Salafija

Salafija

Monday 30 December 2013

Džamā’ah negali egzistuoti, jeigu nebus įvykdytos dvi sąlygos (psl. 38-42)


[2] Knygos autorius, telaimina jį Allah, sakė: Tvirtai laikytis įsikibus į Džamā’ah yra dalis sunnos. Tas, kuris yra priešingai nusiteikęs Džamā’ah atžvilgiu ir palieka ją, iš tiesų jis atlaisvino islamo kilpą sau nuo kaklo ir taip pat nuklydo (nuo tiesaus kelio) ir veda į nuklydimą kitus.

Komentaras

Jo pasakyme: “Tvirtai laikytis įsikibus į Džamā’ah yra dalis sunnos.”

Iki tol, kol yra taip, kad islamas yra sunna ir sunna yra islamas, nes sunna susideda iš įvairių aspektų:

“Laikytis Džamā’ah yra dalis sunnos”- tai yra tvirtai įsikibus laikytis musulmonų bendruomenės. Džamā’ah čia reiškia musulmonų bendruomenę, kuri laikosi tiesos (yra teisingame kelyje).

Kas liečia džamā’āt (grupes, bendruomenes), kurios nesilaiko tiesos (nėra teisingame kelyje), jos nėra vadinamos tikraja Džamā’ah. Kiekviena Džamā’ah, kuri laikosi paklydimų ar metodologijos prieštaringos islamui ar yra kelyje oponuojančiame islamui, tokia Džamā’ah nėra tikra, kurios reiktų trokšti ir kuri būtų pagirtina. Kalba čia eina apie Džamā’ah - pasekėjus, kurie seka tiesa. Tai nebūtinai  reiškia, kad ją sudaro didelis žmonių skaičius, netgi vienas asmuo gali sudaryti Džamā’ah, jeigu jis yra tas, kuris tiesoje.

Todėl, į Džamā’ah įeina tie asmenys, kurie laikosi tiesos, nepaisant to, ar pasekėjų būtų mažai ar daug. Už tai, laikykitės su tais, kurie laikosi tiesos ir neoponuoja Džamā’ah (bendruomenei), kuri yra tiesoje. Jūs turėtumėt būti su tais, kurie yra teisingame kelyje. Netrukus paminėsime apie tą, kuris nusigręžia nuo Džamā’ah.

Tvirtas laikymasis Džamā’ah (bendruomenės) reiškia, kad asmuo neapleis jos ir neprieštaraus (neoponuos) jai. 

Jo pasakyme: “Tas, kuris yra priešingai nusiteikęs Džamā’ah atžvilgiu ir palieka ją, iš tiesų jis atlaisvino islamo kilpą sau nuo kaklo.”

Pateikiame chadisą atitinkantį šį pasakymą:

“Tas, kuris paliko Džamā’ah (bendruomenę) per sprindžio dydį, tas nusimetė islamo kilpą (jungą) sau nuo kaklo.” (1)

Tai yra stiprus įspėjimas. Jeigu tas atsiskyrimas nuo Džamā’ah susijęs su doktrina, t.y. tas asmuo garbina kitus lygiagrečiai su Allah, tuomet jis įvykdė netikėjimą; bet jeigu tas atsiskyrimas yra mažesnis už tai (už netikėjimą - kufr), tuomet tai yra nuklydimas. Taigi nėra gėrio atsiskirti nuo Džamā’ah. Viename perdavime sakoma:

“Stipriai laikykitės įsikibę Džamā’ah (bendruomenės), nes išties Viešpaties Ranka yra ant Džamā’ah.” (2)

Kada Pranašas (ﷺ) informavo Hudhaifah bin Al-Jamān (رضي الله عنه) apie būsimus išbandymus ir susiskaldymą, Hudhaifah (رضي الله عنه) paklausė jo: “Ką palieptum man daryti, jeigu tai atsitiktų man?” Pranašas (ﷺ) atsakė: “Tvirtai laikykis įsikibęs musulmonų bendruomenės - Džamā’ah ir jų Imamo.” (3)

Džamā’ah negali būti įsteigta, jeigu nėra įvykdytos šios dvi sąlygos:

Pirmoji sąlyga: yra ta, kad jos (bendruomenės) metodologija yra pagrįsta Koranu ir sunnah; ji neturėtų būti pagrįsta tam tikro asmens samprotavimais (idėjomis), nei nuomone tokio ir tokio asmens. Išties, ji turėtų būti pagrįsta Koranu ir sunnah.

Antroji sąlyga: bendruomenė turi turėti vadą, kuris jai vadovauja ir kuris sprendžia visas jų problemas ir klausimus. Tai yra neįmanoma bendruomenei rinktis (susiburti) be vadovo. Taigi, Pranašas (ﷺ) sakė Hudhaifai:

“Tvirtai laikykis įsikibęs musulmonų bendruomenės - Džamā’ah ir jų Imamo.”

Hudhaifah (رضي الله عنه) paklausė: “O ką daryti jeigu nėra bendruomenės arba (musulmonų) vadovo?” Jis (ﷺ) atsakė:

“Laikykis atokiai nuo visų tų sektų.”

Jis jam liepė laikytis atokiai nuo visų sektų išskyrus musulmonų Džamā’ah; ir kad jis neturėtų pasilikti su kitomis džamā’āt (grupėmis). Išties, jis turėtų pasilikti vienas, laikydamasis tiesos iki kol jį ištiks mirtis jos besilaikant (t.y. tokioj būsenoj).

Tai parodo, kad asmuo neturėtų būti su  Džamā’ah, kuri yra oponuojanti tikrajai (tiesos) metodologijai ir kad Džamā’ah negali būti tikra, jeigu ji neįvykdys šių dviejų sąlygų, t.y. kad jos metodologija yra pagrįsta Koranu, sunnah ir metodologija dievobaimingų pirmtakų (salaf); ir kad jie privalo turėti musulmonų vadą, kuris spręs jų reikalus. Nėra religijos, jeigu nėra Džamā’ah ir nėra Džamā’ah be imamo; ir nėra imamo, jeigu neklausoma jo ir nepaklustama jam.

Tokia yra musulmonų metodologija ir sunnah, kurią autorius (telaimina jį Allah) mums paaiškina. Ji draudžia keistas idėjas ar nuomones ir oponavimus; ir skatina būti ištikimiems Džamā’ah (bendruomenei) iki tol, kol ji yra tiesiame kelyje.

Jo pasakyme: “Iš tiesų jis atlaisvino islamo kilpą sau nuo kaklo.”

Tai yra viena iš arabų tradicijų, kad jie užnerdavo kilpas ant avių kaklų, kad šios neatsiskirtų, pasimestų ar būtų suėstos vilko. Tos kilpos būdavo apjungtos į vieną virvę, kad taip jas apsaugotų.

Dėl to Pranašas (ﷺ) palygino tą avių pririšimą prie virvės į laikymąsį įsikibus į Džamā’ah, nes išties Džamā’ah yra apsauganti nuo bėdų (nelaimių) kilpa, kaip ir kilpa apsauganti avį nuo vilko ir nuo pasimetimo.

Jo pasakyme: “Ir taip pat nuklydo (nuo tiesaus kelio) ir veda į nuklydimą kitus.”

Jis pats eina nuklydimo keliu ir jis išves kitus iš jo. Tai reiškia, kad jis yra nuklydęs ir tie, kurie jį imituos, irgi nuklys. Allah Aukščiausiasis sako:

“Ir tas, kas prieštarauja ir oponuoja Pasiuntiniui (Muchammedui  (ﷺ)) po to, kai jam (tam asmeniui) buvo parodytas aiškus teisingas kelias, ir seka kitu nei tikinčiojo keliu, Mes paliksime jį tame jo išsirinktame kelyje ir paliksime jį degti Pragare - kokia siaubinga tai vieta!” (An-Nisā 4:115)


Tai yra privaloma musulmonui sekti tikinčiųjų keliu ir neoponuoti jiems ar nukrypti nuo jų.






No comments:

Post a Comment