Salafija

Salafija

Sunday 28 February 2016

Atgailavimo Sąlygos Asmeniui, kuris suoponavo Salaf Manchadžui



Imāmas Achmad Ibn Hanbal رحمه الله buvo paklaustas apie asmenį (iš žinojimo žmonių), kuris darė klaidas (klydo) ir atgailavo už tai. Jis رحمه الله pasakė:


”Allāh nepriims tai iš jo iki kol jis:

1. Viešai neatliks Taubos (Atgailavimo).

2. Jis atsiims savo teiginį (pareiškimą, tvirtinimą).

3. Jis viešai paskelbs, kad jis teigė taip ir taip.

4. Kad atgailavo Aukščiausiajam Allāh už savo tvirtinimą ir jis išsižada jo. 

Jeigu jis išoriškai tai parodys, tada tai bus priimta."


Tada jis parecitavo Šlovingiausiojo Allāh tvirtinimą:

(إِلَّا الَّذِينَ تَابُوا وَأَصْلَحُوا وَبَيَّنُوا فَأُولَٰئِكَ أَتُوبُ عَلَيْهِمْ ۚ ُ)
[سورة البقرة 160]

Išskyrus tuos, kurie atgailauja, rektifikuoja (padaro dalykus aiškius, grynus), ir kurie pasiaiškina; jie yra iš tų, kurių Atgailavimas bus priimtas. [Al-Bakarah 2:160]

Iš Arabų į Anglų Kalbą išvertė  Raha Ibn Donald Batts.
Į Lietuvių Kalbą išvertė Nora Umm Youcef.

Šaltinis: Daijl Tabakāt Al-Hanābiliah pagal Ibn Radžab 1/300.

Šaltinis: sahab.net

Wednesday 24 February 2016

Skyrius Nr. 38 - Teisingumo siekimas iš Taghūt



Skyrius Nr. 38

Teisingumo siekimas iš Taghūt

Allah تعالى  sako:

«Ar tu nematei tų, kurie tvirtina tikintys į tai, kas buvo apreikšta tau (O Muchammed), ir tai kas buvo apreikšta prieš tave? Jie trokšta kreiptis pas taghūt teisingumo, kai jiems buvo paliepta tai atmesti (nepripažinti), ir Šėtonas siekia nuvesti juos pražūtin. Ir kuomet jiems yra sakoma: ‘Laikykitės to, ką jums apreiškė Allah ir Jo Pasiuntinys’, tu matai veidmainius nusigręžiančius nuo tavęs, oponuojančius. Tai kaip tada būna, kuomet juos ištinka bėda dėl to, ką jų pačių rankos darė ir tada, jie ateina pas tave priesiekdami Allah: ‘Mes trokštame nieko kito, bet tik gero elgesio ir kompromiso’.»  (Koranas, an-Nisā’: 60-62)

Šiame skyriuje autorius pademonstruoja, kad monoteizmo ugdymas savyje reikalauja to, kad iškilus nesutarimams žmonės kreiptųsi siekdami verdikto per islamišką teisę, kuri buvo apreikšta Muchammedui صلى الله عليه وسلم, nes tai yra būtina išpildant Du Religijos Paliudijimus (šachādą-liudijimą, kad nėra nieko verto garbinti išskyrus Allah تعالى,  ir kad Muchammedas صلى الله عليه وسلم  yra Allah Pasiuntinys). Todėl asmuo, kuris ištaria Du Religijos Paliudijimus ir siekia teisingumo kito nei Pranašo صلى الله عليه وسلم, tai jis nėra nuoširdus savo šachādos liudijimu.

Žodžių reikšmės ir frazės:

Kurie tvirtina tikintys į tai, kas buvo apreikšta tau: Tie žmonės, kurie tai teigia, nėra nuoširdūs savo teigimu.

Taghūt: Bendrai kalbant, šis žodis apibūdina tuos, kurie peržengia ribas. Šiame kontekste, tai yra taikoma žydui Ka’b Ibn Ašraf. Tačiau, tai yra taikoma taip pat tiems, kurie teisia ne pagal Allah تعالى  įstatymą ar tvarką.

Šėtonas siekia nuvesti juos pražūtin: Jis siekia, kad jie kreiptųsi dėl teisingumo pas taghūt tam, kad jie nuklystų nuo teisingo kelio.

Ką jums apreiškė Allah تعالى: Verdiktus, taisykles esančias Korane.

Ir Jo Pasiuntinys: Spręsti pagal juos abu.

Ką jų pačių rankos darė: Kreipdamiesi teisingumo iš tu, kurie teisia ne pagal Allah تعالى  apreikštus įstatymus.

Tada jie ateina pas tave: Atsiprašyti tik tada, kada jie yra susikrimtę, sugniuždyti.

Gero elgesio ir kompromiso: Susitaikymo tarp žmonių.


Bendras Korano eilučių paaiškinimas

Šiose eilutėse, Aukščiausiasis Allah, kalba apie tuos, kurie teigia besilaikantys tikėjimo, kuris buvo apreikštas Muchammedui صلى الله عليه وسلم  ir pranašams gyvenusiems prieš jį, nors jie nesutarimo atvejais siekia teisingumo kitur nei pagal Koraną ir Sunną. Tie žmonės savo nesutarimus pateikia Taghūt, kai Allah تعالى savo tarnams įsakė to nedaryti. Tačiau, Šėtonas siekia išvesti juos iš tiesos ir iš teisingo kelio į pragarą. Dar daugiau, jeigu tie žmonės yra kviečiami pripažinti dieviškuosius įstatymus pateiktus Korane ir Sunnoje, jie arogantiškai nusigręžia nuo to. Kaip bebūtų, Allah تعالى  teigia, kad kuomet tuos žmones ištinka bėda ir sunkumai, jie ateina pas Pranašą صلى الله عليه وسلم  atsiprašinėdami, kad jie siekė teisingumo iš kitų nei jis ir maldauja, kad jis صلى الله عليه وسلم  prašytų jiems pagalbos iš Allah تعالى  ir išspręstų jų sunkumus. Jie prisiekinėja Viešpačiu, kad neketino nieko kito, bet tik gero elgesio ir susitaikymo tarp žmonių. Kada jų veiksmai yra išviešinti, jie imasi netikrų pasiteisinimų.

Išvados:

Tai yra privaloma siekti teisingumo iš Allah Knygos ir Pranašo صلى الله عليه وسلم  Sunnos. Toliau tai yra privaloma pripažinti nuostatas paminėtas tuose dviejuose šaltiniuose (liudijime) su visišku paklusnumu (atsidavimu).

Tas, kuris siekia teisingumo (verdikto) pagal įstatymą kitą nei Islamiškos Šarijos (Teisės), yra netikintis. Dar labiau, toks asmuo nėra reformuotojas, netgi jeigu jis ir teigia esąs.

Tas, kuris teisia pagal istatymą priešingą Dievo apreikštam, yra taghūt, ir tas, kuris siekia tokio įstatymo (ar teisingumo), tai jis siekia jo iš taghūt, kad ir kaip jis jį įvardintų.

Tai yra privaloma išsižadėti taghūt.

Musulmonai yra perspėti dėl Šėtono užuominų, kuriomis jis nukreipia žmones nuo tiesos.

Asmuo, kuris yra kviečiamas siekti teisingumo pagal Dievo apreiškimą, privalo sutikti ir priimti Allah Teisę, kitaip jis yra veidmainis. 

Teiginys, kad kitų įstatymų panaudojimas, nei dieviškųjų, yra su ketinimu siekti reformacijos, yra absurdiškas pasiteisinimas. 

*****

Allah  تعالى sako:

«Ir kuomet jiems yra sakoma ‘neskleiskite žemėje korupcijos’, jie sako ‘mes esame tik reformatoriai’.» (Koranas 2:11)


Žodžių reikšmės ir frazės


Kuomet jiems yra sakoma: Sakoma veidmainiams.

Neskleiskite žemėje korupcijos: Iš netikėjimo ir nepaklusnumo.

Šioje Korano eilutėje Allah تعالى , kuris vienintelis vertas garbinimo, apibūdina vieną iš veidmainiams būdingų bruožų. Allah تعالى  pabrėžia, kad kai tiems žmonėms yra uždrausta atlikti nusikaltimus, per kuriuos įsivyrauja korupcija (neteisybė) ir bėda, jų pačių rankomis (kuri yra atpildas jiems iš Allah تعالى), jie pasiaiškina, kad jie neketino nieko kito, bet tik reformacijos. Taip pat, kuomet jiems yra liepta rodyti paklusnumą tame, kas reformuoja, jie sako, kad jie nesiekia nieko kito kaip tik reformacijos (pertvarkos). Ši klaidinga argumentacija yra sukelta iš tų žmonių veidmainiškumo, kuris privertė juos suprasti korupciją reformacijos formoje.

Tas, kuris kviečia žmones siekti teisingumo iš kitų nei Allah تعالى Teisingumas, ar kviečia juos atlikti nusižengimus, tai jie atlieka pačią rimčiausią neteisybę šioje žemėje.

Išvados:

Musulmonai yra perspėti prieš oponuojančių įstatymų Šarijai panaudojimą, netgi jeigu yra ketinama tuo siekti reformacijos (pertvarkos).

Reformacijos siekimo tvirtinimas nėra pasiteisinimu palikti dieviškai apreikštus Įsakus.

Ši eilutė įspėja prieš žavėjimąsį kažkieno nuomone.

Tie, kurių širdys serga moralinėmis ligomis, jie mato teisingus dalykus kaip blogus ir atvirkščiai (neteisingus dalykus kaip gerus). 

Gera intencija (geras ketinimas) nėra pasiteisinimu pažeisti Šarijos Teisę.

*****

Allah Aukščiausiasis sako:

«Ir neįvykdikite korupcijos (neteisybės) žemėje po jos reformacijos...» (Koranas, Al-Araf: 56)

Žodžių reikšmės ir frazės

Korupcijos (neteisybės) žemėje: Atlikdami politeizmą (politeistinius veiksmus) ar bet kokius kitus nepaklusnumo veiksmus.

Po jos reformacijos: Reformacija čia reiškia siųstus pranašus, nustatytas taisykles ir gerų darbų atlikimą.


Bendras Korano eilutės paaiškinimas:

Pranašai, kurių atėjimu buvo reformuotos tautos, jiems  skleidžiant dieviškus įstatymus ir kviečiant žmones paklusti savo Valdovui, Allah uždraudė savo tarnams korupciją žemėje, atliekant nuodėmes ir kviečiant žmones paklusti būtybėms dalykuose, kurie veda į nepaklusnumą mūsų Kūrėjui. Todėl garbinimas kitų lygiagrečiai su Allah, žmonių kvietimas garbinti dievybes kitas nei Jis سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى, partnerių priskyrimas Jam سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى, priespauda ir nuodėmių atlikimas sąlygoja pačią didžiausią neteisybę žemėje.
Asmuo, kuris kviečia kitus teisti ne pagal dieviškai apreikštus nuostatus, įvykdo didžiausią neteisybę.

Išvados:

Nuodėmės sąlygoja neteisybę.

Paklusnumas Viešpačiui sąlygoja reformaciją.

Kitų įstatymų panaudojimas nei tų, dieviškai apreikštų, sukelia korupciją žemėje.

Reformacija pasiekiama tik panaudojus dieviškąją Teisę.

*****

Allah Šlovingiausias sako:

«Tuomet ar jie nesiekia teisingumo tokio kaip Neišmanymo (Tamsybės) Laikų? Bet kas yra geresnis už Allah įvykdant teisingumą tiems žmonėms, kurie yra užtikrinti ir nedvejojantys savo religija.» (Koranas, Al-Mā’idah: 50)

Žodžių reikšmės ir frazės:

Teisingumo tokio kaip Neišmanymo (Tamsybės) Laikų: Papročiai įsivyravę Prieš-Islamiško Periodo metu. Taip pat, bet kokios teisingumo nuostatos priešingos Islamiškai Teisei yra laikomos Tamsybės ir Neišmanymo Laikų teisingumo nuostatomis.

Žmonėms, kurie yra užtikrinti ir nedvejojantys savo religija: Žmonės, kurie linkę apmąstyti reikalus, ir kurie prieina išvados, kad nėra geresnių teisingumo nuostatų už Aukščiausiojo Valdovo.

Kadangi Dieviškoji Teisė įtvirtina teisingumą ir klestėjimą (gerovę) ir draudžia bet kokią žalą ir blogybę, Šlovingasis Allah sukritikuoja tuos, kurie nuklysta nuo jos ir įsteigia įstatymus remiantis ne dieviškai apreikštais, bet žmonių pramanytais, remiantis jų nuomone, polinkiu ir susitarimu. Tie pozityvūs nuostatai yra panašūs į tuos praktikuotus Prieš-Islamiško Periodo Laikais ir suformuluoti remiantis įnoringumu ir genčių susitarimais.

Asmuo, kuris siekia įgyvendinti įstatymus kitus, nei tuos, dieviškai apreikštus, kad ir tokius pozityvius įstatymus, yra laikomas tokiu, kuris įsteigia neišmanymo laikų sprendimus.

Išvados:

Teisti atitinkamai pagal šariją yra privaloma.
Bet koks priimtas sprendimas prieštaringas šarijai yra laikomas neišmanėlišku sprendimu.
Ši eilutė pademonstruoja šarijos taisyklių vertingumą ir pabrėžia, kad tai yra būdas įvykdyti teisingumą, gailestingumą ir gerovę (klestėjimą).
Pozityvios teisės ir pozityvių vakarietiškų sistemų panaudojimas yra netikėjimo veiksmas.

*****

Abdullah Ibn Amr  رضي الله عنه  perdavė, kad Allah Pasiuntinys  صلى الله عليه وسلم  sakė:
“Nei vienas iš jūsų neturės pilnavertiško tikėjimo iki kol jo norai neseks tuo, su kuom aš atėjau.”

An-Navavī رحمه الله sakė:

“Šitas chadisas perduotas su autentiška perdavėjų grandine knygoje pavadinimu “Al-Hudž-džia” (Argumentas.) [1]

An-Navavī رحمه الله trumpa biografija

Jo pilnas vardas yra Muchjid-Dyn Abū Zakiarijjāh Jachjāh Ibn Šaraf An-Navavī. Jis buvo vadinamas “An-Navavī” pagal gyvenvietę, kurioje jis gimė; t.y. Navā, Aš-Šame (regionas apimantis šiandieninę Palestiną, Jordaniją, Libaną ir Siriją). An-Navavī yra gerai žinomas imamas رحمه الله, kuris parašė daugybę naudingų knygų. Jis mirė 676 metais po Hidžros; lai Allah jam būna gailestingas (Amyn).

Nors ir perdavėjų grandinė šiame chadise stokoja autentiškumo, chadiso reikšmė, be abejonės, yra teisinga ir yra tiesa. Be to, Korane yra eilutės įrodančios ir palaikančios šio chadiso teisingumą:

«Bet ne, vardan Valdovo, iš tikrųjų jie nėra iš tų, kurie įtikėjo, iki kol jie nepriims tavęs (Muchammedai صلى الله عليه وسلم) teisėju savo ginčams spręsti ir, kol jie nesijaus patenkinti tarpusavyje tavo nuosprendžiu ir, iki kol jie nepaklus tam pilnai ir savo noru.»  (Koranas, An-Nisā: 65)

Žodžiai ir frazės

Nei vienas iš jūsų neturės pilnavertiško tikėjimo: Nei vienas iš jūsų nepasieks tinkamo tikrojo tikėjimo lygio ar pataps tikinčiuoju...
Iki kol jo norai neseks tuo, su kuom aš atėjau: Mylės tai, kas buvo paliepta Pranašo صلى الله عليه وسلم  ir nekęs to, ko jis nekentė.
Al-Hudž-džia (Argumentas): Tai yra knyga pavadinimu “Al-Hudž-džia ‘Aliā Tārikul-Machadž-džia”, (Argumentas prieš tuos, kurie palieka tiesų kelią), parašyta Šeicho Abul-Fatch Nasr Ibn Ibrāhym Al-Makdisī Aš-Šāfi’ī.

Bendra Chadiso Reikšmė

Asmuo nepataps tikru tikinčiuoju, nebent jis myli tai, kas buvo paliepta Pranašo صلى الله عليه وسلم ir nekenčia tai, kas jo صلى الله عليه وسلم buvo uždrausta.

Remiantis šiuo chadisu, asmuo, kuris nelaiko meilės dieviškai apreikštiems įsakams, nei jis yra patenkintas jais ar jaučia meilę (žmonių pramanytiems) pozityviems įstatymams yra laikomas praradusiu tikėjimą (religiją).

Išvados

Tai yra pareiga Musulmonui elgtis pagal tai, kas buvo apreikšta Muchammedui صلى الله عليه وسلم, ypač kas liečia dieviškuosius įsakus.
Taipogi, Musulmono pareiga yra nekęsti ir vengti tai, kas yra prieštaringa Šarijos Teisei.
Tas, kuris elgiasi pažeisdamas Muchammedo صلى الله عليه وسلم  nustatytą gerovę, yra laikomas praradusiu tikėjimą, netgi jeigu jis ir išoriškai elgiasi atitinkamai pagal ją.

*****

Aš-Šā’bī رحمه الله sakė:

«Kartą, įvyko ginčas tarp veidmainio ir žydo, ir žydas pasakė veidmainiui, “Eikime siekti teisingumo pas Muchammedą”, nes jis gerai žinojo, kad Muchammedas neims kyšio (tai yra nepaperkamas). Tačiau, veidmainis pasakė, “Ne! Eikime siekti teisingumo pas žydus”, nes jis žinojo, kad jie ima kyšius. Taigi, jie sutarė, kad jie kreipsis teisingumo pas Džiuheinos aiškeregį. Dėl to, Allah, Visa Šlovė Jam Vienam, apreiškė, “Ar tu nematei tų, kurie tvirtina tikintys į tai, kas buvo apreikšta tau (O Muchammed), ir tai kas buvo apreikšta prieš tave? Jie trokšta kreiptis pas taghūt teisingumo, kai jiems buvo paliepta tai atmesti (nepripažinti), ir Šėtonas siekia nuvesti juos pražūtin”. » (Koranas, An-Nisā: 60)

Aš-Šā’bī رحمه الله biografija

Jo pilnas vardas yra ‘Āmr Ibn Šarāchyl Aš-Šā’bī, ir yra pasakyta, kad jis buvo vadinamas ‘Āmr Ibn ‘Abdullāh Ibn Šarāchyl Aš-Šā’bī Al-Chimjary, Abū ‘Amr Al-Kūfī. Jis yra patikimas chāfiz [2] ir fakych [3] iš tabi’ī [4] tarpo. Jis mirė 103 metais po Hidžros, ir kai kurie šaltiniai sako, kad tiksli jo mirties data yra nežinoma, lai Allah jam būna gailestingas (Amyn).

Žodžiai ir frazės

Veidmainis: Tas, kuris išoriškai priima islamą, bet slepia savo netikėjimą giliai širdyje.

Džiuheinos: Gerai žinoma Arabų gentis.

Bendra Chadiso Reikšmė

Aš-Šā’bī رحمه الله perduoda, kad prieš tai paminėta eilutė buvo perduota tada, kada žmogus, apsimetęs tikinčiuoju, teikė pirmenybę siekti teisingumo (savo reikalui) pas kažką kitą nei Pranašas صلى الله عليه وسلم. Siekdamas išvengti teisingo sprendimo, tas veidmainis kreipėsi savo klausimu pas Taghūt, ir nepaisė pažeisti savo religijos. Taigi, šis vyras įrodė esąs nenuoširdus savo tikėjimo išpažinimu. Tokia pati taisyklė yra taikoma bet kokiam asmeniui, kuris ginčo metu kreipiasi pas kitus, nei Allah سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى  ir Jo Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم.

Ši tradicija parodo, kad siekimas kito įstatymo nei Allah (įstatymo) ginčo metu, sąlygoja jo tikėjimo į Allah ir Jo Knygas pažeidimą.

Išvados

Teisiant, yra privaloma naudotis dieviškaisiais įsakymais.
Kitų įstatymų panaudojimas, nei tų dieviškai apreikštų, prieštarauja tikrajam tikėjimui į Allah سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى.
Ši tradicija atskleidžia, kad veidmainiai yra blogesni už žydus.
Ši tradicija nurodo, kad kyšių ėmimas yra draudžiamas, ir kad toks elgesys yra vienas iš blogųjų žydų manierų. Be to, Pranašas صلى الله عليه وسلم keikė tuos, kurie siūlo kyšius arba ima juos.

*****

Taip pat yra sakoma, kad kai prieš tai paminėta Korano eilutė buvo apreikšta, kai du vyrai ginčyjosi tam tikru klausimu; tai vienas iš jų pasakė:

“ ‘Eikime siekti teisingumo pas Pranašą šiuo klausimu’, bet kitas atsakė, ‘Eikime to siekti pas Ka’b Ibnul-Ašraf.’ Vėliau, jie nuėjo pas ‘Umar Ibnul-Khattāb ir vienas iš jų papasakojo ‘Umar’ui visą istoriją ir ‘Umar atsisuko į jį (tą, kuris nepripažino Pranašo صلى الله عليه وسلم esant arbitru, teisėju) ir paklausė jo, ‘Ar tai tiesa?’ Vyras atsakė ‘Taip’. Tada, ‘Umar kirto jam kardu ir nužudė jį.”

Ka’b biografija

Ka’b Ibnul-Ašraf buvo arabų žydas iš Tajji’ genties, ir jo motina buvo iš Banun-Nadyr. Jis laikė Pranašui صلى الله عليه وسلم  didelį priešiškumą.

Bendra Tradicijos Reikšmė

Ši tradicija iškelia kitą priežąstį šios ajos «Ar tu nematei tų, kurie tvirtina ...» (An-Nisā’: 60-62) apreiškimui.  Ji pademonstruoja, kad kada ‘Umar Ibnul-Khattāb  رضي الله عنه išgirdo istoriją ir įsitikino, kad ji yra tiesa, jis užmušė tą, kuris nepripažino Pranašo صلى الله عليه وسلم esant arbitru, teisėju. 

Ši tradicija pateikia įrodymą, kad asmuo, kuris nukreipia savo ginčus spręsti pagal įstatymus kitų nei Allah, yra laikomas netikinčiu ir privalo būti nužudytas, nes jis patampa apostatu (atsisako islamo).

Išvados

Kitų įstatymų panaudojimas nei tų, dieviškai apreikštų Pasiuntiniui صلى الله عليه وسلم,  yra poelgis sąlygojantis apostazę.
Gyvybės atėmimas yra bausmė už apostazę.
Kvietimas (raginimas) panaudoti įstatymą kitą, nei Allah (įstatymą), yra vienas iš veidmainio atributų, netgi jeigu ir tas asmuo, į kurį buvo kreipiamasi (teisingumo), yra toks kaip ‘Umar Ibnul-Khattāb رضي الله عنه.
Teisėtumas būti piktam vardan Allah سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى, Jo Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم ir Jo Religijos (Islamo).
Teisėtumas uždrausti blogį kada tik įmanoma.
Teisingo kelio žinojimas neduoda naudos nebent asmuo elgiasi atitinkamai (pagal tai).

Išnašos:

[1] Žiūrėkite Al-Arba’ūn An-Navavijjah (Keturiasdešimt Navavi Chadisų), psl. 48.

[2] Chāfiz: Titulas, skiriamas asmeniui, kuris žino dauguma perdavimų iš kiekvienos perdavėjų klasės, ir kuris pašvenčia save studijuoti Chadisus. Terminas taip pat gali reikšti asmenį, kuris mintinai išmoksta šimtą tūkstančių chadisų.

[3] Fakych: Islamo Teisės Mokslininkas.


[4] Tabi’ī (tęsėjas, perėmėjęs religijos): Asmuo, kuris sutiko Pranašo  صلى الله عليه وسلم Bendražygį, t.y. tie, kurie priklausė pirmajai musulmonų kartai po Pranašo  صلى الله عليه وسلم (mirties).

Thursday 18 February 2016

Dviejų Rakatų meldimosi Svarba prieš Fadžr Maldą



 Imamas Al-Navāvī Rijadus-Salichyn


Skyrius Nr. 196




1100. A’iša رضي الله عنها perdavė:

Pranašas صلى الله عليه وسلم  niekada nepalikdavo keturių rakatų prieš Duhr maldą ir dviejų rakatų prieš Fadžr maldą.
[Al-Bukchāri].

Komentaras: Šis chadisas byloja apie Pranašo صلى الله عليه وسلم praktikavimą keturių rakatų sunną prieš Duhr maldą ir dviejų rakatų prieš Fadžr maldą. Jis jas atlikdavo reguliariai.  Tokie rakatai yra vadinami Sunna Ravātib arba Sunna Mu’akkada (privalomomis maldomis). 

1101. A’iša رضي الله عنها perdavė: Pranašas صلى الله عليه وسلم neskyrė tokios didelės svarbos nei vienai Navāfil maldai kaip dviejų rakatų maldai prieš Fadžr maldą. 
[Al-Bukchāri ir Muslim].

Komentaras: Šis chadisas mums byloja apie specialų pasiruošimą, kurį praktikavo Pranašas صلى الله عليه وسلم  atlikdamas  du rakatus Fadžr maldos.  

1102. A’iša رضي الله عنها perdavė: Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė: ‘Du rakatai prieš Fadžr maldą yra geriau už šį pasaulį ir viską, kas yra jame.” 
[Muslim]

Kitame perdavime sakoma: “Du rakatai prieš aušros  (Fadžr) maldą yra man brangesni nei visas pasaulis.”


Komentaras: Šis perdavimas byloja apie dviejų rakatų  Fadžr  maldos  atlikimo vertingumą.
Visi paminėti perdavimai mums įrodo, kad dviejų rakatų prieš Fadžr atlikimas yra stipriai rekomenduojamas, ir asmuo neturėtų rodyti aplaidumo ar tingulio jų atlikimui.


1103. Abū ‘Abdullah Biliāl bin Rabah رضي الله عنه, Pranašo Adzāno vykdytojas - “Mu’addin” perdavė: Aš ėjau informuoti Pranašą صلى الله عليه وسلم  apie Fadžr maldos laiką , bet A’iša رضي الله عنها mane užlaikė ir klausinėjo apie kažką iki kol pradėjo švisti. Tada, aš atsistojau ir pranešiau Pranašui صلى الله عليه وسلم , kad laikas melstis. Aš jam pranešiau vėl, bet jis صلى الله عليه وسلم  iš karto neišėjo pravesti maldos. Kada jis صلى الله عليه وسلم  išėjo, jis pravedė maldą. Aš  pasakiau jam صلى الله عليه وسلم : ‘A’iša mane užlaikė ir  nukreipė mano dėmesį klausinėdama apie kažką ir rytas pradėjo aušti. Tu taip pat atėjai vėlai.’ Po to Pranašas صلى الله عليه وسلم  pasakė: “Aš tuo metu meldžiausi du rakatus Fadžr maldos.” Biliālis رضي الله عنه atsakė: “O Allah Pasiuntiny! Tu uždelsei maldą iki kol pradėjo švisti.” Jis atsakė صلى الله عليه وسلم : “Netgi jeigu būtų ir dar labiau prašvitę negu tada, aš vistiek būčiau atlikęs du rakatus    maldos nuostabiu būdu.”
[Abū Davūd].

Komentaras: Šis perdavimas taip pat mums praneša apie dviejų rakatų svarbą Fadžr maldos ir pabrėži reikšmingumą atlikimo jų su pilnu susikaupimu.


Wednesday 17 February 2016

Sūrų Al-Kiāfirūn ir Al-Ikhlās recitavimas dviejų rakatų maldoje prieš Fadžr ir po Al- Maghreb yra sunna

Yra patvirtinta Muslim Sachych Rinkinyje nuo Džābir, kad Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم recitavo sūrą Al-Kiāfirūn (109) ir "Sakyk: 'Jis yra Allah Vienas'."(112:1) (t.y. Sūrą Al-Ikhlās 112) dviejuose Tavāf rakatuose [1]. Taip pat perduota Sachych Muslim, Abu Hureiros رضي الله عنه perdavime, kad Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم recitavo šias dvi sūras dviejų rakatų Rytinėje maldoje [2].

Imamas Achmad رحمه الله perdavė iš Ibn 'Umar رضي الله عنه, kad Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم recitavo sūrą Al-Kiāfirūn (109) ir sūrą  Al-Ikhlās (112) dviejų rakatų maldoje prieš rytinę maldą ir recitavo jas savo dviejų rakatų (pageidautinoje) maldoje po Maghreb maldos, ir jis tai atliko skirtingais atvejais apie 10 ar 20 kartų [3].

Achmed رحمه الله taip pat perdavė, kad 'Umar رضي الله عنه sakė: "Aš esu matęs Pranašą  24 ar 25 kartus, recituojantį sūras Al-Kiāfirūn ir Al-Ikhlās dviejuose rakatuose prieš rytinę maldą (prieš Fadžr) ir dviejuose rakatuose po saulės nusileidimo, po Al- Maghreb maldos" [4].


Achmed رحمه الله  perdavė, kad 'Umar رضي الله عنه sakė: "Aš stebėjau Pranašą  صلى الله عليه وسلم apie mėnesį laiko recituojantį sūras Al-Kiāfirūn ir Al-Ikhlās dviejuose rakatuose prieš rytinę maldą (prieš Fadžr) [5]. Tai taip pat buvo perduota At-Tirmidhi, Ibn Mādžah ir An-Nasā'ī. At-Tirmidhi رحمه الله sakė, kad perdavimas yra "Chasan"- geras. Prieš tai (kitame tafsyre) jau buvome paminėję chadisą, kad Sūra Al-Kiāfirūn (Netikintieji) prilygsta ketvirčiui Korano ir Sūra Al-Zalzala (Žemės drebėjimas) prilygsta ketvirčiui Korano taip pat.

Taip pat žiūrėkite (spausdami ant linko):
Dviejų Rakatų meldimosi Svarba prieš Fadžr Maldą

Išnašos:

[1] Muslim 2:888 ilgame perdavime.

[2] Muslim 1:502.

[3] Achmed 2:24 ir 58.

[4] Achmed 2:99.

[5] Achmed 2:94.

Paimta iš Sūros Al-Kiāfirūn tafsyro pagal Ibn Kiatsyr رحمه الله.