Klausimas:
Koks yra verdiktas (nutarimas) sveikinti netikinčiuosius Kalėdų proga? Ir ką jiems atsakyti, jei jie sveikina mus? Ar galima eiti į vietas, kuriose jie švenčia savo šventes? Ar žmogus (musulmonas) daro nuodėmę visa tai atlikdamas, net jeigu jis neturėjo blogos intencijos? Jei jis tai darė iš mandagumo, drovumo arba dėl to, jog jis buvo pastatytas į nepatogią padėtį arba jis taip elgėsi dėl kitų priežasčių? Ir ar galime mes elgtis taip, kaip jie?
Atsakymas:
Sveikinti netikinčiuosius Kalėdų ar kita jų religinių švenčių proga nėra leistina, remiantis vieningu islamo mokslininkų nutarimu (pagal konsensusą). Imamo Ibn Al-Kajjim (رحمه الله) knygoje pavadinimu “Nutarimas susijęs su žmonėmis, kurie yra musulmono globoje (ar priklausomi nuo musulmonų)”, jis teigia: “Dėl sveikinimo netikinčiuosius per jų religines ceremonijas, kuriose įvykdomas kufr (netikejimas), yra vieningai sutariama, jog tai negalima. Taip pat negalima sveikinti jų su šventėmis ar jų pasninku sakant "Lai jūsų šventės būna palaimintos" arba linkėti gerų švenčių ir panašiai. Nors jeigu jie taip sakydami ir išvengs įsitraukimo į kufr (netikėjimą), tai vistiek toks elgesys yra iš neleistinų veiksmų. Ir tai yra tas pats, kas juos sveikinti su tuo, jog jie lenkiasi kryžiui. Išties tai yra didesnė nuodėmė prieš Allah. Tai yra bjauriau nei sveikinti juos su alkoholinių gėrimų vartojimu ar kažkieno nužudymu, neteisėtais lytiniais santykiais ir panašiais dalykais. Ir daug žmonių, kurie neturi dyn (tikėjimo) arba pagarbos savo tikėjimui, atlieka šią didelę nuodėmę. Ir jie nesupranta kaip netinkamai (labai blogai) jie pasielgė. Taigi tas, kuris sveikina kitą žmogų su nuodėmių darymu, ar su inovacijomis, ar su netikėjimu, tai jis pats užsitraukia Allah nemalonę (pyktį) ir neapykantą.“
(Šeichas ibn 'Utsaimyn (رحمه الله) tęsia)
Taigi sveikinti netikinčiuosius su jų religinėmis šventėmis nėra leistina, ir tam buvo pateikti įrodymai iš Ibn Al-Kajjim (رحمه الله), kadangi tame (sveikinime per jų religines šventes) yra pritarimas jų kufr ceremonijoms, ir parodymas, jog jūs tuo esate patenkinti. Jeigu musulmonas nėra patenkintas pačiu kufr, tai jis neturėtų būti patenkintas ir netikinčiųjų ceremonijomis ar jų sveikinimais. Allah Aukščiausiasis nėra tuo patenkintas, Jis sako:
“O jūs tikintieji (kurie tikite), išties Viešpačiui nieko nereikia iš jūsų, Jis nėra patenkintas netikėjimu iš Savo tarnų. Ir jeigu jūs esate dėkingi (būdami tikinčiaisiais), Jis yra patenkintas jumis.” (Az-Zumar 39: 7)
Ir dar Aukščiausiasis Allah sako:
“Šiandien, Aš ištobulinau jums jūsų religiją, išbaigiau Savo Malonę jums, ir paskyriau jums islamo religiją.” (Al-Ma'idah 5: 3)
Dėl to sveikinti netikinčiuosius yra harām (nėra leistina), nepriklausomai nuo to, ar jis yra jūsų darbo kolega ar ne. Jeigu jie pasveikina mus savo švenčių proga, mes jiems neatsakome, nes tai nėra mūsų šventės, ir tai yra šventės, kuriomis Allah nėra patenkintas, ir tai yra arba inovacija jų religijoje, arba buvo leidžiama (anksčiau), bet vėliau panaikinta per mūsų tikėjimą (Islamo religiją), kuris buvo atsiųstas visai žmonijai per Pranašą Muchamedą, lai taika ir ramybė būna su juo. Ir Jis (Allah) sako apie jį (Islamą):
“Ir kas siekia kitos religijos nei islamas, tai niekada nebus tai priimta iš jo, ir pomirtiniame gyvenime jis bus iš tų, kurie pralošė.”(Al-Imrān 3: 85)
Ir musulmonams priimti kvietimus į šias šventes yra harām (neleistina), nes dalyvauti jose su jais yra blogiau, nei juos sveikinti su jų šventėmis. Musulmonams taip pat yra harām imituoti netikinčiuosius, įtvirtinant minėjimus šių švenčių proga, keičiantis dovanomis ar dalinant saldainius, maistą, ar nustojant dirbti (jų švenčių proga) ir panašiai. Pranašas, lai taika ir ramybė būna su juo, mus įspėjo:
“Tas, kas imituoja juos yra vienas iš jų (toks kaip ir jie)”.
Islamo Šeichas Ibn Taimyja (رحمه الله) savo knygoje, pavadinimu "Sekite tiesiu keliu ir oponuokite keliui, kuris veda į ugnį”, sakė:
“Imituodami juos su jų šventėmis mes suteikiame jų širdims džiaugsmo neteisingame jų kelyje. Yra tokia galimybė, kad tai juos gali padrąsinti pasinaudoti proga pažeminti silpnai mąstančius.”
Ir tas, kuris daro kažką tokio panašaus yra nusidėjėlis. Ir nesvarbu ar jis tai darė iš mandagumo ar siekdamas draugystės su jais, iš drovumo ar dėl kokių kitų priežasčių, nes toks elgesys yra laikomas apgaulingu ir veidmainišku Dievo religijai. Ir tai yra priežastis, kuri sustiprina netikinčiųjų psichiką ir leidžia jiems didžiuotis savo tikėjimu.
No comments:
Post a Comment