Ar turėčiau melstis 8 ar 20 Raka’at(ų) per Taravych maldą Ramadano metu? – Šeichas Mukbil ibn Hady al-Vaadi’y (رحمه الله)

Klausiantysis:

Pas mus yra daug mečečių, kai kuriose iš jų žmonės meldžiasi  8 raka’at(us), kitose - 20. Kai kuriose iš jų jie yra pratęsiami ir kai kuriose iš jų sutrumpinami. Taigi, kuri mečetė elgiasi teisingai, t.y. taip kaip elgėsi pranašas Muchamedas (ﷺ)?

Šeichas  Mukbil ibn Hady al-Vaadi’y (رحمه الله):

Jei galite melstis mečetėje, kurioje meldžiamasi per paskutiniąją nakties pusę arba per nakties paskutinįjį trečdalį,  ir joje atliekama 11 raka’at(ų) ar 13 raka’at(ų),  kaip buvo paminėta  A’išos chadise: „ Pranašas niekada nedidindavo  Raka’at(ų) skaičiaus nei Ramadano metu, nei po Ramadano  -  nesimelsdavo daugiau, nei 11 raka’at(ų).” Taip pat buvo pranešta, kad 13 raka’at(ų). Tai yra mano patarimas jums, kad jūs atidėtumėte Taravych maldą iki pusės nakties arba paskutinio  nakties trečdalio, iš tiesų, Pranašas (ﷺ) sakė:

„Tas, kuris bijosi, kad neatsikels nakties pabaigoje, tegul jis meldžiasi  Vitr nakties pradžioje, bet tas, kuris galvoja, kad jis sugebės atsikelti nakties pabaigoje, lai jis meldžiasi Vitr nakties pabaigoje, kadangi malda, atikta nakties pabaigoje yra paliudyta.” (Perdavė Muslim) 

Taip pat, kai  Umar ibn al-Khattāb (رضي الله عنه) išėjo laukan ir rado Ubay bin Ka’b besimeldžiantį su žmonėmis, Umar  (رضي الله عنه) pasakė: „Kokia tai gera naujovė, bet miegas yra dar geresnis už tai, ką jie siūlo”.

Todėl mano patarimas  sunnos žmonėms (Ahlus Sunna) – jei jie gali eiti į mečetę, kurioje meldžiamasi vidurnaktį arba per paskutinįjį nakties trečdalį, ir tai - mečetė, kurioje meldžiamasi pagal sunną, 11 raka’at(ų)  ir jie prailgina maldą pagal savo galimybes, taip yra geriau, atsižvelgiant į tai, kad malda yra pasirinktinė ir neprivaloma.

Pasiuntinys (ﷺ) sakė: „Iš tiesų, aš pradedu maldą ir ketinu ją prailginti, bet vietoj to, aš ją sutrumpinu išgirdęs vaiko verksmą. Aš tai darau iš gailesčio jo motinai”. Pranašas (ﷺ) taip pat paklausė Mu’ād  (رضي الله عنه): “O Mu’ād, ar jūs išbandote žmones?” Pranašas (ﷺ) taip pat sakė: „Jei kuris iš jūsų veda žmones maldoje, jis turėtų ją sutrumpinti dėl jų tarpe esančių silpnų, ligotų ir tų, su poreikiais.” Tai taikoma privalomai maldai. Kalbant apie papildomą, tokią kaip pavyzdžiui Taravych maldą, tada nėra taikoma tas pats, kas taikoma privalomai maldai. Asmuo gali melstis tiek, kiek  pajėgia (iš  Taravych maldos), jis gali pailsėti ir toliau melstis likusius  ra’kat(us) ar eiti namo. Ir jei jis gali melstis namie, tai yra geriau, nes Pranašas (ﷺ) yra pasakęs, po to kai jis (ﷺ) meldėsi kartu su žmonėmis  per dvi ar tris Ramadano naktis: „Geriausia žmogaus malda yra namuose, išskyrus privalomą maldą”.Kai kurie islamo mokslininkai teigia, kad Taravych meldimasis mečetėje patapo įtvirtinta sunna, kad būtų oponuojama Ši’itams, kurie išties laiko, kad Taravych malda yra naujovė (inovacija).

Mes nesam Ši’itais ir netrokštame sutikti su jų atliekamais veiksmais, mes norime atlikti veiksmus, atitinkančius Pranašo (ﷺ) chadisus. Tačiau jei asmuo prisibijo, kad jis užmigs ar užsiims kitais reikalais namuose, ar, kad jo vaikai jį užims, tada jam patariu eiti į mečetę. 

Klausiantysis:

Meldžiausi mečetėje, kurioje atliekama 20 raka’at(ų) . Ar turėčiau užbaigti su Imamu 20 rakatų, kad sekčiau juo, o ar turėčiau melstis  su jais tik 8 rakatus, po to atskirai atlikčiau Vitr ir pasišalinčiau?

Šeichas  Muqbil ibn Hady al-Vaadi’y (رحمه الله):

Aš patariu mestis su juo 8 rakatus ir tada melstis Vitr vienam, arba tęsti su juo turint ketinimą atlikti Vitr. Galbūt jūs taip pat galite melstis du raka’at(us) su jais, o Vitr atlikti pats vienas. Patarčiau taip. Pirmenybė teikiama sunnai. Allah Pasiuntinys (ﷺ) yra pasakęs: „Melskitės taip, kaip matote mane besimeldžiantį”. 

Šaltinis: dusunnah.com

An-Navuavī ir Al-Albānī: apie prašymą atleisti mirusiems nemusulmonams

‘Alī Ibn Abī Tālib (رضي الله عنه) pasakė: „Aš girdėjau vyrą, prašantį atleidimo savo tėvams, kurie buvo politeistai, todėl pasakiau: „Tu prašai atleidimo savo tėvams, nors jie buvo politeistai?!” Vyriškis atsakė: „Nejaugi Abraomas (عليه السلام) neprašė atleidimo savo tėvui, kuris buvo politeistas?” Todėl aš pranešiau apie tai Pranašui Muchammedui (ﷺ) ir tuomet buvo atskleista ši aja:

“Neteisinga Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allah atleidimo politeistams, netgi jei šie yra jų artimieji, po to kai jie sužinojo, jog tie žmonės yra Pragaro gyventojai [kadangi jie mirė būdami netikintieji]. Ir Abraomo prašymas atleisti tėvui buvo tik dėl jam suteikto pažado. Bet kai Abraomas suprato, kad jo tėvas buvo Allah priešas, jis atskyrė (disocijavo) save nuo jo. Iš tikrųjų, Abraomas buvo gailestingas ir kantrus.” (At-Taubah : 113-114)

Pranešta An-Nasa’ī 1/286; At-Tirmidhī 4/120 ir jis tai paskelbė esant geru chadisu (chasan); Achmad 771, 1085, Al-Hākim 2/335, kuris deklaravo perdavimą autentišku (sachych) ir Dhahabī tam pritarė.

Al-Albani (رحمه الله) sakė: “Čia kalbama apie atleidimą, kurį Allah paminėjo Sūros Ibrahym (Abraomas) pabaigoje (14:41), kur Abraomas (عليه السلام) pasakė:

„O Viešpatie, atleisk man ir mano tėvams, ir tikintiesiems, Dieną, kai mūsų paskyra bus nustatyta.“

Ibn Abī Hātim pranešė autentiškais eilę pasakojimų, kaip Sujūty sakė Fatvoje (2/419) iš Ibn ‘Abbas (رضي الله عنه), kuris teigė: „Abraomas nesiliovė prašyti atleidimo savo tėvui, iki kol jis  nenumirė – ir kada jis numirė, jam tapo visiškai aišku, kad jo tėvas buvo Allah priešas, taigi jis nebeprašė atleidimo jam.“ (Ahkamul- Džana’iz, psl.124)

An-Navuavī (رحمه الله) sakė:

„Draudžiama atlikti laidotuvių maldą netikinčiajam ir prašyti jam atleidimo (iš Allah) remiantis Korano tekstu ir pagal mokslininkų sutarimą (idžma) [1].“ (Al-Madžmū 5/144, 258)

Al-Albani (رحمه الله) teigė:

„Aš sakau: iš šito jūs sužinojote šiandieninių musulmonų klaidas, kurie prašo Allah Pasigailėjimo ir Jo Malonių kai kuriems nemusulmonams. Ir tai yra plačiai daroma kai kurių (musulmonų) žurnalistų. Iš tikrųjų, aš girdėjau, kad vienas iš Arabų lyderių, gerai žinomas dėl religingumo, prašė Allah malonės Stalinui, kuris buvo komunistas – jis pats, ir jo ideologija yra viena iš pačių blogiausių Islamo priešų! Ir tai buvo to lyderio kalba, tiesiogiai transliuojama per radiją, kai mirė Stalinas (Sovietų Sąjungos Vadovas). Net nenuostabu, kad šis žmogus nežinojo šio nutarimo. Bet kas yra stebėtina, kad kai kurie Islamo skelbėjai (dajai) ėmė taip elgtis, kai vienas iš jų pasakė „Lai Allah suteikia Malonę (mirusiajam) Bernardui Šo (airių rašytojui, dramaturgui)..“. Ir kai kurie patikimi perdavėjai paminėjo man, kad vienas iš šeichų meldėsi laidotuvių maldas už tuos, kurie buvo iš tos Ismaelitų siauro rato (Batinī) sektos, pats laikydamas juos nemusulmonais dėl jų netikėjimo malda (Salah) ar piligrimyste (Hadž), ir jie garbino žmogų! Nepaisant viso to, jis meldėsi už juos iš veidmainiškumo ir pasirodymo, norėdamas jiems įtikti (ar palikti įspūdį). Mes skundžiamės Viešpačiui ir siekiame (tik) Jo Pagalbos.” (Ahkamul-Džana’iz, p.124)

Išnaša:

[1] Idžma - mokslininkai vienbalsiai (vieningai) sutaria dėl to, pagal konsensusą.

Šaltinis: abukhadeejah.com

Išvertė sesuo Vita (lai Allah apdovanoja ją gėriu, amyn), koregavo Nora Umm Youcef ir Justina.

Pirmųjų 10-ties Islamiško mėnesio Dhul-Hidž-dža dienų vertybės ir geri darbai, rekomenduojami atlikti per tą laiką

Visa šlovė priklauso Allah, Pačiam Aukščiausiajam ir lai Allah palaiminimai ir taika būna skirti Pranašui Muchammedui (ﷺ), jo šeimai ir kompanionams.

Ibn Abbas (رضي الله عنه) girdėjo Pranašą (ﷺ) sakant:
    Nėra tokių dienų, per kurias padaryti geri darbai yra labiau mylimi Allah, negu per šias dienas, t.y. per pirmas dešimt dienų (Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio). Jie paklausė: O Allah Pranaše, netgi kovimasis vardan Allah? Jis (ﷺ) pasakė: Netgi kovimasis vardan Allah, Aukščiausiojo, išskyrus, jeigu žmogus išeina į mūšį (Jihaad) su visu savo turtu ir grįžta be nieko. [al-Bukchārī, Abu Davūd ir kiti. Šie žodžiai paimti iš Abu Davūd perdavimo].

Ibn Umar (رضي الله عنه) girdėjo Pranašą Muchammedą (ﷺ) sakant:
   Nėra geresnių dienų, ar dienų, per kurias padaryti geri darbai yra labiau mylimi Allah, Aukščiausiojo, negu per šias dešimt dienų (pirmasias Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio dienas). Taigi dažniau sakykite Tahlyl (Lia Iliāha illa Allah), Takbyr (Allah Akbar) ir Tahmyd (al-Chamdu li-llah). [Musnad Imām Achmad].

Gerų darbų tipai per šias 10 dienų

Pirma: Atlikti Hadž ir Umrah (piligrimystę), ir tai iš geriausių darbų, kuriuos galima atlikti. Ir kas įrodo to pirmenybę, yra keletas Chadisų. Vienas iš jų yra Pranašo (ﷺ) pasakymas:

 Piligrimystės (Umros) įvykdymas pašalina nuodėmes tarp atliktos  ir prieš tai buvusios piligrimysčių, ir piligrimystės (Hadž), kuri yra pripažinta (priimtina) Pačio Aukščiausiojo, atlygis, yra Rojus. [al-Bukchārī ir Muslim]

Antra: Pasnikas. Pasninkaukite per šias dienas – kiek iš jų jums yra nesunku, ypač Arafa dieną. Nėra jokių abejonių, kad pasninkas yra vienas iš geriausių gerų darbų, ir tai yra ką Allah, Pats Aukščiausiasis, pasirinko Sau, kaip patvirtina Kudsi [1] Chadise:

   Pasnikas yra skirtas Man, ir aš esu Vienintelis, Kuris duoda atlygį už tai. Išties, kas palieka savo seksualines aistras, savo maistą ir gėrimą dėl Manęs...[al-Bukchārī, Muslim, Mālik, at-Tirmidhī, Nasā'ī ir Ibn Mādžah].

Taip pat, Abu Sa‘īd al-Khudrī (رضي الله عنه) sakė, jog Allah Pranašas (ﷺ) pasakė:

 Nėra tokio Allah vergo, kuris pasninkautų vieną dieną vardan Allah, išskyrus tai, kad Allah, Pats Aukščiausiasis, neatitrauktų jo veido nuo Ugnies dėl šios priežasties, 70 metų (atstumu). [Al-Bukchārī ir Muslim].

Ir iš Abu Katadah (رضي الله عنه), kad Pranašas (ﷺ) pasakė:

 Arafa Dienos Pasninkas anuliuoja  dviejų metų nuodėmes (praėjusių ir sekančių). [Muslim].

Trečia: At-Takbyr (sakymas Allahu Akbar) ir adh-Dhikr (Allah prisiminimas įvairiais šlovinimo ir garbinimo žodžiais iš Korano ir autentiškos Sunos) per šias dešimt dienų. Paremta Allah žodžiais iš Suros al-Hadž, 28-ta Aja:

{...Ir minėkite Allah vardą nurodytomis dienomis...}

Kai kurie paaiškino, kad tai reiškia dešimt Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio dienų, ir Islamo mokytojai laiko geidautinu (pataria) sakyti kuo daugiau adh-Dhikr tomis dienomis, kas yra pagrįsta Ibn Umar perdavimu pateikto iš Achmad, kuriame yra šie žodžiai:

...šiomis dienomis dažniau sakykite Tahlyl (Liā iliāha ill-Allah - Niekas neturi teisės būti garbinamu išskyrus Allah)  ir Takbyr (Allahu Akbar) ir Tahmyd (Al-Chamdu lil-liah) ...

Apie Ibn Umar (رضي الله عنه) ir Abu Hurairah (رضي الله عنه) buvo pasakyta:

Jiedu eidavo į turgų per 10 Dhu‘l-Hidž-džah dienų, garsiai sakydami: Allahu Akbar, ir tai primindavo kitiems žmonėms taip pat tai sakyti. [al-Bukchārī]

Ishāk sakė, jog Tābi‘īn mokytojai per tas dešimt dienų sakydavo:

Allahu Akbar, Allahu Akbar.
Liā iliāha illa‘llah.
Vua‘ llahu Akbar. Allahu Akbar.
Vua li‘lliāhi-l-chamd.

Yra mėgstama pakelti balsą sakant Takbyr turguose, namuose, gatvėse, Mečetėse ir kitose vietose, nes taip pasakė Allah, Pats Aukščiausiasis, Sūroje al-Hadž, 37-oje Ajoje:

{...kad jūs galėtumėt išaukštinti Allah už Jo Vadovavimą jums...}

Sakyti Takbyr kongregacijoje, t.y. kada visi vieningai sako Takbyr vienu balsu, yra neleistina, nes tai mums nebuvo perduota iš ankstesniųjų Sahabių  ir tų, ar tų, kurie jais sekė.

Iš tikrųjų, tai yra Sunna visiems sakyti Takbyr individualiai. Ir bendrai tas (ta taisyklė, atlikti individualiai) yra taikoma sakant Dhikr ir maldavimus, išskyrus, jeigu žmogus nežino, ką turi sakyti. Tokiu atveju jis gali kartoti paskui kitą žmogų, kol išmoks pats.

Taip pat yra leidžiama sakyti Dhikr su visais skirtingais žodžiais iš Takbyr ir Tahmyd ir Tasbych, taip pat iš kitų Islamiškai leidžiamų maldavimų (iš Korano ir Sunos).

Ketvirta: At-Taubah (atgailavimas) ir susilaikymas nuo nepaklusimo ir visų tipų nuodėmių, kadangi atleidimas ir malonė yra gerų darbų rezultatas. Nepaklusimas yra nutolimo nuo Allah, Pačio Aukščiausiojo, priežastis, o paklusimas yra priartėjimo prie Allah, Pačio Aukščiausiojo, ir Jo Meilės priežastis. Abu Huraira (رضي الله عنه) savo perdavime sakė, jog Pranašas (ﷺ) pasakė:

Išties, Allah turi Ghaira (garbės ir prestižo jausmas, ir pyktis, kurį sukelia šių dalykų pažeidimas), ir Allah Ghairos jausmas  yra išprovokuojamas, kai žmogus daro tai, ką Allah jam uždraudė. [al-Bukchārī ir Muslim].

Penkta: Daryti daug savanoriškų (Nafl) garbinimo veiksmų, gerų darbų, ypač tokių, kaip malda, išmaldos davimas, kovojimas vardan Allah (Džihadas), Korano skaitymas, švietimas kitų kas yra gerai ir kas yra uždrausta, kas yra blogis, ir kiti panašūs dalykai.

Iš tiesų, tai yra vieni iš darbų, kurie yra padauginami šiomis dienomis. Šiomis dienomis netgi tie geri darbai, kurie turi mažesnę vertę ir yra mažiau geidautini už kitus, įgyja pirmumą ir yra labiau mylimi Allah, negu pirmenybę turintys geri darbai atlikti kitu metu. Šie geri darbai įgauna pirminę vertę netgi prieš Džihadą - kovimąsi vardan Allah, kuris yra vienas iš vertingiausių (labiausiai apdovanotinų)  visų gerų darbų gausybėje – išskyrus tuo atveju, jeigu žmogaus arklys būna nužudytas ir jo kraujas būna pralietas (gyvybės praradimas kaunantis vardan Allah).

Šešta: Yra patvirtinta, kad šiomis dienomis galima sakyti at-Takbyr al-Mutliak [2] bet kada ir bet kokiu paros metu (dieną ir naktį) iki kol ateis laikas Eid maldai.

Taip pat, at-Takbyr al-Mukajjad (Takbyr, kuris yra sakomas specialiai nustatytu laiku ir specifiniu būdu) yra sakomas po penkių privalomų maldų, kurios buvo atliktos grupėje (bendruomeninėje maldoje, Mečetėje).

Tai prasideda nuo aušros (Fadžr) Arafa dieną (9 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos) tiems, kurie neatlieka piligrimystės ir nuo popietės (Dhur) Paaukojimo Dienos (10 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos) tiems, kurie atlieka piligrimystę ir tai tęsiasi iki Asr maldos paskutinės Taš-ryk dienos (13 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos).

Septinta: Aukojamo gyvulio skerdimas (Adijah) ir tai reikia daryti Paaukojimo Dieną (10-ąją) ir per Tašryk dienas (11-tą, 12-tą ir 13-tą). Tai yra mūsų tėvo Abraomo Sunna – kada Allah, Pats Aukščiausiasis, išpirko Abraomo sūnų didele auka (vietoje jo buvo paaukotas gyvūlys).

Yra autentiškai pasakyta, kad:
Pranašas Muchammedas (ﷺ) paskerdė (paaukojo) du raguotus avinus, baltą ir juodą, ir sakė Takbyr (Allahu Akbar) ir prispaudė jų šonus savo pėdomis (kol juos skerdė). [al-Bukchārī ir Muslim]

Aštunta: Umm Salamah pasakė, kad Pranašas (ﷺ) sakė:

Jei pamatysite Dhu‘l-Hidž-džah Hilial (jaunatį), ir kas nors iš jūsų norės atlikti aukojimą, tuomet jis neturėtų kirpti nieko nuo savo plaukų ir nagų. [Muslim ir kiti]

Ir kitame pasakyme, jis (ﷺ) sakė:

...Tuomet jis neturėtų kirpti nieko nuo savo plaukų, nuo savo nagų, iki kol atliks paaukojimą.

Galbūt tai yra dėl panašumo su tais, kas atsigabena aukojamą gyvūlį paaukojimui piligrimystėje. Kaip Allah, Pats Aukščiausiasis pasakė:

{Ir nesiskuskite savo galvų iki kol Hady (auka) nepasieks aukojimo vietos...}

Akivaizdu, kad draudimas taikomas būtent tam žmogui, kuris aukos, ir į tą draudimą neįtraukiama jo žmona ar vaikai, nebent tas asmuo aukoja vietoj vieno iš jų. Galvą galima plauti ar pasikasyti, net jei iškris keli plaukai.

Devinta:  Musulmonams, kurie neatlieka piligrimystės, yra privaloma įdėti visas pastangas, kad jie galėtų pasimelsti Eid maldą, kad ir kur ji bebūtų atliekama, ir būti ten dėl Khutbos (religinės kalbos, sakomos Eid dieną) ir naudos.
Žmogus turi žinoti Eid (šventimo) išmintį. Tai yra padėkos ir gerų darbų darymo diena. Taigi žmogus negali tos dienos paversti pasididžiavimo ir tuštybės diena. Jis neturėtų padaryti tai nepaklusnumo metu ir nepradėti daryti uždraustų dalykų – klausytis muzikos ir dainuoti, nevaldomai mėgautis, svaigintis ir panašiai – tie dalykai gali lemti gerų darbų, kurie buvo atlikti per Dhu‘l-Hidž-džah dienas,  anuliavimą (panaikinimą).

Dešimta: Po visko, kas jau buvo paminėta, patartina, kad kiekvienas musulmonas, vyras ir moteris, pasinaudotų šiomis dienomis paklusdami Allah, Pačiam Aukščiausiajam, atsimindami Jį, dėkodami Jam, darydami visas privalomas pareigas ir laikantis atokiai nuo uždraustų dalykų. Žmogus turi pilnai pasinaudoti tų dienų naudingumu ir atvirai rodomomis Allah dovanomis, kad užsitarnautų savo Dievo malonę.

Išties Allah, Pats Aukščiausiasis, yra Tas, Kuris Suteikia Sėkmę ir Jis yra Gidas į Tiesų Kelią. Ir lai Allah, Pačio Aukščiausiojo, palaiminimai ir taika būna Pranašui Muchammedui (ﷺ), jo šeimai ir kompanionams.

Išnašos:

[1] Kudsi Chadisas - Perdvimas Allah žodžiais, Jo Kalba.
[2] Takbyr sakant Allahu Akbar, kuris yra nesuvaržytas, nepriskirtas  jokiam specifiniam laikui ar atliekamas tam tikru specifiniu būdu,  skirtingai nuo at-Takbyr al-Mukajjad, kuris yra (apribotas) atliekamas tam tikru laiku ir tam tikru būdu).


Parašyta: Žmogaus, kuriam reikia Dievo Malonės.
Šeichas Abdullah Ibn Abdur-Rahman al-Džibryn.

Į Anglų Kalbą vertė Abu Muchammed Abdur-Ra'uf Šakir, atstovaujantis islamlecture.com .

Į Lietuvių Kalbą vertė sesuo Vita. Lai Allah apdovanoja ją gausiai. Amyn. Koregavo Laura.

PDF Anglų  Kalba