Skyrius Nr.9
Aukoti skerdžiamus gyvulius kitoms dievybėms nei Allah
“ Sakyk: Iš tiesų, mano aukojimasis, mano gyvenimas, ir mano mirtis yra skirti Dievui, Pasaulio Valdovui. Jis neturi sąjungininkų (sau lygių). Ir tai man buvo paliepta ir aš esu iš pirmųjų Musulmonų.” (6:162, 163)
قُلۡ إِنَّ صَلَاتِى وَنُسُكِى وَمَحۡيَاىَ وَمَمَاتِى لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَـٰلَمِينَ (١٦٢) لَا شَرِيكَ لَهُ ۥۖ وَبِذَٲلِكَ أُمِرۡتُ وَأَنَا۟ أَوَّلُ ٱلۡمُسۡلِمِينَ (١٦٣)
Taip pat, Visagalis Allah Korane sako:
“ Dėl to melskitės tik Dievui ir aukokite tik Jam.” (108:2)
فَصَلِّ لِرَبِّكَ وَٱنۡحَرۡ (٢)
Pranašui (taika ir ramybė) buvo liepta melstis ir aukoti tik vienam Dievui , atvirkčiai negu politeistai, kurie skirdavo savo garbinimus ir aukojimus savo išgalvotiems stabams. Aukojimas yra garbinimo veiksmas, kuris turėtų būti skirtas tik Allah. Aukojimas kitiems dievams, išskyrus Allah, yra poelgis, kuris priskiriamas didžiajam politeizmui.
“ Pranašas (taika ir ramybė jam) man yra pasakęs keturis dalykus: ‘ Lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie aukoja vardan kitų, bet ne Dievo; lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie keikia savo tėvus; lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie apnakvindina inovatorius (tuos, kurie atneša naujoves (bidah) į tikėjimą, religiją); ir lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie sukčiauja su žemės plotais.” (Muslim)
- Dievo prakeikimas: tai yra netekimas Dievo malonės.
- Tas, kuris aukoja vardan kitų: tie, kurie aukoja (skerdžia) gyvūnus vardan paminklų, šventovių, džinų ir kitų, išskyrus Dievą.
- Tas, kuris keikia savo tėvus: įskaitant tėvą, motiną,ir protėvius. Toks asmuo atlieka nuodėmę nepriklausomai ar jis pats tiesiogiai juos užgaulioja ar siunčia kitus juos įžeisti.
- Tie, kurie sukčiauja su plotais: reiškia, tie, kurie keičia žemės ploto linijų ribas apiplėšdami kitų žmonių nuosavybę.
Tarik Ibn Šihab pasakojo:
“ Vienas vyras įžengė į Rojų dėl musės, ir vienas vyras įžengė į Pragarą dėl musės.” Jie (kompanionai) paklausė:” Ar tai gali būti įmanoma, o Dievo pranaše?” Jis (taika ir ramybė Jam) atsakė:” Du vyrai norėjo praeiti pro stabą ir jiems buvo uždrausta to stabo garbintojų su sąlyga, kad jiems bus leistina praeiti, jeigu jie jam (stabui) paaukos ką nors. Jie liepė vienam iš jų ką nors paaukoti. Jis atsakė:”Šiuo metu aš neturiu ką paaukoti.” Tie žmonės jam liepė :’’ Aukok ką tik nori, nors ir musę.” Tuomet, vyras paaukojo tam stabui musę. Jie jam leido praeiti, ir taip jis įžengė į Pragarą. Tada jie liepė kitam vyrui ką nors paaukoti. Jis jiems pasakė:” Aš niekada neaukosiu niekam kitam, bet tik Dievui, Šlovė Jam”. Dėl to, jie (žmonės) jam perpjovė gerklę taip nužudydami jį; ir jis taip įžengė į Rojų.” (Achmad Chadisas)
Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .
Visi tauchydo skyriai
No comments:
Post a Comment