bijo Allah تعالى, yra, jei jo atliktas blogis yra paneigiamas, prisiminti ir priimti įspėjimą, bei palikti šį blogį ir nustoti taip elgtis. 

Šaltinis