Fatvos Nr. 2001
Klausimas: Ar leidžiama yra, ar draudžiama yra šlapintis stovint?
Atsakymas: Visa šlovė priklauso Allah Vienam ir lai taika ir palaima būna Jo Pasiuntiniui, jo šeimai ir jo kompanionams. Pradedant:
Tai nėra draudžiama šlapintis stovint, bet sunna yra šlapintis sėdint, kaip ir A'iša (رضي الله عنها) sakė:
"Jeigu tau kas nors sakys, kad Pranašas (ﷺ) šlapindavosi stovėdamas, tai netikėk juo, nes Pranašas (ﷺ) visuomet šlapindavosi sėdėdamas." [1] Perdavė Al-Tirmidzi ir pakomentavo, kad šis chadisas yra vienas iš autentiškiausių šiuo klausimu, jis išreiškia kuklumą ir atsargumą nesusitepti šlapimu.
`Umar, `Alī, Ibn `Umar ir Zayd ibn Thabit (رضي الله عنهما) perdavė, kad tame šlapinimase stovint yra rukhsa išimtis, kaip ir minima Hudaifos (رضي الله عنه) chadise užrašytame Al-Bukchari ir Muslim, kad Pranašas (ﷺ)
Jis atėjo į vietą priklausančią vienai genčiai, kurioje buvo metamos šiukšlės ir jis nusišlapino joje stovėdamas.[2] Šis chadisas nekonfliktuoja su A'išos (رضي الله عنها) chadisu. Gali būti, kad Pranašas (ﷺ) taip pasielgė, kadangi jis buvo tokioje vietoje, kurioje jis negalėjo atsisėsti (pritūpti), arba jis taip pasielgė dėl to, kad parodytų, kad šlapinimasis stovint nėra draudžiamas charām. Kaip bebūtų, pagrindiniu verdiktu yra laikoma tai, kas buvo paminėta A'išos (رضي الله عنها), kad Pranašas (ﷺ) šlapindavosi sėdėdamas ir tai yra sunna (pageidautinas veiksmas), ir tai nėra privalomas vuadžib poelgis.
(Part No. 5; Page No. 89)
Mes prašome Allah suteikti mums sėkmę. Lai ramybė ir palaima būna mūsų Pranašui Muchammed, jo šeimai ir jo bendražygiams.
Nuolatinis Fatvų Komitetas ir Ifta
Narys: `Abdullah ibn Qa`ud
Narys: `Abdullah ibn Ghudayyan
Pirmininko pavaduotojas: `Abdul-Razzaq `Afify
Pirmininkas: `Abdul-`Aziz ibn `Abdullah ibn Baz
Išnašos:
[1] Imam Ahmad, vol. 1, p. 192; Al-Tirmidhy, vol. 1, p. 27, Tuhfat-Ahwazy; and Ibn Majah, no. 307.
[2] Imam Ahmad, vol. 4, p. 246; Al-Bukhari, vol. 1, p. 62, ed. Istanbul; Muslim, vol. 1, p. 157, distributed by the Presidency of the Scholarly Research and Ifta'; Abu Dawud, vol. 1, p. 6, ed. Dar Al-Fikr; Al-Nasa'y, vol. 1, p. 29; Al-Tirmidhy, vol. 1, p. 30, Tuhfatul Ahwazy; and Ibn Majah, nos. 305-306.
