Salafija

Salafija

Saturday 28 December 2013

Asmuo, nepaklustantis įgaliotam vadui dėl jo nuodėmiavimo, yra Kharidži (Šarch as Sunnah; 234-238)

 Autorius, telaimina jį Allah, pasakė: “Tas, kuris sukyla prieš musulmonų vadus yra Kharidži.  Ir toks asmuo, be abejo, sulaužė lojalumo priesaiką, pasipriešino perdavimams ir jo mirtis yra laikoma Tamsybės Dienų mirtimi.”

Komentaras

Jo pasakyme: “Tas, kuris sukyla prieš musulmonų vadus yra Kharidži.”

Tas, kuris sukyla prieš vieną valdžioje, kuriam jis buvo paklusnus ir sulaužo lojalumo priesaiką su pretekstu, kad jis (vadas) yra nusidėjėlis (atliekantis nuodėmes) ar atliekantis pažeidimus, kaip kad Khavāridž taip daro, tokiam asmeniui yra taikomas toks pat apibudinimas, kaip Khavāridž. Khavāridž yra nuklydusi sekta, kurios sėklos buvo pasėtos Allah Pasiuntinio   صلى الله عليه وسلم  laikais, kada Dul-Khuvaisirah atėjo ir pasakė Pranašui   صلى الله عليه وسلم , kada pamatė jį   صلى الله عليه وسلم  bedalinantį karo grobį:

“O Muchammed, būk teisingas, nes tu nesi teisingas.”

Tuomet  Pranašas   صلى الله عليه وسلم  pasakė:

“Vargas tau! Kas gali būti teisus, jeigu ne aš?”

Kada žmogus nusisuko, Pranašas   صلى الله عليه وسلم  pasakė:

 “ Iš šio žmogaus palikuonių bus žmonės, kurių maldas ir garbinimą jus laikysite neprilygstamu, sulyginę su savu. Jie recituos Koraną, bet tai nepraeis per jų gerkles, ir jie išeis iš islamo kaip strėlė išeina iš taikinio, kur besutiktumėte juos, užmuškite juos, nes iš tikrųjų, tie, kurie juos užmuš, jų laukia apdovanojimas.” (Perduota Al-Bukchāri ir Muslim iš Sa’yd al-Khudri)

Taigi, tai yra privaloma kovoti prieš juos, kad sustabdyti jų skleidžiamą blogį Musulmonams. 
Tai yra kada jie imasi ginklo. Bet, kai jie skelbia Khavāridž požiūrį ir kalba nekovodami ar neapsiginklavę, mes nepripažinsime jų nuomonės ir paaiškinsime jiems jų nuklydimą, bet mes nekovosime prieš juos. Tačiau, jeigu jie įgaus galios ir pradės kovoti prieš musulmonus, tuomet nevalia (neleistina) musulmonams jų palikti. Iš tikrųjų, atsakingajam valdžioje asmeniui yra privaloma kovoti prieš juos ir musulmonams privalu kovoti kartu su juo, kaip atsitiko Ali kalifavimo metais, kada jis kovėsi prieš Khavāridž An-Nahravan’e. 
Kompanionai kovojo kartu su juo prieš Khavāridž ir išžudė juos pačia blogiausia mirtimi; ir tai darydamas jis gavo atlygį, kurį jam pažadėjo Allah Pranašas   صلى الله عليه وسلم :

“Jų nužudyme yra atlygis tiems  kurie tai padarė.” (paminėtoji dalis yra iš ankstesnio Sa’yd al-Khudri perdavimo)

 Tai yra vienas iš Ali privalumų; ir jų yra daugybė. Vienas iš jų yra tai, kad jis užmušė Khavāridž ir išpildė pranašo   صلى الله عليه وسلم  įsaką gyvai.

Jo pasakyme: Ir toks asmuo, be abejo, sulaužė lojalumo priesaiką, pasipriešino perdavimams ir jo mirtis yra laikoma Tamsybės Dienų mirtimi.”


Khavāridž yra tie, kurie sulaužo priesaikas ir maištauja prieš valdžią. Taip pat, jie yra tie, kurie paskelbia musulmonus netikinčiaisiais vardan jų didžiųjų nuodėmių, kurios yra mažesnės už širką (prilyginimą lygių tikrajam Dievui). Jiems būdingos šios dvi savybės:

Pirmoji: Jie maištauja esančiajam galioje ir pastoviai stengiasi nuversti jį.

Antroji: Jie paskelbia Musulmonus netikinčiaisiais dėl jų atliktų didelių nuodėmių, kurios yra mažiau už širką.
Ir kas juos paskatino šitaip ekstremaliai pasielgti - lai jie šaukiasi Allah prieglobsčio. Allah Pasiuntinys   صلى الله عليه وسلم  įspėjo dėl ekstremizmo sakydamas:

“Būkite akylus ekstremizmui, nes tie, kurie buvo prieš jus, buvo stipriai sužlugdyti ekstremizmo.”

Perdėtumas - reiškia pridėti prie religijos (įvesti naujovę)- t.y. pridėjimo tai, kas paneigia blogį. To ekstremizmo, kuris nuvedė Khavāridž į tai, kas juos ištiko. Jie peržengė ribas paneigdami blogį taip stipriai, kad jie sulaužė ištikimybę; ir peržengė garbinimo ribas paskelbdami nuodėmingus musulmonus netikinčiaisiais. 

 Jo pasakyme: pasipriešino perdavimams “ 

Tai yra Pranašo   صلى الله عليه وسلم  chadisas, kuriame yra perduota būti tvirtam paklusime musulmonų vadui.

Jo pasakyme: “ir jo mirtis yra laikoma Tamsybės Dienų mirtimi.”

Taip yra todėl, kad jam būdinga vienas iš Tamsybės Dienų bruožų; todėl kad arabai tomis Tamsybės dienomis buvo susiskaldę į grupes (gentis). Jie neturėjo jokio bendro vado, kuris juos suvienytų. Iš tikro, kiekviena gentis buvo nepriklausoma ir užsipuldavo viena kitą. Jie nebuvo susivieniję iki tol, kol Allah nusiuntė jiems Muchammed   صلى الله عليه وسلم  ; jis   صلى الله عليه وسلم  juos pakvietė į islamą ir jie jį priėmė, ir jie buvo po viena vėliava. Todėl, Aukščiausiasis Viešpats sako:


وَٱذۡكُرُواْ نِعۡمَتَ ٱللَّهِ عَلَيۡكُمۡ إِذۡ كُنتُمۡ أَعۡدَآءً۬ فَأَلَّفَ بَيۡنَ قُلُوبِكُمۡ فَأَصۡبَحۡتُم بِنِعۡمَتِهِۦۤ إِخۡوَٲنً۬ا

“...Prisiminkite Dievo malonę jums, jūs buvote priešu vienas kitam, bet Jis sujungė jūsų širdis, tai dėl Jo Malonės jūs patapote broliais (tikėjime)...” (Koranas, 3:103)

وَٱذۡڪُرُوٓاْ إِذۡ أَنتُمۡ قَلِيلٌ۬ مُّسۡتَضۡعَفُونَ فِى ٱلۡأَرۡضِ تَخَافُونَ أَن يَتَخَطَّفَكُمُ ٱلنَّاسُ فَـَٔاوَٮٰكُمۡ وَأَيَّدَكُم بِنَصۡرِهِۦ وَرَزَقَكُم مِّنَ ٱلطَّيِّبَـٰتِ لَعَلَّڪُمۡ تَشۡكُرُونَ (٢٦)

“Ir prisiminkite, kai jūsų buvo mažai ir jūs manėte esantys  silpni žemėje, ir bijojote būti pagrobti, bet Jis (Allah) jūms suteikė saugią vietą, suteikė jūms stiprybės, ir suteikė jūms gerų dalykų, kad jūs būtumėte dėkingi.” (Koranas, 8:26)

Tai yra iš duodamų vaisių, esant paklusniems Musulmonų vadovui. Šios dorybės yra skleisti taiką, siekti uždarbio išsilaikymui ir siekimas užsidirbti priklausys nuo saugumo kelyje. Bet jeigu yra baimė, žmonės negalės keliauti, nei pirkti, nei parduoti, esant tokiai baimei jų sielose. Tame yra Džamā’ah pranašumas ir pranašumas būti paklusniam tam, esančiajam atsakingu valdžioje.
Kas liečia sukilimą prieš vadovą ir ištikimybės jam sulaužymą, to pasėkmės yra:

 1. Musulmonų bendruomenės susiskaldymas.
 2. Neteisėtas kraujo praliejimas.
 3. Būti užvaldytiems priešų.


Kadangi priešas džiaugiasi tuo. Jūs matysite netikinčiuosius besidžiaugiančius musulmonų susiskaldymu. Jie suskaldo Musulmonus, padeda nuklydusioms frakcijoms, suteikia jiems ginklus ir strategiją kovoti prieš musulmonų bendruomenę ir sukelti tarp jų susiskaldymą, ir pasigrobti iš jų turtą tokiu būdu, kas dabar ir vyksta šiomis dienomis. Visa tai yra susiskaldymo pasėkmės, nepaklusnumas Allah Pasiuntiniui   صلى الله عليه وسلم   ir sukilimas prieš Musulmonų vadą.

Trumpai, tas, kuris neturi Imamo yra panašus į tą, kuris gyveno Tamsybės Dienomis. Ir jeigu jis mirs tokioje būsenoje, tai jis mirs mirtimi, kokia yra laikoma mirtimi Tamsybės Dienų. Tai nereiškia, kad jis atliko netikėjimo veiksmą. Tai reiškia, kad jam yra būdingas Tamsybės Dienų bruožas, kadangi jis negyvena paklusdamas Imamui, bet gyvena netvarkoje, anarchijoje.



Vertimas darytas Noros.




No comments:

Post a Comment