Skyrius Nr.3 - Širko (politeizmo) baimė

Skyrius Nr.3 

Širko (politeizmo) baimė 

                                    

Širk - tai yra viskas, kas prilyginama Dievui. Dievui nėra lygių ir Jis neturi bendrininkų. Dievas yra Vienas. Dievas yra į nieką nepanašus šioje Žemėje ir jei  Jis sulyginamas su savo kūriniais ,tuomet ir įvykdomas širk. Pavyzdžiui, tie ,kurie skelbia ,kad Jėzus yra Dievas ,tie atlieka širk, nes Dievas nepanašus į savo kūrinius ar yra savo kūryboje. Jis yra už savo kūrybos ribų. Širk yra skirstomas į kategorijas : mažasis širk ir didysis širk.

Visagalis Allah korane sako:

“ Iš tiesų, Allah neatleidžia tiems, kurie Jam priskiria bendrininkus, bet atleidžia visa kita nei tai, kam panorėjęs.’’ (14:48,116)

إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَغۡفِرُ أَن يُشۡرَكَ بِهِۦ وَيَغۡفِرُ مَا دُونَ ذَٲلِكَ لِمَن يَشَآءُ‌ۚ

Allah atleis bet kokią nuodėmę kam panorės išskyrus politeizmą .

Pranašas Ibrahim (Abraomas) sakė:

“ Ir apsaugok mane ir mano vaikus nuo stabų garbinimo.’’(14:35)

 وَٱجۡنُبۡنِى وَبَنِىَّ أَن نَّعۡبُدَ ٱلۡأَصۡنَامَ (٣٥)

Ibrahim (ramybė jam) bijojo atlikti širk veiksmus ir prašė Dievo jį ir jo vaikus apsaugoti nuo to. Kiekvienas turėtų bijoti širk veiksmų  ir jų vengti.

Ahmed pasakojo, kad Allah pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) sakė:

“ Ko aš labiausiai bijau dėl jūsų yra  mažasis politeizmas.” Paklaustas kas tai  yra , pranašas (taika ir ramybė jam) atsakė:” Rijah.’’

Rijah - tai geri darbai , kurie atliekami pasirodymui (dėl kitų žmonių), o ne dėl Dievo malonės . Rijah priklauso mažojo širk’o kategorijai.

Papildymas iš Tafsir Ibn Kathir

Kad geri darbai būtų priimti Dievo, jie turi būti atlikti dėl Dievo malonės siekiant Jo apdovanojimo, ir tie darbai turi būti šarijos (islamo teisė) rėmuose. Jeigu žygdarbis yra atliekamas nuoširdžiai , bet yra už šarijos ribų , toks nuopelnas nebus priimtas Aukščiausiojo.

Allah pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:

“Tas , kuris atliks gerus darbus, kurie prieštaraus mūsų religijai, tuomet tai bus iš jo nepriimta.” (Muslim 3:1344)

Dėl šios priežasties , kunigų ir šventikų nuopelnai bus atmesti , net jeigu jie ir yra  nuoširdžiai skiriami vieno Dievo garbinimui, kadangi jie neatitinka pranašo (taika ir ramybė jam) metodo, kuris buvo perduotas visai žmonijai.

Allah Gailestingiausiasis sako:

“Ir pažiūrėję į jų atliktus gerus darbus, Mes (Allah) tuos žygdarbius išsklaidysime kaip dulkes ore.’’(25:23)

 وَٱجۡنُبۡنِى وَبَنِىَّ أَن نَّعۡبُدَ ٱلۡأَصۡنَامَ (٣٥)

ir

“Ir tie , kurie netiki vienu Dievu, jų nuopelnai yra kaip miražas dykumoje. Ištroškusiam atrodys, kad tai vanduo , bet prisiartinęs neras nieko.’’(24:39)

وَٱلَّذِينَ ڪَفَرُوٓاْ أَعۡمَـٰلُهُمۡ كَسَرَابِۭ بِقِيعَةٍ۬ يَحۡسَبُهُ ٱلظَّمۡـَٔانُ مَآءً حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَهُ ۥ لَمۡ يَجِدۡهُ شَيۡـًٔ۬ا وَوَجَدَ ٱللَّهَ عِندَهُ ۥ فَوَفَّٮٰهُ حِسَابَهُ ۥ‌ۗ وَٱللَّهُ سَرِيعُ ٱلۡحِسَابِ (٣٩)

“ Kai kurie veidai “Tą Dieną”(Teismo Dieną) bus paniekinti . Išblyškę, nuvargę. Jie įžengs į karštą liepsnojančią Ugnį. Jiems bus duota atsigerti iš verdančios upės.’’
(88:2-5)

وُجُوهٌ۬ يَوۡمَٮِٕذٍ خَـٰشِعَةٌ (٢) عَامِلَةٌ۬ نَّاصِبَةٌ۬ (٣) تَصۡلَىٰ نَارًا حَامِيَةً۬ (٤) تُسۡقَىٰ مِنۡ عَيۡنٍ ءَانِيَةٍ۬ (٥)

Jeigu geri darbai sutelpa šarijos rėmuose, bet nėra skirti vieno Dievo malonei, tokie darbai bus anuliuojami (nepriimti), tokiu atveju yra taip dėl to , kad jie yra apsimetėliai (hipokritai) ir išsišokėliai (norintys pasirodyti savo žygdarbiais kitiems žmonėms ).

Panašiai Visagalis Allah sako:

“ Iš tiesų , apsimetėliai siekia apgauti Allah , bet tai yra Jis , kuris juos apgauna. Ir kai jie stoja maldai, jie stojasi tingėdami ir kad kiti matytų, ir jie atsimena Allah tik labai retai.’’(4:142)

إِنَّ ٱلۡمُنَـٰفِقِينَ يُخَـٰدِعُونَ ٱللَّهَ وَهُوَ خَـٰدِعُهُمۡ وَإِذَا قَامُوٓاْ إِلَى ٱلصَّلَوٰةِ قَامُواْ كُسَالَىٰ يُرَآءُونَ ٱلنَّاسَ وَلَا يَذۡكُرُونَ ٱللَّهَ إِلَّا قَلِيلاً۬ (١٤٢)

“Ir sielvartas tokiems besimeldžiantiems ir tiems , kurie užvilkina (uždelsia) maldą; ir tiems , kurie daro gerus darbus tik tam , kad kiti matytų; ir tiems, kurie sulaiko savyje nuoširdumą.’’(107:4-7)

فَوَيۡلٌ۬ لِّلۡمُصَلِّينَ (٤) ٱلَّذِينَ هُمۡ عَن صَلَاتِہِمۡ سَاهُونَ (٥) ٱلَّذِينَ هُمۡ يُرَآءُونَ (٦) وَيَمۡنَعُونَ ٱلۡمَاعُونَ (٧)

Dėl užuojautos ir gailesčio savo tautai, pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) buvo siekiantis nušviesti žmones teisingu keliu ir įspėti nuo tykančio pavojaus ir blogybių. Jis įspėjo tikinčiuosius, kad jie neatliktų garbinimo veiksmų pasirodymui, kuriuo gėrėtųsi ir žavėtųsi kiti žmonės. Jis pasirodymą (rijah) priskyrė mažajam politeizmui,  kurio atlikimas yra nulio vertas. Kadangi žmonės intuityviai siekia būti išaukštinami  ir išgiriami, toks pasipuikavimas lengvai gali prasiskverbti į dorų musumonų širdis. Dėl šios priežasties, pranašas (taika ir ramybė jam) išreiškė susijaudinimą  atliekant gerus darbus ir įspėjo dėl apsimetinėjančio pasirodymo. Mažasis politeizmas yra lengvai prasiskverbiantis į dorųjų musulmonų širdis , bet didysis politeizmas - ne.

Ibn Masūd perpasakojo, kad pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:

“ Tas, kuris miršta priskirdamas Dievui bendrininkus, įžengs į Pragarą.’’ (Al-Bukhari)

Džabir pasakojo, kad Allah pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:

“ Tas , kuris sutiks Dievą (Teismo dieną) nepriskyręs Jam bendrininkų (garbinime), tas pateks į Rojų; o tas, kuris sutiks Jį atlikęs širk (bet kokia forma), pateks į Pragarą.’’

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan ;  ir papildoma medžiaga paimta iš  Tafsir Ibn Kathir.

Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba

Visi tauchydo skyriai