Salafija

Salafija

Monday 30 December 2013

Islamas yra tai, ką propagavo pranašai (Šarch as Sunnah psl.35-37)



[1] Autorius, telaimina jį Allah, sakė: Žinok, kad islamas yra sunnah ir sunnah yra islamas. Vienas iš jų negali būti įsteigtas (įtvirtintas) nebent vienas su kitu.


Komentaras

Jo pasakyme: “Žinok”- Šitas žodis naudojamas atkreipti dėmesį ir jis reiškia - mokinkis. Ir kaip jums žinoti, kad islamas yra sunnah? Jeigu jūs mokinsitės, tai jūs (su)žinosite. Taigi žinok yra žodis naudojamas atkreipti dėmesį į tai, kas eina po jo, panašiai į Jo (Allah) sakymą:

فَاعْلَمْ أَنَّهُ لاَ إِلَـهَ إِلأاللهُ وَاسْتَغْفِرْ لِذَنبِكَ

“Todėl žinok (Muchammedai), kad liā iliāha illAllah (niekas nėra vertas garbinimo išskyrus Allah), ir prašyk atleidimo už savo nuodėmes.” (Muchammed 47:19)

Reiškia, kad jūs turėtumėte žinoti liā iliāha illAllah prasmę (reikšmę) ir elgtis pagal ją.

 اعْلَمُواْ أَنَّ اللهَ شَدِيدُ الْعِقَابِ وَأَنَّ اللهَ غَفُورٌ رَّحِيمٌ 

“Žinok, kad Allah yra griežtas nubausti ir kad Allah yra atleidžiantis,  dovanojantis malonę (gailestingumą).” (Mā'idah 5:98)

Žodis “žinok”, ar jis išreikštas vienaskaita ar daugiskaita, jo paskirtis yra patraukti dėmesį į tai, kas eina po jo.

Jo pasakyme: “Islamas yra sunnah ir sunnah yra islamas”

Reiškia, kad islamas yra būdas (religija, tikėjimas) pristatytas Dievo pranašų, visi pranašai atėjo su islamu (propagavo jį). Kiekvienas pranašas kvietė (savo žmones) garbinti Allah ir jie pristatė teisės aktus paskirtus Jo ir visa tai yra islamas. Islamas yra Allah vieno - Aukščiausiojo ir Kilniausiojo - šlovinimas, laikantis Jo įsakų bet kuriuo metu (t.y. visada). Išties, Allah paskyrė įstatymus pranašams skirtingais laiko tarpsniais. Jis tuos įstatymus vėliau pakeitė kitais (anuliuodamas prieš tai buvusius).

Todėl, kai jie buvo pakeisti (anuliuoti) kitais, elgtis pagal pakeistus įstatymus, kuriuos pakeitė Muchammedas  yra islamas (islamo įvykdymas). Allah Šlovingasis sako:

لِكُلِّ أَجَلٍ كِتَابٌ - يَمْحُو اللهُ مَا يَشَآءُ وَيُثْبِتُ وَعِندَهُ أُمُّ الْكِتَـبِ

“…Kiekvienas reikalas yra Dievo nulemtas (Knygoje). Allah ištrina tai, ką Jis nori ir patvirtina tai, ką Jis nori. Ir su Juo yra Knyga (al-Liauchal- Machfūd).” 
(Ar-Rad 13:38-39)

Islamas yra tai, ką propagavo pranašai - žodžiu ir veiksmais -skirtingu laikotarpiu, kas buvo atitinkama (nustatyta) tam laiko periodui, iki Muchammedo (ﷺ) atėjimo. Tada islamas patapo žinomu su tuo, ką propagavo Muchammedas (ﷺ), neįskaitant kitų.

Tas, kas laikysis (pasiliks prie) ankstesniųjų religijų ir netikės Muchammedu (ﷺ), tas nėra musulmonas, kadangi nei jis paklusta Allah Kilniausiajam, nei jis paklusta Muchammedui (ﷺ), nes tai ko jis (tas asmuo) laikosi, išties nebegalioja ir yra pakeista kitu. Pasilikimas prie to, kas buvo iškeista, Viešpaties požiūriu nėra laikoma religija. Kada elgiamasi pagal tai, kas buvo pakeista kitu (t.y. nauju įstatymu (šarija), taisyklėmis, kurios buvo apreikštos tuometiniam pranašui), tai yra laikoma religija. 

Jo pasakyme: “ir sunnah yra islamas”

Tarp jų nėra skirtumo. Jeigu mes interpretuojame sunną kaip kelią (pamokymą) tuomet tarp jos ir islamo nėra skirtumo.

Jo pasakyme: “Vienas iš jų negali būti įsteigtas (įtvirtintas) nebent vienas su kitu”


Islamas negali būti įsteigtas (įtvirtintas) nebent tik su sunnah ir sunnah negali būti įsteigta (įtvirtinta) nebent tik su islamu. Asmuo išpažįstantis islamą, bet nesielgiantis pagal sunną, t.y. Allah Pasiuntinio (ﷺ) būdą (kelią), toks asmuo nėra musulmonas. Ir asmuo, kuris žino sunną, bet nepaklūsta Dievui, nėra musulmonas, nors jis ir žinojo apie sunną. Todėl asmuo privalo remtis jais abejais.

Šaltinis iš knygos "The explanation of the sunnah" imamo Al-Barbahaaree, pristatė šeichas Saalih Al-Fawzan:




Džamā’ah negali egzistuoti, jeigu nebus įvykdytos dvi sąlygos (psl. 38-42)


[2] Knygos autorius, telaimina jį Allah, sakė: Tvirtai laikytis įsikibus į Džamā’ah yra dalis sunnos. Tas, kuris yra priešingai nusiteikęs Džamā’ah atžvilgiu ir palieka ją, iš tiesų jis atlaisvino islamo kilpą sau nuo kaklo ir taip pat nuklydo (nuo tiesaus kelio) ir veda į nuklydimą kitus.

Komentaras

Jo pasakyme: “Tvirtai laikytis įsikibus į Džamā’ah yra dalis sunnos.”

Iki tol, kol yra taip, kad islamas yra sunna ir sunna yra islamas, nes sunna susideda iš įvairių aspektų:

“Laikytis Džamā’ah yra dalis sunnos”- tai yra tvirtai įsikibus laikytis musulmonų bendruomenės. Džamā’ah čia reiškia musulmonų bendruomenę, kuri laikosi tiesos (yra teisingame kelyje).

Kas liečia džamā’āt (grupes, bendruomenes), kurios nesilaiko tiesos (nėra teisingame kelyje), jos nėra vadinamos tikraja Džamā’ah. Kiekviena Džamā’ah, kuri laikosi paklydimų ar metodologijos prieštaringos islamui ar yra kelyje oponuojančiame islamui, tokia Džamā’ah nėra tikra, kurios reiktų trokšti ir kuri būtų pagirtina. Kalba čia eina apie Džamā’ah - pasekėjus, kurie seka tiesa. Tai nebūtinai  reiškia, kad ją sudaro didelis žmonių skaičius, netgi vienas asmuo gali sudaryti Džamā’ah, jeigu jis yra tas, kuris tiesoje.

Todėl, į Džamā’ah įeina tie asmenys, kurie laikosi tiesos, nepaisant to, ar pasekėjų būtų mažai ar daug. Už tai, laikykitės su tais, kurie laikosi tiesos ir neoponuoja Džamā’ah (bendruomenei), kuri yra tiesoje. Jūs turėtumėt būti su tais, kurie yra teisingame kelyje. Netrukus paminėsime apie tą, kuris nusigręžia nuo Džamā’ah.

Tvirtas laikymasis Džamā’ah (bendruomenės) reiškia, kad asmuo neapleis jos ir neprieštaraus (neoponuos) jai. 

Jo pasakyme: “Tas, kuris yra priešingai nusiteikęs Džamā’ah atžvilgiu ir palieka ją, iš tiesų jis atlaisvino islamo kilpą sau nuo kaklo.”

Pateikiame chadisą atitinkantį šį pasakymą:

“Tas, kuris paliko Džamā’ah (bendruomenę) per sprindžio dydį, tas nusimetė islamo kilpą (jungą) sau nuo kaklo.” (1)

Tai yra stiprus įspėjimas. Jeigu tas atsiskyrimas nuo Džamā’ah susijęs su doktrina, t.y. tas asmuo garbina kitus lygiagrečiai su Allah, tuomet jis įvykdė netikėjimą; bet jeigu tas atsiskyrimas yra mažesnis už tai (už netikėjimą - kufr), tuomet tai yra nuklydimas. Taigi nėra gėrio atsiskirti nuo Džamā’ah. Viename perdavime sakoma:

“Stipriai laikykitės įsikibę Džamā’ah (bendruomenės), nes išties Viešpaties Ranka yra ant Džamā’ah.” (2)

Kada Pranašas (ﷺ) informavo Hudhaifah bin Al-Jamān (رضي الله عنه) apie būsimus išbandymus ir susiskaldymą, Hudhaifah (رضي الله عنه) paklausė jo: “Ką palieptum man daryti, jeigu tai atsitiktų man?” Pranašas (ﷺ) atsakė: “Tvirtai laikykis įsikibęs musulmonų bendruomenės - Džamā’ah ir jų Imamo.” (3)

Džamā’ah negali būti įsteigta, jeigu nėra įvykdytos šios dvi sąlygos:

Pirmoji sąlyga: yra ta, kad jos (bendruomenės) metodologija yra pagrįsta Koranu ir sunnah; ji neturėtų būti pagrįsta tam tikro asmens samprotavimais (idėjomis), nei nuomone tokio ir tokio asmens. Išties, ji turėtų būti pagrįsta Koranu ir sunnah.

Antroji sąlyga: bendruomenė turi turėti vadą, kuris jai vadovauja ir kuris sprendžia visas jų problemas ir klausimus. Tai yra neįmanoma bendruomenei rinktis (susiburti) be vadovo. Taigi, Pranašas (ﷺ) sakė Hudhaifai:

“Tvirtai laikykis įsikibęs musulmonų bendruomenės - Džamā’ah ir jų Imamo.”

Hudhaifah (رضي الله عنه) paklausė: “O ką daryti jeigu nėra bendruomenės arba (musulmonų) vadovo?” Jis (ﷺ) atsakė:

“Laikykis atokiai nuo visų tų sektų.”

Jis jam liepė laikytis atokiai nuo visų sektų išskyrus musulmonų Džamā’ah; ir kad jis neturėtų pasilikti su kitomis džamā’āt (grupėmis). Išties, jis turėtų pasilikti vienas, laikydamasis tiesos iki kol jį ištiks mirtis jos besilaikant (t.y. tokioj būsenoj).

Tai parodo, kad asmuo neturėtų būti su  Džamā’ah, kuri yra oponuojanti tikrajai (tiesos) metodologijai ir kad Džamā’ah negali būti tikra, jeigu ji neįvykdys šių dviejų sąlygų, t.y. kad jos metodologija yra pagrįsta Koranu, sunnah ir metodologija dievobaimingų pirmtakų (salaf); ir kad jie privalo turėti musulmonų vadą, kuris spręs jų reikalus. Nėra religijos, jeigu nėra Džamā’ah ir nėra Džamā’ah be imamo; ir nėra imamo, jeigu neklausoma jo ir nepaklustama jam.

Tokia yra musulmonų metodologija ir sunnah, kurią autorius (telaimina jį Allah) mums paaiškina. Ji draudžia keistas idėjas ar nuomones ir oponavimus; ir skatina būti ištikimiems Džamā’ah (bendruomenei) iki tol, kol ji yra tiesiame kelyje.

Jo pasakyme: “Iš tiesų jis atlaisvino islamo kilpą sau nuo kaklo.”

Tai yra viena iš arabų tradicijų, kad jie užnerdavo kilpas ant avių kaklų, kad šios neatsiskirtų, pasimestų ar būtų suėstos vilko. Tos kilpos būdavo apjungtos į vieną virvę, kad taip jas apsaugotų.

Dėl to Pranašas (ﷺ) palygino tą avių pririšimą prie virvės į laikymąsį įsikibus į Džamā’ah, nes išties Džamā’ah yra apsauganti nuo bėdų (nelaimių) kilpa, kaip ir kilpa apsauganti avį nuo vilko ir nuo pasimetimo.

Jo pasakyme: “Ir taip pat nuklydo (nuo tiesaus kelio) ir veda į nuklydimą kitus.”

Jis pats eina nuklydimo keliu ir jis išves kitus iš jo. Tai reiškia, kad jis yra nuklydęs ir tie, kurie jį imituos, irgi nuklys. Allah Aukščiausiasis sako:

“Ir tas, kas prieštarauja ir oponuoja Pasiuntiniui (Muchammedui  (ﷺ)) po to, kai jam (tam asmeniui) buvo parodytas aiškus teisingas kelias, ir seka kitu nei tikinčiojo keliu, Mes paliksime jį tame jo išsirinktame kelyje ir paliksime jį degti Pragare - kokia siaubinga tai vieta!” (An-Nisā 4:115)


Tai yra privaloma musulmonui sekti tikinčiųjų keliu ir neoponuoti jiems ar nukrypti nuo jų.






Pamatas, iš ko yra pastatyta Džamaa'ah, yra Pranašo صلى الله عليه وسلم Kompanionai (Šarch as Sunnah; psl. 43-51)

 Autorius, telaimina jį Allah, pasakė: "Pamatas, iš ko yra pastatyta Džamaa'ah, yra Pranašo ()
  Kompanionai - lai Dievo palaima yra jiems visiems. Jie yra Ahl-as-Sunnah wa al-Džamaa'ah (Sunnos Žmonės ir Bendruomenė). Užtat tas, kuris nepriima religijos iš jų, be abejonės nuklydo ir atliko inovaciją. Ir kiekviena inovacija yra nuklydimas (iš Tiesaus Allah Kelio), ir nuklydimas ir jo pasekėjai bus Ugnyje.  

Komentaras

Jo pasakyme: "Pamatas, iš ko yra pastatyta Džamaa'ah". 
Kas yra Džamaa'ah su tokiais atributais (paminėtomis savybėmis)? Jie yra Pranašo () Kompanionai ir tie, kurie atėjo po jų iš Tabijūn, ir Tabijūn'ų pasekėjai, ir geriausios kartos. Tai jie yra Džamaa'ah ir tie, kurie juos imituoja iš vėlesniųjų kartų. Jie yra Džamaa'ah, su kuria privalo būti Musulmonas. 
Netgi jeigu jį ištiktų žala, grąsinimai, smerkimas ir agresija, jis turėtų būti kantrus ir kęsti tai, pasilikdamas tiesoje. Jis neturėtų nuklysti nuo tiesos; iš tikrųjų - jis turėtų būti kantrus nepaisant pasėkmių. Jeigu ne, jis bus taikiniu tiems, kurie turi blogus ketinimus, ir tiems, kurie kviečia į blogį ir paklydimą. 
Aukščiausiasis Viešpats-Allah sako:


وَٱلسَّـٰبِقُونَ ٱلۡأَوَّلُونَ مِنَ ٱلۡمُهَـٰجِرِينَ وَٱلۡأَنصَارِ وَٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوهُم بِإِحۡسَـٰنٍ۬ رَّضِىَ ٱللَّهُ عَنۡہُمۡ وَرَضُواْ عَنۡهُ وَأَعَدَّ لَهُمۡ جَنَّـٰتٍ۬ تَجۡرِى تَحۡتَهَا ٱلۡأَنۡهَـٰرُ خَـٰلِدِينَ فِيہَآ أَبَدً۬ا‌ۚ ذَٲلِكَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ (١٠٠)




“Pirmieji, kurie  priėmė islamą buvo Muhaadžirūn (tie, kurie imigravo iš Mekos į Mediną) ir Ansaar (Medinos gyventojai, kurie rūpinosi ir suteikė pagalbą Muhaadžirūn) ir taip pat tie, kurie sekė tiksliai jų tikėjimu. Allah yra maloniai patenkintas jais ir jie yra patenkinti Juo...” (Koranas 9:100)


Kada Maloningasis Allah paminėjo Muhaadžirūn ir Ansaar Suroje al-Hashr , Jis pasakė:




وَٱلَّذِينَ جَآءُو مِنۢ بَعۡدِهِمۡ يَقُولُونَ رَبَّنَا ٱغۡفِرۡ لَنَا وَلِإِخۡوَٲنِنَا ٱلَّذِينَ سَبَقُونَا بِٱلۡإِيمَـٰنِ وَلَا تَجۡعَلۡ فِى قُلُوبِنَا غِلاًّ۬ لِّلَّذِينَ ءَامَنُواْ رَبَّنَآ إِنَّكَ رَءُوفٌ۬ رَّحِيمٌ (١٠)

" Ir tie, kurie atėjo po jų pasakė: " Mūsų Viešpatie! Atleisk mūms ir mūsų broliams, kurie buvo pranašesni (ankstesni) už mus Tikėjime, ir neįžiebk į mūsų širdis jokios neapykantos patikėjusiesiems. Mūsų Viešpatie! Jus esate iš tikrųjų pilnas nuoširdumo, Pats Gailestingiausias". (Koranas, 59:10)

Paveldėtojas imituoja protėvį, kuris yra iš tiesos žmonių ir gerumo, netgi jeigu tarp jų abiejų yra labai didelis laiko skirtumas. Jis privalo laikytis tai, ko jie laikėsi visokiais būdais; jis turėtų būti kantrus.

Jo pasakyme: " Pranašo () Kompanionai - lai Dievo palaima yra jiems visiems" tarp Muhaadžirūn (emigrantų) ir Ansaar (padėjėjų), kadangi jie buvo žmonės , kurie padėjo Allah Pasiuntiniui (), kovojo kartu su juo, padėjo jam, išmoko religijos ir perdavė ją mūms. Jie yra sąsaja tarp mūsų ir Dievo Pasiuntinio  ().

Tie, kurie peikia kompanionus ir blogai atsiliepia apie juos, jie siekia sužlugdyti Islamą. Tai yra jų imantri gudrybė, išmonė. Jeigu jie kalbės priešiškai apie  kompanionus ir nepaisys jų vertės, tuomet, kokios beliks sąsajos  tarp mūsų ir Pranašo () ? Jų tikslas yra nukirsti sąsajas su  pirmaisiais priėmusiais islamą -Muhaadžirūn ir Ansaar, ir tokiu būdu visa Ummah (musulmonų tauta) nuklystų.
Jeigu ne tai, tai kas juos motyvavo apšmeižti Kompanionus?  Ar tarp jų yra koks pavydas ar pyktis dėl turto ar kažko panašaus? Ar kompanionai juos įskaudino, nuskriaudė, nepaisant to fakto, kad tarp jų egzistavo kartų kartos? 
Kas juos motyvavo taip pasielgti yra neapykanta jų širdyse. Kadangi kompanionai yra tie, kurie perdavė šią religiją, jų (priešų) tikslas yra nutraukti ryšį tarp Pasiuntinio (ir jo pasekėjų tam,  kad sužlugdyt šią religiją; toks yra jų tikslas.

Jo pasakyme: "Jie yra Ahl as Sunnah wa al-Džamaa'ah (Sunnos Žmonės ir Bendruomenė)"

Muhammed'o  (kompanionai ir atėjusieji po jų - kurie sekė jais tiksliai tikėjime - yra Ahl as Sunnah, teisingo kelio žmonės, kuris vadinasi Sunnah, kuris yra aiškinamas šioje knygoje. Jie yra tikroji Džamaa'ah.
Kas liečia susiburimą kitų nei jie, kurie vienijasi klaidingais ir melagingais pretekstais, tokie neturi būti vadinami Džamaa'ah, netgi jeigu ir jų skaičius yra didelis. Aukščiausiasis Allah sako:


تَحۡسَبُهُمۡ جَمِيعً۬ا وَقُلُوبُهُمۡ شَتَّىٰ‌ۚ

"…Jūs pagalvotumėte, kad jie yra susivieniję (vieningi), bet jų širdys yra atsiskyrusios…" (Koranas, 59:14)

Taigi, Džamaa'ah yra tie, kurie laikosi tiesos. Tas, kuris sako: " Aš esu grupėje su tuo ir anuo; ir ta grupė yra Džamaa'ah po kol tu tai sakai, kabinkis į tą Džamaa'ah ir tie žmonės yra Džamaa'ah." Mes jiems sakome: kas tau sakė, kad tie žmonės yra Džamaa'ah? Džamaa'ah yra tie besilaikantys tiesos; besilaikantys Sunnos, jie yra Džamaa'ah.





Jo pasakyme:''Užtat tas, kuris nepriima religijos iš jų , be abejonės nuklydo ir atliko inovaciją.''

Tie, kurie nepriima religijos iš kompanionų - tų, kurie perdavė Koraną ir Sunną - jie yra ne tiesoje. Jeigu jie (kompanionai) apšmeižiami ir koneveikiami , jų perdavimai  pasidaro nebegaliojančiais - ir tokiems bereikia šauktis Allah prieglobsčio.  
Dievo ir Jo Pasiuntinio (priešai siekia anuliuoti islamą; todėl jie griebėsi šio velniško triuko (apšmeižti kompanionus) tam, kad atskirtų ankstesniąsias musulmonų kartas nuo vėlesniųjų, kad tokiu būdu jiems būtų lengva pakenkti vėlesniąjai kartai ir sunaikinti ją. Tačiau, jeigu vėlesnioji karta susieja save su pirmąja Džamaa'ah, Dievo Knyga ir Sunnah; jiems niekada nebus lengva sužlugdyti jų. Iš tikrųjų, jiems bus neįmanoma - su Allah Valia - jų sužlugdyti.

Jo pasakyme: "be abejonės nuklydo"

Tai yra, jis nuklydo nuo tiesos ir atliko inovaciją. Turima omenyje  Al-Bidah (inovaciją) šlovinime, tikėjime ar perdavimuose, kurie nepagrįsti įrodymais iš Dievo Knygos ir Allah Pasiuntinio ()Sunnos. Pranašas ()pasakė: 

" Tas, kuris atliks gerovę, kuri yra nesankcionuota (mūsų nepatvirtinta), ji bus atmesta (nepriimta)."
(Perduota Muslim ir Imam Al-Bukhari nuo Aišos)

Kitame perdavime:


 " Tas, kuris pristatys kažką naujo religijoje, tai bus nepripažinta." (Al-Bukhari ir Muslim nuo Aišos)

Jis ()taip pat pasakė:
" Būkite akylūs naujai pristatytoms idėjoms, nes kiekviena išgalvota idėja yra inovacija ir kiekviena inovacija yra nuklydimas. " (Dalis chadiso iš Al-Irbaad bin Saariyah-telaimina jį Allah)

Taigi, Bidah yra visa tai, kas yra įnešama į religiją, kas nėra dalis jos. Kaip mūms žinoti, kad tai nėra dalis jos? Jeigu stokoja įrodymų, vadinasi nėra dalis jos, kadangi Aukščiausiasis Allah sako: 


ٱلۡيَوۡمَ أَكۡمَلۡتُ لَكُمۡ دِينَكُمۡ 

" ...Šią dieną, Aš ištobulinau jums jūsų religiją..." (Koranas, 5:3)

Taigi, religija yra tobula - Visa Garbė Allah. Papildymai joje yra nepripažįstami. Mūms yra privaloma ją pažinti ir stipriai laikytis jos; ir palikti visa tai, kas yra pridėta, rekomenduota, kadangi tai tik nutolina nuo Allah Galingojo.
Paaiškinimas :" Kiek inovacijos  beįneštų į religiją žmonės, tiek Sunnos beprarastų." bus pasekoje.

Hassan bin Atiyyah (telaimina jį Allah) pasakė: "Kiek inovacijos  beįneštų į religiją žmonės, toks pats kiekis jų praktikuojamos Sunnos yra beprarandamas. Po to, jie nesusigrąžins jos (sunnos) iki Prisikėlimo Dienos".
Toks yra garsus ir tiesus kelias; kabinimasis į Džamaa'ah ir Sunną; ir naujovių atmetimas.

Jo pasakyme: "Ir kiekviena inovacija yra nuklydimas (iš Tiesaus Allah Kelio)".

Nėra geros naujovės (inovacijos), kaip kad kai kurie tai teigia. Iš tikrųjų, visos naujovės yra nuklydimas remiantis šiuo Pranašo  () chadisu:

" Visos naujovės yra inovacija ir kiekviena inovacija yra nuklydimas." (Sahih Muslim ir Nasa'i)

Taigi, inovacijos religijoje yra visos negeros; jos visos yra nuklydimas. Tai yra Pranašo (teiginys ir jis nekalba iš savęs, kaip panorėjęs.

Jo pasakyme: "ir nuklydimas ir jo pasekėjai bus Ugnyje."

Nuklydimas ir jo žmonės pateks į Pragarą arba dėl jų netikėjimo, arba dėl jų nuodėmių.
Tačiau, inovacijos nėra lygios pagal rangą (ar laipsnį). Yra tokių, kurie siekia pagalbos iš mirusiųjų, maldauja iš jų, aukoja gyvulius jiems ir duoda jiems įžadus (prisiekinėja), bet ne Dievui; kurie taip elgiasi, jie pasiliks Pragare amžinam. Tokios inovacijos yra pagrįstos netikėjimu.
Panašiai, neigimas Dievo Vardų ir Atributų (apibudinimų), kuo užsiima Džahmija (viena iš sektų); tai yra netikėjimas, kadangi jie apibudina Dievą kaip neturintį vardų ar savybių.
 Be jų, Jis pasidaro neegzistuojančiu. Kadangi viskas kas egzistuoja turi turėti apibudinimus ir be apibudinimo yra neegzistuojantis. Dėl šios priežasties, islamo mokslininkai paskelbė Džahmiją netikinčiaisiais. Jie (džahmija) teigia, kad Koranas yra sukurtas. Jie laiko Koraną - kuris yra Allah Žodis, Jo įkvėpimas ir apreiškimas - sukurtu dalyku, kaip kad kitos sukurtos būtybės. Jie reiškia nuomonę, kad Allah yra nekalbantis ir prilygina Jį negyvai esybei (kūnui). Tačiau tas, kuris nekalba, negali būti Dievu. Aukščiausias Allah sako:


وَٱتَّخَذَ قَوۡمُ مُوسَىٰ مِنۢ بَعۡدِهِۦ مِنۡ حُلِيِّهِمۡ عِجۡلاً۬ جَسَدً۬ا لَّهُ ۥ خُوَارٌ‌ۚ أَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّهُ ۥ لَا يُكَلِّمُهُمۡ وَلَا يَہۡدِيہِمۡ سَبِيلاً‌ۘ 

" Mozės žmonės sukurė veršiuką iš savo gėrybių (garbinimui), kada jo nebuvo. Jis (veršiukas) leido garsą (panašų į  mūkimą, mykimą). Ar jie nematė, kad jis negalėjo nei kalbėti, nei nušviesti jiems kelio ?… (Koranas, 7:148)

Ši aja parodo, kad tas, kuris nekalba, nėra Dievas. Kai džahmija teigia, kad Allah nekalba. Tokiu atveju, Jis nėra Dievas! Išaukštintas yra Allah virš viso to, ką jie Jam priskiria. Suroje Ta-Ha Aukščiausiasis Allah sako:


أَفَلَا يَرَوۡنَ أَلَّا يَرۡجِعُ إِلَيۡهِمۡ قَوۡلاً۬ وَلَا يَمۡلِكُ لَهُمۡ ضَرًّ۬ا وَلَا نَفۡعً۬ا (٨٩)

" Ar jie nemato, kad jis (veršiukas) negali jiems atsakyti žodžiu, ir neturi galios nei jiems pakenkti, nei padėti?" (Koranas, 20:89)




Toks yra veršiukas, jeigu jie bandytų su juo kalbėti, jis jiems neatsakytų. Tai argi jis gali būti Dievu? Abraomas (aleihis-salatu was-salam) pasakė stabų garbintojams:


فَسۡـَٔلُوهُمۡ إِن ڪَانُواْ يَنطِقُونَ (٦٣)


" …paklausk jų, ar jie gali kalbėti?"

Jie jam atsakė:


لَقَدۡ عَلِمۡتَ مَا هَـٰٓؤُلَآءِ يَنطِقُونَ (٦٥)

" Išties, tu (Abraomai) gerai žinai, kad  tie (stabai) negali kalbėti !" (21:65)

Jis, Abraomas, jiems atsakė:


قَالَ أَفَتَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَنفَعُڪُمۡ شَيۡـًٔ۬ا وَلَا يَضُرُّكُمۡ (٦٦) أُفٍّ۬ لَّكُمۡ وَلِمَا تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ‌ۖ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ (٦٧)

"…Ar jūs tuomet garbinate daiktus vietoj Allah, kurie negali jums duoti naudos, nei gali pakenkti? Ugnis jums, ir tiems, kuriuos jūs garbinate vietoj Allah! Ar jūs nesamprotaujat?" (Koranas, 21:66-67)

Be to, Aukščiausias ir Galingiausias Allah pasakė:


وَقَالَ رَبُّڪُمُ ٱدۡعُونِىٓ أَسۡتَجِبۡ لَكُمۡۚ

" Tavo Viešpats tau liepia: " Melskis Man (tikėk mano Vienumu ir prašyk Manęs ko tik nori), Aš atsakysiu į tavo prašymus-maldas." (Koranas, 40:60)

Jis apibudino Save, kad Jis yra kalbantis. Todėl tas, kuris nekalba nėra Dievas. Dėl šio fakto, dauguma islamo mokslininkų paskelbė džahmi mokslininkus (šeichus) netikinčiaisiais, išskyrus jų akluosius pasekėjus ir neišmanėlius, kurių nepasiekė aiški tiesa, kadangi jie tiktai seka savo neišmanėliais šeichais. Taigi, jiems yra duota galimybė apsvarstyti; tokiems yra privaloma išaiškinti tiesą. Bet jeigu jie prieštarauja, tuomet jų netikėjimas turėtų būti paskelbiamas (išviešinamas).



PDF Failas - " Pamatas, iš ko yra pastatyta Džamaa'ah, yra Pranašo (ﷺ) Kompanionai"


Allah paaiškino ir išgrynino Tiesą Korane ir Sunnoje (psl. 52-56)

Autorius, telaimina jį Allah, pasakė: Umar Ibn Khattāb  (رضي الله عنه)  pasakė: “ Nėra pasiteisinimo nei vienam laikyti kažkokios formos nuklydimą galvojant, kad tai yra nenuklydimas (teisybė); arba nepaisyti tikrųjų pamokymų galvojant, kad jie yra nuklydimas. Šis reikalas buvo paaiškintas, įrodymas pateiktas ir pasiteisinimas yra nebegaliojantis.

Komentaras

Umar  (رضي الله عنه) konstatavimas: “Nėra pasiteisinimo nei vienam ...”

Kadangi Allah paaiškino tiesą ir padarė ją aiškia Korane ir Sunnoje; todėl nei vienam nėra pasiteisinimo nuklydime; kadangi trūkumas yra iš jo paties, nes nei jis ieškojo tiesos, nei klausė žmonių, kurie žino. Užtat, nuklydimas yra iš jo paties, nes jis buvo nerūpestingas, apsileidęs.

Jo pasakyme: “Galvojant, kad tai yra nenuklydimas”


Tai darosi aišku, kad prielaidos neduoda naudos atrasti tiesą. Visagalis Viešpats sako:


“ Iš tikrųjų, jie (velniai, Šėtonas) išklaidina juos nuo Kelio (Allah Kelio), bet jie galvoja, kad jie yra tiesiame kelyje.” (Koranas, 43:37)

Jų klaidingos mintys neužtars jų (Teismo Dieną), nes jie neturi pasiteisinimo, kadangi jie nesikreipė į Allah Knygą ir Pranašo  ()  Sunną tam, kad galėtų atskirti tiesą nuo netiesos. Jie mieliau sekė savo užgaidomis:

“... bet jie galvoja, kad jie yra tiesiame kelyje.”

Nepaisant to, Allah deklaravo juos kaip netikinčiais ir paklydėliais. Manyti - esant teisingam - nėra pasiteisinimas, nebent jo nepasiekė dieviškasis apreiškimas apreikštas pranašams. Taip yra todėl, kad jam yra privaloma ieškoti atsakymų Dievo Knygoje ir Sunnoje; ir jis neturėtų laikytis savo prielaidų, nuomonės(minčių) ir ką kiti skelbia tiesa; nes visa tai nesuformuoja pasiteisinimo.

Kitame ajate Allah Šlovingasis konstatuoja:


“ ...Be abejo, jie pasirinko Šėtoną globėju vietoj Allah ir jie mano esantys tiesiame kelyje.” (Koranas, 7:30)


Tik pagalvokite, kaip jie pasirinko velnius tarp žmonių ir džinų globėjais ar padėjėjais vietoj Allah, sekdami jais ir galvodami esantys tiesiame kelyje? Ar velniai jiems trokšta gero? Aukščiausiasis Viešpats sako:

“ Tie, kurie nusigręžia aklai nuo Gailestingojo (Allah) minėjimo (t.y. šio Korano ir Allah šlovinimo), Mes paskirsime jam Šėtoną bendrakeleiviu (Karyn).” (Koranas, 43:36) 

Apmąstykite  Aukščiausiojo Allah tvirtinimą:

“ Tie, kurie nusigręžia aklai nuo Gailestingojo (Allah) minėjimo (t.y. šio Korano ir Allah šlovinimo), Mes paskirsime jam Šėtoną...”.

 Kaip užsitarnautą bausmę jam:
“...paskirsime jam Šėtoną bendrakeleiviu (Karyn). Ir be abejo...”

“...jie (velniai, Šėtonas) išklaidina juos nuo Kelio (Allah Kelio), bet jie galvoja, kad jie yra tiesiame kelyje.” (Koranas, 43:37)


Pasekėjai galvoja esantys tiesiame kelyje. Visa tai jiems neduos naudos ir tame nėra pasiteisinimo; kadangi Dievo Pranašų dāva (kvietimas į tiesą) juos pasiekė, tačiau jie nepripažino jos.
Vis dėlto, pasiteisinimas yra tik Idžtihād (nutarimų  juridinė ataskaita ) klausimuose, kuriuose yra leidžiamas idžtihād. Asmuo stengiasi ir deda visas pastangas ir sugebėjimus  tyrimui, kol jam pasidarys aišku ir jis bus tikras radęs tiesą; toks asmuo yra pateisinamas remiantis Pranašo  () pasakymu:

“ Jeigu teisėjas stengiasi ( priimti teisingą sprendimą) ir jis yra teisus, jam bus dvigubas apdovanojimas; bet jeigu jis stengiasi ir klysta, jam bus viengubas apdovanojimas.”
(Perduota Al-Bukchāri  ir Muslim)

Kas liečia dieviškus apribojimus - Akydos (teisingų įsitikinimų, supratimo) klausimus, tai yra draudžiama daryti idžtihād - ieškoti teisėto sprendimo; tikriau, yra privaloma sekti įrodymais, ir idžtihād tam nėra vietos.

Jo pasakyme: arba nepaisyti tikrųjų pamokymų galvojant, kad jie yra nuklydimas”

Religijoje negalima vadovautis spėliojimais ir savo asmeniniu suvokimu; pradėti eiti nuklydimo keliu  ir galvoti, kad einama tiesiu keliu, arba palikti tiesą galvojant , kad tai netiesa (nuklydimas). 
Jo klaidingos mintys neužtars jo (Teismo Dieną), nes Šlovingasis Allah aiškiai paaiškino tiesą ir melą Korane; ir Allah Pranašas () tai paaiškino Sunnoje, taip pat kaip ir Sachabiai (Pranašo ()  pasekėjai, kompanionai) - savo konduktu ir supratimu (akyda). Taigi Tiesa yra aiški - Garbė Allah Sosto Karaliui!

Tai yra iš Dievo Malonės, kad tiesa yra aiški Korane, Pranašo  ()  Sunnoje ir  kilmingų pasekėjų  pavyzdžiuose. Šioje religijoje  nėra dvejojimų  ar dviprasmybių, tai kas  ištiko ankstesniąsias tautas praėjus nemažai laiko, kai tiesa susimaišė su melu  ir apreikštos Knygos buvo iškreiptos ir pakeistos.
Kas liečia šitą ummą (musulmonų tautą), tiesa pasiliks aiški, kadangi Koranas ir Sunnah yra apsaugoti nuo iškraipymų ir pakeitimų, alteracijos. Užtat niekam nėra pasiteisinimo.

Jo pasakyme: “Šis reikalas buvo paaiškintas”

Taip, religija buvo paaiškinta. Tačiau, jie turi tyrinėti ir siekti žinių, mokintis ir suprasti, klausti islamo mokslininkų. Asmuo neturėtų pasikliauti savimi ar tokiais pačiais neišmanėliais kaip jis pats ar tais, kurie dedasi išsimokslinę, ar iš knygų. Jis turėtų siekti žinių iš Žinojimo Žmonių -Islamo mokslininkų, kadangi žinios yra su jais. Siekti žinių ir supratimo reikalaujama mokinantis iš mokslininkų, o ne iš knygų.
Knygos yra tik instrumentai tyrimui, paaiškintam mokslininkų. Kas liečia tiesą, ji yra imama iš islamo mokslininkų (Žinojimo Žmonių), kuri buvo perduota jiems per kartų kartas.

Jo pasakyme: įrodymas pateiktas ir pasiteisinimas yra nebegaliojantis.”


Nei vienam nėra pasiteisinimo. Allah apsaugojo šią religiją nuo pakeitimų ir iškraipymų, ir tiesa yra aiški, be miglotumo; priešingai su tai, kas  ištiko ankstesniąsias tautas praėjus nemažai laiko, kai tiesa susimaišė su melu  ir apreikštos Knygos buvo iškreiptos ir pakeistos.



Vertimas darytas Noros iš knygos "Sharh as Sunnah By Imam al-Barbahaaree and explained by  Shaykh Saalih Al-Fawzan vol.1."