Tikėjimas Viešpačiu الله

Paimta iš Imiamo Abdul-Azyz bin Abdillah bin Bāz (m. 1419H)  knygos “Teisingas Tikėjimas Ir Kas Oponuoja Jam”

Į tikėjimą Viešpačiu - الله  įeina tikėjimas, kad Jis yra vienintelis tikrasis Dievas - الله vertas garbinimo iš visų kitų dievybių todėl, kad  Jis yra Vienintelis savo tarnų Kūrėjas, Vienintelis Dovanojantis jiems savo gerumą ir nuoširdumą, Vienintelis, kuris aprūpina juos ir Jam yra žinomi paslėpti ir atviri jų darbai. Jis yra Tas, kuris atlygina tiems, kas Jam paklūsta ir baudžia tuos, kurie Jam nusideda. Allah عَزَّوَجَلَّ sukūrė mus ir džinus tik tam, kad mes Jį vieną šlovintume ir tai mums buvo padaryta įsakymu. 

Allah Išaukštintasis sako:

“Aš juk sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad jie Mane garbintų (Vienintelį). Aš nenoriu iš jų jokios dalies ir negeidauju, kad jie Mane maitintų. Iš tikrųjų Allah yra dalies skyrėjas, Galios Valdytojas, Pats Stipriausias!”  (Koranas, 51:56)

Ir Jis عَزَّوَجَلَّ sako:

“O jūs, kurie esate tikintys! Garbinkite savo Valdovą, kuris sukūrė jus ir tuos, kurie gyveno prieš jus, - galbūt jūs tapsit dievobaimingi! Jis yra tas, kuris padarė žemę  jums patalu, o dangų – skliautu, ir nuvedė iš dangaus vandenį, ir išvedė juo vaisius jūsų maistui.  Tad neieškokite Allah lygių, tada kai viską žinote! ” (Koranas, 2:22)

Iš tiesų, Allah تعالى siuntė Pranašus ir apreiškė jiems Raštus, kad jais būtų išaiškinta tiesa (šlovinti Vienintelį Allah), kad būtų kviečiama į tą tiesą ir įspėjama juose apie oponuojančius tiesai reikalus. Jis, laisvas nuo bet kokių trūkumų, sako :

“Mes pasiuntėme kiekvienai tautai po pasiuntinį, skelbiantį: “ Garbinkite Allah Vienintelį ir šalinkitės netikrų dievybių - Taghūt *.” (Koranas, 16:36)

*  Imiamas Ibn ul-Kajjim pasakė, kad Taghūt yra viskas, kuo tarnas peržengia Allah Vienintelio ir Išaukštinto garbinimo, paklusimo ir sekimo ribas. Pavyzdys šlovinime būtų stabų garbinimas (statulų, gyvų ar mirusių žmonių, gyvūnų ir tt.) Pavyzdys paklusime būtų aklas paklusimas dvasiniam žinovui reikaluose, kurie peržengia leistinas ribas, pavyzdys sekime būtų paklusimas lyderiui peržengiant nustatytas ribas.  Imiamas Ibn  Abdul Vahhab apibūdino tai, kaip  “viskas, kas yra garbinama lygiagrečiai su Allah”.

Allah تعالى  sako:

“Mes nesiuntėme nė vieno pasiuntinio iki tavęs, kuriam nebūtų apreikšta:  “ Nėr kitos dievybės vertos šlovinimo išskyrus Mane. Tad garbinkite Mane!” ” (Koranas, 21:25)

Allah تعالى  sako:

“Raštas, kurio ajatai (eilutės) aiškiai išdėstyti, po to paaiškinti Išmintingojo, Žinančiojo Viską: įsakymas negarbinti nieko, išskyrus Allah,- iš tikrųjų, aš (Muchammed) esu jums Jo siųstas perspėjantis mokytojas ir geros žinios nešėjas!” (Koranas, 11:1-2)

Pagrindas ir esmė yra išskirti Allah Vienintelį visuose šlovinimo ir garbinimo veiksmuose, kuriuos atlieka Allah tarnas (musulmonas). Šie veiksmai apima maldavimus (dua), nuolankią baimę, viltį, maldas, pasninkavimą, aukojimus, priesaikas ir visas kitas šlovinimo rūšis, tokias, kaip atsidavimas, nuolankumas, savo troškimų (nafs) pažabojimas, baimė ir bijojimas kartu su visiška meile Jam ir nuolankumu prieš Jo Didybę.

Pagrinde Taurusis Koranas buvo siųstas dėl šio didingo principo (šlovinimo -Tauchyd al uliuhyja). Allah تعالى (Subchanahu va Ta’Alia) sako:

“Tad garbink Allah, rodydamas nuoširdų atsidavimą Jam Vieninteliam iš tikėjimo! Išties! Tik į Allah gali būti nukreiptas tyras tikėjimas.” (Koranas, 39:2-3)

Ir Jo تعالى  teiginys:

“Ir paskelbė (nulėmė) tavo Viešpats, kad jūs negarbintumėte nieko, išskyrus Jį.” (Koranas 17:23)

Ir Jo تعالى  teiginys:

“Tad šaukitės Allah, išgrynindami priešais Jį savo tikėjimą, nors ir nekęstų to netikintieji!” (Koranas, 40:14)

Dviejuose Sachich chadisuose Mu’ad رضي الله عنه  (radyjAllahu anhu) perdavė, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم  pasakė:

 “Allah priklausanti teisė iš žmonių yra, kad jie garbintų ir šlovintų Jį Vienintelį ir nepriskirtų  Jam jokių bendrininkų.” (Sahih al-Bukhari  ir Sahih Muslim).

Į tikėjimą Allach'u taip pat įeina tikėjimas į dalykus, kuriuos Allah padarė privalomus savo tarnams, tokius kaip 5 Islamo stulpai. Penki Islamo Stulpai yra: 

1. Liudijimas, kad niekas nėra vertas garbinimo išskyrus Allah Vienintelį ir kad Muchammed  صلى الله عليه وسلم  yra Jo Pranašas;
2. Kasdienių maldų atlikimas (Salah);
3. Aukojimas labdarai (Zakah);
4. Pasninkavimas Ramadano mėnesį; 
5. Piligriminė kelionė į Meką (Hadž) tiems, kas išgali; 

Visa tai turi būti vykdoma atsižvelgiant į Šarijos prievoles.

Pats svarbiausias ir turintis didžiausią svorį stulpas yra liudijimas, kad niekas neturi teisės būti garbinamas išskyrus Allah Vienintelį ir kad Muchammed   صلى الله عليه وسلم  yra Allah pasiuntinys.

Liudijimas "Lia iliaha ill Allah" reikalauja nuoširdaus ir absoliutaus Allah Vienintelio garbinimo ir šlovinimo, paneigiant visas kitas dievybes. To pasekoje  “Lia iliaha ill Allah” reikšmė yra, kad nėra nieko, kas nusipelnytų būti garbinamas išskyrus Allah Vienintelį. Taigi, kad ir kas bebūtų garbinamas šalia (lygiagrečiai su) Allah, ar tai būtų žmogus, ar tai būtų angelas, džinas ar bet kas kitas – toks garbinimas yra netikras ir negaliojantis (klaidingas) . Išties, Vienintelis, kuris turi teisę ir nusipelnė būti garbinamas yra Vienas Allah. Jis تعالى  (Subchanahu va Ta’Alia) sako:

“Taip yra dėl to, kad Allah  yra Tiesa (Vienas Tikrasis Dievas), ir dėl to, ką jie šaukiasi vietoj Jo yra netiesa (netikri dievai-stabai).”  (Koranas, 22:62)

Jau buvo minėta, kad Allah Išaukštintasis  sukūrė džinus ir žmones dėl šio didingo tikslo (garbinti Allah تعالى  Vienintelį) ir įsakė jiems būti tvirtiems tame. Dėl šios priežasties Jis siuntė Pranašus ir apreiškė jiems  Knygas. Taigi apsvarstykime tai atsargiai ir susimastykime apie tai dažnai, kad tai taptų mums aišku ir kad mes suvoktume, kad dėl nežinojimo daug musulmonų paslydo įvykdyti šį pagrindinį ir esminį principą – iki tokio lygio, kad jie pradėjo garbinti kitus lygiagrečiai  su  Allah تعالى ! Jie suteikė teisę kitiems, kuri priklauso tik Vieninteliam Allah – ir pas Allah تعالى  yra pagalbos šaltinis!

Į tikėjimą Allach'u  taip pat įeina tikėjimas, kad Jis yra Absoliutus Visatos Kūrėjas. Tas, kuris reguliuoja ir prižiūri Savo kūrinių reikalus Savo Žinojimu ir Jėga taip, kaip Jis nori. Jis yra visų pasaulių (anapusinio ir šio) Valdovas ir Viešpats. Nėra jokių kitų Kūrėjų išskyrus Jį Vieną ir Nėra jokio kito Viešpaties tik Jis Vienas. Niekas neprilygsta nei vienam iš šių Atributų, priklausančių tik Allah Vieninteliui. Jis تعالى  siuntė Pranašus ir apreiškė jiems Raštus, kad atskleistų tiesą ir išgrynintų savo tarnus, kviestų juos išsigelbėti, kad jie būtų apdovanoti pergale šiame gyvenime (dunja) ir gyvenime po mirties (akhira). Jis, Išaukštintasis, sako:

“Allah yra visko Kūrėjas ir Jis yra visko Globėjas.” (Koranas 39:62)

Jis تعالى  sako:

“Iš tiesų jūsų Valdovas yra Allah, kuris sukūrė padanges ir žemę per šešetą dienų, o po to įsitvirtino virš Savo Sosto (taip kaip atitinka Jo Didybę). Jis uždengia naktimi dieną, kuri nepaliaujamai po jos seka... Ir saulė, ir mėnulis, ir žvaigždės paklusnios Jo Valiai (Jo Įsakams). O taip! Jam priklauso  Kūrinija (Viskas, kas sukurta) ir Valdžia! Palaimintas Allah, Pasaulių Viešpats!” (Koranas, 7:54)

Į tikėjimą Allah تعالى  taip pat įeina tikėjimas Jo Gražiausiais Vardais ir Jo Didingais Atributais. Jie yra paminėti Jo Kilniojoje Knygoje (Korane) ir buvo patvirtinti Jo sąžiningojo Pranašo صلى الله عليه وسلم . Mes tikime į Allah تعالى  Gražiausius Vardus ir Didingus Atributus be tahryf (neiškraipydami žodžių ar reikšmių), ta’tyl (atimdami ar neigdami Atributus ar tai būtų neigiant pavadinimus ar jų reikšmes), takjyf (klausdami kaip, kokiu būdu) ar tamtsyl (sugretindami Allah su Jo kūriniais). Vietoj to yra privaloma priimti juos taip, kaip jie ir buvo apreikšti, nesigilinant į jų gilesnę analizę (Jo Atributų) arba kokie jie yra, tuo pačiu tikint į jų apreikštą reikšmę. Tai yra Allah  Galingiausiojo ir Didingiausiojo apibūdinimas ir mums privaloma Jį apibūdinti Šiais Atributais tokiu būdu, koks Jam pritinka be jokio Jo sugretinimo kūriniams nei vienu iš Atributų. Allah Išaukštintasis sako:

“Nėra nieko palyginimui su Juo. Jis – viską Girdintis ir viską Matantis!” (Koranas, 42:11)

Ir Jis تعالى  sako:

“Neduokite pavyzdžių Viešpaties vardu (t.y. priskirdami Jam bendrininkus ar supanašindami juos su Juo). Iš tikrųjų Allah žino, o jūs nežinote!” (Koranas, 16:74)

Tai yra tvirtas tikėjimas (Akyda), kurio laikosi Achl-us Sunnah val-Džama’ah (žmonės, kurie seka Islamu taip, kaip buvo apreikšta Pranašui Muchammed صلى الله عليه وسلم  ir tai juos suvienyja ) iš Allah Pranašo صلى الله عليه وسلم  kompanionų ir tų, kurie seka jais gėryje. Tai taip pat buvo cituojama ir Imiamo Abu’l- Chasan al- Aš’ari (m. 324H) (lai Allah būna jam gailestingas) knygoje “Al-Makālāt ‘an As–hāb-il-Chadith va Ahl-us Sunnah”.

Labai daug mokslo ir gilaus tikėjimo žmonių tvirtino tą patį.

Imiamas al-Auzā’ī (m. 157H) رحمه الله sakė: “Az-Zuhrī (m. 124H) ir Mak-hūl buvo paklausti apie ajatus, kuriuose yra minimi  Allah Atributai ir jie atsakė: “Palikite juos tokius, kokie jie yra (nesigilindami į juos)”.

Al-Valyd Bin Muslim رحمه الله pasakė: “ Mālik (m. 179H), al-Auzā’ī, Al-Leith Ibn Sa’ad (m. 175H) ir Sufijan at-Thauri (m. 167H), lai Allah būna jiems gailestingas, buvo paklausti apie pranešimus, liečiančius Allah تعالى Atributus ir jie visi atsakė: “Palikite juos tokius, kokie jie buvo perduoti neapibūdindami jų. ”

Al-Auzā’ī رحمه الله  pasakė: “Kai Tābi’ūn  dar tebebuvo dauguma savo skaičiumi, mes sakydavome, kad Allah  yra virš Savo Sosto ir mes tvirtai tikime į tai, kas yra perduota iš Sunnos apie Allah Didingiausiojo Atributus”.

Kuomet Rabī’ah bin ‘Abdir-Rachmān (m. 136H), Imiamo Mālik mokytojas, lai Allah būna jiems abiems gailestingas, buvo paklaustas apie Viešpaties pakilimą virš Jo Sosto, jis pasakė: “ Allah pakilimas virš (Al-Istava) nėra kažkas tokio nežinomo ir kaip tai daroma yra mūms nesuvokiama. Nuo  Allah تعالى  yra siųsta Žinia ir  Pranašui صلى الله عليه وسلم  buvo pavesta atvirai tą Žinią perduoti, ir mums yra pavesta tai priimti, tikėti tuo.”

Imiamas Mālik (m. 179H), lai Allah būna jam gailestingas, buvo paklaustas apie Al-Istava ir į tai jis atsakė: “ Al-Istava yra žinoma, bet kaip Allah tai padarė yra nežinoma. Tikėti į tai yra privaloma ir klausinėti apie tai yra naujovė religijoje (bidah)”.  Tada jis pasakė tam, kuris klausė: “Aš nemanau nieko kito apie tave, tik tai, kad tu esi piktas (angl. evil) žmogus!” Ir tada jis paliepė, kad tas žmogus būtų išvarytas.

Imiamas Abu Abdir-Rachmān Abdullah bin al-Mubārak (m. 181H) رحمه الله  sakė: “Mes žinome, kad mūsų Viešpats Tobuliausiasis yra virš Savo padangių ir virš Savo Sosto (Arš), nesantis Savo kūrinijoj.”

Iš tiesų, yra labai daug Islamo mokslininkų pareiškimų ir tvirtinimų apie šį dalyką ir norint viską nuosekliai išvardinti gautųsi labai didelės apimties darbas. Taigi, jei kas trokštų giliau nagrinėti šią temą, rekomenduotinos yra šios knygos: 

• “Kitāb-us-Sunna” parašyta Abdullah, Imiamo Achmed (m.290H) sūnaus;
• “Kitāb-ut-Tauchyd” parašyta didžio Imiamo Muchammed Ibn Khuzeijma (m.311H);
• “Kitāb-us-Sunna” parašyta Abdul-Kāsim al-Liālikā’ī At Tabarī (m. 414H);
• “Kitāb-us-Sunna” parašyta Abu Bakr Ibn Abī Āsim (m. 278H).

Taip pat remkitės atsakymu, kurį davė Islamo Šeichas  Ibn Taimijja رحمه الله (m. 728H) Hamā žmonėms (traktate “Al-Akyda Hamavijah”), nes tai yra labai išsamus ir svarbus atsakymas, pilnas naudos.  Tame traktate  jis رحمه الله  paaiškina Sunnos Žmonių Akydą, pacituodamas daugumą jų teiginių, pateikdamas religinius  bei intelektinius įrodymus, pabrėždamas autentiškumą to, ką teigia Ahl-us-Sunnah ir išryškindamas  neteisingus įsitikinimus tų, kurie oponuoja jiems.

Taip pat atsigręžkite į jo traktatą pavadinimu “At-Tadmurijjah”, kuriame jis išsamiai išaiškino Sunnos Žmonių Akydą remiantis jų (achlus-sunnos) tekstiniais ir logiškais įrodymais. Šiame traktate, tiems kurie skaito su tyra intencija ir ieško tiesos, jis رحمه الله  detaliai ir išsamiai pateikia tiesą taip, kad visos oponuojančios teorijos yra paneigiamos ir yra įrodyta tyra tiesa.

Visi tie, kurie prieštarauja Achlius-Sunnai įsitikinimams (Aqidah) ties Allah Gražiausiais Vardais ir Atributais, būtinai įklius į prieštaravimą tekstiniuose įrodymuose ir motyvų aiškume ir pateks į akivaizdų sau prieštaravimą  visame tame, ką Allah تعالى  Sau priskyrė arba atmetė.

Achlius-Sunnah val-Džamā’ah tvirtai tiki į tai, ką Allah تعالى  Pats Sau patvirtino Savo Tauriojoje Knygoje (Korane) ir kas buvo patvirtinta Jo siųsto Pranašo Muchammed صلى الله عليه وسلم  autentiškoje Sunnoje. 

Jie tai priima ir tvirtina be tamtsyl (supanašindami ar prilygindami Jo atributus ar vardus kitiems), apeidami bet kokį Allah Tobuliausiojo sulyginimą Jo kūrinijai, tuo tarpu taip pat atmesdami ta’tyl (t.y. neigia Jo vardus ir atributus). Šitaip jie apsisaugojo nuo bet kokių prieštaravimų  pripažindami visus tuos įrodymus. Iš tiesų, tai yra Allah تعالى  nurodytas kelias, kas tvirtai laikosi įsikibęs į tiesą, siųstą nuo Viešpaties Jo Pranašams ir yra nuoširdus jos ieškodamas – Allah تعالى  padaro jį einantį tiesos keliu ir padaro visus įrodymus aiškius. Allah Didingiausiasis sako:

“Taip, mes nukertame  melą tiesa, ir jinai jį sunaikina, ir štai – jis išnyksta, o jums – vargas, dėl to, ką prikuriate.” (Koranas, 21:18)

Jis تعالى sako:

“Ir vos tik jie pateikia tau kurį nors pavyzdį ar sulyginimą (ieškodami trūkumų tavyje ar Korane), Mes apreiškiame tau tiesą (prieš tą sulyginimą ar panašumą) ir geriausią paaiškinimą.” (Koranas, 25:33)

Al-Chāfid Ibn Katsyr رحمه الله (m. 774H), savo garsiajame Tafsyre (Korano paaiškinime) komentuodamas apie Allah Aukščiausiojo pasakymą:

“Iš tiesų, jūsų Valdovas yra Allah, kuris sukūrė padanges ir žemę per šešetą dienų, o po to įsitvirtino virš Sosto (Istava).” (Koranas, 7:54)

išreiškė keletą nuostabių teiginių. Štai citata, kurioje yra tiek daug išminties ir naudos:

“Žmonės laikosi įvairiausių nuomonių šiuo konkrečiu klausimu, tačiau taip nevalia . Iš tiesų, kelias, kuriuo mes turime sekti yra kelias Dievobaimingųjų Pirmtakų, tokių kaip Mālik, Al-Auzā’i, ath-Thaurī, Leith Ibn Sa’ad, aš-Šāfī, Achmed, Ishak Ibn Rahavaija ir kitų praėjusių ir dabartinių laikų Islamo mokslininkų. Jų pozicija yra palikti Allah تعالى  Atributus tokius, kokie Jie buvo apreikšti be takjyf (jų apibūdinimo), tašbych (prilyginimo panašumu kūriniams) ar ta’tyl (jų visiško neigimo). 

Vienas iš imiamų Na’ym  Ibn Chamād al Khuzā’ī (m. 228H), Imiamo al-Bukchari mokytojas, pasakė: “Kas prilygins  (darys tašbych) Allah تعالى  Jo kūriniams – tas įvykdė kufr (netikėjimą) ir kas neigs tai, ką Allah تعالى  Sau priskyrė – tas taip pat įvykdė kufr. Iš tiesų, nėra tašbych iš viso tame, kaip Allah Aukščiausiasis pats save apibūdino ir kaip Jo Pranašas  صلى الله عليه وسلم  Jį apibūdino. Kas pripažins Allah Aukščiausiajam tai, kas yra aiškiai apreikšta ajatuose ir autentiškuose perdavimuose tokiu būdu, kuris pritinka Allah Aukščiausiojo Didybei ir Galybei, tuo pačiu neigiant ir atmetant bet kokius trūkumus ar netobulumus – tai toks žmogus iš tiesų yra vedamas Tiesos keliu. “

Ir Allah viską žino geriausiai.

 Išvertė:

برك الله فيك