Islamo Pirmtakų Religija: Ką pasninkas Ramadano mėnesį reiškia musulmonams?

Nuostabus gidas pradedantiesiems ir ne musulmonams

Ką pasninkas reiškia musulmonams?

Ketvirtasis islamo stulpas yra pasninkas (arabiškai: sijām). Tai pasninkavimas ištisą Ramadano mėnesį (devintąjį islamiško kalendoriaus mėnesį). Tai garbinimo veiksmas, priartinantis musulmoną prie Allah (Dievo).

Korane sakoma: „Jums yra paskirtas pasninkas taip, kaip jis buvo paskirtas tiems, kurie gyveno prieš jus – galbūt jūs būsite dievobaimingi.” (Koranas 2:183)

Per šį mėnesį musulmonas skatina save fiziškai ir dvasiškai priartėti prie Allah (ﷻ).

Pasninkas iš dvasinės perspektyvos reiškia, kad kiekvienas musulmonas turėtų:

• susikoncentruoti ties priartėjimu prie Allah (ﷻ);

• skirti daug dėmesio studijuoti ir recituoti Koranui;

• didinti paklusnumą Viešpačiui (ﷻ);

• dalinti labdarą;

• melstis naktines maldas;

• rodyti nuoširdumą ir dosnumą;

• atgailauti už savo nuodėmes.

Pasninkas kaip fizinis veiksmas reiškia:

• kad musulmonas nevalgo ir negeria skysčių nuo aušros (al-fadžr) iki saulės nusileidimo (al-maghreb);

• lytiškai nesantykiauja nuo aušros iki saulės laidos;

• neatlieka nepadorių veiksmų, tokių kaip melavimas, apgaudinėjimas, paskalų ar gandų skleidimas, apkalbinėjimas ir kitos nuodėmės. Jis jų stengiasi ir nuolatos vengti.

Musulmoniškose šalyse gyvenimas tęsiasi kaip visuomet, tačiau kavinės, restoranai ir valgyklos dienos metu nedirba, nes niekas nevalgo ir negeria. Musulmonas pavalgo prieš aušrą, kaip buvo liepta Pranašo Muchammedo (ﷺ).

Šį mėnesį žmonės skiria daugiau laiko Korano skaitymui ir prisimena Allah (ﷻ) garbindami Jį žodžiais ir tam tikromis frazėmis (arabiškai: dzikr). Kiekvienais metais šimtai milijonų musulmonų laukia Ramadano.

Saulei nusileidus viskas pasikeičia. Musulmonas nutraukia pasninką suvalgydamas kelias datules ir užsigerdamas vandeniu (dar galima užsigerti pienu arba kefyru – vert.past.). Tada jis meldžiasi Al-Maghreb maldą (saulei nusileidus), po kurios jis sugrįžta pas šeimyną, kad kartu pavalgytų iš anksto paruoštą vakarienę. Netgi tuo metu musulmonui yra įsakyta nepersivalgyti. Musulmonai turėtų taupiai valgyti jiems mėgstamą sveiką maistą. Dviejų valandų laikotarpyje musulmonas sugrįžta į mečetę ir atlieka privalomą naktinę maldą (‘Išā), po kurios jis tęsia savo garbinimą kita neprivaloma, tačiau pakankamai ilga malda (taravych), už kurią pažadėtas gausus atpildas. Ne musulmoniškose šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, susilaikymas nuo maisto sukelia papildomus išbandymus:

1. jeigu Ramadanas išpuola britų vasarą, tuomet dienos valandos yra labai ilgos (16-18 valandų)!

2. dauguma aplinkinių žmonių valgo, geria ir užkandžiauja. Visa tai musulmonui gali kelti pagundas.

Pasninkas nėra privalomas kiekvienam. Kai kurie žmonės yra atleisti nuo jo, tokie kaip vaikai, kurie dar nėra sulaukę brandos ir pilnametystės. Branda (pilnametystė) islame yra atpažįstama pagal:

1. tankių plaukų pasirodymą ant lytinių organų;

2. gleivingų išskyrų pasirodymą (dėl lytinio potraukio);

3. penkiolikos metų amžiaus pasiekimą.

Kas liečia moteris, joms būdingas dar ir kitas bruožas: menstruacinis ciklas. Vaikai gali būti raginami pasninkauti, tačiau jų nevalia versti.

Kai kurie suaugusieji yra atleidžiami nuo pasninko atsižvelgiant į jų situaciją:

• keliautojai, esantys išvykoje;

• sergantieji, kurie, tikėtina, pasveiks;

• moterys, tuo metu turinčios menstruacijas;

• moterys, kraujuojančios po gimdymo.

Šiems asmenims yra leistina praleisti pasninko dienas, tačiau jie privalo jas atpasninkauti vėliau. Yra dar ir kita grupė žmonių, kurie yra atleisti nuo pasninko:

• nuolatiniai ligoniai, kurie, tikėtina, nebepasitaisys;

• senyvo amžiaus žmonės, kurie nebepajėgūs pasninkauti dėl savo amžiaus;

• nėščios ir maitinančios krūtimi moterys, kurios bijosi dėl savo kūdikių sveikatos.

Šie žmonės privalo pamaitinti po vargšą už kiekvieną jų praleistą pasninko dieną. Ramadanas yra žinomas kaip Korano mėnesis, nes būtent šį mėnesį jis buvo pirmą kartą pradėtas apreikšti. Apreiškimas nuo Allah (ﷻ) per Angelą Gabrielių, pristatydavusį Pranašui (ﷺ) ajatus, susijusius su tam tikrais įvykiais, kuriems reikėjo nurodymų, tęsėsi sekančius 23 metus (iki Pranašo (ﷺ) mirties). Allah Korane sako: „Ramadano mėnesį buvo apreikštas Koranas, orientyras žmonėms ir aiškūs nurodymai (tarp gėrio ir blogio). Todėl kuris iš jūsų (būdamas namuose) pamatys (jauną mėnulį), tegu pasninkauja, o kas serga arba kelyje, - tai kitų dienų sąskaita. Allāh jums trokšta lengvumo ir Jis nenori jūsų apsunkinti (Jis nori), kad jūs išbaigtumėte (pasninko) periodą ir šlovintumėte Allah už tai, kad buvote atvesti į tiesą – galbūt jūs būsite dėkingi.” (2:185)

Daugybė musulmonų užsibrėžia sau tikslus, siekia (dvasinės) naudos Ramadano metu ir trokšta įtikti Viešpačiui:

• jie trokšta pamaldumo – pasninkas veda link pamaldumo ir suvokimo apie Kūrėją, kuriam jie tarnauja;

• daugybė musulmonų stengiasi perskaityti visą Koraną, skaitydami jį kasdien;

• daugybė jų kiekvieną naktį eina į mečetes melstis naktinės maldos (taravych), kurią veda imamas. Moterys irgi yra laukiamos (moterims bendruomeninės maldos neprivalomos – vert. past.);

• daugybė musulmonų nori pakeisti savo gyvenimus į geresnę pusę, todėl Ramadanas jiems suteikia tam puikią galimybę. Jie nutraukia neleistinas nesantuokines draugystes. Jie palieka žalingus įpročius, tokius kaip melavimas, vogimas, apkalbinėjimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, muzikos klausymasis, filmų žiūrėjimas ir pan.;

• daugybė musulmonų metų bėgyje nusižengia savo elgesiu, tačiau jie žino, kad Ramadanas yra atgailos ir atleidimo mėnuo. Jie stengiasi paklusti Allah (ﷻ) ir Jo Pasiuntiniui Muchammedui (ﷺ) ir daryti gerus darbus, trokšdami išlaikyti tokius ketinimus ir po Ramadano. Jie kasdien siekia Allah malonės ir užuojautos;

• jie stengiasi suprasti žinias, perduotas Korane, praleisdami laiką su išmaniais mokytojais, kurie juos moko iš klasikinių darbų, įspėdami apie klaidingas ideologijas. Musulmonai privalo visuomet apsaugoti save nuo fanatizmo, ekstremalumo ir nuo nukrypimo nuo patvirtintų religinių praktikų, jų nepaisymo;

• Ramadano metu musulmonų bendruomenės sustiprėja, žmonės rodo vieni kitiems nuoširdumą būdami dosnūs ir geranoriški, ypač savo tėvams ir šeimai;

• Ramadanas verčia musulmonus susimąstyti apie Allah dovanas, tokias kaip gyvenimą, laimę, saugumą, maistą, sveikatą, šeimą, turtą ir panašius dalykus. Kada musulmonai yra alkani ir juos kamuoja troškulys, jie pradeda suprasti padėtį tų, kurie yra vargšai ir gyvena nepritekliuje, todėl jie dėkoja Allah už Jo malones ir gailestingumą;

musulmonai padeda tiems, kurie yra mažiau apdovanoti Viešpačio nei jie patys. Jie jaučia vargšams užuojautą, todėl duoda jiems labdarą, taip užsitarnaudami atpildą iš Allah (ﷻ);

• Ramadanas moko musulmonus savikontrolės ir primena jiems, kad tarnavimas Viešpačiui privalo būti pirmiau savųjų užgaidų (troškimų).

Pamaldūs musulmonai per paskutiniąsias dešimt Ramadano mėnesio dienų deda didesnes pastangas geriau atlikti maldas, recituoti Koraną ir šlovinti Allah (ﷻ), kadangi viena iš tų naktų yra „Dekreto Naktis” (Leilatul-Kadr), kuri yra vertesnė atpildo už tūkstančio mėnesių garbinimą.

Musulmonai yra išmokyti Pranašo Muchammedo (ﷺ) laukti Ramadano pradžios žvelgiant į dangų ir stebint, kol jame pasirodo jaunatis. Neteisinga pasikliauti astrologiniais apskaičiavimais Ramadano pradžiai ir pabaigai nustatyti, nes tai oponuoja Pranašo (ﷺ) mokymams. Jis (ﷺ) netgi sakė: „Kada pamatysite (jauną mėnulį) - pasninkaukite, ir kada jūs vėl (jį) išvysite - nutraukite pasninką, o jeigu debesuota (negalima pamatyti jaunaties – vert.past.), tai užbaikite visas trisdešimt (Šaban mėnesio – vert.past.) dienų.”

Pabaigai: ne musulmonai turėtų žinoti, kad musulmonai išskiria Allah garbinime iš visų kitų (netikrų) dievybių. Jis (ﷻ) yra visos kūrinijos Valdovas – Nojaus, Abraomo, Mozės, Jėzaus, Muchammedo ir visų pranašų (tebūnie palaiminimas jiems) Dievas.

Autentiškas šaltinis: abukhadeejah.com

Lankstinukas Anglų Kalba