PASNINKAS ŠEŠTADIENĮ, JEIGU JIS SUTAMPA SU AŠŪRA ARBA ARAFA DIENA: IBN‘ UTSAIMYN رحمه الله IR MUCHAMMED IBN HĀDĪ حفظه الله

Ibn‘ Utsaimyn رحمه الله apie pasninką Šeštadienį, jeigu yra Ašūra diena:

عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ بُسْرٍ، قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ ـ صلى الله عليه وسلم ـ ‏ “‏ لاَ تَصُومُوا يَوْمَ السَّبْتِ إِلاَّ فِيمَا افْتُرِضَ عَلَيْكُمْ فَإِنْ لَمْ يَجِدْ أَحَدُكُمْ إِلاَّ عُودَ عِنَبٍ أَوْ لِحَاءَ شَجَرَةٍ فَلْيَمُصَّهُ ‏”

Perdavė `Abdullāh ibn Busr, jog Allah Pasiuntinys  صلى الله عليه وسلم  sakė:

“Nepasninkaukite šeštadienį, išskyrus tuos atvejus, kai esate įpareigoti. Jei kas nors iš jūsų negali rasti nieko (pasninkui nutraukti), išskyrus vynuogių stiebą arba medžio žievę, tegul čiulpia juos. “ (Ang. ref.: At-Tirmidhee, 744. Abu Dawood, 2421. Ibn Maajah, 1726).

Abu Davūd رحمه الله pasakė: „Šis chadisas buvo anuliuotas,  jis buvo pakeistas Džuvairijos  رضي الله عنها (Juwairiyah) chadisu“.

Imamas at-Tirmidzi رحمه الله  pasakė: „Šis chadisas yra chasan (geras, priimtinas). Draudimo prasmė čia taikoma žmogui, kuris išskiria tik  Šeštadienį (atskirai vieną) pasninkui – dėl to, kad žydai garbina šią dieną.“

Abu Davūd رحمه الله  taip pat pasakė: „Daugumos mokslininkų nuomone tai nėra draudžiama.“

Džuvairijos  رضي الله عنها (Juwairiyah) chadisas:  

Pranašas صلى الله عليه وسلم  paklausė Džuvairijos  رضي الله عنها  (vienos iš jo  صلى الله عليه وسلم  žmonų), kuri pasninkavo Penktadienį: "Ar tu pasninkavai vakar?" Ji atsakė: "Ne." Jis  صلى الله عليه وسلم  pasakė: "Ar tu ketini pasninkauti rytoj (tai yra šeštadienį)? " Ji atsakė: "Ne." Taigi jis  صلى الله عليه وسلم pasakė: "Tuomet  nutrauk savo pasninką". (Sachych (autentiškas) chadisas, Abu Dāvūd, 2322, taip pat Al-Bukchārī, 1986) - taip įrodomas leistinumas pasninkauti Šeštadienį, kol kartu pasninkaujama ir Penktadienį (dieną prieš tai).

Al-Athram (Imamo Achmad mokinys) sakė: „Abu Abdillaah  [Achmad bin Hanbal] naudojamas įrodymas leidžiant pasninką šeštadieniais remiasi tuo, kad visi chadisai prieštarauja Ibn Busr chadisui (t.y chadisui, pateiktam aukščiau) – ir vienas iš jų yra Umm Salamah رضي الله عنها chadisas, kuomet ji buvo paklausta: „Kuriomis dienomis Pranašas  صلى الله عليه وسلم  daugiausia pasninkavo?“ Taigi ji atsakė: „Šeštadienį ir sekmadienį“. (Achmad, 6/324)”

وَعَنْ أُمِّ سَلَمَةَ رَضِيَ اَللَّهُ عَنْهَا; { أَنَّ رَسُولَ اَللَّهِ ‏- صلى الله عليه وسلم ‏-كَانَ أَكْثَرَ مَا يَصُومُ مِنَ اَلْأَيَّامِ يَوْمُ اَلسَّبْتِ, وَيَوْمُ اَلْأَحَدِ, وَكَانَ يَقُولُ:” إِنَّهُمَا يَوْمَا عِيدٍ لِلْمُشْرِكِينَ, وَأَنَا أُرِيدُ أَنْ أُخَالِفَهُمْ “ } أَخْرَجَهُ النَّسَائِيُّ, وَصَحَّحَهُ اِبْنُ خُزَيْمَةَ, وَهَذَا لَفْظُهُ

Umm Salamah رضي الله عنها  sakė: Allah Pasiuntinys  صلى الله عليه وسلم pasninkaudavo šeštadieniais ir sekmadieniais dažniau, nei bet kuriomis kitomis dienomis. Jis صلى الله عليه وسلم  sakydavo: "Tai yra politeistų šventinės dienos, ir man patinka elgtis priešingai jiems.“ (Chadisas) susietas su An-Nasa'ī ir paskelbtas autentišku Ibn Khuzaimah, formuluotė taip pat yra jo.

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ ـ رضى الله عنه ـ قَالَ سَمِعْتُ النَّبِيَّ صلى الله عليه وسلم يَقُولُ ‏ “‏ لاَ يَصُومَنَّ أَحَدُكُمْ يَوْمَ الْجُمُعَةِ، إِلاَّ يَوْمًا قَبْلَهُ أَوْ بَعْدَهُ ‏”‏‏.‏

Abu Hurairah رضي الله عنه perdavė:  "Aš girdėjau Pranašą  صلى الله عليه وسلم  sakant: „Nė vienas iš jūsų neturėtų pasninkauti Penktadienį, nebent jis pasninkautų dieną prieš (Penktadienį) ar dieną po jo“.“  (Pranešė Bukchārī # 1985) Šis chadisas yra įrodymas, kad pasninkas  Šeštadienį leidžiamas su sąlyga, jog bus pasninkaujama ir Penktadienį (dieną prieš Šeštadienį) – taigi chadisas, draudžiantis Šeštadienio pasninką nėra visiškas draudimas.

Ibn 'Utsaimyn رحمه الله  teigė: "Yra žinoma, jog pasninkas Šeštadienį turi skirtingas išeitis:

Pirmoji išeitis: Tai, kas yra privaloma, kaip kad Ramadano pasninkas, tai asmuo pasninkauja – ar tai yra privalomo pasninko išlyginimas, arba išpirka (kaffara - išpirkos pasninkas), arba vietoj to, kas nebuvo paaukota Hadž’ metu (at-Tamattu’). Taigi tame nėra jokios žalos, kol šis pasninkas nėra išskiriamas (tikint) kaip pranašesnis.

Antroji išeitis: Kai pasninkaujama dieną prieš tai, Penktadienį, tada tame nėra žalos, nes Pranašas  صلى الله عليه وسلم pasakė vienai Tikinčiųjų Motinų, kuri pasninkavo Penktadienį: "Ar tu pasninkavai vakar?" Ji atsakė: "Ne." Jis  صلى الله عليه وسلم  pasakė: "Ar tu ketini pasninkauti rytoj (tai yra Šeštadienį)? " Ji atsakė: "Ne." Taigi jis  صلى الله عليه وسلم pasakė: "Tuomet  nutrauk savo pasninką". (Al-Bukchāri, 1986) Taigi jo pasakymas: "Ar tu ketini pasninkauti rytoj?" įrodo pasninkavimo Šeštadienį kartu su Penktadieniu leistinumą.

Trečioji išeitis: Kai Šarijos įteisinti pasninkai sutampa su Šeštadieniu, tokie kaip mėnesio vidurio rekomenduojami pasninkai (baltosios dienos 13, 14, 15), Arafa arba Ašūra dienos, arba šešios dienos Šavval mėnesio tiems, kas pasninkavo per Ramadaną, arba devynios Dzul-Hidža mėnesio dienos, tada tame nėra žalos, nes pasninkaujama ne dėl to, kad tai būtent Šeštadienis, bet dėl to, kad yra teisėta pasninkauti šiais atvejais (tomis specifinėmis dienomis).

Ketvirtoji išeitis: Kai pasninkas Šeštadienį sutampa su tam tikro žmogaus įpročiais, kaip to, kuris pasninkauja vieną dieną ir palieka pasninką kitą dieną (ir taip toliau, [Pranašo Davūd  عليه السلام pasninkas]) – taigi kuomet diena, kurią jis pasninkauja sutampa su Šeštadieniu, tame nėra žalos. Tai atitinka Pranašo  صلى الله عليه وسلم  žodžius, jog negalima pasninkauti vieną ar dvi dienas prieš pat Ramadaną, išskyrus tą, kuris turi įprotį pasninkauti (Al-Bukchāri 1914). Taigi čia nėra draudimo, o šis atvejis yra panašus.

Penktoji išeitis: Kai asmuo išskiria tik vieną Šeštadienį neprivalomam pasninkui, tada tai yra neleistina, jei manoma, jog chadisas, draudžiantis pasninką Šeštadienį yra autentiškas.“

(Žr. Madžmū 'Fatava Ibn al-Utsaimyn, tomas 20, psl. 57-58 - šiek tiek pritaikytas lengvesniam supratimui).

Ibn Utsaimyn رحمه الله  taip pat teigė: "Yra žinoma iš Pranašo  صلى الله عليه وسلم  Sunos jo kalboje ir veiksmuose, kad pasninkas Šeštadienį nėra draudžiamas. Mokslininkų nuomonės skiriasi dėl chadiso, kuris draudžia pasninką Šeštadienį, ir ar juo vadovautis ar ne. Tarp jų yra tie, kurie sako, kad juo išvis nereikia vadovautis ir nėra jokios žalos pasninkaujant Šeštadienį, nesvarbu, ar tai būtų atskira diena ar ne, nes chadisas nėra autentiškas. Ir sprendimas negali būti priimtas remiantis chadisu, kuris nėra autentiškas.

Ir jų tarpe yra tie, kurie pasakė, jog chadisas yra Sachych (autentiškas) arba Chasan (priimtinas), ir jie teigė: „Chadisas, kuris draudžia pasninką Šeštadienį ir kiti chadisai, kurie leidžia pasninką Šeštadienį gali būti suderinami tame, kad draudžiama išskirti tik vieną Šeštadienį (atskirai) pasninkui be Penktadienio arba Sekmadienio. Šios nuomonės laikėsi Imamas Achmad رحمه الله, ir jis sakė: „Jeigu kas nors pasninkauja kartu su Šeštadieniu kitą dieną, kaip antai Penktadienį arba Sekmadienį, tada nėra tame žalos." Mes taipogi sakome: Jeigu Šeštadienis sutampa su diena, per kurią yra teisėta pasninkauti, kaip antai su Arafa arba 10-aja Muharram diena (Ašūra), tada tai nėra smerktina (arba draudžiama) pasninkauti, nes nemėgstama yra tik tai, kada yra pasninaujama išskiriant Šeštadienį būtent dėl to, kad tai Šeštadienis, t.y. kada jis išskirimas laikant jį  ypatingesniu už kitas dienas. 

Iš tiesų aš girdėjau, kada žmonės pasninkauja  devintą ir dešimtą Muharram dieną (Ašūros dieną), ir viena iš šių dienų sutampa su Šeštadieniu, tai kai kurie broliai draudžia ir liepia jiems nutraukti pasninką – tai yra neteisinga, ir yra geriau šiam broliui paklausti mokslininko prieš skelbiant verdiktą be žinios.“

(Žiūrėti: Madžmū’ Fatava Ibn Utsaimyn, tomas 20, psl. 37)

Šeichas Muchammed Ibn Hādī  حفظه الله:

Trumpas klipas Šeicho Muchammed Ibn Hādī حفظه الله Arabų Kalba, kur jis toliau paaiškina Alimo Al-Albani poziciją (dėl Šeštadieninio pasninko) ir kaip ji atrodo neteisinga remiantis įrodymais ir kitų mokslininkų požiūriu:

Spauskite čia, kad patektumėte į originalų šaltinį su audio įrašu

Išvertė:

Papildoma medžiaga:

Ubaid Al-Džābirī حفظه الله apie pasninką Šeštadieniais:

https://www.youtube.com/watch?v=CTRDDSt9LcU

Šeichas Utsaimyn رحمه الله  ir Šeichas Bin Bāz رحمه الله apie pasninką Šeštadieniais:

https://www.youtube.com/watch?v=VUuZrQLO-CU

Ką reiškia būti prakeiktam?

Būti prakeiktam (prakeiktai) reiškia, kad jam (jai) yra nutrauktas Allah Gailestingumas (Malonė), kad jų nepasieks Jo Malonė ar jie negaus jos. Tai įrodo, kad tokie praktikavimai, už kuriuos yra prakeikimas, jie priskiriami didžiosioms nuodėmėms. Kitaip tariant, dalykai, už kuriuos Pranašas صلى الله عليه وسلم  keikė, yra priskiriami didžiosioms nuodėmėms.

Ar žmona gali perimti vyro pavardę?

Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė: 

"Asmuo, kuris priskyrė tėvystę kitam nei savo tėvui, ar tvirtino buvęs vergu kito nei jo šeimininkas, jį lydės prakeikimas iki pat prisikėlimo dienos."

 [Abū Dāvūd Nr. 5115 ir At-Tirmitzi Nr. 2120]

*****

Tai yra neleistina asmeniui pakeisti pavardę, kadangi tai yra reikalas susijęs su kilme (giminystės ryšiu) ir su tiesa (teisingumu). Kada asmuo susituokia, jų kilmė nepasikeičia. Ne-musulmonai į šį reikalą nežiūri rimtai ir iš tikro, vyrų pavardės perėmimas atsirado iš vyrų laikymo moteris savo nuosavybe ir to kilmė priklauso Europos Krikščionims, tai įvyko tuo pačiu metu, kada kilo debatai ar išvis moterys turi sielas. Todėl, tai turėtų būti neapkenčiama musulmonei pasikeisti savo pavardę.


Priimti jaunikio pavardę nėra būtina sąlyga civilinei santuokai įtvirtinti (dokumentų atžvilgiu), iš tikro, šiais laikais Vakaruose netgi nereikia būti susituokusiems, kad būtų pripažįntos tos poros civilinės teisės.

Keista vistik, kad nemaža dalis musulmonių sesių iki šiol pasikeičia pavardes į savo vyrų pavardes (ar yra prašomos savo naujų vyrų taip padaryti).


Paimta iš Troid.ca forumo.

Chadisai:

Spauskite ant linko: Abū Dāvūd Nr. 5115

Spauskite ant linko: At-Tirmitzi Nr. 2120

Pastaba:

Tai yra draudžiama keisti pavardę tiek vyrams, tiek moterims, tiek įvaikintiems vaikams, remiantis šiais Pranašo  صلى الله عليه وسلم perdavimais.


{Vadinkite juos (įvaikintus sūnus) jų tėvų vardais* (pavardėm): taip yra teisingiau Allah atžvilgiu. Bet jeigu jūs nežinote jų tėvo (vardo), vadinkite juos tikėjimo (religijos) broliais ir Mavālykum (savo išlaisvintais vergais)}. 
(Sūra Al-Ahzab 33:5)

*Pavyzdžiui: Adam yra  Ibrahym'o sūnus. Tai arabiškai mes sakysime Adam Ibn Ibrahym.

Šaltinis: alifta.net

Pranašas  صلى الله عليه وسلم sakė:

Asmeniui, teigiančiam esant sūnumi kito nei jo tėvas,  jam tai darant sąmoningai ir gerai žinant (kad tas žmogus nėra jo tėvas), tokiam bus uždrausta įžengti į Rojų. 

(Perdavė Achmad Musnad vol. 5, p.46, Al-Bukchāri 4327, Muslim 63, Abū Davūd 5113, Ibn Madža 2610)

*****

Pranašas  صلى الله عليه وسلم sakė: 

Asmuo, kuris teigia esant sūnumi kito nei jo tėvas, arba vergas,  kuris teigia esant vergu kito nei jo šeimininkas, jį lydės Allah prakeikimas iki pat Prisikėlimo Dienos. 

(Abū Davūd 5115)

Šaltinis: alifta.net

Ką reiškia būti prakeiktam?

Būti prakeiktam (prakeiktai) reiškia, kad jam (jai) yra nutrauktas Allah Gailestingumas (Malonė); tai įrodo, kad tokie praktikavimai, už kuriuos yra prakeikimas, jie priskiriami didžiosioms nuodėmėms.

Korano laikymas tam tikra "muzikos" forma arba jo apibūdinimas "muzikaliu"

Vardan Allah, Pačio Gailestingiausio, Pačio Maloningiausio

Iš unikalių darbų vieno iš vėlesniųjų mokslininkų, Šeicho Bakr Abū Zaid رحمه الله, yra vertingas jo 700-puslapių "blogos kalbos" žodynas pavadinimu "Mu'džam al-Manāhī al-Lafstijjah", kuriame jis įvardino ir paneigė neteisingus, netinkamus, ir/ar neleistinus žodžius ir frazes naudojamas kai kurių žmonių.

Toje knygoje (žodyno psl. 117), jis mini, kaip kai kurie žmonės vartoja Koranui terminą "muzika" ar "muzikalus", ar  jam turint muziškus tonus ar ritmus, ir jis pakomentavo:

Šie apibūdinimai yra nepriimtini dėl trijų priežasčių:

[1] Tai yra tvirtinimas esant panašumui tarp Korano eilučių ir neleistinų muzikinių instrumentų.

[2] Muzika yra meno forma, kuri veda žmones į nepaklusnumą  ir nepadorumą, tai kaip ji gali būti prilyginama Tauriajam Koranui, pasaulių Valdovo Kalbai, tam kas veda į imān (tvirtinimus, veiksmus, ir religijos tikėjimą) ir Tiesų Kelią?!

[3] Allah Išaukštintasis paneigė tokią idėją, kad Koranas yra poezija ir išlaisvino jį nuo tokių epitetų, tai kaip tada jis (Koranas) gali turėti panašumo su balsais ir muzikantų instrumentais?! (Su tuo, kas yra dar blogiau)

Arabai įsisavino tokias prieštaraujančias frazes iš knygų, apie kurias islamo mokslininkai yra įspėję (kaip pavyzdžiui Sajjid Kutb knygą pavadinimu "Tsilāl"). Taip pat yra tikimasi, kad tie, kurie klausosi neišmanančių ir nerūpestingų angliškai kalbančių pamokslautojų, irgi atsisakys tokių frazių ir išsiskirs savo kalbėjimu apie Allah su pagarba.

Ir Allah žino geriausiai.


Vertimas ir komentavimas (Anglų Kalba) studento Mūsa Ričardson (Moosaa Richardson)

Iš Anglų Kalbos išvertė Nora Umm Youcef

http://www.bakkah.net/en/referring-to-the-quran-as-form-of-music-describing-musical.htm

Referring to the Quran as a Form of “Music” or Describing it as “Musical”

In the Name of Allaah, the Most Gracious, the Ever Merciful…

From the unique writings of the late scholar, Shaykh Bakr Aboo Zayd (may Allaah have Mercy on him), is a beneficial 700-page dictionary of “bad language” called ”Mu’jam al-Manaahee al-Lafthiyyah” in which he identified and refuted incorrect, inappropriate, and/or impermissible words and phrases that some people use.

In this book (p.117), he included how some people refer to the Quran as “music” or “musical”, or having musical tones or rhythms, and commented:

These are unacceptable descriptions because of three issues:

[1] This is claiming a likeness between Quranic Verses and impermissible musical instruments.

[2] Music is an art form that draws people into disobedience and wickedness, so how could it resemble the Magnificent Quran, the Speech of the Lord of all the worlds, that which guides to eemaan (statements, actions, and beliefs of faith) and the Straight Path?!

[3] Allaah the Exalted has refuted the idea of the Quran being poetry and exonerated it above that (claim), so how could it (the Quran) then resemble the voices and instruments of musicians?! (something far worse)

As the Arabs who have picked up these kinds of repugnant phrases from books that the scholars have been warning against (like Sayyid Qutb’s “Thilaal” for example), it is also hoped that those who have lent their ears to certain ignorant and reckless preachers in the English language would also abandon the use of these kinds of phrases and distinguish themselves as people who speak about Allaah and His Book with respect.

And Allaah knows best.

Translation and commentary by Moosaa Richardson

Verdiktas dėl našydų (dainų) - Šeichas Al-Albani رحمه الله

[53] Klausimas: Koks verdiktas yra dėl našydų (dainų), kurie paplitę jaunimo gretose ir kurie yra vadinami "islamiškais našydais"?

Atsakymas:

Jeigu našyduose yra islamiškas turinys, jie nėra akomponuojami styginiais ar muzikiniais instrumentais, tokių kaip duff, būgnu ir jo tipais, tuomet juose nėra problemos.

Tačiau, svarbi sąlyga privalo būti išaiškinta jų leidžiamumui. Tai yra tai, kad juose neturėtų būti to, kas prieštarauja religijai, kaip kad ėjimas į ekstremalumą ir panašius dalykus. Taip pat, yra dar viena sąlyga, kad tai nepavirstų pastoviu užsiėmimu. Kadangi, pastovus jų klausymasis atitraukia juos nuo Korano recitavimo - autentiškos Sunnos, kurią skatino atlikti Pranašas صلى الله عليه وسلم.

Visa tai taip pat juos atitraukia nuo vertingų žinių siekimo ir davos -kvietimo į Allah religiją, Kuris yra Vienas be jokių defektų.

Kas liečia al-duff (būgno) panaudojimą našyduose, tai jo naudojimas leidžiamas tik tarp (vienų) moterų, atskirai nuo vyrų. Ir jis yra leidžiamas tik per Yd šventes ir tik vestuves.

Ref:[Al-Asālah Žurnalas, Leidinys Nr.2]

Pastaba:

Tačiau šeichas Sālech Al-Fauzan حفظه الله visiškai uždraudė būgno naudojimą, žiūrėti čia:

Fatva apie būgno 'al-duff' naudojimą

Taip pat žiūrėkite - Keturių Imamų verdiktas dėl muzikos:

Keturių Imamų nutarimas dėl muzikos

*****

[62] Klausimas: Daugelis musulmonų jaunimo mainosi tarpusavyje ir dalinasi įrašais su juose esančiais našydais, kuriuos jie vadina islamiškais. Kokia yra teisinga nuomonė šiuo klausimu?

Atsakymas: Jeigu tose dainose (našyduose) nėra panaudojami styginiai ir muzikiniai instrumentai, tai bendrai aš sakau, kad juose nèra žalos - su sąlyga, kad juose nėra dalykų prieštaraujančių Religijai, tokių kaip prašymas pagalbos iš kitų nei Allah (atvejais, kada tik Allah Vienintelis gali padėti) Istighātsa ir tokių kaip siekimas priartėti prie Allah (tavuassul) per Jo sukurtus objektus (kūriniją).

Taipogi nėra leistina laikyti jų Religijos dalimi, nes tai atitolina jaunimą nuo Allah Knygos (Korano) recitavimo ir jo apmąstymo. Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم  skatino daugelyje autentiškų perdavimų sakydamas: "Recituokite Koraną ir skanduokite jį (t.y. recituokite jį gražiai ir melodingai), iki kol ateis kiti žmonės, kurie tai darys paskubomis ir neskirdami tam pakankamai laiko. Todėl skanduokite jį (gražiai)."

Kurie pažvelgs į Kompanionų gyvenimą, jie pastebės, kad jų gyvenime nebuvo tokių dainų (našydų), nes jie buvo realybių vyrai, ir ne pramogų vyrai.


Ref: Šeicho Al-Albani رحمه الله fatva iš Žurnalo Al-Asālah, Leidinys Nr. 17

Į Anglų Kalbą išvertė Isma’eel Alarcon
Į Lietuvių Kalbą išvertė Nora Umm Youcef

 http://salaf-us-saalih.com/category/islam/nasheed/

https://abdurrahman.org/2015/04/23/ruling-on-the-nasheeds-songs-shaykh-al-albaani/

Ruling on the Nasheeds (Songs) – Shaykh al-Albaani

April 23, 2015

[53] Question: What is the ruling on the nasheeds (songs) that are circulating amongst many of the youth and which they call “Islaamic nasheeds?”

Answer:

If these nasheeds possess Islaamic meanings, and there aren’t any stringed or musical instruments accompanying them, such as the Duff, the drum and its types, then there is no problem with it.

However, an important condition to its permissibility must be clarified. And it is that they must be free of anything that opposes the Religion, such as going to extremes and its sorts. Also, there is another condition.

And it is that it must not be taken as a (habitual) practice. This is since it turns those who (constantly) listen to it away from reciting the Qur’aan, which the authentic Sunnah of the Prophet encourages.

Likewise, it turns them away from seeking beneficial knowledge and calling towards Allaah (i.e. da’wah), the One free of all defects.

As for using the duff with the nasheed, then it is permissible for the women when it occurs (solely) amongst them, apart from the men. And it is permissible during the time of ‘Eed and marriage only.

[Al-Asaalah, Issue #2]

[62] Question: Many of the Muslim youth exchange and pass around tapes that have songs (nasheeds) on them, which they call Islaamic. What is the correct opinion on this matter?

Answer: If these songs (nasheeds) are void of stringed and musical instruments, then generally I say that there is no harm in them on the condition that they are free from things that are in opposition to the Religion, such as asking for help from other than Allaah (Istighaathah) and seeking a way of getting close to Allaah (tawassul) through the creation.

Also it is not permissible to take them as part of the Religion for this would turn the Muslim youth away from reciting the Book of their Lord and reflecting on it. And that is what Allaah’s Messenger, sallAllaahu ‘alayhi wa sallam, urged us with in many authentic ahaadeeth, such as his saying: “Recite the Qur’aan and chant it (i.e. recite it in a nice melodious manner), before there comes a people that will rush through it and not take their time with it. So chant it (nicely).“

And whoever reflects on the condition of the Companions, will find that they did not have the likes of these songs (nasheeds) in their lives, for they were men of realities and not men of entertainment.

[Al-Asaalah, Issue #17]

Fataawaa of Shaikh Al-Albaanee (rahimahullaah)
From Al-Asaalah Magazine Issues 1-21 
Translated and Arranged by: Isma’eel Alarcon

Būkite atsargūs kalbėdami netiesą, nes iš tikrųjų melavimas veda į nuodėmiavimą

 Balandžio 1-oji - Melagių Diena

Šeichas Muchammed Ibn Hādī Al-Madkhalī 
حفظه الله

Klausimas:

Žmogus klausia apie Melagių Dieną (Balandžio 1-ąją), kuri yra šiomis dienomis plačiai paplitusi. Turbūt jūs turite ką apie tai pasakyti?

Šeichas Muchammed Ibn Hādī Al-Madkhalī حفظه الله:

Visas garbinimas priklauso Allah تعالى, ir lai Allah palaima būna mūsų Pasiuntiniui Muchammedui, jo šeimynai ir jo bendažygiams. Be abejo, Allah Savo Knygoje mums paliepė būti teisingais ir būti su tais, kurie yra teisingi, nes Jis pats Didingiausias ir Kilniausiasis sakė:

{O jūs - tikintieji! Bijokitės Allah, ir būkite su tais, kurie yra teisingi (savo žodžiais ir darbais)}[9:119]

Taipogi Pranašas صلى الله عليه وسلم  uždraudė melavimą ir priskyrė jį prie didžiųjų nuodėmių. Jis صلى الله عليه وسلم sakė: "Būkite atsargūs dėl melo, nes iš tiesų melavimas veda į nuodėmiavimą ir nuodėmiavimas veda į Ugnį (Pragarą). Ir žmogus nesiliauja kalbėti netiesos iki kol yra užrašyta pas  Allah, kad jis yra melagis."

Tai jeigu taip yra, tada musulmonui reiktų bijotis Allah ir paklusti Jo paliepimui, ir paklusti Jo Pasiuntiniui صلى الله عليه وسلم ir būti labai atsargiu su melagystėmis, nes melas, kad ir koks jis bebūtų, yra draudžiamas, ir jis yra dar labiau draudžiamas, kada juo bandoma prajuokinti žmones. Kas mums yra žinoma apie šį paklaustą reikalą (Melagių Dieną) - kuri deja jau paplito ir tarp musulmonų, tai tos dienos kilmė atėjo iš žydų ir krikščionių, iš Rytų ir Vakarų žemių, nes jie prasimanė tas melagystes prajuokinti žmones ir būti garsiais, ir siekti šlovės ir tapti įžymiais. Kas liečia musulmonus, tai Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė:

"Vargas žmogui, kuris išgalvoja melagystes prajuokinti žmones, vargas jam ir vargas jam dar kartą."

Todėl tai yra mūsų nuožiūroje, kad mes būtumėm atsargūs su tuo, ir kas buvo paklausta apie Melagių Dieną, tai ji yra draudžiama dėl dviejų priežasčių:

Pirmoji Priežastis: Tai yra melas, ir Allah uždraudė melagystes ir mums visiems yra girdėtas Pranašo صلى الله عليه وسلم teiginys: "Būkite atsargūs su melagystėmis, iš tiesų melagystės veda į nuodėmiavimą ir nuodėmiavimas veda į Ugnį. Ir žmogus nesiliauja kalbėti netiesos iki kol yra užrašyta pas  Allah, kad jis yra melagis."[al-Bukchari nr. 6134]. Tokia yra viena iš priežasčių.

Antroji Priežastis: Melo draudimas patampa dar labiau draudžiamas už tą bendrąjį draudimą, kadangi prie to bendro draudimo  yra ir netikinčiųjų imitavimas, nes tie netikintieji meluoja, ir daro tą ir aną, ir galbūt jie išgalvoja didelį melą ir didelę katastrofą, kuri bus platinama ir transliuojama.

Ypač per media, tai tas (juokas ar melas) plinta Rytuose ir Vakaruose, sukeldamas siaubingas reakcijas, o vėliau pasidaro aišku, kad tam nebuvo jokio pagrindo. Panašiai, kada musulmonas išgalvoja melą, kuris išgąsdina jo musulmoną brolį, ir ta baimė jį paveikia ir jo baimė dėl to patampa didelė, ir galbūt jis patiria negalavimą, kai jam sakoma (pavyzdžiui), toks ir toks numirė - iš asmenų, kurie jam yra brangūs - tokie kaip tėvas, ar brolis, ar sūnus, ar dukra, arba jam sakoma, kad jo namas sudegė, ar panašūs dalykai, jis taip pat gali pasinerti į dvejones ir galbūt pamišti dėl to, ar prarasti pojūčius, ar stipriai sunegaluoti, tai kas atsakys už tai? Tas melagis yra atsakingas už tai, kas nutinka tokiam asmeniui.

Tokio tipo melas patampa blogesniu ir dar labiau draudžiamas dėl savo pasekmių, ir taip dėl netikinčiųjų imitavimo. Tai yra musulmonų pareiga kiek tik įmanoma būti akyliems, ir  nesekti Allah priešų (negikinčiųjų) pėdomis, nes Allah jiems liepė būti doriems:

{O jūs - tikintieji! Bijokitės Allah, ir būkite su tais, kurie yra dori (savo žodžiais ir darbais)}[9:119]


Panašiai sakė ir Pranašas صلى الله عليه وسلم: "Tikras musulmonas yra tas, nuo kurio liežuvio ir rankos (kitas) musulmonas yra saugus." Jeigu asmuo išgalvoja melą tam, kad išgąsdinti žmones, tai musulmonai nėra saugūs nuo jo liežuvio.

Aš prašau Allah, kad Jis mums visiems skirtų supratimą ir įžvalgumą Jo Religijoje, kad mes sektume Jo Pasiuntiniu صلى الله عليه وسلم ir kad mes būtume atsargūs dėl imitavimo netikinčiųjų iš Rytų ir Vakarų, kad mes nesektume krikščionių ir žydų tradicijomis, išties apie tai yra perduota Pranašo  صلى الله عليه وسلم, todėl nėra keista, kad Islamiška Tauta imituoja juos žingsnis po žingsnio. Jie seks jais sprindis per sprindį, ir per rankos ilgį (tiksliai), netgi jeigu jie lįs į driežo urvą, tai mes seksime jais iš paskos. Aš prašau Allah, kad Jis mums skirtų sekti Jo Pasiuntiniu   صلى الله عليه وسلم, ir būti atsargiais tame, kas sukelia Allah rūstybę, laikantis kuo toliau nuo tokių dalykų ir nuo jų (krikščionių ir žydų) imitavimo, tvirtai laikantis teisingo islamo kelio ir sekant Jo tiesiu keliu, Jis yra gėrybių Dovanotojas ir Pats Dosniausias. Lai Allah iškelia ir apsaugo Savo tarną ir pasiuntinį, mūsų Pranašą Muchammed, jo šeimą, jo kompanionus ir tuos, kurie tiksliai seka juo.


Vertė į Anglų Kalbą - Abu Makkah ‘Abd ur-Rahman

Į Lietuvių Kalbą vertė Nora Umm Youcef


http://video.dusunnah.com/2014/04/beware-of-lying-for-verily-lying-guides-to-sinfulness-april-fools-day-shaykh-muhammad-ibn-hadee-al-madkhalee/

https://www.youtube.com/watch?v=vTB37T1DZYc&feature=youtu.be

Verdiktas dėl Netikinčiųjų Imitavimo švenčiant Melagių Dieną

Šeichas Muchammed Ibn Sālech al-Utsaimyn رحمه الله

"Aš noriu įspėti musulmonus brolius prieš tuos kvailius, kurie išrado Melagių Dieną ir ta diena jau ne už ilgo (Balandžio 1-oji), tai yra melas, pramanytas žydų, krikščionių, madžiūs (ugnies garbintojų) ir kitų netikinčiųjų. Lygiagrečiai kartu to melo, ir melas yra Šarijoje draudžiamas, eina ir ne-musulmonų imitavimas, kuris taip pat yra draudžiamas. Pranašas   صلى الله عليه وسلم sakė: "Tas, kuris imituoja žmones yra vienas iš jų." Islamo šeichas Ibn Taimijjah رحمه الله minėjo, kad perdavimų grandinė yra priimtina.

Taigi tai yra uždrausta ir kas iš to yra akivaizdu, kad imituotojas tokiu elgesiu simbolizuoja netikėjimą ir įvykdydamas abu tuos nusižengimus, musulmonas prie to dar nusižemina prieš savo priešą, nes yra gerai žinoma, kad natūraliai asmuo, kuriuo yra sekama, tai jis negerbia to, kuris juo seka, nes jis jaučiasi aukštesniu už tą, kuris seka juo, todėl tas aklas pasekėjas netekęs galios privalo sekti juo ir tai yra tikinčiajam pažeminimas, nes jis tampa paklusniu netikinčiajam.

Kitas draudimas yra tas, kad beveik visais atvejais į tą šėtonišką melą įeina turto švaistymas arba apgaulingas siurprizas, galbūt jis meluos ir sakys savo šeimai: "Toks ir toks sako, kad grupė žmonių ateis su mumis į namus šiandien..." Tai tie žmonės jiems paruoš vakarienę ar kažką panašaus, o galbūt jie praneš jiems kažką šokiruojančio. Galbūt jis sakys: "Mašina pertrenkė tavo prižiūrėtoją..." ar kažką iš panašių dalykų, kurie nėra leistini ypač tokiomis sąlygomis."

Išvertė Nora Umm Youcef

http://video.dusunnah.com/2013/03/the-ruling-on-imitating-the-disbelievers-in-april-fools-day-shaykh-muhammad-ibn-saalih-al-uthaymeen/

http://youtu.be/M5w06yHc6xs

Keturių Imamų nutarimas dėl muzikos

Paruošta Šeicho Abū Abdur-Rachmān Fauzy Al-Atsary

Vertimą į Anglų Kalbą atliko Māz Kureši 

Ir iš žmonijos yra tie, kurie perka dievaičių poeziją (t.y. muziką), kad nukreipti žmones nuo Allah تعالى tiesaus kelio, darydami tai be išmanymo, ir jie šaiposi iš jo (Allah kelio). Jų laukia pažeminanti bausmė. Ir kai Mūsų (Allah-Viešpačio) ajatai (Korano eilutės) recituojami vienam iš jų, jis nusisuka nuo to su pasididžiavimu taip, kaip jie jų nebūtų girdėję, tarsi jie būtų apkurtę. Tai praneškit jiems apie skausmingą bausmę. (Sūra Lukmān 31:6-7) [1]

Įžanga:

 Visas garbinimas skiriamas tik Allah, mes garbiname (tik) Jį, mes prašom Jo pagalbos, ir Jo atleidimo. Mes prašom Jo apsaugoti mus nuo blogio mūsų sielose, ir nuo blogio mūsų veiksmuose. Kurį Allah veda teisingu keliu, nėra nei vieno, kuris galėtų jį paklaidinti (išvesti jį iš tiesaus Allah kelio), ir kurį Allah veda neteisingu keliu, nėra tokio, kuris atvestų jį į tiesos kelią. Aš liudiju, kad nėra kitos dievybės vertos garbinimo išskyrus Allah, Vieną, be jokių partnerių ir aš liudiju, kad Muchammedas yra Jo atsidavęs tarnas ir pasiuntinys.

 “O jūs kurie tikite! Bijokite Allah taip, kaip Jo reiktų bijoti, ir mirkite neišėję iš Islamo religijos (t.y. būdami Musulmonais) su visišku atsidavimu savo Valdovui.” [Sūra Al –Imrān 3:103]

“O žmonija! Būkite pareigingi savo Valdovui, Kuris sukūrė jus iš vieno žmogaus (Adomo) ir iš jo (Adomo), Jis sukūrė jo žmoną (Havua - Ievą), ir iš jų abiejų Jis sukūrė daugybę vyrų ir moterų, ir bijokite Allah, iš Kurio  jūs prašote abipusiškų teisių, ir nenutraukite sąsajos su gimda (santykių su artimaisiais). Be abejo, Allah visada viską Matantis (ką jūs veikiat).”  [Sūra al-Nisā’ 4:1] 

“O jūs, kurie tikite! Laikykitės savo pareigų Viešpačiui ir bijokite Jo, ir kalbėkite tik (visados) teisybę. Jis nukreips jus daryti teisingus darbus, ir atleis jums jūsų nuodėmes. Ir kas paklus Allah ir Jo Pasiuntiniui, jis, iš tiesų,  pasiekė didingą pasiekimą (toks asmuo bus apsaugotas nuo pragaro ugnies ir įžengs į Rojų).” [Sūratul-Ahzāb 33:70-71] 

Pradedant, iš tiesų, geriausia kalba yra Allah Knyga (Koranas) ir geriausias vedimas į tiesų kelią yra Muchammedo. Ir blogiausi iš reikalų yra naujai išgalvoti dalykai (religijoje), ir kiekvienas naujai išgalvotas dalykas yra naujovė, ir kiekviena naujovė yra nuklydimas, ir visi nuklydimai yra pragare. 

Žinokite, kad tarp dalykų, apie kuriuos jūs privalote žinoti ir apie kurių teisėtumą jūms turėtų būti aišku, yra muzika ir styginiai instrumentai, ir dainavimas. Be abejo, Įstatymų Leidėjas (Allah) padarė aiškiu jų nelegalumą (neleidžiamumą). Ir tai yra žinoma šarijoje iš žmonių turinčių išmintį - keturių imamų: Abu Hanyfa (m.150H), Mālik (m.179H), aš-Šāfi’ī (m.204H) ir  Achmad (m.241H) – rachimahullāh - kad muzika yra neleistina. Tai yra išsiaiškinta remiantis beatodairiškais įrodymais iš (Allah) Knygos  ir Sunnos, kad muzika yra  neleistina. Tie yra žmonės iš teisingo kelio, Religijos ir tiesos, kompanionai, kurie pasižymi vertingomis žiniomis ir dorybingais veiksmais. Jų šviesa sklinda, jų privalumai yra žinomi, jų ženklai yra puikūs, jų madhābai (arab. madzāhib) yra matomi ir jų įrodymai nenuneigiami...  

 (Allah) Knyga yra jų įrankis ir Sunna yra jų įrodymas, jie neturi polinkio savo troškimams, nei jie paveikiami kitų nuomonėmis. Jie priima kas yra perduota Pranašo Muchamedo صلى الله عليه وسلم  ir jie tuo tiki ir jie yra kaip laivai, kurie perplaukdina (perneša) žinias. Kuomet išsiskiria nuomonės apie perdavimą (chadisą), asmuo turėtų sugrįžti atgal prie jų (imamų) nuomonės. Koks buvo padarytas nuosprendis šiam reikalui, tai tokį jį reiktų ir pripažinti ir sekti juo. Jie yra patikimi (arab. ‘udūl) ir jų kelias yra teisingas kelias. Ir kiekvienas inovatorius (religijoje), apsimetėlis - laikantis save išmanančiu, ir aklas pasekėjas bus išviešintas per savąjį madhābą. Pas Allah mes ieškom pagalbos, Jį - Visagalį.

Jie yra tie, apie kuriuos Išaukštintasis Allah liudija savo Knygoje ir apie kuriuos liudija Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم  savo Sunnoje, ir jie nesuoponavo jiems dvejonių dėka ir jie pakluso jiems jų paliepimais. Prisiekiu Allah, Ibnul-Kāsim رحمه الله išaugino perlą, kuomet jis atskleidė keturių Imamų meistriškumą. Jis رحمه الله sakė, “Keturiems Imamams būdingas privalumas (dorybingumas),  ir tokios pačios savybės būdingos kitiems imamams. Ir tai yra privaloma mylėti juos ir gerbti, ir įspėti apie tuos, kurie laiko neapykantą jiems ir  kurie nori pridaryti jiems žalos, ar jiems pakenkti. Iš tiesų, jie skyrė pirmumą ajatams ir autentiškiems perdavimams, ir jie pristatė konkuruojančius įrodymus, remiantis intelektu ir tekstais, ir tada jie sudėjo tuos įrodymus kartu. Taigi jie yra pranašesni už mus ir jie ištausojo Religiją mums.  Ir dauguma musulmonų priklausomi nuo jų Madhābų, kadangi jų veiksmai seka iš ankstesniųjų Islamo dienų iki pat šios dienos. Iš tikro, religijos supratimas nebus suvokiamas, išskyrus per jų knygas ir Religija nebus išlaikyta (išsaugota), bet tik per jų kelią (supratimą ir praktiką). Todėl mums yra privaloma mylėti juos ir gerbti ir žinoti jų statusą ir turėti gerą požiūrį apie juos. Jie yra patys geriausi iš visos ummos (musulmonų bendruomenės) ir iš visų Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم  įpėdinių (religijos perėmėjų, tęsėjų - salaf). Žinojimas jų tvirtinimų (teiginių) yra sąlyga lydinti į teisingą kelią ir tiesos pažinimą. [2]

 Tai šitas traktatas paaiškina keturių imamų (ridvānullāhi ‘aleihim) teisingą fatvą, legalų verdiktą - susijusį su muzikiniais instrumentais ir dainavimu, kuris pasitarnaus kaip vaistas nuo didelės problemos ištikusios šiuolaikinius musulmonus. Tai yra neišmanymo problema liečianti muziką šiame sparčiai kintančiame pasaulyje.

Ir aš prašau Allah praturtinti mus su tuo, kuo Jis mus išmokė ir toliau mus šviesti, kas mums teikia naudos ir padaryti žinias įrodymu mūsų naudai šiame gyvenime ir anapus. Ir aš prašau Allah nepadaryti žinojimo įrodymu prieš mus pačius. Lai Allah palaiminimas būna Pranašui Muhammedui صلى الله عليه وسلم, jo šeimai ir visiems jo bendražygiams.

Paminėsime įrodymus iš Keturių Imamų perdavimų, kurie susiję su neleidžiamumu klausytis muzikinių instrumentų ir dainavimo:

Imamo Abū Hanyfa رحمه الله  Madhābas:  Abut-Tajjib at-Tabarī sakė: “Abū Hanyfa nekentė muzikos ir priskyrė tuos, kurie klausėsi muzikos, prie nuodėmiautojų.” [3] Ir jis sakė: “Taip pat, toks buvo madhābas (nuomonė) visų likusių Al-Kūfos žmonių.” [4]

Abū Hanyfa رحمه الله sakė: “Muzika yra neleistina (charām) remiantis visomis religijomis (t.y. visos religijos draudė muziką).” [5]

Ibn Al-Kajjim رحمه الله (m.751H) sakė (Ighāthatul-Lahfān p. 348): “Abū Hanyfos madhābas buvo vienas iš griežčiausių šiuo klausimu, ir jo tvirtinimas (konstatavimas) apie tai yra pats griežčiausias iš visų kitų tvirtinimų. Iš tikrųjų, jo bendražygiai padarė šį reikalą aiškiu, kad tai yra neleistina klausytis muzikinių instrumentų, tokių kaip pūčiamasis medinis obojus, rankinis būgnas ir mušamosios plytelės (garsui išgauti ar pan).  Jie tvirtino, kad toks nepaklusnumas yra fisk (nepaklusnus nuodėmiavimas) ir jie atmesdavo tokius asmenis kaip liudininkus (t.y. jie neimdavo parodymų iš tokių, arba jų nekviesdavo liudyti, būti liudininkais). Pats stipriausias iš įrodymų yra toks jų tvirtinimas, kad muzikos klausymasis yra fisk (nepaklusnus nuodėmiavimas) ir laikė, kad tie kurie lėbavosi muzika, įvykdė netikėjimą. Tokie buvo jų žodžiai.”

Imamo Mālik Ibn Anas رحمه الله madhābas: Ishak Ibn Ysā at-Tabbā’ sakė: “Aš paklausiau Imamo Mālik Ibn Anas رحمه الله, ką Medinos žmonės sako apie muziką. Tai jis atsakė: ‘Iš tikrųjų, kad tie, kurie tai daro yra laikomi fusāk (nepaklusniais nuodėmiautojais) pagal mus!!!” [6]

Aš sakau: iš to yra aišku, kad laikyti muziką leidžiama nėra iš Imamo Māalik رحمه الله madhābo. Ir jis stipriai palaikė Medinos Mokslininkų tvirtinimą.

Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Kas liečia Mālik Ibn Anas رحمه الله, tai jis draudė muziką ir jos klausymąsį... ir toks yra madhābas (požiūris) visų Medinos gyventojų (žmonių).” [7]

Ibn Al-Kāsim رحمه الله  sakė: “Aš paklausiau Mālik رحمه الله  apie dainavimą, tai jis pasakė: “Allah Išaukštintasis sakė:

{Tai kas gali būti po tiesos, jeigu ne melas?} 

Tai ar tai yra tiesa? [8]

Ibrahīm Ibnul-Mundzir al-Madanī رحمه الله buvo paklaustas: “Ar tu laikai leistinu muziką?” Jis رحمه الله atsakė: “Šaukitės Allah prieglobsčio! Niekas to neleidžia, išskyrus nepaklusnų nuodėmiautoją, pagal mūsų požiūrį.” [9]

Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Toks yra madhābas visų kitų Medinos žmonių.”

Imamo Šāfi’ī رحمه الله madhābas: Šāfi’ī رحمه الله sakė: “Aš palikau Irake kažką pavadinimu at-taghbyr [10], kažką kas buvo išrasta eretikų (zanādikah) nuvilioti žmones nuo Korano.” [11]

Ibn Taimijjah رحمه الله (m.728H) sakė savo Al-Fatāva (11/507): “Tai ką Imamas Šāfi’ī رحمه الله paminėjo apie eretikų (atskalūnų) inovaciją, tai yra kalba Imamo, kuris susipažinęs su Islamo parindais. Todėl niekas nesimėgauja ja (muzika), nei kviečia kitus į tai, kas susiję su ja, išskyrus tą, kuris įtariamas erezija (kuris yra atskilęs nuo religijos, atskalūnas).

Ibn Al-Džiauzī رحمه الله (m.597H) sakė: “Imamo Šāfi’ī رحمه الله bendražygiai draudė muzikos klausymąsį.” [12]

Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Muzika yra neleistina, nei leistinas yra jos klausymasis, nei yra leistina mušti pagaliais. Ir tas, kuris tai priskiria imamui Aš-Šāfi’ī رحمه الله, tai toks sumelavo apie jį. [13]

Ibn Al-Džiauzī رحمه الله (m.597H) sakė: “Toks yra Salaf Mokslininkų tvirtinimas ir toks yra tvirtinimas Religijos žmonių, kurie yra iš jų tarpo. Tai buvo tik iš jų naujai atėję asmenys, kurie tai leido dėl savo žinių trūkumo ir dėl jų viršų imančių užgaidų.” [14]

Šāfi’ī رحمه الله  (m. 241H) sakė (Al-Umm 6/209): “Iš tiesų, muzika yra makrū (neleistina) [15], pramoga skleidžianti apgaulę. Ir tas, kuris klausosi jos daug, jis yra idiotas/silpnaprotis (arab. safyh), kurio liudijimas yra atmetamas (t.y. juo kaip liudininku neina pasikliauti).”

Abut-Tajjib at-Tabarī رحمه الله sakė: “Jis skelbė tokį, kuris klausėsi muzikos idiotu, todėl kad, jis kvietė žmones į apgaulę ir tas, kuris kviečia žmones į apgaulę, jis yra kvailas nepaklusnus nusidėjėlis.” [16]

Ibn Al-Kajjim رحمه الله (m.751H) sakė (Ighāthatul-Lahfān p. 350): “Šāfi’ī رحمه الله ir jo vyresnieji bedražygiai, ir tie, kurie buvo apdovanoti jo madhābo išmanumu, buvo patys iš griežčiausių, kurie kalbėjo prieš muziką.”

Imamo Achmed Ibn Hanbal رحمه الله madhābas: Imamas Achmed Ibn Hanbal رحمه الله sakė: “Aš paklausiau savo tėvo apie muziką, tai jis pasakė: ‘Manęs nestebina, kad muzika išugdo veidmainiškumą širdyje’.”[17]

Abul-Hārith رحمه الله sakė: “Aš paklausiau Abā Abdullah, ką jis mano apie at-taghbyr [18] ir ar tai “išlydo” širdis ar ne, tai jis atsakė: ‘Tai yra inovacija’.” [19] 

Ibn Al-Džiauzī رحمه الله (m.597H) sakė: “Kas liečia šiandieninę muziką, tai jis (Achmed Ibn Hanbal رحمه الله) įspėja prieš ją. Kaip būtų, jeigu jis būtų žinojęs, ką žmonės  išras vėliau iš papildomų instrumentų.”[20]

Aš sakau, lai Allah būna gailestingu Ibn Al-Džiauzī رحمه الله, kaip būtų, jei jis būtų žinojęs, ką žmonės išras iš muzikos (instrumentų ir garsų) šiame amžiuje!

Ibn Al-Džiauzī رحمه الله  sakė: “Iš mūsų bendražygių Fukahā (juristų) - turima omenyje Hanābiliah (Hanbali Mokyklos juristus) - jie teigė: nepriimkite liudijimo (parodymų) iš dainininko ir šokėjo. Ir Allah tas, Kuris skiria sėkmę.” [21]

Ibn Taimijjah رحمه الله (m.728H) sakė savo Al-Fatāva (11/576): “Taigi Keturių Imamų madhābas buvo toks, kad pramoginiai muzikos instrumentai yra neteisėti-neleistini.

Ibn Al-Kajjim رحمه الله (m.751H) sakė (Ighāthatul-Lahfān 1/250): “Tegul yra žinoma, kad jeigu yra kartu derinamas (kombinuojamas) rankinis būgnas (duff), nendrių fleita ir dainavimas, tuomet tai yra neteisėta (charām) pagal madhābų imamus ir pagal kitus Musulmonų mokslininkus.” 

Ibn Taimijjah رحمه الله (m.728H) sakė savo Minhādž As-Sunna (3/439): “Visi Keturi Imamai vienareikšmiškai sutaria dėl muzikos neleistinumo (tachrym), fleitos ir panašių instrumentų.”

Imamas Nāsirud-Dyn Al-Albānī رحمه الله (m.1420H) sakė (Tachrym Ālātut-Tarab p.105): “Iš tikrųjų, Islamo Mokslininkai ir juristai - įskaitant tarp jų ir keturis imamus - visi jie sutarė vienodai, kad muzikos instrumentai yra draudžiami, sekant pranašiškais chadisais ir salafių (pirmtakų) perdavimais.”

Taigi, visi keturi imamai, kurie yra iš labiausiai pasižymėjusių Musulmonų Mokslininkų, buvo vienos nuomonės, kad tai yra neteisėta (charām) klausytis muzikinių instrumentų, styginių instrumentų ir dainavimo. Tai kuris atėjęs gali žinoti daugiau už juos, nepaisant to, ar tai jis ateitų pritarti tam ar nepritarti? Ir kas yra po tiesos, išskyrus melą? Ir paskutiniai mūsų žodžiai yra, kad visas garbinimas priklauso Viešpačiui-Allah, pasaulių Valdovui, ir lai Allah palaima būna mūsų Pasiuntiniui Muchammedui, jo šeimai ir jo Kompanionams.  

Išnašos paliktos Anglų Kalba:

[1] The following is a translation of the booklet Hukmul-Ghinaa‘ ’indal-A‘immatil-Arba’ah by Shaykh Fawzee al- Atharee. 

[2] Refer Haashiyatur-Rawdil-Marbi’ (1/19-20).
[3] Refer to Talbees Iblees (p. 282) of Ibnul-Jawzee and Ighaathatul-Lahfaan (p. 347) of Ibnul-Qayyim. 

[4] Refer to Talbees Iblees (p. 282) of Ibnul-Jawzee.
[5] Refer to Roohul-Ma’aanee (21/67) of al-Aaloosee. 

[6] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 142) and Ibnul-Jawzee in Talbees Iblees (p. 282) by way of ’Abdullaah Ibn Ahmad from his father, from Ishaaq. I say: this isnaad is saheeh, it was authenticated by al-Albaanee in Tahreemul-Aalaatit-Tarab(p. 98).
[7] Refer to Talbees Iblees (p. 272) of Ibnul-Jawzee. 

[8] Refer to Jaami’ Ahkaamul-Qur‘aan (14/52) of at-Tabaree.
[9] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 142) by way of al-’Abbaas Ibn Muhammad ad-Dawree who said, ‘I heard Ibraaheem...’ I say: its isnaad is saheeh.
[10] at-Taghbeer: It is poetry denouncing the worldly life that is sung by a singer. Then some of the attendees strike bars once the singing stops. Refer to Ighaathatul-Lahfaan (1/351). And according to the language of the Salaf, at-taghbeer is singing and asking to be listened to. Refer to Ighaathatul-Lahfaan (p. 123).
[11] Saheeh: Related by Aboo Nu’aym in al-Hilyah (9/146), al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil- Munkar (p. 151) and Ibnul-Jawzee in Talbees Iblees (p. 283) by way of al-Hasan Ibn ’Abdul-’Azeez who said, ‘I heard ash-Shaafi’ee saying...’ I say: this isnaad is saheeh. 

[12] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[13] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[14] Refer to Talbees Iblees (p. 283).
[15] His statement ‘makrooh’ means that it is unlawful, since this is what it meant amongst the early people.

 [16] Refer to Mas‘alatus-Samaa’ (p. 119) of Ibnul-Qayyim. 

[17] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 142). I say: this isnaad is saheeh. And Ibnul-Jawzee mentioned it as well in Talbees Iblees (p. 280).
[18] at-Taghbeer is a type of singing as has preceded. 

[19] Saheeh: Related by al-Khallaal in al-Amr bil-Ma’roof wan-Nahee ’anil-Munkar (p. 151) by way of Muhammad Ibn Abee Haaroon Ibn Ja’far that Abal-Haarith related it to him. I say: its isnaad is saheeh.
[20] Refer to Talbees Iblees (p. 284).
[21] Refer to Talbees Iblees (p. 284). 

https://www.troid.ca/ibadah/knowledge/common-conflicts/540-the-ruling-concerning-music-according-to-the-four-imams

https://www.troid.ca/media/pdf/music.pdf