Salafija

Salafija

Tuesday 22 November 2016

Pirmojo (atidarančiojo) takbyro svarba ir vertingumas

Paskaita iš knygos "Maldos svarba (kilnumas)"

Šeichas Abdur-Razzāk, sūnus Šeicho Abdul-Muchsin Al-Abād Al-Badr

Pristatė ir vertėjavo studentas Abu Muchammed Abdur-Ra'uf Šakir

Paskaitos santrauką ir vertimą darė Nora Umm Youcef



Imamas at-Tirmidzī (رحمه الله) perdavė iš Anas Ibn Mālik (رضي الله عنه), kuris sakė, kad Allaah Pasiuntinys (ﷺ) sakė: “Tas, kuris melsis - nuoširdžiai vardan Allaah - keturiasdešimt dienų kongregacijoje (su bendruomene, mečėtėje), visada būdamas nuo pat pirmojo Takbyro* pradžios (sakymo: *'Allāhu Akbar'), jam bus užrašyta, kad jis bus apsaugotas nuo dviejų dalykų: išsigelbėjimo nuo pragaro ugnies ir nuo veidmainiškumo (t.y. nuo veidmainiškų veiksmų/elgesio šiame gyvenime ir nuo bausmės už veidmainiškumą pomirtiniame gyvenime)."
[Perdavimas klasifikuotas kaip chasan (geras, priimtinas Chadisas) šeicho al-Albānī at-Tirmidzi Sachych rinkinyje, nr. 200]

Ką reiškia "Tas, kuris melsis nuoširdžiai vardan Allah" (arab. Man Salliā Li-lliāhi)? Tai reiškia, kad tas, kas melsis iš visos širdies vardan Allah, būdamas nuoširdus tai darydamas, turėdamas ikchlās (sąmoningai suvokdamas, kad Allah jį mato), be jokio pasirodymo (rijjah) ar dėl žmonių akių (ar siekdamas kažkokios žemiškos naudos ar pripažinimo).

Nuo pat pirmojo takbyro (arab. at-Takbyratu-l-Ūliā) reiškia, kad asmuo bus tuo metu eilėje su garbintojais, kada bus ištariamas pirmasis (atidarymo) takbyras (Allahu Akbar).

(at-Takbyratu-l-Ūliā reiškia pirmasis takbyras ir at-Takbyratu-l-Ichrām reiškia atidarymo takbyras. Jie gali būti vadinami skirtingai, tačiau jie reiškia vieną ir tą patį)


Išsigelbėjimo nuo pragaro ugnies (arab. Barā'atun min an-Nār) reiškia, bus apsaugotas nuo pragaro ugnies.

Apsaugotas nuo veidmainiškumo (arab. Barā'tun min an-Nifāk) reiškia, kad tokiam asmeniui nebus būdingos veidmainio charakteristikos ir bruožai. Toks žmogus bus apsaugotas nuo veidmainiškų veiksmų/elgesio šiame gyvenime ir pomirtiniame gyvenime jis bus apsaugotas nuo bausmės, kuri bus skirta už veidmainiavimą.


Ar tokio tikslo įvykdymas, dalyvaujant laiku - kada ištariamas pirmasis (atidaromasis) takbyras per visą 40 dienų laikotarpį, reiškia, kad po viso to galima atsipalaiduoti ir nebevykdyti tokio įsipareigojimo?


Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr paaiškina, kas turima omenyje šioje vietoje yra tai, kad asmuo per šias 40 dienų yra transformuojamas. Tai yra transformacija, kuri įsigalioja per 40-ties dienų laikotarpį. Per šį laikotarpį asmuo pasikeičia iš vienos būsenos į kitą, jeigu jis tvirtai laikosi ir praktikuoja šio laikotarpio metu, ir kuris nuosekliai dalyvauja maldose nuo pat pirmojo takbyro pradžios. Praėjus tam laikotarpiui, asmuo pradės jausti malonumą atlikdamas maldą ir jis patirs jos saldumą savo širdyje, ir jam visa tai bus nesunku atlikti. Allah padarys jam dalyvavimą maldose (laiku, nuo pat pirmojo takbyro pradžios) lengvu ir be jokių sunkumų ar kliūčių. Tokio žmogaus statusas pasikeis: jis nebevėluos į maldą ir bus laiku, kada ištariamas pirmasis takbyras. Ir tas pasikeitimas yra patvirtintas šiame Abdullāh ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) perdavime nuo Pranašo (ﷺ), kuris sakė:

"Kiekvienas iš jūsų esate sukurtas savo motinos įsčiuose per 40 dienų, vėliau (per kitas 40 dienų) jūs patampate 'aliakah (kraujo krešuliu), vėliau (per kitas 40 dienų) jūs patampate mud-ghah (kraujo gumulėliu); tuomet į jus įpučiama siela (gyvybė) ..."
[Perduota al-Bukchārī ir Muslim]

Tai yra įmanoma, kad asmuo pasikeičia per 40 dienų iš vienos stadijos į kitą. Būti laiku, per pirmąjį takbyrą, yra sunna mu'akkada. Tas, kuris atliks maldą vardan Allah (nuoširdžiai, iš visos širdies ir ne dėl pasirodymo) su imamu, nuo pat pirmojo takbyro pradžios, toks asmuo bus išgelbėtas nuo veidmainiškumo ir nuo bausmės, paskirtos veidmainiams už jų veidmainiškumą,  pomirtiniame gyvenime.


Šeichas Rabī bin Hādī Al-Madkhālī buvo paklaustas apie šį chadisą, tai jis atsakė, kad tai yra būdina asmeniui kovoti su savimi, kad jis įgyvendytų šį tikslą (pasiekimą). Jis privalo būti uolus sudalyvauti nuo pat pirmojo maldos takbyro ir jis turėtų būti netoliese, kuomet skelbiamas Adzānas ar jau būti tuo metu pačioje mečėtėje. Taigi, asmuo privalo kruopščiai siekti to ir prašyti pagalbos iš Allah, kad Jis jam padėtų šiame pasiekime ir jis neturėtų jaustis, kad tai yra pasiekti neįmanoma.

Be abejo, tai yra įmanoma ir salaf-us-sālech turėjo nuostabų santykį su pirmuoju takbyru, ir jie laikė jį aukštame statuse, ne taip kaip mes, kurie esame patenkinti, kad prisijungėme prie maldos, kai imamas buvo pirmame sudžiūde arba, kad mes išvis suspėjome į maldos pabaigą. Islamo pirmtakai laikė tai didele katastrofa, jeigu jie nespėdavo atsistoti maldai, kuomet ištariamas pirmasis (atidaromasis) takbyras.

Ibrahym At-Taimy sakė: "Jeigu tu matai žmogų, kuris laiko takbyrą nesvarbiu (t.y. nėra rimtas jo atžvilgiu), tuomet nusiplauk rankas nuo jo (reiškia - atsikratyk jo, laikykis nuo jo kuo toliau)."

Vuakī' ibn al-Džarāh (رحمه الله) sakė: "Al-A'maš (رحمه الله) nepraleido pirmojo takbyro (at-Takbyratu-l-Ūliā) per beveik 70 metų laiko tarpą. Aš nuėjau pas jį, kai jis buvo beveik 70 metų amžiaus ir aš niekada nemačiau jo, atsistojančio po maldos atlikti praleistus rakatus."
[Žiūrėti: Sijar A'lām an-Nubalā', 6/228]


Sa'yd ibn al-Musajjib (رحمه الله) sakė: "Aš nesu praleidęs pirmojo takbyro (at-Takbyratu-l-Ūliā) per visus 50 metų; ir aš nesu matęs kito vyro kaklo priešais mane, maldoje (t.y. aš nesu buvęs antroje eilėje, stovėdamas už kažkieno nugaros, netekęs galimybės būti pirmoje eilėje), per visus 50 metų."
[Žiūrėti: Hiljah al-Aulijā', 2/163]


Ghasān sakė, mano brolio sūnus, Bišm Ibn Mansūr pasakojo man: "Aš nesu matęs savo dėdės (iš tėvo pusės) praleidžiant pirmojo takbyro."

Muchammed Ibn Samā sakė: "Per 40 metų aš nesu praleidęs pirmojo takbyro, stovėdamas su imamu, išskyrus dieną, kada mirė mano mama."

Abu Davūd pasakojo apie Ibrahym As-Sā (jis buvo doras vyras, kuris buvo nužudytas Abu Muslim, vietoje pavadinimu Harandas). Jis (Abu Davūd) sakė, kad jis buvo auksakalys ir kai jis dirbo su papuošalais, jeigu jis pakeldavo plaktuką ir jam pakėlus jis išgirsdavo Adzāną, jis nebekaldavo plaktuku nei kartelio (jis iškart nustodavo dirbti).

Allah Pasiuntinys (ﷺ) perdavė, kad jis padėdavo savo žmonoms namuose su darbais, bet kada jis išgirsdavo Adzāną, jis palikdavo visus darbus ir išeidavo (maldai).

Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr pasakojo apie savo tėčio tėtį, kad jis buvo doras religingas Dievo garbintojas, kuris buvo akylus ir kruopštus pirmojo takbyro atžvilgiu. Jis sakė apie savo senelį: "Nuo pat mano senelio pažinojimo pradžios, mums buvo žinoma, kad kiekvieną dieną jis įžengdavo į mečetę prieš Asr maldos Adzāną ir jis nepalikdavo mečėtės iki kol pasibaigdavo Išā malda. Taip pat, jis visuomet įžengdavo į mečėtę atlikti maldas prieš Fadžr ir Duhr maldų Adzānus. Aš atsimenu istoriją, apie studentą, kuris paklausė klausimo mano tėčio (Muchsin Al- Abād Al-Badr), mano senelio akivaizdoje, apie šį perdavimą [(kurį minėjome pačioje pradžioje), chadisą dėl dalyvavimo nuosekliai maldoje per visas 40 dienų nuo pat takbyro pradžios ir jis (šeichas Muchsin Al-Abād Al-Badr) atsakė, kad tai yra Sachych (autentiškas) Chadisas.] Vienas iš studentų iškėlė klausimą "Kas galėtų tai padaryti?" Tai kada mano senelis išėjo ir aš sekiau juo iš paskos, jis vis kartojo "Kas galėtų tai padaryti?", "Kas galėtų tai padaryti?", "Kas galėtų tai padaryti?" su nuostaba ir pasibjaurėjimu."

Jeigu tai nebūtų įmanoma, tai Allah Pasiuntinys (ﷺ) nebūtų mums liepęs tai daryti.

Ar leidžiama yra skubėti, kad suspėtumėm pirmajam takbyrui?

Šeichas Abdur-Razzāk Al-Badr savo knygoje rašo, kad nėra žalos jei asmuo truputį pasiskubina tam, kad spėtų pirmajam takbyrui. Kai kurie Pranašo (ﷺ) kompanionai nežymiai paspartindavo su viltimi, kad jie suspės maldai su pirmuoju takbyru. Toks veiksmas yra leistinas, ir patvirtintas leistinu islamo mokslininkų. Tačiau jeigu asmuo tik išgirdo takbyrą (būdamas ne kongregacijoje), tai jis ką tik jį ir praleido, ir jam yra draudžiama skubėti prisijungti maldai. Skubėti prisijungti maldai jau po takbyro yra draudžiama ir tai visiškai atskiras draudimas, nei skubėjimas sudalyvauti nuo pat skelbiamo pirmojo takbyro pradžios.

Ibn al-Mundir perdavė iš vyro, kuris priklausė Tay' genčiai, iš jo tėvo, kuris sakė: Abdullaah (ibn Mas'ūd (رضي الله عنه)) mums drausdavo skubėti prisijungti į maldą. Vieną naktį aš išėjau laukan ir pamačiau jį  (t.y. Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه)) skubantį į maldą. Aš jam pasakiau: "O Abu Abdur-Rachmān (t.y. Ibn Mas'ūd)! Tu mums drausdavai skubėti į maldą, o šiąnakt aš mačiau tave patį besiskubinantį (maldai)?!" Jis [ibn Mas'ūd, (رضي الله عنه)] tarė: "Be abejo, aš skubėjau tam, kad suspėčiau pirmajam takbyrui."
[Perdavė Ibn al-Mundir, 'al-Ausat Fis-Sunan vual-Idžmā' vual-Ikhtiliāf', 4/147]


Šiame perdavime Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) paaiškina, kad į draudimą dėl skubėjimo maldai neįeina draudimas skubėjimo suspėti pirmajam takbyrui.

Šeichas Utsaimyn (رحمه الله) paaiškina šį Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) poelgį pabrėždamas, kad šis specifinis veiksmas (skubėjimas pirmam takbyrui), jis neįeina į tą Pranašo (ﷺ) draudimą dėl skubėjimo maldai, kadangi kompanionams buvo geriausiai žinomos chadisų reikšmės. Ir Ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) yra tas, kuris perdavė šį chadisą. Šis draudimas yra tiems, kurie jau praleido pirmąjį takbyrą, dėl to jiems nėra būtinybės skubėti, nes jie ir taip suspės pirmam maldos rakatui. Pranašas (ﷺ) teigė: "Jeigu jūs išgirstate Ikamah, jums reiktų žingsniuoti link mečėtės ramiai ir nesiskubinti; tada melstis nuo tos vietos, nuo kurios jūs įsitraukėte į maldą ir atsimelsti tai, ką praleidot (praleistus rakatus)."
[Perdavė Al-Bukchāri, Adzāno knyga, Skyrius dėl neskubėjimo, bet ramaus ėjimo atlikti maldos, Nr. 636]


Pradėti maldą kartu su imamu, nuo pat pirmojo takbyro, yra be galo svarbu ir tame yra didis apdovanojimas. Asmuo praleidęs takbyrą, niekada negalės jo atgauti, nes jo neina pakartoti ar atkartoti. Taip pat, neina atgauti už jį ir atlygio. Tai nėra tas pats, kai asmuo suspėja rakatui, kad jis jam užsiskaitytų (net nespėjęs parecituoti sūrų) arba kai jis gali atsimelsti už praleistus rakatus. Pirmojo takbyro neina atkartoti ir jei asmuo nespės pirmajam takbyrui, jis praras atlygį už jį. Tai yra nesugrąžinamas garbinimo veiksmas, jo niekaip neina susigrąžinti.


Šaltinis: islamlecture.com: Audio lecture no.11

Papildomi šaltiniai:

pearlsofislam.tumblr.com

salaficentre.com

Saturday 19 November 2016

Ar galima atsakyti į sveikinimą "Su Šventomis Kalėdomis", Šeichas Utsaimyn (رحمه الله)


Klausimas:

Koks yra verdiktas (nutarimas) sveikinti netikinčiuosius Kalėdų proga? Ir ką jiems atsakyti, jei jie sveikina mus? Ar galima eiti į vietas, kuriose jie švenčia savo šventes? Ar žmogus (musulmonas) daro nuodėmę visa tai atlikdamas, net jeigu jis neturėjo blogos intencijos? Jei jis tai darė iš mandagumo, drovumo arba dėl to, jog jis buvo pastatytas į nepatogią padėtį arba jis taip elgėsi dėl kitų priežasčių? Ir ar galime mes elgtis taip, kaip jie?

Atsakymas:

Sveikinti netikinčiuosius Kalėdų ar kita jų religinių švenčių proga nėra leistina, remiantis vieningu islamo mokslininkų nutarimu (pagal konsensusą). Imamo Ibn Al-Kajjim (رحمه الله) knygoje pavadinimu Nutarimas susijęs su žmonėmis, kurie yra musulmono globoje (ar priklausomi nuo musulmonų), jis teigia: “Dėl sveikinimo netikinčiuosius per jų religines ceremonijas, kuriose įvykdomas kufr (netikejimas), yra vieningai sutariama, jog tai negalima. Taip pat negalima sveikinti jų su šventėmis ar jų pasninku sakant "Lai jūsų šventės būna palaimintos" arba linkėti gerų švenčių ir panašiai. Nors jeigu jie  taip sakydami ir išvengs įsitraukimo į kufr (netikėjimą), tai vistiek toks elgesys yra iš neleistinų veiksmų. Ir tai yra tas pats, kas juos sveikinti su tuo, jog jie lenkiasi kryžiui. Išties tai yra didesnė nuodėmė prieš Allah.  Tai yra bjauriau nei sveikinti juos su alkoholinių gėrimų vartojimu ar kažkieno nužudymu, neteisėtais lytiniais santykiais ir panašiais dalykais. Ir daug žmonių, kurie neturi dyn (tikėjimo) arba pagarbos savo tikėjimui, atlieka šią didelę nuodėmę. Ir jie nesupranta kaip netinkamai (labai blogai) jie pasielgė. Taigi tas, kuris sveikina kitą žmogų su nuodėmių darymu, ar su inovacijomis, ar su netikėjimu, tai jis pats užsitraukia Allah nemalonę (pyktį) ir neapykantą.

(Šeichas ibn 'Utsaimyn (رحمه الله) tęsia)

Taigi sveikinti netikinčiuosius su jų religinėmis šventėmis nėra leistina, ir tam buvo pateikti įrodymai iš Ibn Al-Kajjim (رحمه الله), kadangi tame (sveikinime per jų religines šventes) yra pritarimas jų kufr ceremonijoms, ir parodymas, jog jūs tuo esate patenkinti. Jeigu musulmonas nėra patenkintas pačiu kufr, tai jis neturėtų būti patenkintas ir netikinčiųjų ceremonijomis ar jų sveikinimais. Allah Aukščiausiasis nėra tuo patenkintas, Jis sako:

“O jūs tikintieji (kurie tikite), išties Viešpačiui nieko nereikia iš jūsų, Jis nėra patenkintas netikėjimu iš Savo tarnų. Ir jeigu jūs esate dėkingi (būdami tikinčiaisiais), Jis yra patenkintas jumis.” (Az-Zumar 39: 7)

Ir dar Aukščiausiasis Allah sako:

“Šiandien, Aš ištobulinau jums jūsų religiją, išbaigiau Savo Malonę jums, ir paskyriau jums islamo religiją.” (Al-Ma'idah 5: 3)

Dėl to sveikinti netikinčiuosius yra harām (nėra leistina), nepriklausomai nuo to, ar jis yra jūsų darbo kolega ar ne. Jeigu jie pasveikina mus savo švenčių proga, mes jiems neatsakome, nes tai nėra mūsų šventės, ir tai yra šventės, kuriomis Allah nėra patenkintas, ir tai yra arba inovacija jų religijoje, arba buvo leidžiama (anksčiau), bet vėliau panaikinta per mūsų tikėjimą (Islamo religiją), kuris buvo atsiųstas visai žmonijai per Pranašą Muchamedą, lai taika ir ramybė būna su juo. Ir Jis (Allah) sako apie jį (Islamą):

“Ir kas siekia kitos religijos nei islamas, tai niekada nebus tai priimta iš jo, ir pomirtiniame gyvenime jis bus iš tų, kurie pralošė.”(Al-Imrān 3: 85)

Ir musulmonams priimti kvietimus į šias šventes yra harām (neleistina), nes dalyvauti jose su jais yra blogiau, nei juos sveikinti su jų šventėmis. Musulmonams taip pat yra harām imituoti netikinčiuosius, įtvirtinant minėjimus šių švenčių proga, keičiantis dovanomis ar dalinant saldainius, maistą, ar nustojant dirbti (jų švenčių proga) ir panašiai. Pranašas, lai taika ir ramybė būna su juo, mus įspėjo: 

“Tas, kas imituoja juos yra vienas iš jų (toks kaip ir jie)”.

Islamo Šeichas Ibn Taimyja (رحمه الله) savo knygoje, pavadinimu "Sekite tiesiu keliu ir oponuokite keliui, kuris veda į ugnį”, sakė: 

“Imituodami juos su jų šventėmis mes suteikiame jų širdims džiaugsmo neteisingame jų kelyje. Yra tokia galimybė, kad tai juos gali padrąsinti pasinaudoti proga pažeminti  silpnai mąstančius.”

Ir tas, kuris daro kažką tokio panašaus yra nusidėjėlis. Ir nesvarbu ar jis tai darė iš mandagumo ar siekdamas draugystės su jais, iš drovumo ar dėl kokių kitų priežasčių, nes toks elgesys yra laikomas apgaulingu ir veidmainišku Dievo religijai. Ir tai yra priežastis, kuri sustiprina netikinčiųjų psichiką ir leidžia jiems didžiuotis savo tikėjimu.




Friday 11 November 2016

Fadžr maldos vertingumas ir svarba, atliekant ją su bendruomene (kongregacijoje ir mečėtėje)



Imamas Mālik (رحمه الله) perdavė iš Ibn Šihāb, kuris perdavė iš Abu Bakr ibn Suleimān ibn Abi Hathmah, jog Umar ibn al-Khattāb (رضي الله عنه) pasigedo Suleimān ibn Abi Hathmah per Fadžr maldą; ir kad ryte 'Umar ibn al-Khattāb (رضي الله عنه) buvo nuėjęs į turgų, o Suleimān namas buvo tarp turgaus ir Pranašo (ﷺ) Mečetės. Todėl, jis (Umar) prasilenkė su Aš-Šifā bint Abdillāh, Suleimān motina ir jis jai pasakė: "Aš nemačiau Suleimān per Fadžr maldą." Ji atsakė: "Jis praleido visą naktį maldoje ir jį apėmė miegas." Umar (رضي الله عنه) atsakė, sakydamas: "Mano dalyvavimas Fadžr maldoje man yra labiau mylimas už tai, kad aš stovėčiau visą naktį maldoje." [1]

Šiame dialoge Umar (رضي الله عنه) pabrėžia, kad dalyvavimas Fadžr maldoje yra daug vertingesnis už stovėjimą maldoje per visą naktį.




Tai yra be galo svarbu stengtis suprasti ir priimti šį tobulą, išbaigtą ir nuoširdų Umar (رضي الله عنه) patarimą ir sekti jo pavyzdžiu, rodant susirūpinimą ir gerą valią tikintiesiems. Jo pavyzdys tikrinant, kas ateina į mečėtę atlikti maldų, klausinėjimas apie juos, įsidėmėjimas žmonių ir ieškojimas jų, patarimo davimas juos suradus ir perspėjimas, rodo didelį jo rūpestį Dievo garbintojams. Umar (رضي الله عنه) sekė Pranašo (ﷺ) pavyzdžiu darydamas tai. Šito pavyzdys yra šiame perdavime:

Ubaiy ibn Ka'b (رضي الله عنه) sakė: Allah Pasiuntinys (ﷺ) vedė Fadžr (Subh) maldą ir po to pasakė: 'Ar tas-ir-tas dalyvavo maldoje?' Jie atsakė: 'Ne.' Tada jis (ﷺ)  pasakė: 'Ar tas-ir-tas dalyvavo maldoje?' Jie atsakė: 'Ne.' Tuomet jis (ﷺ) tarė: 'Iš tiesų, šios dvi maldos (Fadžr ir 'Išā') yra pačios sunkiausios maldos veidmainiams.' [2]

Al-Misvuar ibn Makhramah (رضي الله عنه) perdavė: Aš nuėjau pas Umar (رضي الله عنه) tą naktį, per kurią jis buvo padurtas, prikelti jo Fadžr (rytinei) maldai. Jis (Umar (رضي الله عنه)) atsakė: 'Na'am (taip), neturi asmuo nieko bendro su islamu, jei jis apleidžia maldą.' Jis (رضي الله عنه) atsistojo ir atliko Fadžr maldą, kai kraujas liejosi jam iš žaizdos. [3]



Umar (رضي الله عنه) pavyzdys rodo, kad nėra priežasties apleisti Fadžr maldos, netgi esant tokioje būsenoje kaip jo ir nurodo, kokią didelę vertę ir svarbą turi malda musulmono gyvenime.

Privalomų Fadžr ir 'Išā maldų vertingumas, atliekant jas su bendruomene - mečėtėje:

Utsmān ibn Affān (رضي الله عنه) perdavė: "Aš girdėjau Allāh Pasiuntinį (ﷺ) sakant: "Tas, kas atliko 'Išā (vėlyvąją nakties maldą) kongregacijoje, jam bus užskaityta taip, kad jis būtų besimeldęs pusę nakties. Ir tas, kuris atliko Fadžr (rytinę maldą) kongregacijoje, jam bus užskaityta tarsi jis meldėsi visą naktį." [4]

Šiame perdavime pabrėžiama didelė svarba atlikti 'Išā ir Fadžr maldas mečėtėje su bendruomene ir šių maldų vertingumas, ir aukštas jų statusas.




Abu Hurairah (رضي الله عنه) perdavė: Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė: "Jokios kitos maldos nėra sunkesnės veidmainiams už Fadžr ir 'Išā' maldas. Bet jei tik jie žinotų jų vertę, jie ateitų atlikti jas, netgi jeigu dėl to jiems reiktų atšliaužti."[5]

Abdullaah ibn Dža'far sakė: Umar ibn al-Khattāb (رضي الله عنه) atėjo į Sa'īd ibn Jarbū' (رضي الله عنه) namus jo aplankyti, kada jis prarado regėjimą. Umar (رضي الله عنه) liepė jam: 'Neapleisk bendruomeninės (maldos Penktadieniais), nei maldos (kasdieninės bendruomenėje) Allah Pasiuntinio (ﷺ) mečėtėje'. Vyras (Sa'īd (رضي الله عنه)) atsakė: 'Aš neturiu gido (kuris nuvestų mane į mečėtę)'. Umar (رضي الله عنه) tarė: 'Mes tau nusiuntėme gidą.' Taigi, (Umar (رضي الله عنه)) nusiuntė jam jauną berniuką, kuris buvo  iš belaisvių. [6]

Tai rodo Umar ibn al-Khattāb (رضي الله عنه) rūpinimąsi žmonėmis ir jo paslaugumą, jo supratimą apie maldos atlikimo svarbą mečėtėje.

Šeicho Abdur-Razzāk Al-Abād Al-Badr perdavimo paaiškunimas: 


Šėtonas užriša tris mazgus miegančiam asmeniui. Jis siekia, kad tikintysis neatsikeltų maldai:

Abu Hurairah (رضي الله عنه) perdavė, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė: "Kada vienas iš jūsų miegate, šėtonas užmezga (užriša) tris mazgus galinėje galvos dalyje ir sako ties kiekvienu rišamu mazgu: 'naktis - ilga, todėl - miegok.' Todėl, jeigu jūs atsibundate ir prisimenate Allah (dhikr), vieną iš tų mazgų jūs taip atrišate; tuomet, jeigu jūs atliekate apsiprausimą (vudu), taip yra atrišamas kitas mazgas; ir jeigu jūs atliekate maldą, visi mazgai yra atrišami ir jūs pradedate rytą aktyvus ir patenkintas (geroj dvasioj). Jeigu ne, tai jūs pradedate rytą blogoj dvasioj ir aptingę. [7]

Todėl yra svarbu prisiminti Allah atsikėlus. Kaip pavyzdį pateiksime vieną du'ā:

الْحَمْدُ للهِ  الَّذِي أَحْيَانَا بَعْدَ مَا أَمَاتَنَا وَإِلَيْهِ النُّشُورُ

Alchamdu lilliahil-liadzyj  achjānā bia'da mā 'amiātanā va 'ileijhin-nušūr.

Šlovė Allah, Kuris mus prikelia, po to kai mus numarino ir pas Jį mes būsim sugrąžinti. [8]



Būkite akylūs su rytine Fadžr malda ir darykite viską, kad atsikeltumėte ją atlikti:

Abdullāh ibn Mas'ūd (رضي الله عنه) perdavė, sakydamas: 'Pranašo  (ﷺ) akivaizdoje buvo paminėtas asmuo, kuris miegojo visą naktį iki pat ryto (t.y. iki kol pakilo saulė). Jis (ﷺ) pasakė: 'Tai yra žmogus, į kurio ausis nusišlapino Šėtonas,' ar tai jis (ﷺ) pasakė: 'į kurio ausį nusišlapino Šėtonas.' [9]

Atkreipkite dėmesį į Pranašo (ﷺ) paminėtą bausmę tiems, kurie nesielgia pagal tai, kas mokoma Korane ir bausmę tiems, kurie nerūpestingi privalomų maldų atžvilgiu:

Perdavė Samura bin Džundab: Pranašas (ﷺ) pasakojo apie sapną, kurį jis buvo susapnavęs: "Asmuo, kurio galva buvo sutraiškyta akmeniu, buvo iš tų, kuris mokėsi Korano, bet niekad nesielgė pagal tai, ką išmoko, ir jis miegojo nepaisydamas privalomų maldų." [10]


Šeichas Abdur-Razzāk Al-Abād Al-Badr apie Fadžr maldos svarbą ir vertingumą:





Išnašos:

[1] Perdavė Imamas Mālik savo Muvuatta'; al-Albānī klasifikavo perdavimą autentišku (Sachych) Miškāt patikrinime,1/338.

[2] Perduota Abu Dāvūd ir an-Nasā'ī. Al-Albānī klasifikavo jį geru (Chasan, priimtinu) Abu Dāvūd Sachyche, Nr. 563.

[3] Perdavė Imamas Mālik savo Muvuatta'; al-Albānī klasifikavo perdavimą autentišku (Sachych) Irvuā' al- Ghalyl, Nr. 209.

[4] Perdavė Muslim.

[5] Al-Bukchārī ir Muslim.

[6] Perdavė al-Hākim savo Mustadrak'e, 3/559.

[7] Perdavė al-Bukchārī (1142) ir Muslim.

[8] Al-Bukchāri, Al-Askalāni, Fathul-Bāri 11/113; Muslim 4/2083.

[9] Perdavė al-Bukchārī ir Muslim.

[10] Sachych al-Bukchārī (1143).

***






Sunday 6 November 2016

Ar musulmonams leidžiama švęsti kitatikių šventes?


Fatvos Nr. 8848

Klausimas: Ar musulmonams yra leidžiama prisijungti prie krikščionių ir švęsti jų šventes, pavyzdžiui Kalėdas, kurios yra švenčiamos Gruodžio pabaigoje? Kai kurie žmonės, kurie mano turintys daug žinių, prisijungia prie krikščionių švęsti jų šventes ir tvirtina, jog tai yra leidžiama. Ar jų nuomonė teisinga ar ne? Ar yra autentiškų įrodymų, kurie patvirtina, jog tai daryti galima?

(Part No. 2; Page No. 77)

Atsakymas: Prisijungti prie krikščionių ir švęsti jų šventes nėra leidžiama, net jeigu tie, kurie tvirtina turintys daug žinių tai daro, kadangi prisijungimas padėtų krikščionims augti skaičiuje, bei parodytų palaikymą jų nuodėmėje ir prasižengime. Allah (Aukščiausiasis) sako: {Padėkite vieni kitiems Al-Birr ir At-Takvua (dorybėje, teisingume ir pamaldume); bet nepadėkite vieni kitiems nuodėmėse ir  nusižengimuose.} (Al-Maidah 5:2)

Lai Allah apdovanoja mus sėkme. Lai taika ir palaima būna mūsų Pranašui Muchamedui (ﷺ), jo šeimai ir jo kompanionams.

Nuolatinis fatvų leidimo komitetas ir Ifta

Narys: Abdullah ibn Ka`ud
Narys:`Abdullah ibn Ghudajjan
Pirmininko pavaduotojas: `Abdul-Razzak `Afify
Pirmininkas: `Abdul-`Aziz ibn `Abdullah ibn Baz

Šaltinis: alifta.net


Wednesday 2 November 2016

Salaf as-Sālech metodologija ir jos poreikis ummai



Šeichas Sālech Ibn Fauzān Al-Fauzān

Paskaita pristatyta ketvirtadienį, 3-ią Muharram dieną, 1435/ 2013 Lapkričio 7d. Šeicho leidimu išversta Abu Izmaelio Mustafos Džordžo DeBerrio (Abu Ismaa'eel Mustafa George DeBerry).


Kas yra Salaf as Sālech?

Visa šlovė priklauso Allah, pasaulių Viešpačiui. Lai taika ir Allah palaiminimai būna skirti Pranašui Muchamedui, jo šeimai ir jo Kompanionams.

Šios paskaitos tema yra labai svarbi. Kaip jūs jau girdėjote: „Salaf as-Sālech (Dievobaimingų Pirmtakų) metodologija ir jos poreikis ummai“.

Terminas Salaf as-Sālech reiškia pirmąją šios tautos kartą. Jie buvo Pranašo (ﷺ) tauta iš Muhadžirūn (tų, kurie migravo iš Mekos) ir iš Ansār (tie, kurie gyveno Medinoje).

Allah, Kilniausiasis ir Galingiausiasis pasakė (apie juos):

وَالسَّابِقُونَ الْأَوَّلُونَ مِنَ الْمُهَاجِرِينَ وَالْأَنصَارِ وَالَّذِينَ اتَّبَعُوهُم بِإِحْسَانٍ رَّضِيَ اللهُ عَنْهُمْ

وَرَضُوا عَنْهُ وَأَعَدَّ لَهُمْ جَنَّاتٍ تَجْرِي تَحْتَهَا الْأَنْهَارُ خَالِدِينَ فِيهَا أَبَدًا ذَٰلِكَ الْفَوْزُ الْعَظِيمُ

{Pirmieji priėmę Islamą buvo Muhadžirūn (tie, kurie migravo iš Mekos į Mediną) ir Ansār (Medinos gyventojai), taip pat tie, kurie sekė jais tiksliai  (Tikėjime), Allah yra jais patenkintas ir jie yra patenkinti Juo. Jis jiems paruošė sodus, po kuriais teka upės (Rojų), pasilikti ten amžinai.Tai yra didžiausias pasisekimas}
 (Sūra At-Tauba :100)

Allah Tauriausiasis taip pat pasakė:

لِلْفُقَرَاءِ الْمُهَاجِرِينَ الَّذِينَ أُخْرِجُوا مِن دِيَارِهِمْ وَأَمْوَالِهِمْ يَبْتَغُونَ فَضْلًا مِّنَ اللهِ وَرِضْوَانًا

وَيَنصُرُونَ اللهَ وَرَسُولَهُ أُولَٰئِكَ هُمُ الصَّادِقُونَ

{Dalis šio laimėjimo priklauso vargšams emigrantams, kurie buvo išvyti iš savo namų ir praradę savo turtą (nuosavybę), siekdami Viešpaties malonių ir, kad įtiktų Jam. Jie yra Allah ir Jo Pasiuntinio (Muchamedo (ﷺ)) padėjėjai. Tokie yra, išties, teisingieji}. (Sūra Al-Hašr:8)

Šioje ajoje Allah mini tuos, kurie migravo iš Mekos. Sekančioje, Jis mini tuos, kurie gyveno Medinoje:

وَالَّذِينَ تَبَوَّءُوا الدَّارَ وَالْإِيمَانَ مِن قَبْلِهِمْ يُحِبُّونَ مَنْ هَاجَرَ

إِلَيْهِمْ وَلَا يَجِدُونَ فِي صُدُورِهِمْ حَاجَةً

 مِّمَّا أُوتُوا وَيُؤْثِرُونَ عَلَىٰ أَنفُسِهِمْ وَلَوْ كَانَ بِهِمْ خَصَاصَةٌ وَمَن يُوقَ

 شُحَّ نَفْسِهِ فَأُولَٰئِكَ هُمُ الْمُفْلِحُونَ

{Tie, kurie prieš juos turėjo namus (Medinoje) ir priėmė Tikėjimą, myli tuos, kurie emigravo pas juos, ir neturi pavydo širdyse dėl to, kas buvo jiems skirta, ir duoda jiems (emigrantams) pirmenybę priešais save pačius, nors jiems patiems to reikėjo. Ir tie, kurie yra apsaugoti nuo savo pačių godumo, tie bus sėkmingi}.
(Sūra Al-Hašr:9)

Tuomet Allah paminėjo apie tuos, kurie atėjo po jų:

وَالَّذِينَ جَاءُوا مِن بَعْدِهِمْ يَقُولُونَ رَبَّنَا اغْفِرْ لَنَا وَلِإِخْوَانِنَا الَّذِينَ

سَبَقُونَا بِالْإِيمَانِ وَلَا تَجْعَلْ فِي

 قُلُوبِنَا غِلًّا لِّلَّذِينَ آمَنُوا رَبَّنَا إِنَّكَ رَءُوفٌ رَّحِيمٌ

{Ir tie, kurie atėjo po jų, sakė: Mūsų Viešpatie! Atleisk mums ir mūsų broliams, kurie buvo labiau pažengę (pranašesni) už mus Tikėjime, ir neleisk į mūsų širdis neapykantos tiems, kurie patikėjo. Mūsų Viešpatie! Iš tikrųjų, Tu esi pilnas Malonės, Pats Gailestingiausias}. (Sūra Al-Hašr :10)

Toliau yra tie, kurie buvo po jų ir siekė žinių iš jų sekančios kartos, tada tie, kurie sekė jais iš geriausių kartų, ir Pranašas (ﷺ) pasakė apie juos:

خَيْرُكُمْ قَرْنِي، ثُمَّ الَّذِينَ يَلُونَهُمْ، ثُمَّ الَّذِينَ يَلُونَهُمْ

“Geriausi iš jūsų yra mano tauta, tuomet tie, kurie seka jais, tada tie, kurie seka jais.”

Perdavėjas sakė: ”Aš nežinau, ar jis paminėjo dvi kartas po savosios, ar tris”. Jų (Pranašo, jo Kompanionų ir sekančių dviejų kartų) išskirtinis laikas yra vadinamas geriausių kartų laiku. Jie yra tos tautos Salafiai (pirmtakai), kuriuos Allah Pasiuntinys (ﷺ) gyrė sakydamas:

خَيْرُكُمْ قَرْنِي، ثُمَّ الَّذِينَ يَلُونَهُمْ، ثُمَّ الَّذِينَ يَلُونَهُمْ

 “Geriausi iš jūsų yra mano tauta, tuomet tie, kurie seka jais, tada tie, kurie seka jais.”

Taigi, jie yra pavyzdys šiai tautai, ir ši tauta turėtų laikytis jų metodologijos tame, kas yra susiję su tikėjimu, elgesiu, charakteriu ir visais kitais reikalais. Jų metodologija yra paimta iš Allah Knygos ir Sunnos, kadangi jie buvo artimi Allah Pasiuntiniui (ﷺ) ir jie buvo arti to laiko - apreiškimų laiko. Jie ėmė žinias tiesiogiai iš Pranašo (ﷺ), ir todėl jie yra geriausia tauta ir jų metodologija yra geriausia iš metodologijų. Dėl šios priežasties Musulmonai yra kruopštūs mokydamiesi metodologijos, kad jie galėtų tvirtai jos laikytis, kadangi yra neįmanoma tiesti savo kelią neturint žinių, nežinant paties kelio, neišmokstant apie jį ir nesielgiant pagal reikalavimus.


Salaf metodologijos sekimo svarba pagrįsta žiniomis

Allah Tauriausiasis ir Aukščiausiasis pasakė:

وَالسَّابِقُونَ الْأَوَّلُونَ مِنَ الْمُهَاجِرِينَ وَالْأَنصَارِ وَالَّذِينَ اتَّبَعُوهُم بِإِحْسَانٍ

{Pirmieji priėmę Islamą buvo Muhadžirūn المهاجرون (tie, kurie migravo iš Mekos į Mediną) ir Ansār الأنصار (Medinos gyventojai, kurie padėjo Muhadžirūn), ir tie, kurie tiksliai sekė jais Tikėjime}.(Sūra Tauba:100)

Tai reiškia, kad jie sekė jais idealiai ir tobulai. Neįmanoma sekti jais idealiai neišmokus jų metodologijos ir ko jie mokė (ir patys laikėsi). Paprasčiausiai prisiskirti prie Salaf ir Salafijos nežinant jų metodologijos - visa tai tiesiog neturi jokio pagrindo. Tiesą sakant, tai netgi gali atnešti žalą, todėl yra būtina, kad žmogus turėtų žinių apie Salaf as-Sālech.

Todėl, ši tauta yra nuolat studijuojanti ir besimokanti Salaf as-Sālech kelio (būdo) ir jie perdavė jį iš kartos į kartą. Ši metodologija buvo mokoma Mečetėse, mokyklose, koledžuose ir universitetuose. Tai yra Salaf as-Sālech kelias ir toks yra būdas apie tai išmokti. Mes mokomės tyro (tikro) Salaf (pirmtakų) kelio, kuris yra paimtas iš Allah Knygos ir Allah Pranašo (ﷺ) Sunnos.

Pranašas (ﷺ) informavo, kad šioje tautoje atsiras daug skirtumų, kada jis (ﷺ) pasakė:

افْتَرَقَتِ الْيَهُودُ عَلَى إِحْدَى وَسَبْعِينَ فِرْقَةً، وَافَترَّقَتِ النَّصَارَى عَلَى اثِنْتَيْنِ وَسَبْعِينَ فِرْقَةً، وَستَفْتَرِقُ هذه الأمة عَلَى ثَلَاثٍ وَسَبْعِنَ فَرْقَةً كلها في النار إلا واحدة

“ Žydai susiskaldė į septyniasdešimt vieną sektą, ir Krikščionys susiskaldė į sepyniasdešimt dvi sektas. Mano tauta susiskaldys į septyniasdešimt tris sektas, ir visos iš jų bus Pragare, išskyrus vieną.”

Išgirdę tai, Kompanionai paklausė: “Kuri grupė nepateks į Pragarą, O Allah Pranaše (ﷺ)?” Jis (ﷺ) atsakė:
“Tie, kurie seka mano ir mano Kompanionų keliu, kuriame mes esame šiandien”.

Tokia yra Salaf as-Sālech metodologija. Tai yra kelias, kuriuo sekė Pranašas (ﷺ) ir jo Kompanionai, ir tie, kurie sekė jais su gerumu. Dabartinė situacija įpareigoja žmogų žinoti Salaf as-Sālech kelią (būdą, metodologiją), jeigu jis siekia jos tvirtai laikytis, nes tai yra išsigelbėjimo kelias. Visos kitos grupės bus Pragare, išskyrus vieną. Tai yra išgelbėtoji grupė - Achlius Sunna vual Džamā'a. Tiktai viena grupė bus išgelbėta, kuri, netgi kai žmonės taps atskalūnais (susiskaldę tarpusavyje į grupes), ir kai kelių ir būdų bus daug ir jų daugės, ši grupė vistiek liks Salaf as-Sālech kelyje. Tai reikalauja, kad žmogus tvirtai jo laikytųsi ir būtų kantrus, kol sutiks šios religijos Viešpatį, Tauriausiąjį ir Aukščiausiąjį.


Pranašo Muchamedo (ﷺ) patarimai savo tautai

Pranašas (ﷺ) pristatė jaudinantį pamokslą savo Kompanionams, per kurį jie buvo  stipriai paveikti ir kuris privertė juos apsiverkti. Tuo metu jie pasakė: ”O Allah Pasiuntiny (ﷺ)! Atrodo, lyg šis pamokslas yra paskutinis (atsisveikinimo), taigi patark mums.“ Pranašas (ﷺ) atsakė:

“Aš patariu jums bijotis Allah ir kad jūs klausytumėte ir paklustumėte [Šeichas pasakė,”Klausyti ir paklusti kam? Tikinčiųjų lyderiui."] netgi jeigu vergas taptų jūsų lyderiu. Iš tikrųjų, jūs (kurie gyvensite)  pamatysite daug skirtumų. Tuo metu jums priklausys tvirtai laikytis mano Sunnos ir mano Teisingai vedamų Khuliafā (kalifų). Tvirtai jos laikykitės savo krūminiais dantimis ir būkite atsargūs dėl naujai išrastų dalykų. Išties, kiekvienas naujai atrastas dalykas yra naujovė ir kiekviena naujovė yra nukrypimas, ir kiekvienas nukrypimas yra Pragare.”

Toks buvo Allah Pasiutintio (ﷺ) patarimas savo tautai. Jis patarė, kad jie laikytųsi Salaf al-Sālech kelio, nes tai yra išsigelbėjimo kelias.

Panašiai Allah sako Korane:

وَأَنَّ هَٰذَا صِرَاطِي مُسْتَقِيمًا فَاتَّبِعُوهُ وَلَا تَتَّبِعُوا السُّبُلَ فَتَفَرَّقَ بِكُمْ عَن سَبِيلِهِ ذَٰلِكُمْ وَصَّاكُم بِهِ لَعَلَّكُمْ تَتَّقُونَ

{Be abejo, tai yra Mano Tiesusis Kelias, taigi sekite juo, ir nesekite kitais keliais, nes jie jus atskirs nuo Jo Kelio. Jis tai nustatė jums, kad jūs galėtumėte tapti al-Muttakūn (dievobaimingi).} (Al-An'ām :153)

Visa tai yra tam, kad jūs bijotumėte Pragaro Ugnies ir nukrypimų. Jūs turite oponuoti nukrypusioms sektoms ir eiti keliu, kuris yra saugus, kad galėtumėte sutikti Pranašą (ﷺ), jo Kompanionus ir tuos, kurie jais sekė. Žmogus, kuris tvirtai laikysis šio kelio, ypač vėlesnėmis dienomis, bus užgauliojamas tų, kurie šiam keliui oponuoja. Jis bus skaudinamas ir jam bus grąsinama, bet jis privalo išlikti kantrus. Jis bus apimtas troškimų, kurių dėka jis išklystų iš kelio. Jam bus grasinama būdais, kurie yra geri ir blogi, asmenų, kurie yra paklydę ir kuriems būdingos klaidingos metodologijos. Tokiam asmeniui reikalinga kantrybė. Todėl Allah Pasiuntinys (ﷺ) pasakė:

بَدَأَ الإِسْلَامُ غَرِيبًا وَسَيَعُودُ غَرِيبًا كَمَا بَدَأَ فَطوبَى لِلْغُرَبَاءِ

“Islamas prasidėjo kaip kažkas keisto, ir jis vėl taps kažkuo keistu, taigi palaiminti yra keistuoliai.”

Kompanionai paklausė: ”Kas yra tie keistuoliai, o Allah Pasiuntiny (ﷺ)?” Jis (ﷺ) atsakė: ”Tai yra tie, kurie yra dori (teisingi), kai dauguma jų yra nedori (vert.past. korumpuoti - tarp jų vyrauja papirkinėjimas, melagystės ir įvairūs nusikaltimai)." Panašiame pasakyme jis (ﷺ) atsakė: ”Tie, kurie atitaiso tai, ką žmonės iškraipė (korumpavo).”(Vert.past. rektifikuoja tai, kas buvo korumpuota). Todėl, niekas negali apsaugoti žmogaus nuo nukrypimo šiame gyvenime, nei nuo Pragaro Ugnies kitame gyvenime, išskyrus tvirtas laikymasis šiame Salaf as-Sālech kelyje. Allah apie juos pasakė:

وَمَن يُطِعِ اللهَ وَالرَّسُولَ فَأُولَٰئِكَ مَعَ الَّذِينَ أَنْعَمَ اللهُ عَلَيْهِم مِّنَ النَّبِيِّينَ وَالصِّدِّيقِينَ وَالشُّهَدَاءِ وَالصَّالِحِينَ وَحَسُنَ أُولَٰئِكَ رَفِيقًا * ذَٰلِكَ الْفَضْلُ مِنَ اللهِ وَكَفَىٰ بِااللهَ عَلِيمًا

{Tie, kurie paklūsta Allah ir Jo Pasiutiniui (Muchamedui (ﷺ)), jie bus kartu su tais, kuriems Allah suteikė Savo Malonę - Pranašai, Siddikūn (Pranašų pasekėjai, kurie buvo pirmieji patikėję jais, kaip Abu Bakr as-Sidyk),  kankiniai ir dorybingieji. Ir kokie puikūs šie bendražygiai! Toks yra Dosnumas (premija) iš Allah ir Allah yra nuo nieko Nepriklausomas Žinojime visko.}
 (Sūra An-Nisā' :69-70)

Dėl to, Allah padarė privalomu recituoti Sūrą al-Faticha kiekviename maldos skyriuje, nepaisant to, ar malda yra privaloma ar neprivaloma. Ties Sūros pabaiga yra didžiulis prašymas.

اهْدِنَا الصِّرَاطَ الْمُسْتَقِيمَ

{Vesk mus į tiesų kelią.}
(Sūra Al-Faticha :6)

Tai yra tiesus kelias, nes išties yra kitų kelių, kurie yra nukrypę (klaidingi) ir apgaulingi. Todėl žmogus prašo Allah  apsaugoti nuo šių klaidinančių kelių ir prašo būti vedamam  Tiesiu Keliu. Tai reiškia, kad žmogus prašo būti vedamas tiesiu keliu ir tvirtai laikysis jo. Jis to prašo kiekviename maldos skyriuje, nes tai yra nepaprastai svarbu.

Įsidėmėkite الصِّرَاطَ الْمُسْتَقِيمَ ”as-sirātal mustakym” reikšmę - tiesus kelias.

Kas yra tie, kurie eina tiesiu keliu? Tai yra tie, kuriuos palaimino Allah.

صِرَاطَ الَّذِينَ أَنْعَمْتَ عَلَيْهِمْ

{Kelias tų, kuriuos Tu palaiminai.}
(Sūra Al-Faticha :7)

Kas yra tie, kuriuos Allah palaimino?

مِّنَ النَّبِيِّينَ وَالصِّدِّيقِينَ وَالشُّهَدَاءِ وَالصَّالِحِينَ وَحَسُنَ أُولَٰئِكَ رَفِيقًا

{Pranašai, Siddikūn (Pranašų pasekėjai, kurie buvo pirmieji patikėję jais, kaip Abu Bakr as-Sidyk),  kankiniai ir dorybingieji. Ir kokie puikūs šie bendražygiai!}
(Sūra An-Nisā' : 69)

Jeigu prašote Allah vesti jus šiuo keliu, tai reiškia, kad jūs prašote būti apsaugoti nuo klaidingų kelių ir tų, kurie yra pasiklydę.

صِرَاطَ الَّذِينَ أَنْعَمْتَ عَلَيْهِمْ غَيْرِ الْمَغْضُوبِ عَلَيْهِمْ وَلَا الضَّالِّينَ

{Keliu tų, kuriuos Tu palaiminai, ne (keliu) tų, kurie užsitraukė Tavo Rūstybę, nei tų, kurie paklydo.}
(Sūra Al-Faticha :7)

غَيْرِ الْمَغْضُوبِ عَلَيْهِمْ

{Ne (keliu) tų, kurie užsitraukė Tavo Rūstybę}


Tie, kurie užsitraukė Allah rūstybės yra žydai; jie žinojo tiesą, bet nesielgė teisingai. Allah taip pat užsirūstinęs ant tų, kurie iš šios tautos eina žydų keliu. Todėl visi, kas žino tiesą, bet nesielgia pagal tai, eina žydų keliu; keliu tų, ant kurių Allah yra užsirūstinęs, kadangi jie nesielgia panaudodami tas žinias. Tokie žmonės priėmė žinias, bet atsisakė teisingų veiksmų, ir todėl, kiekvienas žmogus, kuris turi supratimą, bet nesielgia pagal tai, užsitraukia Allah pasipiktinimą.

وَلَا الضَّالِّينَ

{Nei keliu tų, kurie paklydo}

Tai yra žmonės, kurie garbina Allah neišmanėliškai ir iškreiptai. Jie garbina Jį  ir siekia artumo prie Jo, tačiau neteisingu ir neleistinu būdu. Jie elgiasi naujovių vedami, be jokių  įrodymų iš Korano ar Sunnos. Pranašas (ﷺ) pasakė:

وَكُلَّ بِدْعَةٍ ضَلَالَةٌ

“Kiekviena naujovė (inovacija religijoje) yra nukrypimas.”

Tas būdinga Krikščionims ir tiems, kurie seka jų keliu. Kiekvienas, kuris garbina Allah neleistinais ir neteisingais būdais, yra pasiklydime ir jo veiksmai yra beverčiai.

Tai yra visapusiškas prašymas (Sūros Al-Faticha gale), kurį  mes kartojame kiekviename maldos skyriuje. Mes turime suvokti šio prašymo reikšmę ir maldauti sąmoningomis širdimis. Taip pat mes privalome pilnai suprasti jo reikšmę, kad  į mūsų prašymą būtų atsakyta. Pabaigę recituoti šią Sūrą sakome:

آمين

“Amyn”

Amyn reiškia “O Allah! Atsakyk  į mūsų prašymą.“ Todėl, tai yra itin svarbus (didis ir galingas) maldavimas žmogui, kuris samprotauja.

Kaip jau minėjome prieš tai, žmogus einantis keliu tų, kurie buvo palaiminti, turės daug išbandymų. Jis susidurs su draudimais, jis bus apšmeižtas, išvadintas paklydėliu, jam bus grąsinama ir vistiek, jis turi išlikti kantrus. Dėl šios priežasties perdavimuose yra minima, kad žmogus, kuris tvirtai laikysis savo religijos vėlesnėmis dienomis, bus panašus  į tą, kuris laikosi už karštos anglies. Tai reiškia, kad žmogus patirs daug išbandymų ir susilauks žalos. Žalos jis susilauks iš žmonių, bet jis privalo išlikti kantrus, kaip ir žmogus, besilaikantis už karštos anglies. Šis kelias nebus klotas rožėmis, kaip jie tai apibūdina. Deja, jis pilnas žalos ir sunkumų. Šiame kelyje žala bus daroma žmonių, todėl turite būti kantrūs ir stipriai jo laikytis, kol sutiksite savo Viešpatį, Didingąjį  ir Aukščiausiąjį, tebebūdami tame kelyje. Tas turi būti padaryta, kad galėtumėte būti išsaugoti nuo Pragaro Ugnies; jūs būsite išsaugoti nuo nukrypimų šiame gyvenime ir išsaugoti nuo Pragaro Ugnies kitame gyvenime. Nėra jokio kito kelio išsigelbėjimui, išskyrus šį kelią, ir nėra jokio išsigelbėjimo, išskyrus tik tiems, kurie eis šiuo keliu.


Įspėjimas dėl Salafi kelio atsisakymo

Šiandiena matome žmones atsisakančius Salafi metodologijos. Jie tai skelbia laikraščiuose, žurnaluose ir knygose. Jie smerkia (ir šmeižia) Ahlus Sunna vual-Džamā'a - tikruosius salafius (salafijūn), jie smerkia ir peikia juos. Jie kaltina juos esant ekstremistais; jie kaltina juos, jog anot jie teigia, kad musulmonai yra netikintieji ir panašiai. Jų tvirtinimai neužgaus, išties, jie užgaus tik žmogų, kuris neturi kantrybės ir stipraus atsidavimo – jų kaltinimai galbūt užgaus tik tokį asmenį.

Yra žmonių, kurie sako: “Kas yra Salaf(iai)?“ Jie tvirtina, kad jie yra tik grupė, kaip ir visos kitos. Jie yra paprasčiausia partija (partizaniška grupė) kaip ir kitos partijos (grupės), ir ji neturi jokio privalumo (išskirtinumo). Štai ką, kai kurie žmonės sako apie Salaf. Jie teigia, kad Salaf yra tokia pati grupė ar partija, kaip ir visos likusiosios. Šie žmonės iš tikro nori mus nukreipti nuo Salaf metodologijos.

Yra ir kitų, kurie sako: “Mums nėra privaloma tvirtai laikytis Salaf supratimo ir jų švietimo. Mes neturime sekti jų keliu; kaip tik, mes turėtumėme susikurti savo kelią. Mes turėtumėme išleisti naujus nutarimus (taisykles) ir išrasti naujas sampratas. Salaf kelias yra senas, jų supratimas buvo skirtas jų tuometiniams laikams ir yra netinkamas mūsų laikams, nes mūsų laikai skiriasi (nuo jų)“. Dėl šių priežasčių, tie žmonės atsisako Salaf supratimo ir skleidžia naujas sampratas (idėjas). Šis reikalas yra labai paplitęs laikraščiuose ir žurnaluose, kurių autoriai yra nuklydę žmonės. Jie nori išvesti mus iš Salaf metodologijos. Taip yra todėl, kad jeigu mes nežinotumėm Salaf metodologijos, mes ją apleistumėm ir  nestudijuotumėm jos. To nepakanka, kad žmogus neišmanydamas priskiria save prie Salaf, nežinodamas apie juos ir jų metodus (metodiką). Tai yra būtent tai, ko nukrypę iš tiesaus kelio žmonės nori. Jie nori, kad jūs paliktumėte Salaf kelią, jų supratimą ir žinias, ir vietoj to, išrastumėte naujas sampratas, kurios būtų tinkamos šiam laikmečiui (remiantis jų teigimu). Toks tvirtinimas yra melagingas. Islamiškų įstatymų taikymas yra tinkamas visiems laikams ir visose vietose iki Paskutiniosios Teismo Dienos. Salaf metodologija yra tinkama visiems laikams ir visoms vietoms. Tai yra šviesa iš Allah Galingiausiojo ir Aukščiausiojo, taigi nebūkite apgauti iškreiptos apgaviko kalbos. Neleiskite jiems jūsų paklaidinti.

Imamas Mālik (رحمه الله) sakė:

لا يصلح آخر هذه لأمة إلا ما أصلح أولها

„Vėlesnioji šios tautos dalis nebus ištaisyta (rektifikuota), nebent tik su tuo, su kuo buvo ištaisyta ankstesnioji šios tautos dalis.“

Kas ištaisė ankstesniąją tautą? Tai Koranas, Sunna ir tie, kurie sekė Allah Pranašu (ﷺ). Ištikimybė Koranui ir Sunnai yra tai, kas atitaisė (rektifikavo) ankstesniąją šios tautos dalį, ir vėlesnioji dalis nebus ištaisyta (rektifikuota), nebent tik su tuo, su kuo ankstesnioji dalis buvo ištaisyta.

Todėl, žmogui, kuris nori išsigelbėjimo, jam reikia išmokti Salaf(ių) metodus, stipriai jų laikytis ir juos skleisti (propaguoti) – tai yra išsigelbėjimo kelias. Tai yra Nojaus (عليه السلام) Laivas; kas įžengs į jį - bus išgelbėtas, ir kas atsisakys - paskęs nukrypimuose. Todėl, nėra jokio kito išsigelbėjimo, bet tik per Salaf metodologiją, ir nėra mums kito būdo žinoti jų metodologijos, bet tik siekti žinių apie ją. Mes turėtumėm jos mokytis ir mokyti kitus, ir tuo pačiu metu, mes turėtumėm prašyti Allah:

اهْدِنَا الصِّرَاطَ الْمُسْتَقِيمَ صِرَاطَ الَّذِينَ أَنْعَمْتَ عَلَيْهِمْ

{Vesk mus tiesiu keliu, keliu tų, kurie nusipelnė Tavo malonės (kuriuos Tu palaiminai)}
(Sūra Al-Faticha:6,7)

Mes turėtumėm visados prašyti Allah, kad mums būtų leista eiti šiuo keliu ir tvirtai laikytis jame – prašyti to, yra privaloma. Esmė yra ne ta, kad mes paprasčiausiai prisiskiriame prie tos metodologijos ir sakome, kad ja sekame; tuščias, nepagrįstas pareiškimas (tvirtinimas)  yra negaliojantis. Esmė yra ne ta, kad mes paprasčiausiai prisiskiriame, tai yra todėl, kad Allah pasakė:

وَالَّذِينَ اتَّبَعُوهُمْ بِإِحْسَانٍ

{...ir tie, kurie tiksliai sekė jais (Tikėjime)}.
(Sūra At-Tauba:100)

Tai reiškia, kad jie sekė jais idealiai, ir žmogus negali idealiai eiti Salaf keliu, nežinodamas jų metodologijos ir jis negali išlikti tvirtas jame, nebent jis yra kantrus. Asmuo turi nesiklausyti melagingų ir iškraipytų tvirtinimų, kuriais yra siekiama išvesti jį iš kelio. Užtikrintai, tai yra teisingas kelias, išsigelbėjimo kelias. Visi kiti keliai jus ves į Pragaro Ugnį, išskyrus vieną.

Kompanionai paklausė: “Kurių kelias yra saugus, O Allah Pasiuntiny (ﷺ)? Jis (ﷺ) atsakė: ”Tų, kurie laikosi to, ko laikausi aš ir mano kompanionai šiandien”. Tai yra Salaf kelias ir tai yra išsigelbėjimo kelias, kuris nuves į Rojų. Nėra jokio kito kelio, ir visi kiti keliai yra paklydimo keliai.

Allah تعالى sako:

 وَلَا تَتَّبِعُوا السُّبُلَ فَتَفَرَّقَ بِكُمْ عَن سَبِيلِهِ


{...Ir nesekite kitais keliais, nes jie jus atskirs nuo Jo kelio}. (Al-An'ām: 153)

Tai yra Allah kelias, ir kiti keliai yra nukrypę, klaidinantys ir paklydimo keliai. Juose yra velniai, kviečiantys žmones į nukrypimą.
Pranašas (ﷺ) įspėjo apie tuos klaidinančius kvieslius. Jie nori paklaidinti žmones ir išvesti juos iš Salaf kelio. Allah Pasiuntinys (ﷺ) informavo, kad tie velniai yra prie Pragaro Ugnies vartų ir kas jiems paklus, pateks į Pragarą. Tai yra didis įspėjimas prieš juos, ypač kai laikas bėga ir to pasekoje Islamas tampa keistesniu. Būtent, kada didėja išbandymų ir sunkumų metas, musulmonams dar labiau reikia Salaf kelio.

Iš tų paklydėlių yra tokių, kurie sako: “Kiekvienas asmuo yra musulmonas.”

Taip, bet kuriame kelyje? Jeigu musulmonai eitų Allah Pranašo  (ﷺ) keliu, tuomet tai būtų priimtina, bet kai jie eina nukrypusiu keliu, turėdami musulmoniškus vardus, jie eina keliu tokių ir tokių paklydėlių - be abejonės, jie yra  musulmonai, einantys keliu, kuris nuves juos į Pragarą. Tai rodo, kad esmė yra ne tik paprasčiausiai priskirti save Islamui. Asmens prisiskyrimas Islamui negali būti galiojančiu, kol jis neturės apie jį naudingų žinių ir neskirs dėmesio jo mokymesi (apie Salaf). Dėl šios priežasties, jūs matysite mokslininkus susikoncentruojančius ties Akyda ir jos įvairių skyrių, atšakų ir svarstomų problemų. Jie parašė plačius darbus apie Akydą ir susumavo darbus su tikslu išugdyti žmones apie Salaf kelią, susikoncentruodami ties jo laikymosi svarbos ir tvirto išlikimo jame.

Todėl, tam reikalingas didelis akylumas ir susikaupimas, ypač dėl to fakto, kad nukrypimai ir tamsybės (neišmanymas) tapo labai paplitusiais dalykais. Musulmonui labai reikia šviesos (švietimo), kuri išvestų jį iš tamsos, nuklydimo ir neišmanymo.

Šiandiena mes turime daug žmonių, kurie yra savamoksliai ir, kurie tvirtina turintys tinkamas žinias ir supratimą. Šie žmonės nesisėmė žinių iš tinkamų šaltinių ir pagrindų. Vietoj to, jie sėmėsi žinių iš kitų žmonių, kurie yra panašūs į juos – iš knygų ar iš kultūros, kaip jie sako. Šis žinių siekimo būdas neveda link nieko gero, nei jis veda į tiesų kelią. Asmeniui yra būtina tiksliai išmokti Salaf kelią, kad jis  galėtų jo tvirtai laikytis. Jūs privalote būti kantrūs šiame kelyje, kuris pilnas kaltinimų, šmeižto ir panašių dalykų. Jūs dažnai girdėsite žeminimą ir kritiką prieš tuos, kurie tvirtai laikosi Salaf kelio. Žmones mininčius, kad asmenys, tvirtai besilaikantys šio kelio yra senamadiški ir iš senų laikų. Nenusisukite nuo tiesos dėl tokių neteisingų ir apgaulingų tvirtinimų. Stipriai laikykitės šios metodologijos, nes tai yra išsigelbėjimo kelias. Dėl to, Pranašas (ﷺ) sakė:

عَلَيْكُمْ  بِسُنَّتِي  وَسُنَّةِ  الْخُلَفَاءِ  الرَّاشِدِينَ  من  بعدي تَمَسَّكُوا  بِهَا وَعَضُّوا عَلَيْهَا بِالنَّوَاجِذ

“Tai yra skirta jums tvirtai laikytis mano Sunnos ir Sunnos - mano Teisingai Vedamų Kalifų (Khuliafā) - po manęs (po mano mirties). Laikykitės jos stipriai įsikandę protiniais dantimis”.

فَإِنَّهُ مَنْ يَعِشْ مِنْكُمْ بَعْدِى فَسَيَرَى اخْتِلَافًا كَثِيرًا فَعَلَيْكُمْ بَسُنَّتِي

“Iš tiesų, kas gyvens po manęs, bus liūdininkais daugelio skirtumų, todėl tvirtai laikykitės mano Sunnos”.

Skirtumų pasirodymo metu, niekas neišsaugos žmogaus, išskyrus paklusnumas Pranašo (ﷺ) ir jo Dorybingųjų Kalifų sunnai. Tai yra išsigelbėjimo kelias. Tai yra saugus kelias, kelias į Rojų.

Mes turime susikoncentruoti ties šia metodologija ir niekas neturėtų nuo jos nusisukti dėka tų, kurie ją šmeižia ir apibūdina ją nuvertintais atributais. Tie žmonės niekina šią metodologiją ne tik  savųjų tarpe, jie taip pat peikia ją tarp kitų. Taip yra todėl, kad jie kariauja pries šį kelią, kadangi tai yra Tiesos Kelias, o jie nori nuklydimo.

Todėl, būkite atsargūs jų atžvilgiu, O Allah tarnai!  Nepakanka jums paprasčiausiai prisiskirti šiai metodologijai. Lai jums nepakanka tiesiog būti savamoksliams, be mokymosi ir žinių siekimo iš mokslininkų, tų, kurie yra žinomi savo žiniomis ir tų, kurie yra tiesiame kelyje. Tai yra jūsų pareiga palikti nukrypusius kelius, apie kuriuos Allah mus įspėjo:

وَلَا تَتَّبِعُوا السُّبُلَ  فَتَفَرَّقَ  بِكُمْ  عَنْ  سَبِيلِهِ

{...ir nesekite (kitais) keliais, nes jie jus atskirs nuo Jo Kelio.}

(Kelias, minimas šioje ajoje yra) Allah kelias, Tiesus Kelias.

Taigi, mums būtinai reikia šio kelio, ypač kai yra didelis kiekis išbandymų, didelis kiekis kvieslių į nuklydimą ir įvairių būdų platinti blogį tarp žmonių. Blogio reikšmės yra painios ir jos pasiekia žmones jų pačių namuose, kol jie yra savo pačių lovose. Šios reikšmės kviečia juos į blogį, kviečia daryti blogus darbus, uždraustus veiksmus, ideologinius nukrypimus, kuriuos jie vadina plačiu supratimu ir kultūra. Jie sako, kad žmonės neturėtų išlikti siauro mąstymo ir pulti į kraštutinumus.

Tokio tipo tvirtinimai neturėtų priversti žmogaus atsisakyti Salaf kelio ir jų švietimo. Salaf metodologija yra saugesnė, platesnė žinių kiekiu ir išmintingesnė, nei vėlesnių kartų metodologija. Salaf kelias yra tyras, paimtas iš Korano ir Sunnos, kai tuo tarpu vėlesnių kartų kelias yra suterštas, stipriai suterštas. Dėl šios priežasties jūs matysit, kad kuo senesnės yra Salaf(ių) knygos, tuo jos yra tyresnės, visapusiškos ir lengvos. Taip pat, didis islamo mokslininkas Ibn Radžab (رحمه الله) tai paminėjo savo knygoje, pavadinimu - “ Salaf žinios yra pranašesnės už Khaliaf“:

„Salaf(ių) kalba yra glausta (detali) žodžiais, bet jų žinios yra gausios, kai tuo tarpu Khaliaf kalba yra gausi, bet jų žinojimas mažas“.

Mums yra būtina atkreipti dėmesį į šį reikalą. Toks yra Salaf kelias, be kurio mums nėra išsigelbėjimo, išskyrus sekant ir tvirtai  laikantis jo, ir būnant kantriu tame kelyje, po to kai jau išmokome  apie jį ir jo metodus. Ne būnant suklastotam kelyje, kuris priskiria Salaf keliui neteisingus dalykus; mes turime žinoti šiuos reikalus.

Išvados

 Ši kalba, susijusi su šia tema, yra labai glausta, ir iš tikrųjų, aš negaliu apimti šios temos iš visų pusių, bet Allah - Galingiausiasis ir Aukščiausiasis - pasakė:

وَذَكِّرْ فَإِنَّ الذِّكْرَىٰ تَنفَعُ الْمُؤْمِنِينَ

{Ir priminkite, nes iš tikrųjų, priminimas praverčia tikintiesiems.} (Ad-Dārijāt 51:55)

Jis taip pat pasakė:

فَذَكِّرْ إِن نَّفَعَتِ الذِّكْرَىٰ* سَيَذَّكَّرُ مَن يَخْشَىٰ

{Todėl priminkite, jeigu priminimas būtų jiems pravartus. Priminimą gaus tas, kuris baiminasi (Viešpačio).} (Al-Alia 87:9, 10)

Mes prašome Allah, Galingiausiojo ir Aukščiausiojo, suteikti mums pasisekimą, kad galėtumėme atlikti gerus darbus ir reikšti dorus tvirtinimus. Mes prašome Jo padaryti mus tvirtus tiesoje, besilaikant jos, ir padaryti mus kantrius susidūrus su sunkumais (išbandymais) šiame kelyje.

Lai Allah palaiminimai ir taika būna skirti Pranašui Muchamedui, jo šeimai ir visiems jo Kompanionams.

Išvertė: Vita 
Koregavo: Nora Umm Youcef