107. Sūra Al-Mā’ūn

107. Sūra Al-Mā’ūn

سُوۡرَةُ المَاعون

بِسۡمِ ٱللهِ ٱلرَّحۡمَـٰنِ ٱلرَّحِيمِ

أَرَءَيۡتَ ٱلَّذِى يُكَذِّبُ بِٱلدِّينِ (١) فَذَالِكَ ٱلَّذِى يَدُعُّ ٱلۡيَتِيمَ (٢) وَلَا يَحُضُّ عَلَىٰ طَعَامِ ٱلۡمِسۡكِينِ (٣) فَوَيۡلٌ لِّلۡمُصَلِّينَ (٤) ٱلَّذِينَ هُمۡ عَن صَلَاتِهِمۡ سَاهُونَ (٥) ٱلَّذِينَ هُمۡ يُرَآءُونَ (٦) وَيَمۡنَعُونَ ٱلۡمَاعُونَ (٧)

Bismilliāhir-Rachmiānir-Rachym.

‘Ara-‘aijtal-liadzy jukiadz-dzibu bid-dyn (1). Fiadziālikal-liadzy jadu’-’ul jatym (2). Va liā jachud-du ‘aliā ta-‘āmil miskyn (3). Fa-vaijliul-lil-musallyn (4). Alliadzyna hum ‘an saliātihim siāhūn (5). Alliadzyna hum jurāā-’ūn (6). Vajamna-‘ūnal mā’ūn (7).

Allah Vardu, Pačio Maloningiausiojo, Pačio Gailestingiausiojo.

 Ar matei tą, kuris laiko religiją melu?(1)

Tai juk tas, kuris engia našlaitį (2). Ir neragina pamaitinti varguolio (3). Vargas tiems besimeldžiantiems (4). Kurie yra nerūpestingi savo maldų atžvilgiu (5). Kurie atlieka maldas dėl pasirodymo (6). Ir atsisako duoti Al-Mā'ūn (kažko menko) (7).

Sūros Al-Mā’ūn tafsyras pagal Ibn Kiatsyr رحمه الله :

Sūra buvo apreikšta Mekoje

“Ar matei tą, kuris laiko religiją melu?(1)”

Allah تعالى, paklausė: “O Muchammedai, ar matei tą, kuris neigia religiją (Ad-Dyn)?“ Šioje ajoje Dyn reiškia, kad asmuo neigia Gyvenimą po mirties, Atlygį ir Galutinį Apdovanojimą.

“Tai juk tas, kuris engia našlaitį (2).” Reiškia tas, kuris slegia (naudoja priespaudą prieš) našlaitį ir neduoda tai, kas jam priklauso, neigdamas jo teises. Nei jis maitina jį, nei jis yra nuoširdus jo atžvilgiu.

“Ir neragina pamaitinti varguolio (3).” Kaip ir Allah تعالى sako: 

“Ne! Jūs nesat nuoširdūs ir dosnūs našlaičiams! Ir jūs neraginate vienas kito pamaitinti varguolio! (Koranas 89:17-18) 

Reiškia žmogų, kuris neturi nieko ir negali savęs išlaikyti ir negali patenkinti savo poreikių. Tada Allah  تعالى  sako:  

“Vargas tiems besimeldžiantiems (4). Kurie yra nerūpestingi savo maldų atžvilgiu (5).” Ibn Abbas رضي الله عنه ir kiti sakė: “ Tai yra apie veidmainius, kurie meldžiasi viešumoje, bet nesimeldžia, kai jie vieni [1]. Ir dėl šios priežasties Jis  تعالى  pasakė: “Vargas tiems besimeldžiantiems”. Tai yra tie žmonės, kurie meldžiasi ir  laikosi maldų, tačiau jie yra nerūpestingi (lėkšti) jų atžvilgiu. Tai galėtų būti turima omeny arba visas maldos atlikimas (atliktas nerūpestingai), remiantis Ibn Abbas رضي الله عنه žodžiais, arba maldos atlikimas nustatytu laiku. Reiškia, kad asmuo atlieka maldas visiškai už nustatyto laiko ribų (t.y. atlieka jas daug vėliau nei priklauso). Tai buvo perduota Masrūk ir Abū Ad-Duha [2].

‘Ata bin Dynār pasakė: “Visa Šlovė Allah  تعالى, Kuris pasakė: “Kurie yra nerūpestingi savo maldų atžvilgiu (5).”  ir Jis nepasakė: ‘kurie išsiblaškę savo maldose’.“[3]. 

Tai taip pat galėtų reikšti pirminį maldos atlikimo laiką, kurį jie atidėlioja iki jos laiko pabaigos, o arba jie tai dažniausiai ir daro. Tai taip pat galėtų reikšti maldos stulpų  ir sąlygų neišpildymą taip, kaip priklauso. Taip pat tai galėtų reikšti maldos atlikimą nenuolankiai ir nesusimąstant apie tai, kas recitiojama (recituojamų ajatų reikšmė). Šios ajos formuluotė apima visas šias reikšmes. Tačiau, kaip bebūtų, tas, kuriam būdingos bet kurios iš šių paminėtų charakteristikų, tada dalis šios ajos yra taikoma jam. Ir kuriam yra būdingos visos šios charakteristikos, tai ši aja yra apie jį visomis prasmėmis, ir jis užpildė savo veiksmais visas veidmainiui būdingas savybes. Tai patvirtinama dviejuose Sachych Rinkiniuose, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم pasakė:

 “Tai yra veidmainio malda, tai yra veidmainio malda, tai yra veidmainio malda. Jis sėdi stebėdamas saulę iki tol, kol ji yra tarp Šėtono ragų. Tada jis stojasi ir atbaksnoja (paskubomis) keturis rakatus, kuriuose jis neprisimena Allah išskyrus tik labai mažai."[4] 

Šiame chadise kalbama apie Asr maldos atidėjimą iki leidžiamo melstis laiko pabaigos, ir kuri yra vidurinė iš visų maldų. Tai yra laikas, kada atlikti maldas yra nepageidautina, tačiau tuo laiku veidmainis stojasi maldai ir paskubomis ją atlieka taip, kad jo judesiai primena varnos lesimą. Jis visiškai neturi rimties ar nuolankumo maldoje. Todėl Pranašas صلى الله عليه وسلم  sakė:

“Jis neatsimena Allah (maldose) išskyrus labai mažai.”

Greičiausiai jis tik stojasi melstis tam, kad žmonės pamatytų jį besimeldžiantį, bet nesiekdamas pamatyti Allah Veido. Tai yra tas pats, kad jis nesimeldė. 

Allah  تعالى  sako: 

“Iš tikrųjų veidmainiai stengiasi apgauti Allah, bet tai Jis, Kuris apgauna juos! O kada jie keliasi melstis aptingę ir žmonių labui  (pasirodydami prieš juos), ir jie neatsimena Allah, bet tik labai mažai.“ (Koranas 4:142) 

Ir Allah تعالى sako čia: “Kurie atlieka maldas dėl pasirodymo (6).”

Imamas Achmad رحمه الله  perdavė iš ‘Amr bin Murrah, kad jis sakė: “Mes sėdėjome su Abu Ubaijdah, kuomet žmonės užsiminė apie pasirodymą. Vyras vardu Abu Jazyd pasakė: ‘Aš girdėjau Abdullah Bin ‘Amr sakant, kad Allah Pranašas صلى الله عليه وسلم  sakė: "Tas, kuris stengsis, kad žmonės išgirstų apie jo gerus darbus, Allah, kuris girdi Savo kūriniją, išgirs apie tai ir paniekins tokį asmenį ir jį pažemins." [5]

Kas yra susiję su šiuo teiginiu, “Kurie atlieka maldas dėl pasirodymo”, tai jeigu asmuo atlieka gerą darbą vardan Allah Vieno, bet žmonės apie tai sužinojo, ir asmuo yra patenkintas tuo, tuomet tai nėra laikoma pasirodymu. 

Allah تعالى sako:

“Ir atsisako duoti Al-Mā'ūn (kažko menko) (7).”

Tai reiškia, kad jie negarbina savo Valdovo taip, kaip priklauso, nei jie gerai elgiasi su Jo kūrinija. Jie netgi nepaskolina tai, iš ko kiti gautų naudos, o ar jiems iš to būtų pagalba, netgi jei tas (paskolintas) objektas išliktų toks, koks ir buvo, ir būtų jiems sugrąžintas atgal. Tie žmonės yra dar šykštesni kuomet reikia duoti zakatą ir įvairias kitas labdaras, kurios priartina asmenį prie Allah تعالى.

Al-Mas’ūdi perdavė iš Salamah bin Kuhail, kuri perdavė iš Abu Al-‘Ubaijdyn, kad jis paklausė Ibn Mas’ūd apie Al-Mā’ūn ir jis atsakė: “Tai yra tai, ką žmonės duoda vienas kitam, ar tai būtų kirvis, ar puodas, ar kibiras ar panašus į juos daiktas.” 

Tai yra sūros Al-Mā’ūn tafsyro pabaiga. Visa šlovė priklauso Allah تعالى.

[1] At-Tabari  24:632.

[2] At-Tabari  24:631.

[3] At-Kurtubi  20:212

[4] Fath Al-Bāri 6:386, ir Muslim 1:434.

[5] Achmad 2:212

[6] At-Tabari  24:639.

Vertimas darytas iš Tafsyro Ibn Kiatsyr (Ibn Kathir), Tomas Nr. 10, psl. 602-605.