Šeichas Mukbil bin Hādī al Vādi’ī رحمه الله buvo paklaustas:
Jis رحمه الله atsakė:
“Kuomet Džarh (kritika) yra Mufassar, tada jam skiriama pirmenybė. Tačiau yra būtina atsižvelgti į kritikuotoją (džārih), ar jis yra tas asmuo, kuriuo galima pasikliauti, toks kaip Jachja bin Ma’īn رحمه الله, Bukchāri رحمه الله, Achmed bin Hanbal رحمه الله , Jachja al Kattān رحمه الله , Abdur-Rachmān bin Mahdī رحمه الله Abu Zur’a ir Abu Hātim, tai jei jis yra iš tokių asmenų, tai iš jo kritika yra priimtina ir tai yra Džarh (kritika) Mufassar. Džarh Mufassar yra kai asmuo sako, “jis daro klaidas”, “jam būdingos klaidos”, “munkar ul-chadīth”, “kad-dāb” - melagis, “matrūk”. Visa tai yra Džarh Mufassar. Panašiai su “Da’īf Džiddan”. Tai pirmenybė yra skiriama tokiam Džarh Mufassar vietoj Ta’dyl (pagirimo)”. (Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 497, Dār ul- Hadīth, Dammādž)
Jis رحمه الله taip pat buvo paklaustas:
“Kuomet yra sakoma Džarh Mufassar, ką tai reiškia?”
Šeichas رحمه الله atasakė:
“Aš paminėjau pavyzdžius, tokius kaip “Matrūk Da’īf Džiddan (paliktas ir labai silpnas), Munkar al-Hadīth (Jo chadisai yra atmesti, nepripažinti), Kaddāb (Melagis), Akdabun-Nās (didieji melagiai), ileihil-muntahā fil-kadib (visas melas pasibaigia su juo). Kas liečia Džarh, kuris nėra Mufassar, tai tarsi sakyti “Da’īf (silpnas). Tačiau, likusieji išsireiškimai yra iš tikro Džarh Mufassar, tokie kaip Bukchārī رحمه الله pasakymas “Fyhi nadar” (yra kažkas neaiškaus apie jį), ir panašus į jį “sakatū anhu” (jie nutylėdavo apie jį), tačiau jie netgi niekada apie jį nenutylėdavo, bet Bukchārī رحمه الله žodžiuose yra labai daug švelnumo.” (Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 498, Dār ul- Hadīth, Dammādž)
Šeichas Mukbil bin Hādī al Vādi’ī رحمه الله buvo paklaustas:
“Kuomet perdavėjas yra paskelbtas patikimu vieno asmens ir menkinamas keturių asmenų (t.y. apie jį yra blogai atsiliepiama), arba yra menkinamas vieno asmens ir
paskelbtas patikimu keturių asmenų, tai kurio asmens reikia tada klausyti? Paaiškinkite man duodamas vieną pavyzdį pagal chadisų knygas ir ridžāl susijusį su Džarh Mufassar, kadangi aš galiu duoti pirmenybę remiantis daugumos bendru pagyrimu (Ta’dyl) nei vieno asmens kritika (džarh)?”
Šeichas رحمه الله atsakė:
“Kas liečia pirmumo skirimą daugumos pagyroms (ta’dyl) - tai nėra teisinga. Kadangi kritikuotojui yra žinoma tai, kas giriančiajam (mu’addil) nėra žinoma. Pavyzdžiui, kai jūs aptinkate asmenį pastoviai besimeldžiantį pirmoje eilėje, tai jūs paskelbiate jį tsika, tačiau jūsų draugas žino, kad jis nėra hāfid (turintis gerą stiprią atmintį), iš tikro jis turi prastą atmintį (da’īf ul-hifd). Tai jums yra žinoma, kad jis visad pirmoje eilėje, bet jūsų draugui yra žinoma, kad jis dirba palūkanų (lupikavimo) banke, arba jam žinoma, kad jis pozuoja prieš kameras arba jis pats fotografuoja (žmones), arba kad jis skuta barzdas, taigi kritikuotojui (džārih) yra žinoma tai, kas nėra žinoma tam asmeniui (Mu’addil), kuris jį giria. Jeigu dešimt žmonių paskelbtų jį tsika, ir vienas sukritikuotų jį su Džarh Mufassar, tada Džarh Mufassar yra pripažįstamas, priimtinas…” (Ibid, psl. 499)
Idžabāt us- Sā’il Alā Ahammil - Masāil psl. 497-499 (spubs.com)
Išvertė Nora.
No comments:
Post a Comment