{Kuomet tu (O Pasiuntiny Muchammedai (ﷺ)) esi tarp jų, ir vedi juos maldoje, leiski vieniems iš jų stovėti maldoje su tavimi, su jųjų ginklais (apsiginklavusius); kai jie užbaigs savo nusilenkimus, tegul jie atsistoja gale (užnugaryje).} [1]
Allah Kilniausiasis nustatė bendruomeninę maldą privaloma, netgi baimės metu, ir kada musulmonai susiduria su priešais karo metu. Allah musulmonams liepia melstis bendruomeninę maldą ir laikytis ginklų, kad priešas jų nepultų.
Pranašas (ﷺ) sakė:
“Tas, kas išgirsta kvietimą (melstis) ir neatsako į jį (neateina melstis), jis neturės idealios maldos, nebent priežastis dėl to buvo teisėta.” [2]
Kartą, atėjo aklas vyras pas Pranašą (ﷺ) ir tarė jam: "O Allah Pasiuntiny! Aš neturiu kas mane palydėtų į mečetę. Ar aš galiu gauti iš tavęs laidimą melstis namuose?" Pranašas (ﷺ) jo paklausė: "Ar tu girdi pakvietimą maldai (adzaną)?" Vyras atsakė: "Taip." Pasiuntinys (ﷺ) tarė: "Tokiu atveju, tu turėtum atsakyti į jį (į kvietimą maldai)."[3] (Perduota Muslim jo Sachych rinkinyje)
Pranašas (ﷺ) nesuteikė jam leidimo apleisti bendruomeninės maldos. Kitame perdavime jis (ﷺ) sakė: "Aš nerandu tau nuolaidos (išimties)." Jis tai pasakė aiškiai, kad nėra nuolaidžiavimo net aklam vyrui, kuris neranda bendražygio nuvedančio jį į mečetę.
Jeigu aklam vyrui, neturinčiam kompaniono nuvedančio jo į mečetę, nėra nuolaidos ar pasiteisinimo apleisti bendruomeninės maldos mečetėje, tai kaip su tokiu asmeniu, kuris sveikas ir neturintis defektų. Tokiam vyrui šis reikalas būtų rimtas ir jo nuodėmė būtų didesnė. Maldos apleidimas kongregacijoje (mečetėje) yra vienas iš pavojingiausių dalykų, kuris veda link to, kad asmuo apleis maldą ir jos visai atsisakys. Šiandien, galbūt asmuo apleis maldą kongregacijoje ir rytoj, galbūt jis ją apskritai apleis. Mažas dėmesio skyrimas maldai, sąlygoja bendruomeninės maldos apleidimą mečetėse, kurios yra Dievo namai. Allah Tauriausiasis sako:
{Namuose - mečetėse, kurias Allah liepė laikyti aukštame lygyje (švarias ir gerbiamas), (jų paskirtis yra) jose minėti Jo Vardą (t.y. adzaną, ikāmą, maldas, maldavimus, Korano recitavimą ir t.t.) } [4] Šis reikalas yra gerai žinomas, tie namai yra Aukščiausiojo Valdovo namai - mečetės.
Tie, kurie apleidžia bendruomenines maldas (mečetėje), jie lengvai apleis maldą, dėl mažiausios ir labiausiai netinkamos priežasties. Vėliau, tokie žmonės iš viso apleis maldą, nes jiems ji nerūpi.
Bendruomeninės maldos apleidimas yra žinomu pretekstu visiškai apleisti prievolę melstis. Pranašas (ﷺ) sakė:
“Tai, kuo mes išsiskiriame nuo netikinčiųjų ir veidmainių, yra mūsų maldų atlikimas. Tas, kas apleidžia jį, patampa netikinčiuoju.” [5]
Imamas Muslim (رحمه الله) užrašė savo Sachych rinkinyje, kad Džabir Ibn Abdullah Al-Ansāri (رضى الله عنه) perdavė Pranašą (ﷺ) sakantį:
“Tai, kas atveda žmogų į netikėjimą ir politeizmą, yra maldos apleidimas.”[6]
Tai pažymi, kad maldos apleidimas yra didis netikėjimas, kadangi netikėjimas išreikštas žymimuoju artikėliu. Kiti islamo mokslininkai yra nuomonės, kad tai yra mažasis netikėjimas, nebent asmuo teigia, kad malda nėra privaloma Islame. Pati teisingiausia nuomonė, kuri paremta įrodymais, yra ta, kad tai yra didis netikėjimas. Toks požiūris yra Pranašo (ﷺ) kompanionų, kurie vienbalsiai sutarė šiuo klausimu (jie buvo vieningos nuomonės).
`Abdullah ibn Šakik Al-`Ukaily, gerbiamas Tabi`y (vienas iš pasekėjų, iš kartos po Pranašo (ﷺ) kompanionų), perdavė, kad Pranašo (ﷺ) kompanionai nelaikė didesniu jokio kito apleidimo, konstatuojančio didį netikėjimą, kaip maldos. Kai kurie dalykai konstatuoja netikėjimą, bet ne didįjį (netikėjimą), tokie kaip peikimas kieno nors kilmės ar raudojimas mirusiojo (nesusitaikymas su jo mirtimi, elgiantis ekstremaliai). Tiek Pranašas (ﷺ), tiek jo kompanionai vadino tai netikėjimu, tačiau mažuoju (netikėjimu). Todėl, kada kompanionai sakė, kad jie nelaiko netikėjimu nieką kitą, išskyrus maldos apleidimą, iš to pasidaro aišku, kad tai yra didysis netikėjimas, kaip ir nurodyta perdavime.
Nekeista būtų teigti, kad ši nuodėmė nutraukia palaiminimus ir sukelia didelę žalą žmogaus kūnui ir elgesiui. Yra žinoma, kad nuodėmių atlikimas priveda prie didelių praradimų ir blogų pasekmių žmogaus sielai, širdžiai, elgsenai ir pragyvenimui. Daugybė įrodymų nurodo tai, kad nuodėmiavimas sąlygoja blogas pasekmes.
Pranašas (ﷺ) sakė autentiškame perdavime:
“Pragyvenimas (išlaikymas) sulaikomas iš asmens atliekančio nuodėmę.” [7]
Yra žinoma, kad nuodėmiavimas sukelia nederlingumą ir sausrą, ir užtraukia bėdas. Allah (Aukščiausiasis) sako:
{Ir kai jus ištinka nelaimė (sunkumai, bėda, išbandymai), taip yra už tai, ką jūsų rankos užsidirbo. Ir Jis daug ką atleidžia.} [8]
Allah Didingiausiasis sako: {Kas iš gėrio aptinka jus - tai yra iš Allah, bet kas iš blogio aptinka jus - tai iš jūsų pačių.}[9]
Įrodymų ir realybės atžvilgiu, tai yra gerai žinomas dalykas. Musulmonai turėtų rūpintis tomis blogomis pasekmėmis, ištinkančiomis juos, dėl jų nuodėmiavimo. Nustokite nuodėmiauti, rūpinkitės atlikti prievoles savo Viešpačiui ir skubėkite atlikti gerus darbus. Geri darbai yra daug geriau žmogui šiame gyvenime, ir anapus. Iš kitos pusės, nuodėmės užtraukia blogį šiame gyvenime ir gyvenime po mirties. Lai Allah mums skiria gerą sveikatą ir saugumą. (Amyn)
Išnašos:
[1] Koranas, Sūra An-Nisā 4:102.
[2] Abu Davūd, Sunan, Maldos knyga, Nr. 551; ir Ibn Mādža, Sunan, Knygoje apie mečetes ir kongregacijas, nr. 793.
[3] Muslim, Sachych (autentiškas), Knygoje apie mečetes ir vietas maldai, Nr. 653; ir An-Nasā'ī, Sunan, Knygoje apie Imamus, Nr. 850.
[4] Koranas, Sūra An-Nūr 24:36.
[5] Perduota Imamo Achmad, Musnade Nr. 21859 ir Abu Davūd; At-Tirmidzi, Tikybos Knygoje Nr. 2545; Al-Nasā'ī, ir Ibn Madža su gera perdavėjų grandine, įskaitant Buraida Ibn Al-Hasib.
[6] Perdavė Muslim, Tikėjimo Knyga, Nr. 82.
[7] [Perduota Imamo Achmad, Likusiame skyriuje apie Al-Ansar, Nr. 21379; ir Ibn Madžah, Išbandymų knyga, Nr. 4012]
[8] Koranas, Sūra Ašūra 42:30. Žiūrėkite sūrą Fatir 35:45.
[9] Koranas, Sūra An-Nisā 4:79.
Šaltinis: alifta.org
No comments:
Post a Comment