Visa šlovė priklauso Allah, Pačiam Aukščiausiajam ir lai Allah palaiminimai ir taika būna skirti Pranašui Muchammedui (ﷺ), jo šeimai ir kompanionams.
Nėra tokių dienų, per kurias padaryti geri darbai yra labiau mylimi Allah, negu per šias dienas, t.y. per pirmas dešimt dienų (Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio). Jie paklausė: O Allah Pranaše, netgi kovimasis vardan Allah? Jis (ﷺ) pasakė: Netgi kovimasis vardan Allah, Aukščiausiojo, išskyrus, jeigu žmogus išeina į mūšį (Jihaad) su visu savo turtu ir grįžta be nieko. [al-Bukchārī, Abu Davūd ir kiti. Šie žodžiai paimti iš Abu Davūd perdavimo].
Ibn Umar (رضي الله عنه) girdėjo Pranašą Muchammedą (ﷺ) sakant:
Nėra geresnių dienų, ar dienų, per kurias padaryti geri darbai yra labiau mylimi Allah, Aukščiausiojo, negu per šias dešimt dienų (pirmasias Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio dienas). Taigi dažniau sakykite Tahlyl (Lia Iliāha illa Allah), Takbyr (Allah Akbar) ir Tahmyd (al-Chamdu li-llah). [Musnad Imām Achmad].
Gerų darbų tipai per šias 10 dienų
Pirma: Atlikti Hadž ir Umrah (piligrimystę), ir tai iš geriausių darbų, kuriuos galima atlikti. Ir kas įrodo to pirmenybę, yra keletas Chadisų. Vienas iš jų yra Pranašo (ﷺ) pasakymas:
Piligrimystės (Umros) įvykdymas pašalina nuodėmes tarp atliktos ir prieš tai buvusios piligrimysčių, ir piligrimystės (Hadž), kuri yra pripažinta (priimtina) Pačio Aukščiausiojo, atlygis, yra Rojus. [al-Bukchārī ir Muslim]
Antra: Pasnikas. Pasninkaukite per šias dienas – kiek iš jų jums yra nesunku, ypač Arafa dieną. Nėra jokių abejonių, kad pasninkas yra vienas iš geriausių gerų darbų, ir tai yra ką Allah, Pats Aukščiausiasis, pasirinko Sau, kaip patvirtina Kudsi [1] Chadise:
Pasnikas yra skirtas Man, ir aš esu Vienintelis, Kuris duoda atlygį už tai. Išties, kas palieka savo seksualines aistras, savo maistą ir gėrimą dėl Manęs...[al-Bukchārī, Muslim, Mālik, at-Tirmidhī, Nasā'ī ir Ibn Mādžah].
Taip pat, Abu Sa‘īd al-Khudrī (رضي الله عنه) sakė, jog Allah Pranašas (ﷺ) pasakė:
Nėra tokio Allah vergo, kuris pasninkautų vieną dieną vardan Allah, išskyrus tai, kad Allah, Pats Aukščiausiasis, neatitrauktų jo veido nuo Ugnies dėl šios priežasties, 70 metų (atstumu). [Al-Bukchārī ir Muslim].
Ir iš Abu Katadah (رضي الله عنه), kad Pranašas (ﷺ) pasakė:
Arafa Dienos Pasninkas anuliuoja dviejų metų nuodėmes (praėjusių ir sekančių). [Muslim].
Trečia: At-Takbyr (sakymas Allahu Akbar) ir adh-Dhikr (Allah prisiminimas įvairiais šlovinimo ir garbinimo žodžiais iš Korano ir autentiškos Sunos) per šias dešimt dienų. Paremta Allah žodžiais iš Suros al-Hadž, 28-ta Aja:
{...Ir minėkite Allah vardą nurodytomis dienomis...}
Kai kurie paaiškino, kad tai reiškia dešimt Dhu‘l-Hidž-dža mėnesio dienų, ir Islamo mokytojai laiko geidautinu (pataria) sakyti kuo daugiau adh-Dhikr tomis dienomis, kas yra pagrįsta Ibn Umar perdavimu pateikto iš Achmad, kuriame yra šie žodžiai:
...šiomis dienomis dažniau sakykite Tahlyl (Liā iliāha ill-Allah - Niekas neturi teisės būti garbinamu išskyrus Allah) ir Takbyr (Allahu Akbar) ir Tahmyd (Al-Chamdu lil-liah) ...
Apie Ibn Umar (رضي الله عنه) ir Abu Hurairah (رضي الله عنه) buvo pasakyta:
Jiedu eidavo į turgų per 10 Dhu‘l-Hidž-džah dienų, garsiai sakydami: Allahu Akbar, ir tai primindavo kitiems žmonėms taip pat tai sakyti. [al-Bukchārī]
Ishāk sakė, jog Tābi‘īn mokytojai per tas dešimt dienų sakydavo:
Allahu Akbar, Allahu Akbar.
Liā iliāha illa‘llah.
Vua‘ llahu Akbar. Allahu Akbar.
Vua li‘lliāhi-l-chamd.
Yra mėgstama pakelti balsą sakant Takbyr turguose, namuose, gatvėse, Mečetėse ir kitose vietose, nes taip pasakė Allah, Pats Aukščiausiasis, Sūroje al-Hadž, 37-oje Ajoje:
{...kad jūs galėtumėt išaukštinti Allah už Jo Vadovavimą jums...}
Sakyti Takbyr kongregacijoje, t.y. kada visi vieningai sako Takbyr vienu balsu, yra neleistina, nes tai mums nebuvo perduota iš ankstesniųjų Sahabių ir tų, ar tų, kurie jais sekė.
Iš tikrųjų, tai yra Sunna visiems sakyti Takbyr individualiai. Ir bendrai tas (ta taisyklė, atlikti individualiai) yra taikoma sakant Dhikr ir maldavimus, išskyrus, jeigu žmogus nežino, ką turi sakyti. Tokiu atveju jis gali kartoti paskui kitą žmogų, kol išmoks pats.
Taip pat yra leidžiama sakyti Dhikr su visais skirtingais žodžiais iš Takbyr ir Tahmyd ir Tasbych, taip pat iš kitų Islamiškai leidžiamų maldavimų (iš Korano ir Sunos).
Ketvirta: At-Taubah (atgailavimas) ir susilaikymas nuo nepaklusimo ir visų tipų nuodėmių, kadangi atleidimas ir malonė yra gerų darbų rezultatas. Nepaklusimas yra nutolimo nuo Allah, Pačio Aukščiausiojo, priežastis, o paklusimas yra priartėjimo prie Allah, Pačio Aukščiausiojo, ir Jo Meilės priežastis. Abu Huraira (رضي الله عنه) savo perdavime sakė, jog Pranašas (ﷺ) pasakė:
Išties, Allah turi Ghaira (garbės ir prestižo jausmas, ir pyktis, kurį sukelia šių dalykų pažeidimas), ir Allah Ghairos jausmas yra išprovokuojamas, kai žmogus daro tai, ką Allah jam uždraudė. [al-Bukchārī ir Muslim].
Penkta: Daryti daug savanoriškų (Nafl) garbinimo veiksmų, gerų darbų, ypač tokių, kaip malda, išmaldos davimas, kovojimas vardan Allah (Džihadas), Korano skaitymas, švietimas kitų kas yra gerai ir kas yra uždrausta, kas yra blogis, ir kiti panašūs dalykai.
Iš tiesų, tai yra vieni iš darbų, kurie yra padauginami šiomis dienomis. Šiomis dienomis netgi tie geri darbai, kurie turi mažesnę vertę ir yra mažiau geidautini už kitus, įgyja pirmumą ir yra labiau mylimi Allah, negu pirmenybę turintys geri darbai atlikti kitu metu. Šie geri darbai įgauna pirminę vertę netgi prieš Džihadą - kovimąsi vardan Allah, kuris yra vienas iš vertingiausių (labiausiai apdovanotinų) visų gerų darbų gausybėje – išskyrus tuo atveju, jeigu žmogaus arklys būna nužudytas ir jo kraujas būna pralietas (gyvybės praradimas kaunantis vardan Allah).
Šešta: Yra patvirtinta, kad šiomis dienomis galima sakyti at-Takbyr al-Mutliak [2] bet kada ir bet kokiu paros metu (dieną ir naktį) iki kol ateis laikas Eid maldai.
Taip pat, at-Takbyr al-Mukajjad (Takbyr, kuris yra sakomas specialiai nustatytu laiku ir specifiniu būdu) yra sakomas po penkių privalomų maldų, kurios buvo atliktos grupėje (bendruomeninėje maldoje, Mečetėje).
Tai prasideda nuo aušros (Fadžr) Arafa dieną (9 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos) tiems, kurie neatlieka piligrimystės ir nuo popietės (Dhur) Paaukojimo Dienos (10 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos) tiems, kurie atlieka piligrimystę ir tai tęsiasi iki Asr maldos paskutinės Taš-ryk dienos (13 Dhu‘l-Hidž-džah mėnesio dienos).
Septinta: Aukojamo gyvulio skerdimas (Adijah) ir tai reikia daryti Paaukojimo Dieną (10-ąją) ir per Tašryk dienas (11-tą, 12-tą ir 13-tą). Tai yra mūsų tėvo Abraomo Sunna – kada Allah, Pats Aukščiausiasis, išpirko Abraomo sūnų didele auka (vietoje jo buvo paaukotas gyvūlys).
Yra autentiškai pasakyta, kad:
Pranašas Muchammedas (ﷺ) paskerdė (paaukojo) du raguotus avinus, baltą ir juodą, ir sakė Takbyr (Allahu Akbar) ir prispaudė jų šonus savo pėdomis (kol juos skerdė). [al-Bukchārī ir Muslim]
Aštunta: Umm Salamah pasakė, kad Pranašas (ﷺ) sakė:
Jei pamatysite Dhu‘l-Hidž-džah Hilial (jaunatį), ir kas nors iš jūsų norės atlikti aukojimą, tuomet jis neturėtų kirpti nieko nuo savo plaukų ir nagų. [Muslim ir kiti]
Ir kitame pasakyme, jis (ﷺ) sakė:
...Tuomet jis neturėtų kirpti nieko nuo savo plaukų, nuo savo nagų, iki kol atliks paaukojimą.
Galbūt tai yra dėl panašumo su tais, kas atsigabena aukojamą gyvūlį paaukojimui piligrimystėje. Kaip Allah, Pats Aukščiausiasis pasakė:
{Ir nesiskuskite savo galvų iki kol Hady (auka) nepasieks aukojimo vietos...}
Akivaizdu, kad draudimas taikomas būtent tam žmogui, kuris aukos, ir į tą draudimą neįtraukiama jo žmona ar vaikai, nebent tas asmuo aukoja vietoj vieno iš jų. Galvą galima plauti ar pasikasyti, net jei iškris keli plaukai.
Devinta: Musulmonams, kurie neatlieka piligrimystės, yra privaloma įdėti visas pastangas, kad jie galėtų pasimelsti Eid maldą, kad ir kur ji bebūtų atliekama, ir būti ten dėl Khutbos (religinės kalbos, sakomos Eid dieną) ir naudos.
Žmogus turi žinoti Eid (šventimo) išmintį. Tai yra padėkos ir gerų darbų darymo diena. Taigi žmogus negali tos dienos paversti pasididžiavimo ir tuštybės diena. Jis neturėtų padaryti tai nepaklusnumo metu ir nepradėti daryti uždraustų dalykų – klausytis muzikos ir dainuoti, nevaldomai mėgautis, svaigintis ir panašiai – tie dalykai gali lemti gerų darbų, kurie buvo atlikti per Dhu‘l-Hidž-džah dienas, anuliavimą (panaikinimą).
Dešimta: Po visko, kas jau buvo paminėta, patartina, kad kiekvienas musulmonas, vyras ir moteris, pasinaudotų šiomis dienomis paklusdami Allah, Pačiam Aukščiausiajam, atsimindami Jį, dėkodami Jam, darydami visas privalomas pareigas ir laikantis atokiai nuo uždraustų dalykų. Žmogus turi pilnai pasinaudoti tų dienų naudingumu ir atvirai rodomomis Allah dovanomis, kad užsitarnautų savo Dievo malonę.
Išties Allah, Pats Aukščiausiasis, yra Tas, Kuris Suteikia Sėkmę ir Jis yra Gidas į Tiesų Kelią. Ir lai Allah, Pačio Aukščiausiojo, palaiminimai ir taika būna Pranašui Muchammedui (ﷺ), jo šeimai ir kompanionams.
Išnašos:
[1] Kudsi Chadisas - Perdvimas Allah žodžiais, Jo Kalba.
[2] Takbyr sakant Allahu Akbar, kuris yra nesuvaržytas, nepriskirtas jokiam specifiniam laikui ar atliekamas tam tikru specifiniu būdu, skirtingai nuo at-Takbyr al-Mukajjad, kuris yra (apribotas) atliekamas tam tikru laiku ir tam tikru būdu).
Parašyta: Žmogaus, kuriam reikia Dievo Malonės.
Šeichas Abdullah Ibn Abdur-Rahman al-Džibryn.
Į Anglų Kalbą vertė Abu Muchammed Abdur-Ra'uf Šakir, atstovaujantis islamlecture.com .
Į Lietuvių Kalbą vertė sesuo Vita. Lai Allah apdovanoja ją gausiai. Amyn. Koregavo Laura.
PDF Anglų Kalba
No comments:
Post a Comment