Klausimas:
Ar užskaitomas pasninkas asmens, apleidusio maldą?
Atsakymas:
Šlovė Allah, pasaulių Viešpačiui. Taika ir palaiminimas jam (صلى الله عليه وسلم), kurį Allah siuntė iš Savo malonės pasauliams (žmonijos ir džinų), jo šeimai, jo kompanionams, bei jo broliams iki pat Prisikėlimo dienos.
Islamo žinovų nuomonės nesiskiria dėl pasninkaujančio asmens, kuris apleidžia maldas (nesimeldžia), kuris atmeta bei neigia, kad jos yra privalomos:
jo pasninkas yra negaliojantis, nes vienbalsiu laikoma, kad toks asmuo yra netikintis ir yra apostatas.
Priedo, netikinčiojo veiksmai yra tušti, nes veiksmų galiojimas priklauso nuo tikėjimo, ir šiuo atveju - tas asmuo neturi šio tikėjimo, Allah عزَّ وجلَّ sako:
﴿وَقَدِمْنَا إِلَى مَا عَمِلُوا مِنْ عَمَلٍ فَجَعَلْنَاهُ هَبَاءً مَنْثُورًا﴾ [الفرقان: 23].
Ajos reikšmė:
Ir Aš visus jų darbus (atliktus netikinčiųjų, politeistų, nuodėmingųjų) paversiu į skraidančias pasklidusias dulkes. [Al-Furkân : 23].
Allah عزَّ وجلَّ taip pat sako:
﴿وَالَّذِينَ كَفَرُوا أَعْمَالُهُمْ كَسَرَابٍ بِقِيعَةٍ يَحْسَبُهُ الظَّمْآنُ مَاءً حَتَّى إِذَا جَاءَهُ لَمْ يَجِدْهُ شَيْئًا وَوَجَدَ اللهَ عِنْدَهُ فَوَفَّاهُ حِسَابَهُ وَاللهُ سَرِيعُ الْحِسَابِ﴾ [النور: 39].
Aja reiškia:
Kas liečia tuos, kurie netiki, jų darbai tarsi miražas dykumoje. Ištroškęs galvoja, kad tai - vanduo, bet prie jo priėjęs nieko neranda; išskyrus Allah, kuris jam paskirs, kas priklauso (pragarą). Ir Allah yra Greitas įvykdyti sprendimus. [ An-Nûr : 39].
Jis taip pat pasakė:
﴿مَثَلُ الَّذِينَ كَفَرُوا بِرَبِّهِمْ أَعْمَالُهُمْ كَرَمَادٍ اشْتَدَّتْ بِهِ الرِّيحُ فِي يَوْمٍ عَاصِفٍ لاَ يَقْدِرُونَ مِمَّا كَسَبُوا عَلَى شَيْءٍ ذَلِكَ هُوَ الضَّلاَلُ الْبَعِيدُ﴾ [إبراهيم: 18].
Palyginimas tų, kurie netikėjo savo Viešpačiu, yra toks, kad jų darbai yra kaip pelenai, kuriuos audringą dieną vėjas piktai pučia; jie negalės gauti to, ką užsidirbo. Tai yra nuklydimas tolimas nuo tiesos kelio. [Ibrâhîm (Abraomas): 18].
Tie, kurie sąmojingai apleidžia maldą, dėl tingėjimo ar apsileidimo, bet pripažįsta, kad ji privaloma, islamo žinovų nuomonės skiriasi dėl tokio asmens:
Kai kurie jį laiko netikinčiu, remdamiesi tai pagrindžiančiais religiniais tekstais. Tokios nuomonės laikėsi Imamas Ahmad bei kiti.
Kiti islamo mokslininkai nelaiko tokio asmens netikinčiuoju, nes yra kiti įrodymai, neleidžiantys jų priskirti šiai kategorijai. Tokios nuomonės laikėsi imamas Malik, Aš-Šafi’i, Abu Hanyfa bei kiti.
Tuo remiantis, nustatymas, ar asmens pasninkas galiojantis ar ne, priklauso nuo nutarimo, pagal kurį asmuo teisiamas:
Tie, kurie pasmerkia asmenį, apleidžaintį maldą valingai ir iš tingėjimo priskiria tokį asmenį prie tų, kurie nevykdo pareigos. Todėl jo pasninkas ir visi kiti veiksmai, kaip kad jau buvo prieš tai minėta – tušti dėl tikėjimo nebuvimo, kas yra sąlyga, nuo kurios priklauso jo veiksmai bei pasninkas.
Tie, kurie tokio asmens nepasmerkia, laiko jį nepaklusniu tikinčiuoju, bet ne – netikinčiuoju. Todėl jo veiksmai ir pasninkas yra galiojantys dėl egzistuojančio tikėjimo, kas yra privaloma poelgių bei garbinimo veiksmų sąlyga.
Labiausiai paplitusi nuomonė tarp dviejų paminėtų yra, kad tai priklausys nuo išsamaus ir konkretaus klausimo:
t.y. asmuo, kuris visiškai apleidžia maldą ir miršta tokioje maldos apleidimo stadijoje, nėra tikintysis ir jo veiksmai bei pasninkas nėra galiojantys. Tai vadinama “visišku apleidimu”.
Kas liečia asmenį, kuris kartais meldžiasi ir kartais jas praleidžia, yra apsileidęs jų atžvilgiu, bet jis nėra netikintysis. Jis išties yra musulmonas, priklausantis Allah valiai ir jo grėsmei, ir to asmens pasninkas yra galiojantis. Tai vadinama “bendru apleidimu”.
Tai patvirtina chadisas, kuriame Pranašas صلَّى الله عليه وسلَّم sako:
„Allah paskyrė penkias maldas Savo vergams. Tas, kuris jas atlieka tinkamai be jokių trūkumų, tas asmuo turės sandėrį su Allah, jog Allah priims jį į Rojų. Tas, kas neatliks maldų, neturės sandėrio su Allah ir, jei Allah panorės, gales jį nubausti, arba jam atleisti “ (1).
Tai taip pat pagrįsta kitu chadisu, kur Pranašas صلَّى الله عليه وسلَّم sako:
„Pirmiausias dalykas, dėl kurio vergas bus teisiamas, yra jo malda, atsižvelgiant į tai, ar ji buvo pilnai atlikta. Jei ne, bus žiūrima, ar asmuo meldėsi papildomas maldas. Jei jis atliko papildomas maldas, jo privalomos maldos bus užskaičiuotos iš papildomų maldų.” (2). Iš tiesų, šis smulkus paaiškinimas yra vienas iš pasirinkimų, atliktų Šeicho Al-Islam Ibn Taymiyya (3) رحمه الله.
Idealios žinios priklauso Allah. Mūsų paskutinė malda yra šlovinti Allah, Pasaulių Valdovą. Taika ir palaiminimas telydi mūsų Pranašą صلَّى الله عليه وسلَّم, jo šeimą, jo kompanionus ir brolius iki pat Prisikėlimo dienos.
Dhu Al-Qa`da 16th, 1426, Alžyras,
Atitinka 2005 gruodžio 18d.
(1) Pranešė Abu Dâwûd, skyrius iš “Prayer of El-Witr” (chadisas 1422), An-Nassâ'i, skyrius iš “Prayer” (chadisas 465) ir Ahmed (chadisas 23361)`Ubâda Ibn As-Sâmit رضي الله عنه leidimu. Šis chadisas patvirtintas Al-Albâni kaip autentiškas “Sahîh At-Targhîb Wat-Tarhîb” (1/370) ir “Sahîh Al-Jâmi`” (chadisas 3243).
(2) Pranešė At-Tirmidhi, skyrius iš “Prayer” (chadisas 415), An-Nassâ'i, skyrius iš “Prayer” (chadisas 469) ir Ibn Mâjah, skyrius iš “Establishing prayer and Sunna” (chadisas 1491) Abu Hurayra رضي الله عنه. leidimu. Šio chadiso autentiškumas patvirtintas Al-Albâni in “Sahîh Al-Jâmi`” (chadisas 2020).
(3) Žr. “Majmû` Al-Fatâwa” pateikta Ibn Taymiyya (7/614,615,616), (22/49).
No comments:
Post a Comment