Pranašo žmona A'iša - Abu Bakr duktė رضي الله عنها

Pagal knygą "Didingos islamo moterys"

A'iša  رضي الله عنها  pasakė:

       ''Angelas Gabrielius atnešė mano paveikslą įvyniotą į žalią šilką jo    صلى الله عليه وسلم   sapne ir pasakė:

' Ji yra tavo žmona šiame gyvenime ir anapus'.''

                                                                            (At-Tirmidhi )

A'iša  رضي الله عنها buvo mėgstamiausia duktė vieno iš artimiausių pranašo   draugų ir kompanionų Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه. Korane yra keletas ajatų, kurie buvo apreikšti  apie ją ir ji labai didžiavosi tokia garbe. Ji užėmė pavydėtiną poziciją tarp Tikinčiųjų Motinų ir ji buvo laikoma aukščiausioje iš jų. Allah parinko ją būti Muchammedo   صلى الله عليه وسلم  žmona ir jos paveikslas buvo įsuktas į žalią šilką, ir atneštas pranašui   صلى الله عليه وسلم  jo sapne nuo Angelo Gabrieliaus. Jis jam  pasakė, kad jis   صلى الله عليه وسلم ją  ves ir , kad ji bus jo palydovė pomirtiniame gyvenime taip pat. 

Ji turėjo genialų protą ir nepaprastą atmintį, ir ji buvo apdovanota būti šaltiniu daugumai perdavimų - chadisų, dėl praleisto ilgo laiko su pranašu   صلى الله عليه وسلم. Ji išmanė įvairias religijos kryptis, tokias kaip Fikh ir Šarija, ji turėjo išminties interpretavimui ir meistriškumo pranašo   صلى الله عليه وسلم  pamokymams, jos sąžiningumas ir žmonių pasitikėjimas ja - visos šios savybės padarė ją žymia asmenybe tais laikais. Ji  رضي الله عنها buvo labai geros širdies ir nei vienas asmuo nepalikdavo jos namų tuščiomis rankomis. Angelas Gabrielius pats su ja yra pasisveikinęs. Dar jos gyvavimo laikais, pranašas    صلى الله عليه وسلم   yra perdavęs jai gerą žinią, kad ji yra užsitarnavusi sau vietą Rojuje. Taip įvyko, kada pranašas   صلى الله عليه وسلم  ilsėjosi ant jos kelių paskutiniam atodūsiui, ir jos apartamentai patapo jo   صلى الله عليه وسلم amžinaja ilsėjimosi vieta. Angelai supo jos namus visą jos gyvavimo laiką ir Dievo palaima visą laiką bus ant tos vietos, ir tai yra šventa vieta  Medinoje.

Ji  رضي الله عنها yra suminėjusi devynis Dievo apdovanojimus, kurie išskyrė ją iš kitų moterų neįskaitant Marijos bint Imrān, Jėzaus motinos:

Angelas Gabrielius pristatė jos paveikslą Muchammedui   صلى الله عليه وسلم, kuris buvo įvyniotas  į žalią šilką ir pasakė Jam   صلى الله عليه وسلم, kad šita ledi nuotraukoje yra išrinkta Dievo jam būti žmona šiame gyvenime ir sekančiame.

Ji buvo vienintelė iš visų Pranašo   صلى الله عليه وسلم  žmonų, kuri buvo skaisti, t.y. nepaliesta kito vyro.

Pranašas   صلى الله عليه وسلم  pasimirė ant jos kelių ir buvo palaidotas jos namuose.

Angelai pastoviai supo jos namus su meile ir pagarba.

Labai dažnai apsireiškimai ateidavo jiems esant kartu.

Ji buvo  ištikimo ir tikro pranašo   صلى الله عليه وسلم  draugo Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه dukra.

Allah apreiškė ajatus patvirtinančius jos  رضي الله عنها nekaltumą.

Ji  رضي الله عنها gimė būdama musulmone ir buvo užauginta neturtingoje aplinkoje, ir ji  رضي الله عنها praleido formavimosi metus su pačiais neturtingiausiais žmonėmis, pranašu   صلى الله عليه وسلم.

9. Aukščiausiasis Viešpats pažadėjo jai dieviškąjį atleidimą ir gausiai apdovanoti.

A'iša  رضي الله عنها buvo gimusi kilnioje šeimoje. Jos motina buvo Um Romān ir jos tėvas - Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه. Anksčiau Um Romān buvo ištekėjusi už Abdullah Azdi ir susilaukusi su juo sūnaus vardu Abdur-Rachmān . A'iša  رضي الله عنها gimė 614 po Jėzaus gimimo. Jos tėvas, Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه, yra  didžiai apibūdinamas Korane. Jis  رضي الله عنه buvo neturtingas, dievobaimingas vyras,  ištikimas ir nepalaužiamas pranašo   صلى الله عليه وسلم  rėmėjas, kurį jis (Abu Bakr  رضي الله عنه) brangiai mylėjo, netgi labiau už save. Abu Bakr  رضي الله عنه teko garbė būti palaidotam šalia savo numylėto pranašo   صلى الله عليه وسلم  šalia Medynos šventyklos. Jam buvo pažadėta, kad jis  رضي الله عنه įžengs į Rojų kartu su Pranašu   صلى الله عليه وسلم.

A'iša  رضي الله عنها būdama maža, labai mėgo plaukioti ir žaisti su lėlėmis. Kartą, pranašas   صلى الله عليه وسلم  užėjo pas jos tėvą ir pamatė A'išą  رضي الله عنها žaidžiančią su sparnuotu arkliu, tuomet jai buvo kažkur penki metai. Jis   صلى الله عليه وسلم jos paklausė, kas tai per žaislas, ji atsakė, kad tai arklys. Jis   صلى الله عليه وسلم nusišypsojo ir atsakė jai, kad arkliai neturi sparnų. Ji  رضي الله عنها greitai jam atrėžė, kad Pranašas Solomonas turėjęs sparnuotus arklius. Šis incidentas atskleidžia kelis bruožus apie ją- ji buvo protinga ir išmintinga, sąmojinga, apsišvietusi religiškai ir istoriškai jau nuo mažumos. Jos  رضي الله عنها  atmintis buvo tarsi kompiuteris. Ji  رضي الله عنها  retai kada pamiršdavo išgirdusi tik vieną kartą. Migracijos metu į Mediną, jai buvo beveik aštuoni metai, tačiau ji atsiminė jau seniai įvykusius istorinius įvykius. 

Jai buvo buvo beveik devyni metai, kai ji atėjo gyventi į pranašo   صلى الله عليه وسلم  namus. Tuomet pranašas   صلى الله عليه وسلم  gedėjo praradusios savo žmonos Khadidžos  رضي الله عنها. Khadidža  رضي الله عنها ir jo dėdė Abu Talib buvo jo saugotojai ir gynėjai nuo dviejų labai galingų Arabijos genčių. Jiems mirus, pranašas   صلى الله عليه وسلم  pasijuto labai vienišas ir atsiskyręs. Vėliau jis    صلى الله عليه وسلم ir jo pasekėjai susidūrė su pačiu žiauriausiu  religiniu persekiojimu visoje gyvavimo istorijoje.

Kada jie įsikūrė Medinoje, A'išos  رضي الله عنها namai nebuvo prabangūs. Ji turėjo kelis kambarius šalia Pranašo   صلى الله عليه وسلم  Mečetės rytinėje dalyje. Jos kambarys buvo šešių pėdų pločio, turėjo molines sienas ir stogą iš lapų, ir vytelių (šakų). Kad nepralytų per stogą, jie uždengdavo jį antklode. Stogas buvo toks žemas, kad stovintis asmuo siekdavo jį galva. Kambarys turėjo vieninteles duris, kurios buvo dengiamos užuolaida. Šalia jos kambario, ant pakopos buvo dar vienas kambarys, kurį užėmė Muchammedas   صلى الله عليه وسلم, kada jis boikotavo Tikinčiųjų Motinas. Plonas matrasas, medžio žievių pagalvė, odinė vandens gertuvė, maža datulių lėkštutė ir stiklinė vandens, buvo visi kambario daiktai. Jame nebuvo prabangos ženklų, tačiau šis mažas kambarys  buvo pripildytas dvasiniu lobynu.

Pranašas   صلى الله عليه وسلم  džiaugėsi prabangos trūkumu ir materialinio komforto stoka, jis   صلى الله عليه وسلم  dažnai meldėsi gyventi ir mirti skurde ir būti prikeltu Teismo Dieną kartu su neturtingaisiais ir vargšais.

Bilelis  رضي الله عنه buvo atsakingas maisto tiekimu ir paskirstymu Pranašo   صلى الله عليه وسلم  šeimoms. Jis buvo atsakingu pristatyti metinį grūdų paskirstymą. Kartais jiems tekdavo pasiskolinti pinigų, kad galėtų apsirūpinti savo poreikiais. Kada visa Arabija buvo po islamiška valdžia, dideli kiekiai grūdų ir grynųjų pinigų  įplaukdavo į centrinį iždą. Tą dieną, kada Muchammedas   صلى الله عليه وسلم pasimirė, jo namuose nebuvo išvis likę maisto, nors ir vienai dienai. A'iša  رضي الله عنها išliko dosni ir tolerantiška iki pat savo mirties. A'iša  رضي الله عنها  kasdien išdalindavo visus tiekiamus maisto produktus patiems neturtingiausiems gyventojams tomis dienomis, kada tai buvo klestėjimo dienos ir jie gausiai gaudavo maisto. Labiausiai išryškėjęs jos charakterio bruožas buvo didžiadvasiškumas ir geranoriškumas. Jos  رضي الله عنها dosnumas buvo gerai žinomas ir nei vienas elgetaujantis nepalikdavo jos namų tuščiomis rankomis.

 Abdullah bin Zubair  رضي الله عنه yra paminėjęs, jog A'iša  رضي الله عنها  ir jos sesuo Astma, buvo labai dosnios ir geranoriškos. Jos išleisdavo viską, ką galėdavo vardan Allah. Vienintelis skirtumas tarp jų buvo tik tas, jog A'iša  رضي الله عنها palaipsniui surinkdavo didelius kiekius ir tada atiduodavo tai labdarai, o Asma priešingai, ji atiduodavo, jei tik ką nors turėdavo savo rankose. Iš tikrųjų, ji  رضي الله عنها būtų galėjusi papulti į skolą, tam kad kažkam padėtų, kai to reikia. Kai jos paklausė, kodėl ji neabejojant paėmė skolą, ji atsakė, jog jeigu kiekvienas visada turėtų intensiją grąžinti, tai Allah padėtų jam ar jai, tai padaryti. Ji pridūrė, jog ji ieškojo Jo Malonės ir Pagalbos.

 Vieną dieną A'iša  رضي الله عنها pasninkavo, kai į jos namus atėjo elgetaujanti moteris ir paprašė šiek tiek maisto. Ji liepė savo patarnaujančiai merginai, duoti tai moteriai gabalėlį duonos, kurį jos turėjo.Tarnaitė atsakė, jog daugiau neliko nieko, kuo ji paskui galės nutraukti savo pasninką. A'iša  رضي الله عنها  atsakė griežtai, jog ji turi padėti alkanai moteriai ir vakaras pasirūpins pats už save. Vakare kažkas atsiuntė jai patiekalą iš virtos mėsos, ji pasakė tarnaitei, jog Allah aprūpino ja geresniu, nei ką ji  رضي الله عنها atidavė. Jai priklausantį namą ji pardavė Mu'avijai  رضي الله عنه ir visus už tai gautus pinigus ji atidavė labdarai.

A'iša  رضي الله عنها be galo mylėjo savo sesers sūnų Abdullah bin Zubair. Jis taip pat ją labai mylėjo ir visada rūpinosi jos poreikiais. Dėl vienos priežasties, kartą jis pasakė jai, jog jos dosnumas turėtų būti saikingesnis. A'iša  رضي الله عنها labai supyko ir nusiminė, kai tai išgirdo. Ji prisiekė, jog daugiau niekada su juo nekalbės. Ji net negalėjo suvokti, kaip jis tai drįso jai pasakyti ir ar bent kas šioj žemėj galėtų pamanyt, jog jis stabdys ją nuo išlaidavimo vardan Allah. Galiausiai, kai ji  رضي الله عنها  apsiramino ir susitaikė su juo, ji išlaisvino keletą vergų, kaip atgailą, už savo priesaikos sulaužymą.

A'iša  رضي الله عنها buvo labai jautrios širdies ir lengvai puldavo į ašaras. Vieną kartą prie jos durų atėjo elgetaujanti moteris nešina dviem mažais vaikais. A'iša  رضي الله عنها tuo metu savo namuose turėjo tik tris datules, kurias ji jai atidavė. Moteris davė jų po vieną savo vaikams , o kita ėmė valgyt pati. Vienas iš vaikų greit suvalgė ir alkanom akim pažiūrėjo į savo motiną valgančią datulę. Moteris išsitraukė datulę iš burnos, padalino ją į dvi dalis ir padavė savo vaikams. Kada A'iša  رضي الله عنها  pamatė šią širdį veriančią sceną, ji negalėjo sulaikyti ašarų.

**********

A'iša  رضي الله عنها  buvo drovi ir dievobaiminga moteris, tačiau ir ji negalėjo išvengti šmeižikiškų ir piktavališkų hipokritų (veidmainių) apkalbų. Šabano mėnesį (8 mėn.pagal Hidžrą kalendorių), penktaisiais Hidžra metais, kai Pranašas   صلى الله عليه وسلم  vedė musulmonų armiją link Kadyd (Qadeed), įvyko nedidelis mūšis tarp jų ir Banu Mustalak genties. Armijoje buvo keletas veidmainių, būtent šio mušio metu. Keletas žmonių buvo nužudyta, bet dauguma jų buvo paimti į nelaisvę. Armija įkūrė stovyklą pakrantėse upelio pavadinimu Marisa. A'iša  رضي الله عنها  tuo metu buvo liekna, smulkutė keturiolikos metų moteris ir ji lydėjo Pranašą   صلى الله عليه وسلم  jo žygyje. Ji buvo pasiskolinusi iš savo sesers Asmos smulkutį vėrinį ant kaklo. Grįžtant atgal, kai armija apsistojo dykumoj, A'iša  رضي الله عنها  patraukė tolyn į dykumą pasilengvinti. Staiga ji pastebėjo, jog ji pametė kaklo vėrinį kažkur pakeliui. Ji atsekė atgal savo pėdomis ir po ilgo ieškojimo surado vėrinį. Tačiau, kai ji pasiekė stovyklą, karavanas jau buvo išvykęs.

Buvo įprasta, jog moterys laikėsi atskirai nuo vyrų. Jos būdavo savo baldakymuose, užtrauktomis užuolaidomis. Baldakymus užkeldavo kupranugariams ant nugarų, jų vedliai. Kadangi A'iša  رضي الله عنها buvo labai lengva, niekas nesuprato, jog jos nėra viduje. Kai ji grįžo atgal po ieškojimų atgal į stovyklą, ji pamatė, jog karavanas jau buvo išvykęs. Būdama bebaimė, ji paprasčiausiai atsigulė ir ėmė laukti kada karavanas grįš jos pasiimti, kai pamatys, jog jos nėra.
Safvān bin Mu'attal buvo atsakingas už patikrinimą ar karavanas nepaliko ko nors išėjus iš stovyklos. Auštant jis atvykęs rado gulinčią figūrą susisupusią į džilbebą (apsiaustas, kuris uždengia visą kūną). Kai jis pamatė, jog tai buvo moteris, jis parklupdė kupranugarį, tam kad ji galėtų ant jo užlipti ir pats pasitraukė nuošaliau. Kai A'iša  رضي الله عنها  pabudo išgirdusi jį, ji užlipo ant kupranugario. Tada jis grįžo pėsčias, vesdamas kupranugarį už apynasrio.

Apie pietus, kada karavanas buvo ką tik pasiekęs kitą stovyklavietės vietą, jie pamatė A'išą  رضي الله عنها, atvykstančią su Safvān bin Mu'attal. Ji nulipo nuo kupranugario matant visiems ten susirinkusiems žmonėms. Šis incidentas davė pagrindo veidmainių paskaloms, paskatintoms Abdullah bin Ubaijj bin Salūl iniciatyvos. Jo vidinė prigimtis ir polinkis į bjaurius ir nedorus įtarinėjimus, suteikė jam malonumą platinant šmeižikiškas apkalbas. Visa Medina buvo užtvindyta šia nešvankia kalba, jog A'iša  رضي الله عنها esą pasileidusi moteris ir jos būdas esą nepatikimas. Hasan bin Thabit, Hamnah bin Jahaš ir Mastah bin Athathah taip pat prisijungė prie veidmainių ir jų purvinų kalbų. Pranašas   صلى الله عليه وسلم, žinoma buvo giliai susijaudinęs, kai išgirdo tokias kalbas apie savo šeimos narį ir mylimiausią savo žmoną A'išą  رضي الله عنها . Tačiau A'iša  رضي الله عنها  palaimingai nežinojo apie šias visas apkalbas, einančias apie ją ir Safvān bin Mu'attal.

Vieną naktį, kai ji išėjo su Mastah bin Athathan pagyvenusia motina, senoji moteris suklupo ir ėmė keikti savo sūnų. A'iša  رضي الله عنها  buvo nustebusi. Prieštaraudama jai, ji pasakė, jog jis buvo Pranašo   صلى الله عليه وسلم  bendražygis, kuris narsiai kovėsi Badr mūšyje ir nusipelnė pagarbos. Senoji moteris jai atsakė, jog A'iša  رضي الله عنها ignoruoja faktą, jog jis buvo įsitraukęs į bjaurų ir pasibaisėtiną skandalą. Tada ji papasakojo jai apie tai, kokios kalbos sklido jai už nugaros apie ją ir Safvan bin Mu'attal. A'iša  رضي الله عنها  buvo pasibaisėjusi.

Po to, kai ji grįžo namo, ji paprašė Pranašo   صلى الله عليه وسلم  leidimo ir išėjo aplankyti savo tėvus. Jie taip pat patvirtino istoriją, kurią ji buvo girdėjusi. Ją  رضي الله عنها  apėmė sielvartas ir ji ėmė verkti. Jos motina buvo kupina užuojautos ir stengėsi ją nuraminti, bet jai nepavyko sustabdyti jos ašarų potvynio. Ji  رضي الله عنها  pasakė jai, jog dėl to, kad ji buvo Pranašo   صلى الله عليه وسلم  mylimiausia žmona, pavydūs žmonės tyčia išgalvojo šį skandalą. Ji patarė jai būti kantriai ir viskas išsisklaidys laikui bėgant. Jos tėvas taip pat stengėsi ją nuraminti ir paguosti. Bet ji  رضي الله عنها  būdama tyra ir sąžininga, negalėjo priimti fakto, jog žmonės galėjo taip žemai pulti į tokį žiaurumą. Praėjus dviems dienoms ir naktims po nepaliaujamo sielvartavimo ir verkimo, ji susirgo.

Buvo trečios dienos rytas, jos tėvai sėdėjo prie jos stengdamiesi ją paguosti. Kada Pranašas   صلى الله عليه وسلم  atvyko ją pamatyti, jis jai labai švelniai pasakė, jog jeigu ji nusidėjo, tai turi prašyti Allah atleidimo. Tuo metu nudžiuvo jos ašaros ir ji paprašė savo motinos jam atsakyti. Bet jos motina liko tylėti apimta liūdesio ir graudulio. Kai ji pamatė, jog jos motina liko tylėti, ji paprašė tėvo, Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه, kalbėti su Pranašu   صلى الله عليه وسلم  , bet jis taip pat nieko neištarė. Galiausiai ji  رضي الله عنها  pati ištarė savo vyrui, jog jeigu ji paneigs savo kaltumą, niekas ja nepatikės, bet ji buvo nekalta ir tik Allah tai žino. Geriausias atsakymas į šiuos kaltinimus buvo pacituoti Jusuf tėvo atsakymą:

"...bet kantrybė yra nuostabus dalykas. Tik Allah reikia prašyti pagalbos, nuo to, ką jūs pasakojate (meluojate)."(12:18)

Ji  رضي الله عنها  buvo tokia sukrėsta, jog netgi ir kaip įtemptai ji stengėsi, tačiau ji negalėjo prisimint Jusufo tėvo vardo Jakūb. Būtent tuo metu buvo apreikšta aja Allah Pasiuntiniui   صلى الله عليه وسلم, pranešanti apie jos nekaltumą. Kai apreiškimas baigėsi, jo kakta nuo įtampos buvo išmušta prakaito lašeliais. Jis atsisuko į A'išą  رضي الله عنها  šypsodamasis ir ėmė recituoti šias ajas: (24:11-21)

"Iš tikrųjų tie, kurie šmeiždavo yra grupė iš jūsų. Nelaikykite šito blogiu sau, ne -tai gėris jums. Kiekvienam žmogui iš jų bus atlygis už tai, ką jis pelnė sau iš šitos nuodėmės. O tam iš jų, kuris prisiėmė pačią didžiąją jos dalį, tam -didžiosios kančios. Tai kodėl gi, kada tai išgirdote tikintieji -vyrai ir moterys-gerai nepagalvojote savo sielose ir neištarėte : "Tai aiškus šmeižtas (melas)?"

Kodėl gi neatvedėt keturių liudininkų dėl šito? O jeigu jie neatvedė liudininkų, tai prieš Allah jie-melagiai. Ir jeigu ne Allah Dosnumas jums ir ne Jo Malonė šiame ir aname pasauliuose, tai jums kliūtų didelė bausmė už tai, ką jūs kalbėjote.

Kada jūs skleidėte melą savo liežuviais ir kalbėjote lūpomis, tai ko neišmanote, ir manėte, jog tai niekis, o priešais Allah tai didelė nuodėmė. Ir kodėl gi jūs, kada tai išgirdote, nepasakėte:" Nedera mums apie tai kalbėti. Šlovė Tau! Tai -didelis šmeižtas."

Įspėja jus Allah, kad niekuomet negrįžtumėt prie panašių dalykų, jeigu esate tikintieji. Allah ajatai yra aiškūs ir suprantami, ir Allah yra Visa-Žinantis, Pats Išmintingiausias!

Iš tiesų tie, kas mėgsta, kad būtų platinama šlykštynė apie tuos, kurie patikėjo, jų laukia kankinanti bausmė dar šiame gyvenime,o ir Paskutiniame. Juk Allah žino, o jūs nežinote! Ir jeigu ne Allah dosnumas jums ir ne Jo Malonė, Jūs būtumėte jau seniai nubausti. Allah yra pats Nuoširdžiausias ir Gailestingas.

O jūs, kurie patikėjote, nesekite šėtono pėdomis! Kas seka šėtono pėdomis...,tai juk jis įsako Al-Fahsha (nelegalius lytinius santykius) ir Al-Munkar  (nepateisinamus, nuodėmingus dalykus). Ir jeigu ne Allah Dosnumas ir ne Jo Malonė, nė vienas iš jūsų niekuomet neapsivalytumėt nuo nuodėmių. Bet Allah apvalo tą, ką įgeidžia, ir  Allah yra Visa - Girdintis, Visa - Žinantis." Koranas, 24: 11-21)


Jos tėvai buvo apimti palengvėjimo jausmo. Jie didžiavosi, jog jų duktė buvo pagerbta Korano apreiškimu, jog ji buvo išteisinta nuo bet kokios nuodėmės. Jie paprašė savo dukters pakilti ir padėkoti savo vyrui, bet A'iša  رضي الله عنها skubiai atsakė, jog ji buvo dėkinga Allah, Kuris atsiuntė Korano ajas jos garbei. Ir jos bus recituojamos iki pat Teismo Dienos. Šis nutikimas islamo istorijoje yra vadinamas Ufuk įvykiu.

********

Po šio įvykio Pranašo   صلى الله عليه وسلم  pagarba A'išai išaugo dar labiau. Amr bin Aas kartą paklausė Allah Pasiuntinio   صلى الله عليه وسلم , ką jis labiausiai pasaulyje mylėjo,ir jis atsakė, jog A'išą  رضي الله عنها, labiau nei bet ką kitą. Tada jis paklausė apie vyrus. Ir Pranašas   صلى الله عليه وسلم  atsakė, jog labiausiai jis mylėjo Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه. Dėl šios priežasties, Umar  رضي الله عنه pasakė savo dukrai Hafsai  رضي الله عنها  nebandyti varžytis su A'iša  رضي الله عنها, nes Pranašas   صلى الله عليه وسلم  ją nepaprastai gerbė ir vertino. Viena iš priežasčių buvo ir tai, jog ji puikiai išmanė ir turėjo daugiausia žinių apie įstatymus ir tikėjimo nuostatus, taip gerai, kad ir puikiai galėjo aiškinti Islamišką Teisę.

Pranašas   صلى الله عليه وسلم  mėgo klausytis A'išos  رضي الله عنها kalbų ir visada šypsodavosi, kai ji kalbėdavo. Jis visada stengėsi ją pamaloninti. Tačiau netgi ir tokios malonios pramogos negalėjo atitraukti Pranašo   صلى الله عليه وسلم  nuo jo tarnystės Allah. Bet kuriuo momentu, kai jis vos tik išgirsdavo šaukimą maldai, tuoj pat pakildavo ir susiruošdavo eiti į mečetę. A'iša  رضي الله عنها  yra pasakiusi, jog atrodydavo, kad jis netgi nepažįsta savo šeimos ar draugų. Meilė Allah تعالى  buvo užėmusi svarbesnę vietą už visus kitus meilės jausmus ir interests.

" Koks Tobulas yra Allah ir aš Jį garbinu . Koks tobulas yra Allah, Aukščiausiasis."

Kitas įvykis, kuris buvo palaimintas apreiškimu, nutiko kelionės metu, kada A'iša  رضي الله عنها  keliavo kartu su Pranašu   صلى الله عليه وسلم . Jos tėvas ir dauguma bendražygių juos lydėjo. Jie stovyklavo dykumoj ir vėl nukrito A'išos  رضي الله عنها kaklo vėrinys. Keletas iš bendražygių nuėjo ieškoti, bet jie negalėjo jo rasti. Pranašas   صلى الله عليه وسلم  ilsėjosi savo palapinėj, kai buvo pašaukta rytinei maldai. Tačiau nebuvo vandens apsiplovimui. Bendražygiai nerimavo dėl rytmečio maldų ir pasakė, jog A'iša  رضي الله عنها  buvo atsakinga už šią keblią padėtį. Abu Bakr Siddyk šiurkščiai papeikė savo dukrą, jog ji sukėlė priežastį, dėl kurios bus praleista Fadžr malda. Būtent tuo moment Pranašui   صلى الله عليه وسلم  buvo apreikšta aja (4:43):

"Ir jeigu jūs sergate, ar keliaujate, ar  tuštinotės, ar sangulavote su žmona ir neturite vandens, atlikite Tajamūm su švariomis žemėmis ir pasivalykite su jomis veidus ir rankas . Iš tiesų Allah -Atleidžiantis ir Dovanojantis!" (Koranas, 4:43)

Iš karto po to,  tie patys žmonės, kurie kritikavo ir reiškė nepasitenkinimą  A'iša  رضي الله عنها, pradėjo ją girti  išreikšdami savo dėkingumą. Jie dėkojo Allah už tokią didžią malonę, kurią jie gavo dėka jos. Tai pažymėjo Asyd bin Hudhair sakydamas, jog Abu Bakr šeima buvo dažnai atsakinga už dauguma malonių ir palaiminimų , kuriuos Allah jiems suteikė. Abu Bakr Siddyk , kuris pats , prieš kelias minutes, kaltino savo dukterį, dabar plačiai šypsojosi. Jis nesusiprato iki paskutinio momento, koks patenkintas Allah buvo A'iša  رضي الله عنها, kad apreiškė šituos ajatus, kurie yra palaimos šaltinis visai ummai (musulmonų tautai) iki pat Teismo Dienos. Jis meldė jai ilgo ir laimingo gyvenimo, nes ji buvo palengvėjimo ir komforto šaltinis visiems Islamo pasekėjams.
Po maldos, kai kupranugariai buvo paruošti išvykimui, vėrinys buvo rastas po vienu iš jų.

*********

Devintais Hidžra metais, kai Islamo galia pasklido po Arabijos pusiasalio didžiausią dalį, naujai atsiradęs islamo centras-Medina, tapo klestinčiu miestu-valstybe. Kai kurios Pranašo   صلى الله عليه وسلم  žmonos gyveno prabangų gyvenimą prieš santuoką. Kai jos pamatė, jog čia buvo galima turėti turtus ir prabangą, jos pateikė prašymą, jog jų išlaikymas turi būti tinkamai peržiūrėtas ir padidintas. Šis jo žmonų noras- turėti žemišką ištaigą, sutrikdė Pranašą   صلى الله عليه وسلم  . Jis paskelbė, jog vienam mėnesiui, jis atsiskirs nuo savo žmonų ir pasitraukė nuošaliai į mažą kambarėlį, kuris buvo virš A'išos  رضي الله عنها  kambario. Šiuo periodo metu, jis kentėjo nuo sužeidimų, kuriuos gavo po kritimo nuo savo arklio. Savaime suprantama, jo namiškių tarpe kilo triukšmas.
Po 29 dienų, jis nusileido į A'išos رضي الله عنها kambarį ir pasakė jai, jog ji gali pasirinkti, po to kai pasitars su savo tėvais. Ji galėjo pasirinkti arba jį ir vargingą gyvenimą, artimą badavimui arba ji galėjo palikti jį ir gyventi prabangų ir patogų gyvenimą. A'iša  رضي الله عنها nė trupučio nedvejojo ir tuoj pat atsakė, jog ji ir jos tėvai mielai paaukotų savo gyvenimus dėl jo, jeigu tik to reikėtų. Ji pasakė, jog jai nereikia tartis su tėvais ir, kad ji pirmenybę teikia gyvenimui su juo, nei šiam pasauliui su jo žavesiu ir vilionėms. Graži šypsena užliejo jo veidą. Ir tada Allah apreiškė šias ajas :

"O Pranaše, tark savo žmonoms: "Jeigu jūs geidžiate šito gyvenimo ir jo apžavų, ateikit: aš leisiu jums pasisotinti ir paleisiu jus gražiuoju.

O jeigu jūs pasirenkate Allah ir Jo Pasiuntinį, ir siekiate Amžino gyvenimo, tai Allah paruošė toms, kurios darė gerą, didelį atlygį." (Koranas, 33: 28 -29)


Po to, kai ji pasakė jam ką ji jaučia, A'iša  رضي الله عنها naiviai paprašė jo išlaikyti tai paslaptyje, nes ji norėjo pamatyti ką kitos pasakys, neįtakodama jų savo sprendimu. Jis atsakė, jai švelniai šypsodamasis, jog Allah atsiuntė jį, kaip mokytoją, o ne kaip diktatorių ar tironą.
Galiausiai visos jo žmonos priėmė tokį pat sprendimą kaip ir A'iša  رضي الله عنها ir įtampos banga, kuri buvo suspaudusi Mediną, nuslūgo. Sugrįžo atgal laikas, pilnas džiaugsmo, taikos ir ramybės.

*********

Yra užfiksuoti du įvykiai, kai A'iša  رضي الله عنها  pati matė Angelą Gabrielių (Džibryl) asmeniškai. Vienu atveju, A'iša  رضي الله عنها matė Pranašą   صلى الله عليه وسلم  uždėjusi rankas ant arklio karčių, besikalbantį su jo raiteliu. A'iša  رضي الله عنها paklausė kas jis toks buvo ir Pranašas   صلى الله عليه وسلم  nustebęs paklausė ar ji jį matė. Tada jis jai atsakė, jog tai buvo angelas Gabrielius (Džibryl) žmogiškos išvaizdos pavidalu ir jis pageidavo, kad jai būtų perduoti nuo jo (Angelo) linkėjimai. Ji spontaniškai ėmė melsti, jog Allah duotų gerą atlygį šiam garbingam svečiui ir jo kilniam  šeimininkui.

Anas pasakojo, jog kartą, kai Pranašas   صلى الله عليه وسلم  meldėsi A'išos  رضي الله عنها namuose, ji pamatė nepažįstamą, stovintį už durų. A'iša pranešė tai Pranašui   صلى الله عليه وسلم  ir kai jis baigė savo maldas, tada išėjo į lauką. Jis pamatė Angelą Gabrielių (Džibryl). Pranašas   صلى الله عليه وسلم pakvietė jį įeiti, bet Angelas atsakė, jog angelai neina į vietas, kuriose yra šunys ar paveikslai. Kai Pranašas   صلى الله عليه وسلم  apsidairė, jis pastebėjo šuniuką, kambario kampe. Kai šuniukas buvo išvarytas, tada Angelas įėjo į vidų.

 **********

A'iša  رضي الله عنها pasiekė aukštą reputacija savo žinių ir išminties dėka, kuriomis ji buvo apdovanota. Ji konsultavosi su bendražygiais ir jų žmonomis paskutiniais subtiliais religiniais klausimais. Ji perdavė daug tradicijų ir autentiškų hadisų.Tarp daugumos bendražygių, kurie buvo susiję su Pranašu   صلى الله عليه وسلم  yra tik septyni kilnieji, kurie perdavė tūkstančius hadisų.Tarp jų yra:

1. Abu Huraira, Abdur-Rahman bin Sakhar Dosi (5374 hadisai).

2. Abdullah bin Umar bin Khatab (2630 hadisai).

3. Aiša (2210 hadisai).

4. Abdullah bin Abbas (1660 hadisai).

5. Džabir bin Abdullah Ansari (1540 hadisai).

6. Sa'ad bin Malik Abu Sayd Khudri (1540 hadisai).

7. Anas bin Malik (2286 hadisai).

Imamas Thahbi yra parašęs apie A'išą  رضي الله عنها, kad ji buvo nesulyginama su kitomis moterimis savo išmintimi ir išsilavinimu (žiniomis). Ji buvo aukščiausio lygio teologė. Ji užaugo mokinama nuo pat mažens savo tėvo Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه, ir praleido savo vedybinį gyvenimą su Pranašu   صلى الله عليه وسلم  mokindamasi iš jo. Ji įsisavindavo dieviškus apreiškimus iš pačio pranašystės fontano, ji buvo gyva liudytoja visų problemų  ir  reikalų, į kuriuos buvo atsakyta apreiškimais. Jos namai buvo vieta, kuriame Dievo ajatai buvo apreiškiami.

Khulfa-u-Rašidyn  valdymo metais, buvo pripažinta jos fatwa (teisminis sprendimas, neginčijamas nuosprendis).T.y. pirmųjų keturių kalifų, po Pranašo   صلى الله عليه وسلم: Abu Bakr Siddyk, Umar bin Khattab, Uthamn bin Affan, Ali bin Abi Talib, valdymo metais .

Kažkas paklausė Masrūk, ar A'iša išmanė Šarijos įstatymus apie paveldėjimą. Jis prisiekė, jog jis asmeniškai matė, kaip garbingi Pranašo   صلى الله عليه وسلم  bendražygiai užduodavo jai klausimus subtiliais paveldėjimo teisės klausimais.

Urvah bin Zubair, jos sesers sūnus, dažnai ją aplankydavo padiskutuoti religiniais klausimais. Kiti bendražygiai jam pavydėdavo, jog jis galėjo nesivaržydamas ją lankyti bet kuriuo metu, kai tik jam šaudavo į galvą, nes jis buvo jos sesers sūnus, vadinasi jis buvo mahram (tam tikri giminaičiai, tarp kurių draudžiamos santuokos) jai.

Pranašas   صلى الله عليه وسلم  ją labai mylėjo ir gerbė, dėl jos aukšto žinių lygio religiniuose reikaluose ir dėl kitų jos pagirtinų savybių. Vieną kartą Pranašas   صلى الله عليه وسلم  susirgo ir A'iša  رضي الله عنها taip pat nesijautė gerai. Pranašas   صلى الله عليه وسلم  pasakė, jog jeigu ji mirs anksčiau jo, jis pats ją nupraus, įsups į įkapes, nuleis į jos kapą ir melsis už ją. Ji linksmai atsakė, jog atrodo taip, tarsi jis   صلى الله عليه وسلم  švęstų jos mirtį. Ji tarė, jog tuo atveju, jeigu ji mirtų anksčiau už jį   صلى الله عليه وسلم, tai jis turėtų parsivesti naują žmoną į jos namus. Pranašas   صلى الله عليه وسلم  šypsojosi tai išgirdęs.

Šio negalavimo metu, jis   صلى الله عليه وسلم  paliko šį pasaulį ir nuvyko pas savo Viešpatį.

A'iša  رضي الله عنها  perdavė, jog ji didžiavosi, jog Pranašas   صلى الله عليه وسلم  mirė prie jos, jos namuose, ant jos kelių. A'išos brolis, Abdur-Rahman atėjo prieš pat jo mirtį laikydamas Misvāk (medžio šakelė, skirta valyti dantims) savo rankose. Pranašas   صلى الله عليه وسلم  pažiūrėjo ilgesingu žvilgsniu į jo misvāk. Ir A'iša  رضي الله عنها suprato, ko jis   صلى الله عليه وسلم  nori, ji paprašė ar galėtų vieną pasiskolinti. Jis linktelėjo ir ji paėmė misvāką iš savo brolio. Kadangi šakelė buvo kieta, ji suminkštino ją dantimis ir padavė Pranašui   صلى الله عليه وسلم  . Pranašas   صلى الله عليه وسلم  išsivalė dantis ir pamerkdamas ranką į dubenį su vandeniu, stovėjusiu šalia jo, jis   صلى الله عليه وسلم  šluostė iš naujo ir iš naujo savo veidą, kartodamas žodžius:

"Nėra niekas vertas garbinimo išskyrus  Allah Vieną. Iš tiesų, mirtis suteikia skausmą."

Tada jis   صلى الله عليه وسلم  parodė ranka į viršų ir pasakė: "Pas geriausią draugą". Taigi, jo   صلى الله عليه وسلم  siela pakilo išsilaisvindama iš kūno kalėjimo.

Prieš tai A'iša  رضي الله عنها buvo sapnavusi, jog trys mėnuliai nusileido į jos kambarį. Kai Pranašas   صلى الله عليه وسلم  mirė, jis buvo palaidotas jos kambaryje. Po to, jos tėvas jai pasakė, jog dalis jos sapno išsipildė. Tą dieną pirmas mėnulis nušvietė jos kambarį. Dar vėliau, jos tėvas buvo palaidotas šalia Pranašo   صلى الله عليه وسلم, o dar vėliau Umar Farūk. Taigi sapno pranašystė išsipildė. Imamas Thahbi pacitavo Pranašo   صلى الله عليه وسلم  pasakymą, jog Pranašų sielos palieką kūną tose vietose, kur joms labiausiai patinka. Taigi tai įrodo, jog jis   صلى الله عليه وسلم  mirė savo mėgstamiausioj vietoj, A'išos  رضي الله عنها namuose.

A'iša  رضي الله عنها paliko šį žemišką pasaulį 58 Hidžra metais,17 Ramadano dieną būdama 66 metų.

"Mes priklausom Allah ir pas Jį mes sugrįžtam".

Ji buvo palaidota Medinos kapinėse Džanatul Baki. Abu Huraira  رضي الله عنه pravedė laidotuvių maldą. Abdullah bin Muchammed bin Abdura-Rachmen bin Abu Bakr Siddyk ir Abdulah bin Abdur-Rachman bin Abu Bakr Siddyk  رضي الله عنه paguldė ją švelniai į jos kapą.

"O tu, siela nusiraminusioji!

Grįžk pas savo Viešpatį patenkinta, ir tavo Viešpats patenkintas tavim.

Įženk į Mano gerbiamų tarnų ratą,

 įženk į Mano Rojų!"(Koranas, 89:27-30)

Vertimas darytas sesers Selmos.

Lai Allah apdovanoja ją dosniai, amyn.

Koreguota Noros.

Originalus šaltinis