Šeichas Muchammed Ali Ferkus حفظه الله
Fatva Nr. 56
Klausimas:
Kokia turėtų būti keliautojo malda ir kokie yra jos nuostatai kelionės metu? ir kada keliautojas patampa nebe keliautoju? Allah palaima jums.
Atsakymas:
Visa šlovė Viešpačiui, Pasaulių Valdovui. Taika ir palaima mūsų Pranašui صلى الله عليه وسلم, kurį Allah siuntė pasauliams (vert. past. džinų ir žmonių) kaip malonę, jo šeimai, jo kompanionams ir jo broliams (pasekėjams) iki Prisikėlimo dienos.
Keliautojas, kuris neketina pasilikti toje vietoje nuolatiniam gyvenimui, į kurią jis vyksta, ir kuris nežino, kada sugrįš į savo gyvenamą vietą, gali sutrumpinti maldą, netgi jeigu jis pasilieka (ten) ilgą laiko tarpą, peržengdamas nustatytą (apsistoti) laiko trukmę (ulemos nuomone, kurie apribojo ją) ir pasilieka ten daugybę metų. Tokia yra nuomonė, labiausiai priimtina islamo mokslininkų. Tokios nuomonės yra Ishâk Ibn Râhavaij. Taip pat yra perdavimai, kad tokios nuomonės laikėsi Ibn `Umar, Anas ir kiti (1). Apsistojimas dar nereiškia, kad asmuo patampa nebe keliautoju, nepaisant to, ar apsistojimo trukmė ilga ar trumpa, nes jo apsistojimo vieta nėra nuolatinė (su visam). Toks požiūris yra Imamo Ibn Al-Kajjim رحمه الله. Ibn Al-Mundhir sakė: „Mokslininkai sutarė, kad keliautojas gali sutrumpinti savo maldas, jeigu jis neketino apsistoti toje vietoje visam laikui, netgi jeigu jis pasilieka toje vietoje ilgus metus."
Faktiškai Allah Knygoje ir Jo Pranašo صلَّى الله عليه وسلَّم Sunnoje (šia tema) nėra paminėti kitokie apibrėžimai, kaip tik keliautojas ir nekeliaujantis. Allah عزَّ وجلَّ sakė:
﴿يَوْمَ ظَعْنِكُمْ وَيَوْمَ إِقَامَتِكُم﴾ [النحل: 80].
Eilutė reiškia:
﴾Kuomet keliaujate ir kuomet apsistojate﴿ [An-Nahl (Bitė): 80].
Gyventojas yra asmuo, kuris apsistoja tam tikroje vietoje, ketindamas ten gyventi nuolat. Toje vietoje jis yra apsisprendęs (gyventi) ir ten jis jaučiasi patogiai. Toks asmuo neturi teisės sutrumpinti maldą. Tačiau asmuo, kuris yra apsigyvenęs laikinai, ir kuris nesiruošia pasilikti, nesijaučia patogiai toje vietoje, jis gali sutrumpinti maldas, netgi jeigu jis ir apsigyvena mėnesiams, nes Pranašas صلَّى الله عليه وسلَّم neapribojo apsigyvendinimo trukmės konkrečiam laikui (nei trims dienoms, nei keturioms, nei dvylikai ar penkiolikai).
Be to, kai kurios pirmtakų perduotos tradicijos patvirtina šią nuomonę. Tarp jų yra toks faktas, kad musulmonai apsigyveno šešiems mėnesiams Nahavande ir per tą laiką trumpindavo maldą, nors jie žinojo, kad jų reikalai nebus išspręsti per keturias dienas ar net per daugiau nei tiek. Be to, Ibn `Umar رضي الله عنهما laikinai apsistojo Azerbaidžane (šešiems mėnesiams) ir dėl sniego žmonės negalėjo iš ten pajudėti. Per tą laiką jie meldėsi maldas po du rakatus (2)(3). Yra žinoma, kad sniegas neištirpsta tik per keturias dienas. Taip pat yra perdavimas iš Abu Al-Minhâl Al-`Anzi: „Aš pasakiau Ibn `Abbâs'ui رضي الله عنهما: „(Ką man daryti, jei) aš liksiu Medinoje ištisus vienerius metus nekeliaudamas?” Ibn `Abbâs atsakė: „Melskis du rakatus”(4). Taip pat yra perduota, kad Masrûk pasiliko dviems metams As-Silsiloj ir per visą tą laiką jis sutrumpindavo maldos - taip elgdamasis jis turėjo intenciją sekti Sunna (5). Yra ir kitų tradicijų, patvirtinančių šią nuomonę, kuri pagrįsta įrodymais.
Tobulas žinojimas priklauso Allah سبحانه وتعالى. Taika ir palaima mūsų Pranašui صلى الله عليه وسلم, kurį Allah siuntė pasauliams kaip malonę, jo šeimai, jo kompanionams ir jo broliams (pasekėjams) iki Prisikėlimo dienos.
Alžyras, 22-oji Rabî` Al-Avual, 1419 H
1999 Liepos 7-oji
Išnašos paliktos Anglų kalba:
(1) See: “Al-Majmû`” of An-Nawawi (4/365).
(2) A portion of the salat, that combines a ritual of bows and prostrations with the recitation of prayers.
(3) Reported by Al-Bayhaqi (3/152), Ahmad reported a hadith similar to it, its chain of narration is Hassan (good) (2/83-154), see: “Al-Irwâ'” (577).
(4) Reported by `Abd Ar-Razzâq in his “Mussannaf” (2/209).
Reported by `Abd Ar-Razzâq in his “Mussannaf” (2/210) and Ibn Abi Shayba in his “Mussannaf” (2/353).
No comments:
Post a Comment