Skyrius Nr. 38
Teisingumo siekimas iš Taghūt
Allah تعالى sako:
«Ar tu nematei tų, kurie tvirtina tikintys į tai, kas buvo apreikšta tau (O Muchammed), ir tai kas buvo apreikšta prieš tave? Jie trokšta kreiptis pas taghūt teisingumo, kai jiems buvo paliepta tai atmesti (nepripažinti), ir Šėtonas siekia nuvesti juos pražūtin. Ir kuomet jiems yra sakoma: ‘Laikykitės to, ką jums apreiškė Allah ir Jo Pasiuntinys’, tu matai veidmainius nusigręžiančius nuo tavęs, oponuojančius. Tai kaip tada būna, kuomet juos ištinka bėda dėl to, ką jų pačių rankos darė ir tada, jie ateina pas tave priesiekdami Allah: ‘Mes trokštame nieko kito, bet tik gero elgesio ir kompromiso’.» (Koranas, an-Nisā’: 60-62)
Šiame skyriuje autorius pademonstruoja, kad monoteizmo ugdymas savyje reikalauja to, kad iškilus nesutarimams žmonės kreiptųsi siekdami verdikto per islamišką teisę, kuri buvo apreikšta Muchammedui صلى الله عليه وسلم, nes tai yra būtina išpildant Du Religijos Paliudijimus (šachādą-liudijimą, kad nėra nieko verto garbinti išskyrus Allah تعالى, ir kad Muchammedas صلى الله عليه وسلم yra Allah Pasiuntinys). Todėl asmuo, kuris ištaria Du Religijos Paliudijimus ir siekia teisingumo kito nei Pranašo صلى الله عليه وسلم, tai jis nėra nuoširdus savo šachādos liudijimu.
Žodžių reikšmės ir frazės:
Kurie tvirtina tikintys į tai, kas buvo apreikšta tau: Tie žmonės, kurie tai teigia, nėra nuoširdūs savo teigimu.
Taghūt: Bendrai kalbant, šis žodis apibūdina tuos, kurie peržengia ribas. Šiame kontekste, tai yra taikoma žydui Ka’b Ibn Ašraf. Tačiau, tai yra taikoma taip pat tiems, kurie teisia ne pagal Allah تعالى įstatymą ar tvarką.
Šėtonas siekia nuvesti juos pražūtin: Jis siekia, kad jie kreiptųsi dėl teisingumo pas taghūt tam, kad jie nuklystų nuo teisingo kelio.
Ką jums apreiškė Allah تعالى: Verdiktus, taisykles esančias Korane.
Ir Jo Pasiuntinys: Spręsti pagal juos abu.
Ką jų pačių rankos darė: Kreipdamiesi teisingumo iš tu, kurie teisia ne pagal Allah تعالى apreikštus įstatymus.
Tada jie ateina pas tave: Atsiprašyti tik tada, kada jie yra susikrimtę, sugniuždyti.
Gero elgesio ir kompromiso: Susitaikymo tarp žmonių.
Bendras Korano eilučių paaiškinimas
Šiose eilutėse, Aukščiausiasis Allah, kalba apie tuos, kurie teigia besilaikantys tikėjimo, kuris buvo apreikštas Muchammedui صلى الله عليه وسلم ir pranašams gyvenusiems prieš jį, nors jie nesutarimo atvejais siekia teisingumo kitur nei pagal Koraną ir Sunną. Tie žmonės savo nesutarimus pateikia Taghūt, kai Allah تعالى savo tarnams įsakė to nedaryti. Tačiau, Šėtonas siekia išvesti juos iš tiesos ir iš teisingo kelio į pragarą. Dar daugiau, jeigu tie žmonės yra kviečiami pripažinti dieviškuosius įstatymus pateiktus Korane ir Sunnoje, jie arogantiškai nusigręžia nuo to. Kaip bebūtų, Allah تعالى teigia, kad kuomet tuos žmones ištinka bėda ir sunkumai, jie ateina pas Pranašą صلى الله عليه وسلم atsiprašinėdami, kad jie siekė teisingumo iš kitų nei jis ir maldauja, kad jis صلى الله عليه وسلم prašytų jiems pagalbos iš Allah تعالى ir išspręstų jų sunkumus. Jie prisiekinėja Viešpačiu, kad neketino nieko kito, bet tik gero elgesio ir susitaikymo tarp žmonių. Kada jų veiksmai yra išviešinti, jie imasi netikrų pasiteisinimų.
Išvados:
Tai yra privaloma siekti teisingumo iš Allah Knygos ir Pranašo صلى الله عليه وسلم Sunnos. Toliau tai yra privaloma pripažinti nuostatas paminėtas tuose dviejuose šaltiniuose (liudijime) su visišku paklusnumu (atsidavimu).
Tas, kuris siekia teisingumo (verdikto) pagal įstatymą kitą nei Islamiškos Šarijos (Teisės), yra netikintis. Dar labiau, toks asmuo nėra reformuotojas, netgi jeigu jis ir teigia esąs.
Tas, kuris teisia pagal istatymą priešingą Dievo apreikštam, yra taghūt, ir tas, kuris siekia tokio įstatymo (ar teisingumo), tai jis siekia jo iš taghūt, kad ir kaip jis jį įvardintų.
Tai yra privaloma išsižadėti taghūt.
Musulmonai yra perspėti dėl Šėtono užuominų, kuriomis jis nukreipia žmones nuo tiesos.
Asmuo, kuris yra kviečiamas siekti teisingumo pagal Dievo apreiškimą, privalo sutikti ir priimti Allah Teisę, kitaip jis yra veidmainis.
Teiginys, kad kitų įstatymų panaudojimas, nei dieviškųjų, yra su ketinimu siekti reformacijos, yra absurdiškas pasiteisinimas.
*****
Allah تعالى sako:
«Ir kuomet jiems yra sakoma ‘neskleiskite žemėje korupcijos’, jie sako ‘mes esame tik reformatoriai’.» (Koranas 2:11)
Žodžių reikšmės ir frazės
Kuomet jiems yra sakoma: Sakoma veidmainiams.
Neskleiskite žemėje korupcijos: Iš netikėjimo ir nepaklusnumo.
Šioje Korano eilutėje Allah تعالى , kuris vienintelis vertas garbinimo, apibūdina vieną iš veidmainiams būdingų bruožų. Allah تعالى pabrėžia, kad kai tiems žmonėms yra uždrausta atlikti nusikaltimus, per kuriuos įsivyrauja korupcija (neteisybė) ir bėda, jų pačių rankomis (kuri yra atpildas jiems iš Allah تعالى), jie pasiaiškina, kad jie neketino nieko kito, bet tik reformacijos. Taip pat, kuomet jiems yra liepta rodyti paklusnumą tame, kas reformuoja, jie sako, kad jie nesiekia nieko kito kaip tik reformacijos (pertvarkos). Ši klaidinga argumentacija yra sukelta iš tų žmonių veidmainiškumo, kuris privertė juos suprasti korupciją reformacijos formoje.
Tas, kuris kviečia žmones siekti teisingumo iš kitų nei Allah تعالى Teisingumas, ar kviečia juos atlikti nusižengimus, tai jie atlieka pačią rimčiausią neteisybę šioje žemėje.
Išvados:
Musulmonai yra perspėti prieš oponuojančių įstatymų Šarijai panaudojimą, netgi jeigu yra ketinama tuo siekti reformacijos (pertvarkos).
Reformacijos siekimo tvirtinimas nėra pasiteisinimu palikti dieviškai apreikštus Įsakus.
Ši eilutė įspėja prieš žavėjimąsį kažkieno nuomone.
Tie, kurių širdys serga moralinėmis ligomis, jie mato teisingus dalykus kaip blogus ir atvirkščiai (neteisingus dalykus kaip gerus).
Gera intencija (geras ketinimas) nėra pasiteisinimu pažeisti Šarijos Teisę.
*****
Allah Aukščiausiasis sako:
«Ir neįvykdikite korupcijos (neteisybės) žemėje po jos reformacijos...» (Koranas, Al-Araf: 56)
Žodžių reikšmės ir frazės
Korupcijos (neteisybės) žemėje: Atlikdami politeizmą (politeistinius veiksmus) ar bet kokius kitus nepaklusnumo veiksmus.
Po jos reformacijos: Reformacija čia reiškia siųstus pranašus, nustatytas taisykles ir gerų darbų atlikimą.
Bendras Korano eilutės paaiškinimas:
Pranašai, kurių atėjimu buvo reformuotos tautos, jiems skleidžiant dieviškus įstatymus ir kviečiant žmones paklusti savo Valdovui, Allah uždraudė savo tarnams korupciją žemėje, atliekant nuodėmes ir kviečiant žmones paklusti būtybėms dalykuose, kurie veda į nepaklusnumą mūsų Kūrėjui. Todėl garbinimas kitų lygiagrečiai su Allah, žmonių kvietimas garbinti dievybes kitas nei Jis سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى, partnerių priskyrimas Jam سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى, priespauda ir nuodėmių atlikimas sąlygoja pačią didžiausią neteisybę žemėje.
Asmuo, kuris kviečia kitus teisti ne pagal dieviškai apreikštus nuostatus, įvykdo didžiausią neteisybę.
Išvados:
Nuodėmės sąlygoja neteisybę.
Paklusnumas Viešpačiui sąlygoja reformaciją.
Kitų įstatymų panaudojimas nei tų, dieviškai apreikštų, sukelia korupciją žemėje.
Reformacija pasiekiama tik panaudojus dieviškąją Teisę.
*****
Allah Šlovingiausias sako:
«Tuomet ar jie nesiekia teisingumo tokio kaip Neišmanymo (Tamsybės) Laikų? Bet kas yra geresnis už Allah įvykdant teisingumą tiems žmonėms, kurie yra užtikrinti ir nedvejojantys savo religija.» (Koranas, Al-Mā’idah: 50)
Žodžių reikšmės ir frazės:
Teisingumo tokio kaip Neišmanymo (Tamsybės) Laikų: Papročiai įsivyravę Prieš-Islamiško Periodo metu. Taip pat, bet kokios teisingumo nuostatos priešingos Islamiškai Teisei yra laikomos Tamsybės ir Neišmanymo Laikų teisingumo nuostatomis.
Žmonėms, kurie yra užtikrinti ir nedvejojantys savo religija: Žmonės, kurie linkę apmąstyti reikalus, ir kurie prieina išvados, kad nėra geresnių teisingumo nuostatų už Aukščiausiojo Valdovo.
Kadangi Dieviškoji Teisė įtvirtina teisingumą ir klestėjimą (gerovę) ir draudžia bet kokią žalą ir blogybę, Šlovingasis Allah sukritikuoja tuos, kurie nuklysta nuo jos ir įsteigia įstatymus remiantis ne dieviškai apreikštais, bet žmonių pramanytais, remiantis jų nuomone, polinkiu ir susitarimu. Tie pozityvūs nuostatai yra panašūs į tuos praktikuotus Prieš-Islamiško Periodo Laikais ir suformuluoti remiantis įnoringumu ir genčių susitarimais.
Asmuo, kuris siekia įgyvendinti įstatymus kitus, nei tuos, dieviškai apreikštus, kad ir tokius pozityvius įstatymus, yra laikomas tokiu, kuris įsteigia neišmanymo laikų sprendimus.
Išvados:
Teisti atitinkamai pagal šariją yra privaloma.
Bet koks priimtas sprendimas prieštaringas šarijai yra laikomas neišmanėlišku sprendimu.
Ši eilutė pademonstruoja šarijos taisyklių vertingumą ir pabrėžia, kad tai yra būdas įvykdyti teisingumą, gailestingumą ir gerovę (klestėjimą).
Pozityvios teisės ir pozityvių vakarietiškų sistemų panaudojimas yra netikėjimo veiksmas.
*****
Abdullah Ibn Amr رضي الله عنه perdavė, kad Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم sakė:
“Nei vienas iš jūsų neturės pilnavertiško tikėjimo iki kol jo norai neseks tuo, su kuom aš atėjau.”
An-Navavī رحمه الله sakė:
“Šitas chadisas perduotas su autentiška perdavėjų grandine knygoje pavadinimu “Al-Hudž-džia” (Argumentas.) [1]
An-Navavī رحمه الله trumpa biografija
Jo pilnas vardas yra Muchjid-Dyn Abū Zakiarijjāh Jachjāh Ibn Šaraf An-Navavī. Jis buvo vadinamas “An-Navavī” pagal gyvenvietę, kurioje jis gimė; t.y. Navā, Aš-Šame (regionas apimantis šiandieninę Palestiną, Jordaniją, Libaną ir Siriją). An-Navavī yra gerai žinomas imamas رحمه الله, kuris parašė daugybę naudingų knygų. Jis mirė 676 metais po Hidžros; lai Allah jam būna gailestingas (Amyn).
Nors ir perdavėjų grandinė šiame chadise stokoja autentiškumo, chadiso reikšmė, be abejonės, yra teisinga ir yra tiesa. Be to, Korane yra eilutės įrodančios ir palaikančios šio chadiso teisingumą:
«Bet ne, vardan Valdovo, iš tikrųjų jie nėra iš tų, kurie įtikėjo, iki kol jie nepriims tavęs (Muchammedai صلى الله عليه وسلم) teisėju savo ginčams spręsti ir, kol jie nesijaus patenkinti tarpusavyje tavo nuosprendžiu ir, iki kol jie nepaklus tam pilnai ir savo noru.» (Koranas, An-Nisā: 65)
Žodžiai ir frazės
Nei vienas iš jūsų neturės pilnavertiško tikėjimo: Nei vienas iš jūsų nepasieks tinkamo tikrojo tikėjimo lygio ar pataps tikinčiuoju...
Iki kol jo norai neseks tuo, su kuom aš atėjau: Mylės tai, kas buvo paliepta Pranašo صلى الله عليه وسلم ir nekęs to, ko jis nekentė.
Al-Hudž-džia (Argumentas): Tai yra knyga pavadinimu “Al-Hudž-džia ‘Aliā Tārikul-Machadž-džia”, (Argumentas prieš tuos, kurie palieka tiesų kelią), parašyta Šeicho Abul-Fatch Nasr Ibn Ibrāhym Al-Makdisī Aš-Šāfi’ī.
Bendra Chadiso Reikšmė
Asmuo nepataps tikru tikinčiuoju, nebent jis myli tai, kas buvo paliepta Pranašo صلى الله عليه وسلم ir nekenčia tai, kas jo صلى الله عليه وسلم buvo uždrausta.
Remiantis šiuo chadisu, asmuo, kuris nelaiko meilės dieviškai apreikštiems įsakams, nei jis yra patenkintas jais ar jaučia meilę (žmonių pramanytiems) pozityviems įstatymams yra laikomas praradusiu tikėjimą (religiją).
Išvados
Tai yra pareiga Musulmonui elgtis pagal tai, kas buvo apreikšta Muchammedui صلى الله عليه وسلم, ypač kas liečia dieviškuosius įsakus.
Taipogi, Musulmono pareiga yra nekęsti ir vengti tai, kas yra prieštaringa Šarijos Teisei.
Tas, kuris elgiasi pažeisdamas Muchammedo صلى الله عليه وسلم nustatytą gerovę, yra laikomas praradusiu tikėjimą, netgi jeigu jis ir išoriškai elgiasi atitinkamai pagal ją.
*****
Aš-Šā’bī رحمه الله sakė:
«Kartą, įvyko ginčas tarp veidmainio ir žydo, ir žydas pasakė veidmainiui, “Eikime siekti teisingumo pas Muchammedą”, nes jis gerai žinojo, kad Muchammedas neims kyšio (tai yra nepaperkamas). Tačiau, veidmainis pasakė, “Ne! Eikime siekti teisingumo pas žydus”, nes jis žinojo, kad jie ima kyšius. Taigi, jie sutarė, kad jie kreipsis teisingumo pas Džiuheinos aiškeregį. Dėl to, Allah, Visa Šlovė Jam Vienam, apreiškė, “Ar tu nematei tų, kurie tvirtina tikintys į tai, kas buvo apreikšta tau (O Muchammed), ir tai kas buvo apreikšta prieš tave? Jie trokšta kreiptis pas taghūt teisingumo, kai jiems buvo paliepta tai atmesti (nepripažinti), ir Šėtonas siekia nuvesti juos pražūtin”. » (Koranas, An-Nisā: 60)
Aš-Šā’bī رحمه الله biografija
Jo pilnas vardas yra ‘Āmr Ibn Šarāchyl Aš-Šā’bī, ir yra pasakyta, kad jis buvo vadinamas ‘Āmr Ibn ‘Abdullāh Ibn Šarāchyl Aš-Šā’bī Al-Chimjary, Abū ‘Amr Al-Kūfī. Jis yra patikimas chāfiz [2] ir fakych [3] iš tabi’ī [4] tarpo. Jis mirė 103 metais po Hidžros, ir kai kurie šaltiniai sako, kad tiksli jo mirties data yra nežinoma, lai Allah jam būna gailestingas (Amyn).
Žodžiai ir frazės
Veidmainis: Tas, kuris išoriškai priima islamą, bet slepia savo netikėjimą giliai širdyje.
Džiuheinos: Gerai žinoma Arabų gentis.
Bendra Chadiso Reikšmė
Aš-Šā’bī رحمه الله perduoda, kad prieš tai paminėta eilutė buvo perduota tada, kada žmogus, apsimetęs tikinčiuoju, teikė pirmenybę siekti teisingumo (savo reikalui) pas kažką kitą nei Pranašas صلى الله عليه وسلم. Siekdamas išvengti teisingo sprendimo, tas veidmainis kreipėsi savo klausimu pas Taghūt, ir nepaisė pažeisti savo religijos. Taigi, šis vyras įrodė esąs nenuoširdus savo tikėjimo išpažinimu. Tokia pati taisyklė yra taikoma bet kokiam asmeniui, kuris ginčo metu kreipiasi pas kitus, nei Allah سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى ir Jo Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم.
Ši tradicija parodo, kad siekimas kito įstatymo nei Allah (įstatymo) ginčo metu, sąlygoja jo tikėjimo į Allah ir Jo Knygas pažeidimą.
Išvados
Teisiant, yra privaloma naudotis dieviškaisiais įsakymais.
Kitų įstatymų panaudojimas, nei tų dieviškai apreikštų, prieštarauja tikrajam tikėjimui į Allah سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى.
Ši tradicija atskleidžia, kad veidmainiai yra blogesni už žydus.
Ši tradicija nurodo, kad kyšių ėmimas yra draudžiamas, ir kad toks elgesys yra vienas iš blogųjų žydų manierų. Be to, Pranašas صلى الله عليه وسلم keikė tuos, kurie siūlo kyšius arba ima juos.
*****
Taip pat yra sakoma, kad kai prieš tai paminėta Korano eilutė buvo apreikšta, kai du vyrai ginčyjosi tam tikru klausimu; tai vienas iš jų pasakė:
“ ‘Eikime siekti teisingumo pas Pranašą šiuo klausimu’, bet kitas atsakė, ‘Eikime to siekti pas Ka’b Ibnul-Ašraf.’ Vėliau, jie nuėjo pas ‘Umar Ibnul-Khattāb ir vienas iš jų papasakojo ‘Umar’ui visą istoriją ir ‘Umar atsisuko į jį (tą, kuris nepripažino Pranašo صلى الله عليه وسلم esant arbitru, teisėju) ir paklausė jo, ‘Ar tai tiesa?’ Vyras atsakė ‘Taip’. Tada, ‘Umar kirto jam kardu ir nužudė jį.”
Ka’b biografija
Ka’b Ibnul-Ašraf buvo arabų žydas iš Tajji’ genties, ir jo motina buvo iš Banun-Nadyr. Jis laikė Pranašui صلى الله عليه وسلم didelį priešiškumą.
Bendra Tradicijos Reikšmė
Ši tradicija iškelia kitą priežąstį šios ajos «Ar tu nematei tų, kurie tvirtina ...» (An-Nisā’: 60-62) apreiškimui. Ji pademonstruoja, kad kada ‘Umar Ibnul-Khattāb رضي الله عنه išgirdo istoriją ir įsitikino, kad ji yra tiesa, jis užmušė tą, kuris nepripažino Pranašo صلى الله عليه وسلم esant arbitru, teisėju.
Ši tradicija pateikia įrodymą, kad asmuo, kuris nukreipia savo ginčus spręsti pagal įstatymus kitų nei Allah, yra laikomas netikinčiu ir privalo būti nužudytas, nes jis patampa apostatu (atsisako islamo).
Išvados
Kitų įstatymų panaudojimas nei tų, dieviškai apreikštų Pasiuntiniui صلى الله عليه وسلم, yra poelgis sąlygojantis apostazę.
Gyvybės atėmimas yra bausmė už apostazę.
Kvietimas (raginimas) panaudoti įstatymą kitą, nei Allah (įstatymą), yra vienas iš veidmainio atributų, netgi jeigu ir tas asmuo, į kurį buvo kreipiamasi (teisingumo), yra toks kaip ‘Umar Ibnul-Khattāb رضي الله عنه.
Teisėtumas būti piktam vardan Allah سُبْحَانَهُ وَتَعَالَى, Jo Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم ir Jo Religijos (Islamo).
Teisėtumas uždrausti blogį kada tik įmanoma.
Teisingo kelio žinojimas neduoda naudos nebent asmuo elgiasi atitinkamai (pagal tai).
Išnašos:
[1] Žiūrėkite Al-Arba’ūn An-Navavijjah (Keturiasdešimt Navavi Chadisų), psl. 48.
[2] Chāfiz: Titulas, skiriamas asmeniui, kuris žino dauguma perdavimų iš kiekvienos perdavėjų klasės, ir kuris pašvenčia save studijuoti Chadisus. Terminas taip pat gali reikšti asmenį, kuris mintinai išmoksta šimtą tūkstančių chadisų.
[3] Fakych: Islamo Teisės Mokslininkas.
[4] Tabi’ī (tęsėjas, perėmėjęs religijos): Asmuo, kuris sutiko Pranašo صلى الله عليه وسلم Bendražygį, t.y. tie, kurie priklausė pirmajai musulmonų kartai po Pranašo صلى الله عليه وسلم (mirties).
No comments:
Post a Comment