Klausimas:
Ar konsensusas yra būtina sąlyga pripažinti paneigimą?
Šeichas Sālih Al-Fauzān حفظه الله:
Tai yra reikalas, kuris yra iš tų, kurie mokosi chadisus mintinai. Konsensusas nėra iš sąlygų sukritikuotam asmeniui. Iš tikro pirmenybė yra skiriama tam, kuris tvirtina (sukritikuoja) vietoj to, kuris neigia (tą kritiką). Tas, kuris giria yra neigėjas, o tas kuris kritikuoja yra tvirtintojas (kažko, kas kitam nėra žinoma), todėl jo kalbai skiriamas pirmumas.
*****
Klausimas:
Ar tai yra sąlyga, kuomet yra paneigiami inovacijų žmonės, kad būtų konsensusas iš visų dabartinių mokslininkų, o, ar užtenka vieno mokslininko?
Šeichas Rabī Al-Madkhalī حفظه الله:
Tai yra šlykštus principas At-Tam'ijī. Kurioje eroje buvo išvesta tokia sąlyga konsensusui ir koks yra įrodymas tokiai sąlygai? Bet kokia sąlyga, kuri neegzistuoja Allah Knygoje yra verta nulio ir nurašyta - jeigu kalbant, kad išvis tokia sąlyga buvo. Tai jeigu Achmad Ibn Hanbal رحمه الله arba Jachja Ibn Ma'īn رحمه الله sukritikuoja inovatorių; ar aš sakau, kad tai yra privaloma visiems Sunnos Imamams vienbalsiai (vieningu sutarimu) paskelbti tą žmogų inovatoriumi? Kuomet imamas Achmad رحمه الله sakė, kad tas asmuo yra inovatorius, tuo ir pasibaigė reikalas, ir visi žmonės priėmė tai, pakluso jam ir juo sekė (klausė). Ir jeigu Ibn Ma'īn رحمه الله sakydavo, kad tas asmuo yra inovatorius, nei vienas nesiginčydavo dėl to su juo. Kad konsensusui būtina tokia sąlyga yra neįmanomas uždavinys (pasiekimas) visais islamiškos Šarijos aspektais.
Pavyzdžiui, jeigu du liudininkai duoda parodymus, kad asmuo įvykdė žmogžudystę, kur yra tokia sąlyga konsensusui iš visų musulmonų, kad šis asmuo kažką nužudė?! Iš tikro, teisėjui yra privaloma teisti pagal islamišką teisę, arba paskirti bausmę, arba finansinę kompensaciją nukentėjusiojo šeimai. Sprendimai turi būti daromi remiantis Allah Teise. Nepaisant to - ar tokia sąlyga konsensusui yra pavojingesnė už asmens deklaravimą inovatoriumi? Tokie žmonės yra al-Mu'ajym (tie, kurie padaro salafi metodologiją silpna, "praskiedžia" ją) ir jie yra netiesos žmonės ir kviesliai blogin. Jie yra tie, kurie žvejoja drumzlinam vandenyje, todėl nesiklausykite jų nesąmonių. Todėl, jeigu įžvalgus mokslininkas blogai atsiliepia apie asmenį, tai yra privaloma pripažinti tą atsiliepimą, ir jeigu kitas kompetentingas ir teisingas mokslininkas oponuoja tam blogam atsiliepimui, tuomet abejos pusės yra studijuojamos, yra peržvelgiamas geras atsiliepimas (to asmens pagyrimas) ir blogas atsiliepimas.
Jeigu blogas atsiliepimas (bloga kritika) yra detali ir aiški, tuomet yra skiriama pirmenybė tokiam atsiliepimui vietoj pagirtino atsiliepimo - netgi jeigu daugybė mokslininkų gerai atsiliepia apie tą sukritikuotą (sumenkintą) asmenį. Jeigu vienas mokslininkas pateikia detalią kritiką, kai dvidešimt ar penkiasdešimt mokslininkų oponuoja jam be įrodymų, viskas ką jie turi yra tik gera nuomonė apie jį ir jų daromi sprendimai grindžiami tik išore, tuo, kas jiems yra matoma, kai tuo tarpu kritikas turi įrodymus to individo kritikai (menkinimui), tai kritikai (menkinimui) yra skiriamas pirmumas, nes kritikuotojas turi įrodymus, ir įrodymui taikoma pirmenybė. Įrodymui yra skiriama pirmenybė, netgi jeigu ir visas pasaulis oponuoja jam, tiesa yra su juo iki kol jis turi įrodymus.
Džamā'ah yra tas, kuris yra tiesoje, netgi jeigu jis ir pats vienas. Jeigu vienas individas yra Sunnos pasekėjas ir du ar trys miestai inovatorių oponuoja jam, tiesa yra su juo. Tiesa ir įrodymai, kuriuos jis turi, pirmauja prieš kitų neteisybę. Tai yra būtina, kad mes gerbtume tiesą ir parodymus (įrodymus). Allah تعالى sako: "Sakyk; Pristatyk įrodymus, jeigu tu iš tikro esi teisus." Ir Jis تعالى sako: "Ir jeigu tu paklusi daugumai tų - žemėje, jie paklaidins tave nuo Tiesaus Allah Kelio". [Koranas, 6:116] Ta dauguma neturi jokios vertės jeigu jie neturi įrodymų, netgi jeigu ir visa žmonija (populiacija) susivienytų tuo melu išskyrus kelis, neturėdami jokių įrodymų, tai nesuteikia jiems jokios vertės, netgi jeigu jų oponuotojas yra tik vienas, ar keli. Allah! Allah! Kaip nuostabu yra žinoti tiesą ir tvirtai laikytis jos, ir pripažinti ją, kuomet ji pagrįsta įrodymais.
*****
Klausimas:
Yra asmuo, kuris teigia "aš neprivalau priimti sprendimo, jeigu kažkas yra paskelbtas inovatoriumi, nebent tam yra mokslininkų konsensusas (t.y. visi islamo mokslininkai vienbalsiai tai patvirtina)". Ar toks principas teisingas?
Šeichas Abdur-Rachmān Muhijadyn:
Kaip jis neprivalo?! Mes visi privalome. Koranas ir sunnah mums liepia privalėti - mes suprantame juos teisingai. Tas, kuris nesupranta Korano ir Sunnos yra laikomas neišmanėliu. Jie sako "aš neprivalau...", jie pasiėmė tą frazę ir kartoja ją pastoviai. Tai yra Al-Halabi frazė (teiginys), kuria naudotis nėra leistina. Tai Yra šėtoniškas teiginys "aš neprivalau...", jie sako tai daugybės reikalų atžvilgiu. Ar tam yra priežastis?
Nėra tokio individo pasaulyje, kuris nebūtų giriamas arba menkinamas, tai ar mes turėtume sakyti "aš neprivalau"? Kaip pavyzdį, paimkime tuos, kurie sumenkino sachābius (Pranašo صلى الله عليه وسلم bendražygius), Rafidą (šiitus) - kurie sako "mes neprivalome girti sachābių", ar mes turėtume irgi sakyti "aš neprivalau". Ne, tai yra klaida. (Jie sako tam turi būti ) konsensusas! Asmuo, taip sakantis, yra neišmanėlis. Jis nori išvesti du skirtingus kelius; {...ir kada jie susitinka su tais, kurie yra tikintieji, jie sako mes tikime, bet kada jie yra vieni su savo velniais, jie sako; iš tiesų mes esame su jumis} (Sūra Al-Bakara, 2:14). Kada jis su nuklydusiomis grupėmis, jis sako "aš su jumis", ir kada jis su Sunnos žmonėmis, jis sako "aš su jumis".
Nei vienas asmuo neturi pripažinimo iš kiekvieno asmens. Nei vienas asmuo nėra apsaugotas nuo kitų žmonių kalbos apie jį. Toks pasakymas "aš neprivalau" yra neteisingas. Mes priimame iš to, kuris kalba tiesą ir nepriimame iš to, kuris meluoja (kalba netiesą).
Kas liečia tokią frazę "aš neprivalau", tai yra melaginga frazė. Teigimas "aš neprivalau paneigti jo, kadangi tam nėra konsensuso girti jį ar sumenkinti jį", tai jis sako " aš neprivalau". Pavyzdžiui, žmogus kalba netiesą, kai mes žinome, kad tai yra netiesa, tai mes sakome "tas žmogus kalba netiesą". Tarkim, jis teigia, kad palūkanos yra leistina, nors jis atlieka maldas, pasninką, mokosi mintinai Korano, nesvarbu ar jis yra Egipte, Levante ar Amerikoje, tačiau jo verdiktas oponuoja Allah ir Jo Pranašo صلى الله عليه وسلم paliepimui, tai ar mes neprivalome išaiškinti tiesos?
Be abejo, mes privalome išryškinti šį reikalą, padaryti jį aiškiu. Jei žmogus sako, kad jis neprivalo išsiaiškinti šio reikalo, tai jis daro klaidą. Ar man neprivaloma išaiškinti tą klaidą žmonėms, kad jie žinotų, kad tas asmuo suklydo (yra neteisus)? Nei vienas nėra apsaugotas nuo klaidų. Klaida yra paneigiama nepaisant nieko. Tik Allah ir Jo Pranašo صلى الله عليه وسلم kalba yra be klaidų. Jeigu tų individų frazė "aš neprivalau" sakoma tokiais atvejais kaip tab'dī (skelbiant asmenį inovatoriumi), takfyr (skelbiant asmenį netikinčiu) ir taf'syk (skelbiant asmenį esant fāsik - nepaklusniu Allah, maištaujančiu), mes jiems atsakome, mes privalome sekti tiesa, jeigu mes susiduriame su tiesa, mes privalome ją priimti, netgi jeigu ji yra ir iš asmens, kuris yra labai jauno amžiaus, mes niekada neturėtume sakyti "aš neprivalau", toks išsireiškimas yra neišmanėliškas. Thul-Jadain (kompanionas) pranešė Pasiuntiniui صلى الله عليه وسلم apie jo padarytą klaidą. Thul-Jadain رضى الله عنه sakė: "Tu atlikai tiktai du maldos rakatus" - nors turėjo būti keturi. Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم paklausė (kitų kompanionų): "Ar jis teisus?" Jie atsakė: "Taip Allah Pasiuntiny", tai Pranašas صلى الله عليه وسلم sugrįžo ištaisyti maldos, jis nesakė "aš neprivalau".
Panašūs pavyzdžiai yra su Umar Ibn Al-Khattāb ir Abū Bakr As-Siddyk رضى الله عنهما knygoje ‘رفع الملام على أئمة الاعلام‘. Nėra tokio mokslininko, kuris nepadarytų klaidos, nėra mokslininko, kuris aprėpia kiekvieną žinojimo aspektą. Todėl, nei vienas neturėtų sakyti "aš neprivalau priimti tiesos". Kuomet pagyvenusio amžiaus moteris kreipėsi pas Abū Bakr As-Siddyk رضى الله عنه, reikalaudama palikimo, kuris priklausė jai, ji sakė: "O Pasiuntinio Kalife, aš reikalauju palikimo", Abū Bakr As-Siddyk رضى الله عنه atsakė: "aš nematau nieko kas priklauso tau remiantis Allah Knyga ir Pranašo صلى الله عليه وسلم Sunnah, bet palauk iki kol aš pasiklausiu apie šį reikalą", ir jis surado kompanionus, kurie turėjo apie tai žinių ir jis priėmė iš jų tas žinias. Ar jis sakė "aš neprivalau", jis to nesakė! Ar tai būtų tiesa ar melas, jeigu asmuo ateina sužinoti ar tai yra tiesa, jam ji turi būti pasakyta, ir jeigu asmuo ateina sužinoti ar tai yra melas, jam turi būti pasakyta, kad taip ir yra. Jeigu jūs susiduriate su asmeniu, kuris yra netiesoje, ar jūs sakysite "aš neprivalau", tam kad surinkti didesnius skaičius (pasekėjų)?! Tai yra neteisinga! Tai yra netiesa! Tokiu būdu islamo esencija yra prarandama ir religija pasidaro atskiesta.
Visa tai yra dėl baimės ir bailumo, ir žmonių, kurie nesuprata teisingai, nei jie turi tvirtumą. Jie trokšta tik pritapti prie masių (žmonių) ir eilinės liaudies, bet tai yra eilinė liaudis, kuriai reikalingos žinios ir dauguma jų yra neišmanantys.
Allah تعالى sako:
{Ir jeigu tu paklusi daugumai tų - žemėje, jie paklaidins tave nuo Tiesaus Allah Kelio}. [Koranas, 6:116]
Ir
{Bet dauguma žmonių netikės, kad ir kaip atkakliai tu to siektum (ar trokštum)}. [Koranas, 12:103], jie neišmano. Islamo studentai turėtų mokinti ir paaiškinti žmonėms tiesą, bet sakyti "aš neprivalau..." , kaip tu neprivalai?!Tiesa tave įpareigoja! Mes visi privalome išaiškinti tiesą, taip kaip ir mes visi privalome išaiškinti melą, kad žmonės nedarytų klaidų ir religija būtų išsaugota. Kada mes matome netiesą, ar mes turėtume sakyti "aš neprivalau"? Niekada! Kodėl kažkas turėtų likti nežinomame paklydime (mele) tam, kad pritrauktų mases (žmonių, pasekėjų)?
Bet kokiu atveju, visa garbė Viešpačiui. Jiems yra privaloma siekti žinių (švietimo), taip yra todėl, kad jie neklausė tų, kurie turi žinias. Pranašas صلى الله عليه وسلم informavo mus apie tai, kad taip atsitiks artėjant pabaigai, kad žinojimas palaipsniui sumažės ir neišmanymas žymiai padidės, šie reikalai yra susiję vienas su kitu, jie pasirenka kalbėti apie asmenį nežinodami. Jeigu jų rėmimosi šaltiniai savo švietimui būtų buvę iš Korano ir Sunnos, jie nebūtų papuolę į tokį nuklydimą, bet vietoj to, jie pasirinko žmonių nuomones ir siekė būti įžymiais ir būti laikomi už mokslininkus, kas yra klaida, kuri yra neleistina.
http://video.dusunnah.com/2015/12/you-salafis-only-return-to-a-few-scholars-in-matters-of-refutations-shaykh-muhammad-ibn-hadee-al-madkhalee/
No comments:
Post a Comment