Ibn Abbes رضي الله عنه sakė:
“Akmenimis būtų bepradėja lyti iš dangaus ant tavęs! Aš tau sakau ‘Pranašas صلى الله عليه وسلم sakė taip ir taip, o tu sakai Abu Bakr ir Umar sako (kažką kitą)’.”
Kadangi paklusnumas yra vienas iš garbinimo savybių, knygos autorius pabrėžia, kad jis privalo būti skiriamas tik vieninteliam Allah, visa šlovė Jam. Taip pat autorius pabrėžia, kad niekam negali būti paklustama jokiame reikale, jeigu tai sąlygoja nepaklusnumą Viešpačiui.
Tradicijos Įvykis
Ibn Abbas رضي الله عنه pasakė šį tvirtinimą asmeniui, kuris ginčijosi su juo apie Hadž (hadž at-tamattu: hadžo malonumas). Ibn Abbas رضي الله عنه duodavo instruktažą žmonėms kaip atlikti hadžą pagal Pranašo صلى الله عليه وسلم nurodymus. Tačiau jo oponentas ginčijosi, kad Abu Bakr ir Umar (رضي الله عنهما ) draudė tokį veiksmą. Todėl Ibn Abbas رضي الله عنه sugrįžo prie Pranašo صلى الله عليه وسلم sunnos.
Bendra Tradicijos Reikšmė
Šioje tradicijoje Ibn Abbas رضي الله عنه perspėjo apie didelę bausmę tiems, kurie skiria pirmenybę Abu Bakr ir Umar (رضي الله عنهما ) ar kitų asmenų teiginiams vietoj Pranašo صلى الله عليه وسلم. Ibn Abbas رضي الله عنه buvo motyvuotas tiesa, kad tikėjimas Muchamedu صلى الله عليه وسلم reikalauja paklusti jam ir skirti pirmenybę jo pasakymams vietoj kitų.
Ši tradicija nurodo draudimą paklusti islamo mokslininkams ir vadovams reikaluose prieštaraujančiuose Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم švietimui, nes už tokius veiksmus bus baudžiama.
Išvados:
- Ši tradicija pabrėžia, kad pirmenybė privalo būti skiriama Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم teiginiams vietoj visų kitų.
- Elgesys pažeidžiantis Pranašo صلى الله عليه وسلم tradiciją sąlygoja bausmę.
*****
Achmad Ibn Hanbal رحمه الله sakė:
“Aš stebiuosi žmonėmis, kurie žino chadiso perdavėjų grandinę ir jo autentiškumą, ir vistiek laikosi Sufijano nuomonės, kai Allah تعالى sako: ‘...lai žino tie, kurie eina prieš jo (Pranašo صلى الله عليه وسلم ) paliepimus, kad juos ištiks fitna...‘ (Koranas, An-Nur: 63) Ar jūs žinote, ką reiškia fitna? Fitna reiškia politeizmą. Jeigu musulmonas nepripažįsta kai kurių Pranašo صلى الله عليه وسلم žodžių, jo širdis gali nuklysti ir dėl to jis to pasekoje gali sunaikinti save.”
Biografijos
- Achmed Ibn Hanbal رحمه الله yra vienas iš gerai žinomų keturių imamų. Keturi imamai yra žinomi pagal keturias islamo mokyklas: Šāfi, Maliki, Hanbali, Hanafi. Jis mirė 241 A.H., lai Allah jam būna gailestingas.
- Pilnas Sufijan’o رحمه الله vardas yra Abu Abdullah Sufijan Ibn Sa’id At-Tsauri. Jis buvo atsiskyrėlis, dievobaimingas ir patikimas fakyh فقيه (islamo teisės žinovas). Jis mirė 161 A.H., lai Allah jam būna gailestingas.
Žodžių ir frazių reikšmės
- Kurie žino chadiso perdavėjų grandinę ir jo autentiškumą: Tie žmonės žinojo, kad tam tikro chadiso perdavėjų grandinė yra autentiška, nes grandinės autentiškumas yra ženklu, kad chadisas yra autentiškas.
- Kurie eina prieš jo (Pranašo صلى الله عليه وسلم ) paliepimus: tie, kurie elgiasi priešingai Dievo ir Jo Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم nurodymams (įsakams).
Tradicijos Įvykis
Imamas Achmed رحمه الله pratarė šiuos žodžius kada jam buvo pranešta, kad yra tokių žmonių, kurie palieka Pranašo صلى الله عليه وسلم chadisus ir seka Sufijano nuomone ar kitų fukahā nuomonėmis.
*Fukahā فقهاء - daugiskaita žodžio fakyh, fukahā yra islamo teisės žinovas žinovai, juristai.
Bendra Tradicijos Reikšmė
Šioje tradicijoje, imamas Achmed sukritikuoja asmenis, kuriems yra žinomas chadiso autentiškumas, bet nepaisant to, jie vistiek laikosi kitos nuomonės ir atlieka nusižengimus prieš Pranašo صلى الله عليه وسلم nurodymus (chadisus). Tie žmonės ieško melagingų priežasčių savo požiūroms (nuomonėms) pateisinti. Kaip bebūtų, tikintiesiems yra privaloma paklusti perdavimuose esantiems nurodymams bet kokiais klausimais, jeigu jam yra žinomi įrodymai pateikti iš Allah Knygos ir Pranašo صلى الله عليه وسلم sunnos. Jis privalo paklusti jiems nepaisant to, kad daug žmonių gali būti priešingi jam. Tai yra paliepimas iš Allah, Kuris vertas garbinimo ir šlovinimo, ir tuo pačiu nuo Pranašo صلى الله عليه وسلم . Kas liečia tuos, kurie žino apie tam tikro Pranašo صلى الله عليه وسلم sunnos praktikavimo autentiškumą ir elgiasi priešingai, Imamas Achmed bijo, kad jų širdys nuklys ir kad jie galiausiai prapuls (jiems gresia pražūtis) abiejuose gyvenimuose: šiame ir pomirtiniame. Sustiprindamas savo požiūrį, Imamas Achmed cituoja viršuje paminėtą Korano eilutę. Yra ir keletas kitų panašių eilučių sustiprinti šiai nuomonei, viena iš jų:
“...Ir kai jie nuklydo, Allah paklaidino ir jų širdis...”
(Koranas, As-Saff:5)
Šioje tradicijoje, musulmonai yra perspėjami nesekti mokslininkų nuomonėmis, kurios nėra pagrįstos legaliais įrodymais, ir nesiliauti elgtis pagal Koraną ir Sunną, kadangi paklusnumas kitiems sąlygoja lygiaverčių partnerių priskyrimą Visagaliui Allah.
Išvados:
- Tie, kurie sugeba prieiti prie įrodymų ir išvados, jiems yra draudžiama aklai sekti mokslininkų nuomonėmis.
- Tiems, kuriems nėra žinomi legalūs įrodymai tam tikrame reikale, tai jiems yra leidžiama sekti patikimais ir dievobaimingais žinojimo žmonėmis.
*****
Adij Ibn Hātim رحمه الله perdavė:
“Aš girdėjau Pranašą صلى الله عليه وسلم recituojant Korano eilutę: ‘Jie priėmė savo mokslininkus ir vienuolius valdovais vietoj Allah...’ (Koranas, At-Tauba: 31) Todėl aš pasakiau: ‘O Allah pasiuntiny! Mes negarbiname jų.’ Jis صلى الله عليه وسلم atsakė: ‘Ar jie nedraudžia tai, ką Allah padarė leistinu, ir tada jūs laikote tai draudžiamu, ir argi jie nepadarė leistinu tai, ką Allah uždraudė, ir tada jūs laikote tai leistinu?’ Aš atsakiau: ‘Taip!’ Po to jis صلى الله عليه وسلم pasakė: ‘Tai yra garbinimas jų’.”
{Perduota Achmed ir At-Tirmidhi, kuris laikė Chadisą geru (chasan). At- Tirmidhi (3104), Ibn Khatir savo tafsyre (2/458) priskiria jį Imamui Achmed, At-Tirmidhi ir Ibn Džaryr.}
Perdavėjas Adij Ibn Hātim رحمه الله
Pilnas perdavėjo vardas yra Adij Ibn Hātim At-Tā’ī. Jis buvo gerai žinomas dorybingas kompanionas. Jis mirė 68 A.H., kai jam buvo 120 metų, lai Allah jam būna gailestingas.
Žodžių ir frazių reikšmės
- Mokslininkus: Šioje Korano eilutėje turima omenyje žydų mokslininkus.
- Vienuolius: Krikščionių vienuolius.
- Mes negarbiname jų: Adij رحمه الله galvojo, kad garbinimas yra apribotas nusilenkimu ir panašiais veiksmais ketinant priartėti prie tų žmonių.
Bendras Chadiso Paaiškinimas
Šioje eilutėje Allah skelbia, kad žydai ir krikščionys priėmė savo mokslininkus ir vienuolius dievais vietoj Jo. Tie mokslininkai ir vienuoliai priima įstatymus (verdiktus) prieštaraujančius Allah teisei, ir jų žmonės elgiasi pagal juos. Išgirdęs paminėtą Korano eilutę, Adij Ibn Hātim sutriko (suabejojo), nes jis manė, kad garbinimas yra apribotas tokiais veiksmais kaip nusilenkimas (sudžiūd) ir panašiai. Todėl, Pranašas صلى الله عليه وسلم informavo jį, kad sekimas mokslininkais ir vienuoliais tame ką jie draužia leistino ir atvirkščiai, yra tolygu jų garbinimui.
Šis chadisas aiškiai parodo (įrodo), kad paklusnumas kitiems tame, kas sąlygoja nepaklusnumą Aukščiausiajam Allah, ypač išleidžiant įstatymus ir verdiktus oponuojančius tiems Visagalio paskirtiems, yra garbinimas tų asmenų lygiagrečiai su Allah.
Išvados:
- Sekimas mokslininkais ar bet kuo kitu, kurie pakeičia islamiškos teisės nuosprendžius (aktus) yra veiksmas, kuris priskiriamas didžiajam politeizmui (didysis širkas) tiktai tokiu atveju, jeigu pasekėjui yra žinoma, kad tie žmonių pramanyti aktai yra priešingi Allah aktams.
- Tai yra tik Allah išimtinė teisė kažką uždrausti ar padaryti leistinu.
- Šiame chadise demonstruojamas dar vienas politeizmo tipas - paklusnumo politeizmas.
- Raginimas pravesti instruktažą tiems, kurie neapsišvietę.
- Garbinimo sąvoka turi platesnę reikšmę, kuri apima visus teiginius ir matomus ar nematomus veiksmus (darbus), kuriais Allah Aukščiausiasis yra patenkintas.
