Skyrius Nr.5 - Monoteizmo reikšmė ir Tikėjimo Paliudijimas

Skyrius Nr.5

     Monoteizmo reikšmė ir Tikėjimo Paliudijimas

Aukščiausiasis Allah sako:

" Jie kreipiasi pas juos (pranašus Jėzų,Ezrą ir angelus) siekdami artumo iš Valdovo, varžydamiesi, kuris iš jų bus arčiau Jo, ir jie tikisi iš Jo gailesčio ir jie prisibijo Jo bausmės. Iš tiesų, Valdovo bausmė yra tai, ko reiktų visada bijoti. (17:57)

أُوْلَـٰٓٮِٕكَ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ يَبۡتَغُونَ إِلَىٰ رَبِّهِمُ ٱلۡوَسِيلَةَ أَيُّہُمۡ أَقۡرَبُ وَيَرۡجُونَ رَحۡمَتَهُ ۥ وَيَخَافُونَ عَذَابَهُ ۥۤ‌ۚ إِنَّ عَذَابَ رَبِّكَ كَانَ مَحۡذُورً۬ا (٥٧)

Visagalis Allah patvirtina, kad angelai, pranašai ir visi kiti šventieji, į kuriuos kreipiamasi siekiant malonės, išskyrus Allah, yra patys siekiantys Dievo artumo ir malonės, gailesčio, ir engdami Jo bausmės.Tie patys angelai, pranašai ir šventieji siekia Dievo malonės atlikdami gerus darbus, tai kaip jie gali būti garbinami vietoj Dievo?

Visagalis Allah sako:

"Ir paminėk jiems ( o, Muhammed), kai Abraomas pasakė savo tėvui ir savo žmonėms: "aš esu atsiskyręs nuo tai , ką jūs garbinate, išskyrus tai, kas mane sukūrė, ir be abejo, Jis man parodys Tiesų Kelią."(43:26, 27)

وَإِذۡ قَالَ إِبۡرَٲهِيمُ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦۤ إِنَّنِى بَرَآءٌ۬ مِّمَّا تَعۡبُدُونَ (٢٦) إِلَّا ٱلَّذِى فَطَرَنِى فَإِنَّهُ ۥ سَيَہۡدِينِ (٢٧)

Visagalis Allah šioje suroje mini savo tarną Abraomą, kuris buvo atsiskyręs nuo netikrų dievų (stabų, statulų)  garbinimo, kurie buvo garbinami jo tėvo ir žmonių. Abraomas pats pasišventė tiktai Vieno Dievo garbinimui.

Visagalis Allah sako:

" Jie (žydai ir krikščionys) priėmė garbinimui vietoj Dievo savo dvasininkus ir vienuolius, ir taip pat Mesiją-Jėzų, Marijos sūnų. Bet jiems buvo liepta garbinti Vieną Dievą, nėra dievų, bet tik Jis. Išaukštintas yra Jis ką jie Jam priskiria." (9:31)

ٱتَّخَذُوٓاْ أَحۡبَارَهُمۡ وَرُهۡبَـٰنَهُمۡ أَرۡبَابً۬ا مِّن دُونِ ٱللَّهِ وَٱلۡمَسِيحَ ٱبۡنَ مَرۡيَمَ وَمَآ أُمِرُوٓاْ إِلَّا لِيَعۡبُدُوٓاْ إِلَـٰهً۬ا وَٲحِدً۬ا‌ۖ لَّآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ‌ۚ سُبۡحَـٰنَهُ ۥ عَمَّا يُشۡرِڪُونَ (٣١)

Žydai ir krikščionys priima savo dvasininkus ir kunigus už įstatymų leidėjus, kurie nustato ,kas yra leistina ir kas yra uždrausta. Dievas yra absoliutus  įstatymų - tiekėjas, ir tas kuris paklusta žmogaus sukurtiems įstatymams , yra tas pats , kad  jis priimtų jo garbinimą vietoj Dievo ir tai yra viena iš politeizmo formų. Taip pat , krikščionys garbina Jėzų vietoj Dievo. Žydai ir krikščionys ieško patarimų iš savo dvasininkų ir kunigų, ir paklusta jiems legalizuojant tai, kas buvo uždrausta Dievo ir drausdami tai , kas buvo leistina. Dėl šios priežasties, jie juos priskyrė dievais vietoj Allah. Krikščionys garbina Jėzų ir tvirtina , kad jis yra Dievo sūnus. Vadinasi, jie paniekino Dieviškąjį Raštą, kuriame jiems buvo liepta šlovinti tik Vieną Dievą. Dėl to, Allah nepritaria jų praktikavimui ir pasiskelbia esantis toli nuo to, ką jie Jam priskiria.

Gailestingasis Allah sako:

"Ir vėlgi, yra žmonių , kurie laiko kitus lygius Dievui. Jie juos myli taip, kaip jiems reikėtų mylėti Dievą. Bet tie, kurie yra tikintys, jų meilė Dievui yra stipresnė. Ir jeigu tie , kurie yra suklydę gerai pamąstytų apie bausmę, jie būtų tikri , kad visa jėga priklauso Galingajam Dievui ir , kad Dievas yra griežtas bausmėje." ( 2:165)

وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَتَّخِذُ مِن دُونِ ٱللَّهِ أَندَادً۬ا يُحِبُّونَہُمۡ كَحُبِّ ٱللَّهِ‌ۖ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَشَدُّ حُبًّ۬ا لِّلَّهِ‌ۗ وَلَوۡ يَرَى ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ إِذۡ يَرَوۡنَ ٱلۡعَذَابَ أَنَّ ٱلۡقُوَّةَ لِلَّهِ جَمِيعً۬ا وَأَنَّ ٱللَّهَ شَدِيدُ ٱلۡعَذَابِ (١٦٥)

Visagalis Allah šioje suroje apibūdina politeistų gyvenimo intrigas ir atlygį už tai gyvenime po mirties. Jie priskiria lygius Dievui rodydami jiems meilę ir nuolankumą, garbę. Priešingai, vieno Dievo garbintojų meilė viršija meilę politeistų netikriesiems dievams. Tikinčiojo į Vieną Dievą meilė yra skirta vienam Dievui, kai politeisto - daugybei dievų. Jeigu tik politeistai žinotų, kokia bausmė jų laukia Prisikėlimo Dieną už padarytas nuodėmes, jie atsisakyrų visų nukrypusių nuo normos intrigų (praktikavimų).

Pranašas صلى الله عليه وسلم  yra pasakęs:

"Tas kuris liudija: 'nėra dievų, bet tik Vienas Dievas ' ir atsisako kitų dievų garbinimo, jo nuosavybė ir kraujas yra nepaliečiami, ir jo atsiskaitymas bus su Dievu." ( Muslim ir Ahmad)

Jo turtas ir kraujas yra nepaliečiami ,reiškia, kad priėmusio islamą žmogaus turtas ir jo gyvenimas yra apsaugotas Dievo.

Atsiskaitymas su Dievu, reiškia, priėmusio islamą žmogaus ataskaita prieš  Dievą įvyks Teismo Dieną, kuris jam atlygins priklausomai nuo jo intencijos.

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .

Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba

Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba

Visi tauchydo skyriai