Knygos pavadinimas:
“Aš-Šarch al-Mūdžaz al-Mumahhad li Tauchyd al-Khālik al-Mumadž-džad alladzi allafahu Šeichul-Islām Muchammad”
(Glaustas, paprastas ir nesudėtingas, Išaukštintojo Kūrėjo Tauchydo paaiškinimas – kurį parašė Šeichul-Islām Muchammad b.Abdul-Wahhab)
Tai yra Kitāb at-Tauchyd, kurio autorius yra Šeichul-Islām Muchammad b.Abdul-Wahhāb (m. 1206 H,رحمه الله) išaiškinimas, kurį parašė Šeichas Alimas Achmad b. Jachja an-Nadžmī رحمه الله. Taigi, Šeichas Alimas Achmad b. Jachja an-Nadžmī رحمه الله pasakė:
Skyrius Nr.1
Tauchydo pranašumas ir nuodėmių atleidimas dėka jo
Tauchydas turi didžiulį pranašumą. Iš jo pranašumo išplaukia tai, kad absoliučiai nė vienas veiksmas nebus priimtas, nebent jis atliekamas įvykdant Tauchydą, ir žmogus negali būti tikinčiuoju neįgyvendinęs Tauchydo. Iš jo pranašumo yra ir tai, kad Allah, Galingasis ir Didingasis, atleis nuodėmes tam, kuris atmes bet kokį partnerių priskyrimą Jam, nes Jis تعالى pasakė:
إِنَّ اللَّهَ لَا يَغْفِرُ أَن يُشْرَكَ بِهِ وَيَغْفِرُ مَا دُونَ ذَٰلِكَ لِمَن يَشَاءُ
“Iš tiesų Allah neatleidžia partnerių Jam priskyrimo, bet Jis atleidžia tai, kas yra mažiau nei tai, kam panorėjęs.”
(Sūra An-Nisa :48)
Iš Tauchydo pranašumo yra ir tai, kad dėl jo įgyvendinimo tarnas bus apsaugotas Prisikėlimo Dieną; iš jo pranašumo yra tai, kad Allah veda Tauchydo žmogų į Tiesą ir supažindina jį su tiesiu vedimo keliu, nes Jis تعالى pasakė:
الَّذِينَ آمَنُوا وَلَمْ يَلْبِسُوا إِيمَانَهُم بِظُلْمٍ أُولَٰئِكَ لَهُمُ الْأَمْنُ وَهُم مُّهْتَدُونَ
“Tie, kurie patikėjo ir nemaišo savo tikėjimo su neteisybe – tai tie, kurie bus saugūs ir jie yra teisingai vedami.”
(Sūra Al-Anam :82)
Taigi, autorius pateikia šią ają – ir ši aja mus informuoja, kad Tauchydo žmonės yra tie, kurie jį įgyvendina ir išpildo, ir jie neįmaišo į jį (tikėjimą) jokio Širko, tada jie yra iš tų, kuriems Allah تعالى suteiks saugumą nuo baimės šiame gyvenime ir kitame, ir Jis تعالى suteiks vedimą į tiesą – ir kuo labiau asmuo įgyvendins Tauchydą ir elgsis pagal jį, tuo daugiau saugumo, apsaugos ir vedimo į tiesą jam bus suteikta, su sąlyga, kad jis atmetinės visas Širko formas, dideles ir mažas. Yra autentiškas perdavimas, kad Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم paaiškino terminą “neteisybė” šioje ajoje su tuo, kas yra pasakyta ajoje iš Sūros Lukmān:
يَا بُنَيَّ لَا تُشْرِكْ بِاللَّهِ ۖ إِنَّ الشِّرْكَ لَظُلْمٌ عَظِيمٌ
“O mano sūnau, nepriskirk nieko garbinimui greta Allah. Iš tiesų, (partnerių) priskyrimas Jam yra didžiulė neteisybė.”
(Lukmān : 13)
Taigi, “neteisybė” šiame ajate reiškia Širką, bet ne nuodėmę. Vadinasi pilna porcija yra už pilną porciją, ir dalis už dalį. Jei tarnas yra stokojantis Tauchydo, atlikdamas kažkokius Širko veiksmus, tada panašiai jis nepilnai sulauks ir apsaugos bei vedimo teisingu keliu.
Ubādah b. Sāmit papasakojo, kad Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم pasakė:
“Bet kuris, kuris paliudys, kad nėra nieko, kuris būtų vertas garbinimo, išskyrus Allah Vienintelį ir be partnerių, ir kad Muchammad yra Jo tarnas ir Pasiuntinys, ir kad Īsa (Jėzus) yra Allah tarnas, Jo Pasiuntinys, ir kad Jo Žodis (t.y. “Būk”), kurį Jis patalpino Marijoje (arab. مريم Marijam) ir siela buvo sutverta iš Jo (Žodžio), ir kad Rojus yra tiesa, ir Pragaras yra tiesa – tada Allah įleis jį į Rojų, kad ir kokie jo darbai bebūtų.”
[Susitarta (Ulema vieningai sutaria). Bukhāri, Knyga “Pranašų sakymai”; Muslim, “Tikėjimo Knyga”, Skyrius: Įrodymai, kad tas, kuris miršta įgyvendindamas Tauchydą tikrai įžengs į Rojų.]
‘Ubādah b. as-Sāmit al-Ansārī رضي الله عنه buvo vienas iš lyderių, kuris pažadėjo ištikimybę ‘“Akabah” naktį, gerai žinomas Allah Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم Kompanijonas. Jis dalyvavo Badr mūšyje. Mirė būdamas 72 metų, 34-tais metais po Hidžros, Ramaloje.
Ubādah pasakė, kad Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم sakė:
“Bet kuris, kuris paliudys, kad nėra nieko, kuris būtų vertas garbinimo, išskyrus Allah Vienintelį ir be jokių bendrininkų, ir kad Muchammad yra Jo vergas ir Pasiuntinys…”
Šis tikėjimo paliudijimas (Šahada) turi sąlygas, kurios turi būti išpildytos asmenio, kuris ištaria ją, ir jos yra:
1. Kad jis yra susipažinęs su jos (Šahados) reikšme, t.y. kad tai susideda iš paneigimo (bet kokių partnerių greta Allah) ir patvirtinimo (kad Allah Vienintelis yra vertas garbinimo).
2. Iš sąlygų yra ir žinojimas, kuris paneigia neišmanymą. Ir tai apima tai, ką aš jau paminėjau, ir tai yra faktas, kurį Allah pabrėžė:
إِلَّا مَن شَهِدَ بِالْحَقِّ وَهُمْ يَعْلَمُونَ
“Išskyrus tuos, kurie paliudijo tiesą (tikėjo į Allah Vienumą ir Išskirtinumą, ir pakluso Jo įsakymams), ir jie žino (faktą apie Allah Vienumą – Jo Vienintelio išskyrimą).”
(Az-Zukhruf :86)
3. Iš sąlygų yra ir užtikrintumas-neabejojimas (arab. al-jakyn), kuris paneigia bet kokias abejones – taigi, jis neabejoja apie tai, reiškia – į Allah Vienumą ir Jo išimtinę teisę būti garbinamam (be jokių partnerių priskyrimo).
4. Iš sąlygų yra ir pripažinimas (arab. al-kubūl), kuris paneigia atmetimą.Vadinasi, jis pripažįsta reikšmę (Šahados) ir viską, kas iš jos išplaukia.
5. Iš sąlygų yra ir pripažinimas ir elgimasis pagal tai (arab. al-inkijād), kas paneigia to apleidimą – vadinasi, jis sutinka su viskuo, ką Šahada apima.
6. Iš sąlygų yra ir nuoširdumas garbinime (arab. al-ikhlās), kuris paneigia Širk.
7. Iš sąlygų yra ir meilė, kuri paneigia neapykantą.
8. Ir iš jų yra tiesa, buvimas teisingu (arab. as-sidk), kas paneigia melą.
Todėl žmogui, kuris ištaria šį paliudijmą, yra būtina išpildyti šias sąlygas, nes jis turi suprasti ką tai apima – ir tai yra Allah Vienumas ir Jo Uliūhyja (Išskirtinė teisė būti garbinamam kaip Vienintelė Tikra Dievybė).
Allah Aukščiausiasis pasakė:
لَوْ كَانَ فِيهِمَا آلِهَةٌ إِلَّا اللَّهُ لَفَسَدَتَا
“Jeigu būtų padangėse ir žemėje kitų dievybių šalia Allah, tai abu jie būtų pražuvę.”
(Al-Anbiyā :22)
Ir Jo pasakymas:
قُل لَّوْ كَانَ مَعَهُ آلِهَةٌ كَمَا يَقُولُونَ إِذًا لَّابْتَغَوْا إِلَىٰ ذِي الْعَرْشِ سَبِيلًا
“Sakyk (O Muchammad), “Jei būtų šalia Jo ir kitų dievų, kaip jie kad sako, tada jie ieškotų būdų užimti Valdovo Sostą (varžytųsi dėl vadovavimo) .”
(Al-Isrā :42)
Tas, kuris ištaria šį Liudijimą (Šahadą) žinodamas jo reikšmę ir atlikdamas veiksmus, apimančius tai ko reikalaujama, paneigdamas viską, kas reikalaujama paneigti ir patvirtindamas tai, kas reikalaujama patvirtinti, būnant įsitikinusiu dėl Allah Vienumo ir Išskirtinumo, neigiant ir anuliuojant bet kokių partnerių priskyrimą greta Jo, nes asmuo ištaria šiuos žodžius:
“Vahdahu liā šarykia lahu” (Jis Vienintelis, be jokių partnerių).
Šahados (Liudijimo) ištarimas taip pat yra ir patvirtinimas, kad Muchammad صلى الله عليه وسلم yra Allah Pasiuntinys, buvimas užtikrintu, kad iš tiesų Muchammad yra الله تعالى vergas ir Jo Pasiuntinys. Allah تعالى nepriims iš žmogaus nei religijos nei jo garbinimo veiksmų, jei jis neseka Muchammad'o keliu, lai Allah تعالى padaro taip, kad jo vardas būtų minimas Angelų kompanijoje ir lai Allah تعالى palaima būna jam. Vadinasi, bet kuris, kuris ištaria šiuos du Liudijimus (Šahadas) tokiu būdu, kaip kad paminėta anksčiau, tada toksai asmuo bus išgelbėtas nuo Allah تعالى bausmės ir jis nusipelnys Jo apdovanojimo ir Jo Rojaus.
Iš to, kas užbaigia šį tikėjimą:
Pranašo صلى الله عليه وسلم pasakymas: “ir kad Īsa (Jėzus) yra Allah tarnas, Jo Pasiuntinys, ir kad Jo Žodis (t.y. “Būk”), kurį Jis patalpino Marijoje ir siela buvo sutverta iš Jo (Žodžio)”
Taigi šis “Žodis” yra Allah pasakymas “Būk!”, kaip Jis kad pasakė:
إِنَّ مَثَلَ عِيسَىٰ عِندَ اللَّهِ كَمَثَلِ آدَمَ ۖ خَلَقَهُ مِن تُرَابٍ ثُمَّ قَالَ لَهُ كُن فَيَكُونُ
“Iš tiesų Īsa (Jėzus), Allah nuožiūra, yra panašus į Adomą: Jis sukūrė jį iš dulkių, paskui tarė jam: “Būk!” – ir jis tapo.”
(Sūra Al Imrān : 59)
Taigi, remiantis tuo, krikščionių įsitikinimai yra paneigti, kurie tiki į giminystės ryšius, sūnaus turėjimą ir Trejybę, kuriame tvirtinama, kad Jėzus yra Allah arba Allah sūnus, arba trečias iš trijų Trejybėje su Allah – taip jie nuėjo į kraštutinumus šiame reikale, ir jie jį pastatė į kitą vietą, nei kad jam (Jėzui) priklauso. Šia tikėjimo liudijimo dalimi taip pat yra paneigiamas žydų tikėjimas, kuriuo tikima, kad Jėzus buvo svetimavimo vaisius. Ir dėl to, pelnytai jie susilaukia Allah pykčio ir pasmerkimo. Musulmonas išlaisvina save nuo tokių įsitikinimų prieš Allah ir jis užtvirtina tikėjimą į Allah Tauchydu – kad Allah neturi jokio sūnaus, nei moters kompanionės, ir kad Rojus yra tikras ir tiesa, kaip ir kad apdovanojimas dievobaimingiems žmonėms įgyvendinusiems Tauchydą (arab. al-muvahhidyn). Ir kad Pragaro Ugnis yra tiesa ir tikrovė, ir teisingas atpildas stabų garbintojams ir netikintiesiems. Kas turi šį įsitikinimą, tas gyvens gėryje ir mirs gėryje. Allah leis įžengti jam į Rojų, kad ir kokie jo darbai bebūtų, su sąlyga, kad Liudijimas, jog niekas neturi teisės būti garbinamam, išskyrus Allah Vienintelį, nebus priimtas iš jo, kol nebus kartu su juo paneigiamos netikros dievybės (arab. Tāghūt) ir kol jis neišugdys teisingo tikėjimo (Imān) į Allah.
Allah Pasiuntinio صلى الله عليه وسلم pasakymas: “tada Allah leis jam įžengti į Rojų, kad ir kokie jo darbai bebūtų.” Reiškia, kad jo galutinė buveinė bus Rojus, ar tai būtų prieš nubaudimą ar jau po jo. Nesvarbu, galutinis rezultatas ir galutinė buveinė tam, kuris miršta įgyvendindamas Tauchydą ir Tikėjimą, yra Rojus. Toks žmogus bus priklausomas nuo Allah Sprendimo – jei jis miršta nuolat atkakliai vykdydamas didžiasias nuodėmes, tada jo reikalas yra pas Allah – jei Jis panorės, tada Jis jam atleis. Ir jei Jis panorės, Jis nubaus jį bausme, kurios jis nusipelnė. Tada Allah ištrauks jį iš Pragaro Ugnies ir patalpins jį į Rojų.
Ir jei žmogus miršta neatlikinėdamas didžiųjų nuodėmių pastoviai, ir net jeigu jis turi kažkiek didžiųjų nuodėmių, bet jis atgailavo ir po to numirė, tada yra tikimasi, kad Allah įleis jį į Rojų be jokios bausmės, nes kaip kad Allah Aukščiausiasis yra pasakęs:
إِن تَجْتَنِبُوا كَبَائِرَ مَا تُنْهَوْنَ عَنْهُ نُكَفِّرْ عَنكُمْ سَيِّئَاتِكُمْ وَنُدْخِلْكُم مُّدْخَلًا كَرِيمًا
“Jei jūs vengsite didžiųjų duodėmių, kurios yra jums uždraustos, Mes atleisime jums jūsų mažesnes nuodėmes ir įleisime jus pro didingą įėjimą (į Rojų).”
(Sūra An-Nisā :31)
Autorius (Šeichul-Islam Muchammad b.Abdul-Wahhāb) pasakė: “Jie abu (Bukhari ir Muslim) užrašė perdavimą iš ‘Itbān رضي الله عنه:
“Iš tiesų Allah uždraudė Pragaro Ugnį tokiam žmogui, kuris liudija: “Niekas neturi teisės būti garbinamam, išskyrus Allah Vienintelį,” taip siekdamas (išvysti) Allah Veidą. ”
[Bukhāri užrašė savo Sahih, Maldų Knyga, Skyrius “Mečečių įkūrimas namuose ir kitose vietose”. Muslim užrašė savo Sahih’e, Tikėjimo Knyga, Skyrius: “Įrodymai, kurie patvirtina tai, kad tas, kuris miršta įgyvendindamas Tauchydą, neabejotinai įžengs į Rojų”.]
Tikslas čia yra parodyti, kad Pragaras yra netikintiesiems. Ugnis, į kurią jie bus įmesti, jie liks joje amžinai, be jokios galimybės kada nors iš jos ištrūkti. Arba jo pasakymas: “Allah uždraudė Pragaro Ugnį žmogui,” galėtų reikšti tai, kad žmogus, kuris ištaria Šachadą, nebus laikomas Ugnyje amžinai ir kiekvienam išpažįstančiam Monoteizmą galutinė buveinė bus Rojus.
Autorius pasakė: Kad Abu Sa’īd al-Khudrī رضي الله عنه perdavė girdėjęs, kai Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم sakė:
“Mozė tarė: “O Viešpatie mano! Išmokyk mane ko nors, kuo aš galėčiau Tave prisiminti ir Tavęs maldauti.” Allah atsakė: “O Moze! Sakyk Lia iliāha illallāh.” Mozė sakė: “O Viešpatie mano! Visi Tavo tarnai tai sako.” Allah atsakė: “O Moze, jei septynios Padangės ir kas jose, be Manęs, ir septynios Žemės būtų vienoje svarstyklių pusėje ir Lia iliāha illallāh būtų kitoje svarstyklių pusėje, iš tiesų, Lia iliāha illallāh juos nusvertų.”
[Ibn Hibban pranešė savo “Sachych” (14/102, nr. 6218); Al-Hākim užrašė savo “Al-Mustadrak ‘alas-Sachycheijn ”(1/710, nr.1936) – jis pasakė: “Šis perdavimas turi autentišką perdavėjų grandinę, bet nebuvo užrašytas nei Bukhari nei Muslim.”; Abu Ja’lā užrašė savo “Musnad” (2/528, nr. 1393); Ibn Hadžar klasifikavo kaip Sachych savo “Fathul-Bārī” (11/208).]
Kas išaiškėja iš šių žodžių (perdavime), kokią didžiulę svarbą turi Tauchydo pripažinimas. Jis (Tauchydo liudijimas) persvers didžiausias iš sferų ir tai yra Septynias Padanges ir septynias Žemes, ir viską, kas yra juose kartu sudėjus ir kas yra tarp jų. Šie žodžiai juos persvers, greičiau išbalansuos juos. Ir tai nėra dėl nieko kito šis Liudijimas, kaip tik dėl Jo Vienintelio ir Didingojo, Jo išskirtinė teisė Vieninteliam būti garbinamam (al-Uliūhyjah), Galingiausiajam ir Didingiausiajam.
Autorius sako: At-Thiridhi užrašė perdavimą, kuris yra klasifikuojamas kaip Hasan (Geras) iš Anas رضي الله عنه, kuris pasakė: Aš girdėjau Allah Pasiuntinį صلى الله عليه وسلم sakant:
“Allah Aukščiausiasis pasakė: “O Adomo sūnau! Jei tu ateisi pas mane su tiek nuodėmių, kurios užpildo visą Žemę, ir sutiksi Mane nepriskirdamas Man nieko į partnerius, Aš ateisiu pas tave su tokiu pačiu kiekiu atleidimo. ”
[Muslim užrašė savo “Sachych”, Dikr ir Du’a Knyga, perdavimas iš Abu Dharr رضي الله عنه; At-Tirmidzi, Maldavimų Knyga, Skyrius: Atgailavimo dorybės ir atleidimo siekimas; Ibn Mādžah, Kitābul-Adab; Ad-Dārimī, Kitābu-Rikāk; Ahmad užrašė savo “Musnad”, Kitābul-Ansār, numeriai 20808, 20814, 20860, 20961, 20994, 21055, iš Abu Dharr.]
“Bi-kurābil-ard,” reiškia tai, kas beveik užpildo Žemę. Šis perdavimas apima faktą, kad bet kuris, kuris sutiks Allah, Galingiausiąjį ir Didingiausiąjį, įgyvendindamas Tauchydą, tada yra tikimasi dėl jo, kad jam bus atleista.
Išvertė:
No comments:
Post a Comment