Ibn Battah užrašė, kad Imāmas Achmad رحمه الله sakė:
Nei vienas žmogus neturėtų skirti savęs fatvoms (verdiktams) leisti iki ir nebent jam būdingos šios penkios charakteristikos:
- Pirma, jis turėtų turėti tvirtą ir gerą intenciją; nes jeigu ne, tai jo nelydės šviesa, nei šviesa bus jo žodžiuose.
- Antra, jis turėtų būti pakantus, tylus ir romus.
- Trečia, jis turėtų būti tvirtas tame, kuo jis užsiima (ar yra įsitraukęs į), tvirtas tame savo žiniomis.
- Ketvirta, jis turėtų turėti pakankamai išteklių, kitaip žmonės jį “sukramtys”.
- Penkta, jis turėtų atpažinti žmones ir jų kelius (jų sekimo pakraipą, metodą ir pan.)
[Ibn Battah, Ibtāl Al-Hijal p24.]
Prieš pacituodamas šį teiginį, ir prieš pakomentuodamas jį, Ibn Al-Kajjim رحمه الله teigė:
Tai yra vienas iš įrodymų, parodančių aukšto ir kilnaus Imamo Achmad رحمه الله statuso, dėl jo žinojimo ir įžvalgumo; nes tie penki yra fatvos stulpai, ir jeigu nors viename iš jų yra tam tikras trūkumas, tai tokio pat dydžio trūkumas, pasireikš ir tame Muftyje.
[I’lām Al-Muvaki’īn, 6:106]
Šaltinis:
No comments:
Post a Comment