Autorius, telaimina jį Allah, pasakė: “Kovoti prieš vadą ir sukilti prieš jį yra neleidžiama, netgi jeigu jis yra ir tironas. Taip yra dėl Pranašo 
tvirtinimo Abu Dharr’ui:
“Būk kantrus, netgi jeigu jis yra ir Abisinijos vergas.”
Ir jo pasakymo ansar’ui:
“Būk kantrus iki kol pasitiksi mane prie šaltinio الهوض (arab. al haud).”
{Al haud yra Pranašo fontanas-šaltinis, iš kurio galės atsigerti tik tikintieji jo pasekėjai teismo dieną, kad numalšintų troškulį.}
Kovojimas prieš vadą nėra sunnos dalis, kadangi tai yra pasaulio ir religijos teršimas (korupcija).
Komentaras
Tai yra neleistina nei vienam kovoti prieš vadą maištaujant apsiginklavus, kadangi tai gali nuvesti į didį blogį.
Jo pasakyme: “Kovoti prieš vadą ir sukilti prieš jį yra neleidžiama netgi jeigu jis yra ir tironas.”
Reiškia, kad tai yra draudžiama kariauti prieš jį. Tai yra khawaridž, kurie taip elgiasi.
“netgi jeigu jis ir tironas”
Reiškia, kad jeigu netgi jis (vadas) ir įvykdys prieš jus priespaudą ir neteisybę, jūs turėtumėte būti kantrūs su tuo-nepaisant skausmo-nes pasekmės yra mažesnės, palyginus su tuo, kas gali išsirutulioti maištaujant prieš jį. Taigi, patirtas skausmas, esant kantriam ir paklusniam, yra labiau pakenčiamas sulyginus su pasekmėmis, ištinkančiomis kovojant prieš vadą. Be abejonės, vienas iš įsitvirtinusių principų islame yra: “Pasirinkti iš dviejų blogybių mažesnę ir apsisaugoti nuo didesnės.”
Pranašas pasakė ansar:
“Jūs pamatysite po mano mirties savanaudiškumą; todėl būkite kantrūs iki kol susitiksime prie ežero šaltinio (al haud).”
Jis jiems patarė būti kantriems, nepaisant tai, kad jie bus savanaudiškumo liudytojais - tai yra, jie nebus įtraukiami į turto pasidalinimą, pasisavinimą. Dėl to, jis patarė jiems būti kantriems apsisaugant nuo didesnio pasekmingojo blogio.
Jo pasakyme: “Taip yra dėl Pranašo tvirtinimo Abu Dharr’ui:
“Būk kantrus, netgi jeigu jis yra ir Abisinijos vergas.”
Reiškia, kad esantysis valdžioje neturėtų būti niekinamas, netgi jeigu jo fizinė išvaizda yra nekokia ir jeigu jis yra juodaodis arba nėra arabas. Kadangi jo paskirtis, jo pozicija yra būti kalifu ir imamu, o ne persona. Todėl, jam turėtų būti paklustama iki kol jis yra musulmonas. Neturėtų būti atsižvelgiama į jo išvaizdą jeigu ji yra nepatraukli, apleista ar su defektais, kuri nesužavi žiūrėtojo.
“Kurio galūnės yra nupjautos.” (kas jau buvo minėta hadise prieš tai apie Abisinijos vergą)
Visi šie paminėti epitetai nepateisina sukilimo prieš jį, netgi jeigu jis yra sergantis, ligotas ar silpnos sveikatos; iktol jo įsipareigojimas yra užtvirtintas, turėtų būti laikomasi kantrybės su juo, jo klausoma ir jam paklustama, netgi jeigu jam būdingi šie apibudinimai.
Jo pasakyme: “Kovojimas prieš vadą nėra sunnos dalis”
Kovojimas prieš vadą nėra įtvirtinta Pranašo sunnos dalis. Jos negalima rasti nei viename silpname, hasan (gerame) , nei sahih (autentiškame) hadise (perdavime). Nėra tokio perdavimo sunnoje, kuris leistų kovoti prieš musulmonų vadą, netgi jeigu jis (vadas) yra nuodėmiautojas, priespaudininkas (užgujantis kitus, nesiskaitantis su kitais, vykdantis represiją), ir nedoras ar pasisavinantis kitų turtą. Tai yra neleidžiama kovoti, sukilti prieš jį. Faktiškai, visuose hadisuose (perdavimuose) konstatuojama būti kantriu su juo, ir draudžiama maištauti prieš jį. Tai nereiškia, kad neturėtų būti vadui patariama, jeigu jis klysta ar daro kažkokią klaidą. Iš tikrųjų, jam turėtų būti patariama privačiai (asmeniškai, slaptai, o ne viešai), atliekama tai tarp jo ir patarėjo. Tas, kuris nori nuoširdžiai patarti, duoti nasychą (patarimą) vadui, pranašas pasakė:
“ Religija yra nuoširdumas.”
Mes paklausėme: Kam tokiems? Jis atsakė:
“ Dievui, Jo Knygai, Jo Pasiuntiniui, Musulmonų vadams ir eiliniems žmonėms”
Taigi, tai nereiškia, kad jam neturėtų būti patariama ar, kad jis būtų nepaisomas, paliktas vienumoje. Jam kaip tik turėtų būti patariama ir paaiškinama, tai yra privaloma tai padaryti. Tai yra islamo mokslininkų pareiga, jį supančiųjų žmonių pareiga, jo patarėjų ir išmanančiųjų pareiga, kurie turėtų jam patarti.
Kovojimas prieš vadą nėra sunnos dalis
Reiškia, kad nėra tam įrodymų nei autentiškų, nei silpnų, kurie leidžia kovoti prieš musulmonų vadą. Iš tikro, yra paliepimas Korane paklusti jam.
يَـٰٓأَيُّہَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَطِيعُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُواْ ٱلرَّسُولَ وَأُوْلِى ٱلۡأَمۡرِ مِنكُمۡۖ
“O jūs, kurie esate tikintieji! Pakluskite Allah ir Jo Pasiuntiniui (Muhammed ) ir tiems, kurie iš jūsų yra valdžioje (kurie užima vadovo postą)...” (Koranas, 4:59)
Atkreipkite dėmesį į Allah tvirtinimą: “ kurie iš jūsų”
Reiškia, iki kol jis yra musulmonas, yra privaloma paklusti jam.
Jo pasakyme:”kadangi tai yra pasaulio ir religijos teršimas (korupcija).”
Kova prieš vadą yra pasaulinė korupcija, kurioje musulmonų bendruomenė pasiliks be vadovo, įsivyraus anarchija (netvarka ir chaosas) ir visa tai nuklos kelią priešams slopinti musulmonus ir nesiskaityti su religija, jos nepaisyti. Todėl, kad nebus kam įvykdyti bausmes už nusikaltimus, teisti už atsakingus veiksmus, spręsti pagal legalius įstatymus ir grąžinti teises savininkams; nebus kam vykdyti teismo bylų.
Tokioje situacijoje religija bus suniokota, įsivyraus chaosas ir papirkinėjimas (korupcija), vagies rankos nebus amputuojamos, kada asmeninis turtas bus prarastas. Nebus kam sustabdyti apsiginklavusių vagių, kada gatvės bus tuščios. Kas už visa tai turės būti atsakingu? Tas, kuris yra valdžioje. Tai yra viena iš vado galių. Niekas negalės už tai atsakyti, jeigu ir visi žmonės susirinktų kartu, jie negalėtu įgyvendinti visų šių pareigų. Iš tikro, visame tame visada bus chaosas.
Vertė Nora.
No comments:
Post a Comment