Mokslininkas: Imâmas ´Abdul-´Azîz bin ´Abdillâh bin Bâz
Nuoroda: Darulhadith.com
Klausimas:
Ar smerkti vadovus, minėti jų klaidas ir apkalbėti juos iš sakyklų priklauso salaf metodikai? Kaip asmuo turėtų patarti vadovui remiantis salaf metodika? Kaip tai turėtų atrodyti?
Šeichas Ibn Bâz:
Šitas klausimas jau buvo pateiktas keletą kartų. Tai nepriklauso salaf metodikai kalbėti apie vadovų trūkumus iš sakyklų. Tai veda į sukilimus ir žmonių neklausymą ir nepaklusnumą tame, kas yra leidžiama. Tai veda link to, kas yra žalinga ir neduoda jokios naudos.
Salafių sekama metodika yra patarti privačiai (asmeniškai), rašyti jam (vadovui) ir leisti islamo mokslininkams susisiekti su juo tam, kad jie nurodytų jam tai, kas yra gerai.
Nuodėmės turėtų būti minimos nepaminint nuodėmiautojo.
Paleistuvavimas, alkoholis ir palūkanos turėtų būti smerkiami nesmerkiant asmenų, kurie atlieka jas. Pakanka pasmerkti nuodėmes ir įspėti prieš jas nepaminint pačio nuodėmiautojo, nepaisant to ar jis yra vadovas ar ne.
Kuomet prasidėjo sachabio Utmān išbandymas, kai kurie žmonės pasakė Usāma bin Zeid'ui:
"Ar tu nepasmerksi Utmān'o?"
Jis atsakė:
"Ar aš turėčiau jį pasmerkti žmonių akivaizdoje? Aš pasmerksiu jį privačiai, neatidarydamas žmonėms vartų į blogį."
Kada jie inicijavo blogybes Utmān valdymo laikais ir viešai jį pasmerkė - vargas, susirėmimai ir korupcija patapo faktais to. Iki šios dienos galima aptikti viso to pėdsakus. Tai privedė prie fitnos (didelės nelaimės) tarp Alī ir Mu'āvija. Utmān ir Alī buvo nužudyti dėl šios priežasties. Daug kompanionų ir kitų buvo nužudyti dėka viešo smerkimo. To pasekmė - žmonės pradėjo nekęsti savo vadovo ir pasibaigė tuo, kad jie nužudė jį.
Išvertė:
No comments:
Post a Comment