Tekstas Šeicho Islam Muhammed Abdul-Wahhaab رحمه الله
Paaiškinimai yra Šeicho Salih al Fauzaan ibn Abdullah Ali Fauzaan حفظه الله
Kuomet jūs pripažinsite, kad Allah تعالى sukurė jus garbinti Jį, žinokite, kad garbinimas yra bevertis, jeigu jis nepagrįstas tauchydu, taip kaip malda yra bevertė jeigu ją atliekate neapsiprausę. Taigi, kuomet širkas įvykdomas garbinime, tas garbinimas patampa defektiniu ir negaliojančiu, lygiai taip pat kaip švara suteršiama nešvarumais.
Pristatymas
Šeichas Salih al Fauzaan حفظه الله sako:
Visa Šlovė ir Garbė yra mūsų Valdovui عَزَّوَجَلَّ , lai Dievo ramybė ir palaima būna ant mūsų Pranašo Muhammed صلى الله عليه وسلم , jo šeimos ir jo Kompanionų رضي الله عنهما .
Tai yra “Keturių Principų” paaiškinimas užrašytas Šeicho Islam Muhammed Abdul-Wahhaab رحمه الله , sunnos prikėlėjo, atgaivintojo. Kadangi aš negalėjau rasti knygos aprašymo (paaškinimo), aš nusprendžiau pats parašyti tiek kiek leidžia mano jėgos ir gabumai.
Lai Allah تعالى atleidžia man už mano trukumus. Amyn.
Tekstas
Vardan Allah pačio Aukščiausiojo Gailestingojo
Aš prašau Allah تعالى , pačio Dosniausiojo, Sosto Viešpačio, apsaugoti jus šiame gyvenime ir pomirtiniame, ir palaiminti jus kad ir kur jūs bebūtumėt ir kad jūs būtumėt iš tų, kurie yra dėkingi kuomet jums yra duodama, kantrūs kuomet esate išbandyti ir esate iš tų, kurie atgailaujate ir siekiate atleidimo už savo nuodėmes. Iš tikrųjų, šie trys ženklai yra laimės ženklai.
Paaiškinimas
Tai yra knyga “Keturi Principai” parašyta Šeicho Islam Muhammed ibn Abdul-Wahhaab رحمه الله. Tai yra trumpas traktatas pagrįstas “Trim Pagrindiniais Principais” ir skirtas lengvai įsisavinti siekiantiems žinojimo studentams.
Principai (arab. kaava'id) yra daugiskaita iš žodžio principas (arab. kaaida) ir šis žodis yra pamatu atsiradusioms įvairiausioms atšakoms. Šeicho paminėtų keturių principų reikšmė yra žinojimas ir atpažinimas tauchydo ir širko.
Tai koks yra principas tauchydo atžvilgiu? Ir koks yra principas širko atžvilgiu? Ir daugybė žmonių yra einantys pragaištin, kas liečia šiuos du dalykus. Jų tauchydo ir širko supratimas klaidingas, kiekvienas iš jų juos interpretavo remiantis savo išmone, supratimu ir vedami užgaidų.
Tačiau, kas yra privaloma, tai yra sugrįžti atgal prie Knygos (Korano) ir Sunnos. Tam kad supratimas būtų teisingas ir tyras, jis turi būti paimtas iš Knygos ir Sunnos, ypač šiuose dviejuose ir pačiuose svarbiausiuose dalykuose (tauchydo ir širko).
Ir Šeichas suminėjo šiuos principus ne iš savo galvos kaip kad kai kurie drįsta tai daryti. Iš tikro, jis ištraukė tuos principus iš Allah Knygos ir Pranašo صلى الله عليه وسلم Sunnos. Taigi kuomet jus sužinosite ir atpažinsite tuos principus, jums pasidarys lengva sužinoti ir atpažinti tauchydą, dėl kurio Allah تعالى siuntė pranašus ir apreiškė jiems Knygas, kuriose Jis تعالى įspėjo ir paaiškino širko žalą šiame gyvenime ir anapus. Tai yra labai svarbus reikalas, viso to žinojimas yra kur kas svarbiau ir labiau privalu negu žinojimas maldos ar zakat taisyklių, ar kitų garbinimo veiksmų ir kitų gyvenimiškų reikalų. Šis (tauchydo ir širko) žinojimas yra pirmiausias dalykas ir (religijos žinojimo) pagrindas. Taipogi, malda, zakatas, hadžas (piligrimystė) ir kiti garbinimo veiksmai nebus teisingi jeigu jie nebus atlikti su teisinga akyda, kuri yra tyras ir nuoširdus tauchydas vardan Allah تعالى .
Ir šeichas رحمه الله pristatė šiuos keturis principus su malda studentams pažymėdamas ir sakydamas:
“Aš prašau Allah, pačio Dosniausiojo, Sosto Viešpačio, apsaugoti jus šiame gyvenime ir pomirtiniame, ir palaiminti jus kad ir kur jūs bebūtumėt ir kad jūs būtumėt iš tų, kurie yra dėkingi kuomet jums yra duodama, kantrūs kuomet esate išbandyti ir esate iš tų, kurie atgailaujate ir siekiate atleidimo už savo nuodėmes. Iš tikrųjų, šie trys ženklai yra laimės ženklai.”
Šis nuostabus pristatymas apima maldą, kuri yra skiriama kiekvienam studentui siekiančiam akydos žinojimo, trokštančiam tiesos ir vengiančiam širko (nuklydimo). Be abejonės, jam reikia Allah تعالى pagalbos ir palaikymo šiame gyvenime ir anapus tam, kad nenueitų klystkeliais nei religijoje (tikėjime), nei žemiškuose reikaluose. Aukščiausiasis Valdovas عَزَّوَجَلَّ sako:
ٱللَّهُ وَلِىُّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ يُخۡرِجُهُم مِّنَ ٱلظُّلُمَـٰتِ إِلَى ٱلنُّورِۖ وَٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَوۡلِيَآؤُهُمُ ٱلطَّـٰغُوتُ يُخۡرِجُونَهُم مِّنَ ٱلنُّورِ إِلَى ٱلظُّلُمَـٰتِۗ أُوْلَـٰٓٮِٕكَ أَصۡحَـٰبُ ٱلنَّارِۖ هُمۡ فِيہَا خَـٰلِدُونَ
“Allah yra Wali (Saugotojas-Aprūpintojas) tų, kurie yra tikintieji. Jis (Allah تعالى) juos išveda iš tamsos į šviesą. Bet tie, kurie yra netikintys, jų aulija (saugotojai ir prižiūrėtojai) yra Taghūt (garbinamieji objektai, kuriuos jie garbina išskyrus Allah تعالى).” (Sura Bakara, 2:257)
Taigi, kuomet jūs turite Allah تعالى priežiūrą ir palaikymą, jūs būsite išvesti iš širko ir kufr (netikėjimo), susiskaldymo ir erezijų tamsos į imaan (tikėjimo) šviesą, vertingą supratimą ir teisingus veiksmus.
ذَٲلِكَ بِأَنَّ ٱللَّهَ مَوۡلَى ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَأَنَّ ٱلۡكَـٰفِرِينَ لَا مَوۡلَىٰ لَهُمۡ
“Taip yra todėl, kad Allah yra Maula (Karalius, Valdovas, Užtarėjas, Gynėjas, Padėjėjas, Globėjas ir t.t.) tiems, kurie yra tikintieji, ir netikintieji neturi Maula.” (Sura Muhammad, 47:11)
Kuomet Allah تعالى jus palaiko Savo tiekimu ir pasirūpinimu, sėkme ir Savo palyda šiame gyvenime ir Kitame (po mirties), tuomet jus patirsite laimę po kurios niekada nebebus vargo. Šiame gyvenime Jis تعالى jus palaikys lydėdamas jus laikytis tvirtai teisingo manchadžo. Ir Pomirtiniame gyvenime Jis تعالى pasirūpins jumis, kad jūs įžengtumėte į amžinąjį Rojų be jokios baimės, vargo, senyvo amžiaus ar bėdos. Štai toks yra Viešpaties عَزَّوَجَلَّ pasirūpinimas savo tikinčiaisiais tarnais šiame pasaulyje ir po jo.
Jo pasakyme “ir palaiminti jus kad ir kur jūs bebūtumėt” : kuomet Allah تعالى palaimina jus kad ir kur jūs bebūtumėte, tai yra pats didingiausias pasiekimas. Allah تعالى palaimina jus su jūsų gyvenimu, maistu, žinojimu, darbais ir palikuonimis. Kad ir kur jūs be būtumėt ir kad ir kur jūs be eitumėt, jūs būsite lydimi palaimos. Tai yra didžiausias gėris ir paslauga iš Allah تعالى, kuris yra Tobulas.
Jo pasakyme “kad jūs būtumėt iš tų, kurie yra dėkingi kuomet jums yra duodama”: t.y. priešingybė tiems, kurie yra nedėkingi Dievo عَزَّوَجَلَّ dosnumui ir nevertina jo. Daugybė žmonių yra nedėkingi tuo kas jiems duodama, jie nepripažįsta to dosnumo ir atmeta jį ir (iš Dievo paskirto dosnumo) išlaidauja ant tai, kas veda į nepaklusimą Jam عَزَّوَجَلَّ, Didingajam ir Galingajam, ir tai patampa viso to priežastimi jų bėdoms. Tačiau tas, kuris yra dėkingas, Allah عَزَّوَجَلَّ tik padidina jo apdovanojimus (paskirtas premijas).
وَإِذۡ تَأَذَّنَ رَبُّكُمۡ لَٮِٕن شَڪَرۡتُمۡ لَأَزِيدَنَّكُمۡۖ وَلَٮِٕن ڪَفَرۡتُمۡ إِنَّ عَذَابِى لَشَدِيدٌ۬
“Ir atsiminkite kuomet jūsų Valdovas ištarė: “jeigu jūs dėkosite (priimdami tikėjimą ir šlovindami nieką kitą, bet tik Allah), Aš jums duosiu daugiau (iš Savo Dovanų).” (Sura Abraomas, 14:7)
Allah تعالى padidina (apdovanoja Savo tarnus Savo dosnumu) tiems, kurie yra dėkingi už Jo paslaugas ir dovanas. Taigi, jeigu jūs siekiate Dievo عَزَّوَجَلَّ dosnumo padidinimo dėkokite Jam, ir jeigu jūs norite užkirsti kelią šiam dosnumui, tuomet būkite nedėkingi.
Jo pasakyme “kantrūs kuomet esate išbandyti” : Allah عَزَّوَجَلَّ išbando Savo tarnus įvairiomis nelaimėmis, bėdomis, priešais, kurie yra iš netikinčiųjų ir veidmainių tarpo. Dėl to, jiems reikalinga kantrybė ir viltis, neprarasti vilties Dievo عَزَّوَجَلَّ Malonei (gailestingumui), ir jiems būtina turėti tvirtą tikėjimo pagrindą ir nesvyruoti išbandymuose ar pasiduoti. Verčiau, jiems būtina būti tvirtiems religijoje ir būti kantriems nepaisant kokius išbandymo kelius tektų praeiti. Priešingam asmeniui, kurį išbandymai padaro nelaimingu, piktu ir kuris praranda viltį Dievo gailestingumui (Malonei), tai tokiam asmeniui yra skiriama dar daugiau išbandymų.
Jis صلى الله عليه وسلم sako: “Neabejotinai, kuomet Allah myli žmones, Jis jiems skiria išbandymus. Tai kuris yra patenkintas tuo, Allah yra patenkintas juo, ir kuris yra nepatenkitas tuo, Allah yra nepatenkintas juo.” (Perduota At Tirmidi (4/601-2), Ibn Majah (4023), Ahmad (1/172,173-4, 180, 185), ad-Daarimee (2/320), Ibn Hibbaan savo Sachiche (7/131), al-Haakim (1/41) ir al-Baihaqqee (3/372))
Pranašai, pasiuntiniai, doribingieji (siddikūn), martyrai (šuhadaa) ir tikintieji Dievo tarnai, visi jie buvo išbandyti, tačiau jie buvo kantrūs. o kas liečia veidmainius, tai Allah عَزَّوَجَلَّ sako apie juos:
وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَعۡبُدُ ٱللَّهَ عَلَىٰ حَرۡفٍ۬ۖ فَإِنۡ أَصَابَهُ ۥ خَيۡرٌ ٱطۡمَأَنَّ بِهِۦۖ وَإِنۡ أَصَابَتۡهُ فِتۡنَةٌ ٱنقَلَبَ عَلَىٰ وَجۡهِهِۦ خَسِرَ ٱلدُّنۡيَا وَٱلۡأَخِرَةَۚ ذَٲلِكَ هُوَ ٱلۡخُسۡرَانُ ٱلۡمُبِينُ
“Tarp žmonijos yra tokių, kurie garbina Allah taip, tarsi jie būtų and bedugnės krašto (su savo dvejonėmis); jeigu juos ištinka gėris, jie patenkinti tuo, bet jeigu ištinka bėda, jie susiima už galvos (nežinau kaip išversti šį išsireiškimą). Jie praranda abu gyvenimus - šį ir po jo. Tai yra aiškus (atviras) praradimas.” (Sura al Hadž, 22:11)
Taigi šis pasaulis-gyvenimas ne visuomet patenkina, ar yra ištaikingas, nuostabus, pilnas laimės ir džiaugsmo. Allah عَزَّوَجَلَّ kaitalioja savo tarnams šiuos dalykus. Kompanionai buvo patys kilniausi šioje ummoje (musulmonų tautoje), tai kokios bėdos ištiko juos, kaip jie buvo išbandyti?
Allah تعالى sako:
وَتِلۡكَ ٱلۡأَيَّامُ نُدَاوِلُهَا بَيۡنَ ٱلنَّاسِ وَلِيَعۡلَمَ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَيَتَّخِذَ مِنكُمۡ شُہَدَآءَۗ
“Ir tokios yra dienos (geros ir ne tokios jau geros), Mes (Allah) duodame jas žmonėms paeiliui.” (Sura al Imraan, 3:140)
Todėl tarnui turi būti žinoma, kad jis bus išbandomas, kad tai nėra kažkas specifinio tik jam vienam. Tie išbandymai ištiko Dievo tarnus, todėl būkite pasiruošę, būkite kantrūs ir laukite palengvėjimo iš Allah تعالى. Ir paskutinis rezultatas yra tiems, kurie prisibijo Allah تعالى.
Jo pasakyme “ir esate iš tų, kurie atgailaujate ir siekiate atleidimo už savo nuodėmes”: Tas, kuris nuodėmiauja ir neatgailauja ir net toliau tęsia nuodėmiavimą , tai toks yra apgailėtinas individas. Ir tokiam reikia šauktis Allah تعالى prieglobsčio. Kas liečia tikintyjį tarną, tai kuomet jis atlieka nuodėmę, jis skuba siekti atleidimo, atgailauja.
وَٱلَّذِينَ إِذَا فَعَلُواْ فَـٰحِشَةً أَوۡ ظَلَمُوٓاْ أَنفُسَہُمۡ ذَكَرُواْ ٱللَّهَ فَٱسۡتَغۡفَرُواْ لِذُنُوبِهِمۡ وَمَن يَغۡفِرُ ٱلذُّنُوبَ إِلَّا ٱللَّهُ وَلَمۡ يُصِرُّواْ عَلَىٰ مَا فَعَلُواْ وَهُمۡ يَعۡلَمُونَ
“Ir tie, kurie atliko fahiša (nelegalius lytinius santykius) ar suklaidino save blogiu, prisimena Allah ir prašo atleidimo už savo nuodėmes ir niekas negali atleisti nuodėmių bet Allah.” (Sura al Imraan, 3:135)
إِنَّمَا ٱلتَّوۡبَةُ عَلَى ٱللَّهِ لِلَّذِينَ يَعۡمَلُونَ ٱلسُّوٓءَ بِجَهَـٰلَةٍ۬ ثُمَّ يَتُوبُونَ مِن قَرِيبٍ۬ فَأُوْلَـٰٓٮِٕكَ يَتُوبُ ٱللَّهُ عَلَيۡہِمۡۗ وَكَانَ ٱللَّهُ عَلِيمًا حَڪِيمً۬ا
“Allah pripažįsta atgailavimą tik tų, kurie atlieka blogybes neišmanydami, iš kvailumo, ir atgailauja iškart po to.” (Sura an Nisa, 4:17)
Neišmanymas čia nereiškia spragos žinojime, kadangi neišmanėlis nėra baudžiamas. Neišmanums čia yra priešingas supratimui. Taigi, kuris nepaklūsta Allah yra ignoruojantis asmuo - jo supratimas, intelektas ir žmogiškumas yra defektinis. Ir jis gali būti apsišvietęs asmuo, tačiau jis yra džahil (neišmanėlis) kita ta žodžio prasme (t.y. ignoruojantis individas), ir kad jis neturi supratimo ir tvirtumo reikaluose.
Jo pasakyme “Ir atgailauja iškart po to.” (Sura An Nisa, 4:17)
Reiškia, kuomet jie nusideda jie iškart atgailauja. Nėra nei vieno kuris yra apsaugotas nuo nuodėmiavimo, tačiau Visa Garbė Viešpačiui عَزَّوَجَلَّ , kad Jis atvėrė duris atleidimui. Todėl kiekvienam yra būtina po nusidėjimo atgailauti. Bet jeigu asmuo neatgailauja ar siekia atleidimo, tuomet tai prastas ženklas, vadinasi toks asmuo nesitiki Dievo عَزَّوَجَلَّ atleidimo, Jo Gailestingumo ir šėtonas artinasi prie jo sakydamas: “Tau nebėra atleidimo.”
Šie viršuje paminėti ženklai yra laimės ženklai. Kuriems buvo skirtas šis dosnumas, tie patyrė laimę ir kurie paneigė viską ar dalį to, tas yra vargšas.
Keturių Principų Pirma Dalis PDF Angliškas
Vertė Nora Umm Youcef.
No comments:
Post a Comment