Skyrius Nr.33
Jaustis saugiam nuo Allah تعالى plano
Allah تعالى sako:
أَفَأَمِنُواْ مَڪۡرَ ٱللَّهِۚ فَلَا يَأۡمَنُ مَڪۡرَ ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡقَوۡمُ ٱلۡخَـٰسِرُونَ
“Ar jie jaučiasi saugūs nuo Allah plano? Nei vieni nesijaučia saugūs nuo Allah plano, išskyrus pasmerktuosius.’’ (Koranas, Al Araf: 99)
Ir Jis تعالى sako:
قَالَ وَمَن يَقۡنَطُ مِن رَّحۡمَةِ رَبِّهِۦۤ إِلَّا ٱلضَّآلُّونَ
“Ir kas netenka vilties Gailestingumui iš savo Valdovo, jei ne tie kurie pražūtyje?’’ (Koranas, Al-Hidžr: 56)
Šiame skyriuje, autorius detaliai išdėsto, kad šios dvi nuodėmės - būvimas saugiam nuo Allah plano ir vilties praradimas Allah gailestingumo atžvilgiu - yra vienos iš didžiausių nuodėmių, kadangi kiekviena iš jų pažeidžia monoteizmo tobulumą. Be to, autorius pabrėžia, kad tikinčiojo pareiga yra subalansuoti savo baimę ir viltį Allah atžvilgiu.
- Allah plano: Reiškia Allah تعالى skiriama malonė tiems, kurie yra nepaklusnūs; Jis taip pat pratęsia jiems jų gyvenimo trukmę, tada Jis تعالى, paskelbia jų lemtį amžinam pasmerkimui (prakeikimui).
- Pasmerktieji: Tie, kurie atlikdami nuodėmes veda save į pragaištį.
Bendras dviejų Korano eilučių paaiškinimas
Allah تعالى pavaizduoja būseną tų žmonių, kurie nepripažino Pranašų. Priežastis, dėl ko jie taip pasielgė buvo ta, kad jie jautiesi saugūs brisdami palaipsniui į amžiną Dievo prakeiksmą, ir jie Jo تعالى nebijojo. Todėl, jie nužengė per toli savo nepaklusnumu Jam ir nesitikėjo jokios Jo bausmės. Būtent tokia yra būsena tų, kuriems yra nulemtas pasmerkimas (prakeikimas).
Antroje eilutėje, Allah تعالى pasakoja istoriją apie savo artimą draugą Abraomą (Ibrahim) عليه السلام, kuomet angelai jam atnešė gerą žinią, kad jo žmona pagimdys pranašą Izaoką إسحاق (Ischāk) عليه السلام. Abraomas manė, kad jam buvo neįmanoma turėti sūnaus, jam esant tokio senyvo amžiaus, ir angelai jam tarė: “…nebūk iš tų, kurie praranda viltį.” (Koranas, Al-Hidžr: 55) Abraomas atsakė, kad jis nebuvo iš beviltiškųjų, ir tvirtino, kad jis tiktai buvo priblokštas tokia gera žinia.
Išvados:
- Pirmoji eilutė išreiškia perspėjimą prieš tą saugumo jausmą Allah plano atžvilgiu ir taipogi skelbia tai esant didele nuodėme.
- Antroji eilutė išreiškia perspėjimą prieš neviltį Dievo Gailestingumo atžvilgiu, ir taipogi skelbia tai esant didele nuodėme.
- Abidvi eilutės pabrėžia, kad tikinčiojo pareiga yra turėti pusiausvyrą tarp jo baimės ir vilties šlovinant Allah. Asmuo neturėtų priklausyti tik nuo vilties, todėl kad jis nesijaustų saugus nuo Allah plano, nei jis tik turėtų priklausyti nuo baimės iki tol, kol jis nebesitikės iš Jo Gailestingumo.
- Baimė ir viltis yra du širdies atsidavimo aktai, kuriuos tikintysis privalo tyrai skirti Allah, neturičiam lygiaverčių partnerių.
Ibn Abbas رضي الله عنه sakė:
“Allah Pasiuntinys صلى الله عليه وسلم buvo paklaustas apie didžiasias nuodėmes, tai jis صلى الله عليه وسلم atsakė: “Jos yra: lygiaverčių priskirimas Allah garbinime, nebesitikėti palengvėjimo iš Allah ir jautimasis saugiam nuo Allah plano.” (Šį chadisą perdavė Al-Bazzar ir At-Tabarāni, ir perdavėjų grandinė laikoma patikima)
Ibn Masūd رضي الله عنه sakė:
“Didžiosios nuodėmės yra asocijuoti kitus su Allah garbinime, jaustis saugiam nuo Allah plano, prarasti viltį Allah gailestingumui ir prarasti viltį susilaukti palengvėjimo iš Allah.” (Abdur-Razzak savo chadisų rinkinyje 0/459 Nr. 19701 ir At-Tabarani Al Mudžam Al-Kābir (9/156 Nr.8784). Al-Haitami pasakė savo Madžma Az-Zavād (1/104). Šis At-Tabarāni chadisas su patikima perdavėjų grandine)
- Didžioji nuodėmė: Tai nuodėmė, kurią atlikus, Allah yra paskyręs atlikėjui bausmę šiame gyvenime, arba Jis grasina nutrenkti jį į Pragarą, arba tai, kad jis susilauks Allah Prakeikimo ar Jo Rūstybės, arba paskelbs jį stokojančiu nuoširdaus tikėjimo Juo.
- Allah planas: Jo planas yra palaipsniui nuvesti nepaklusnųjį į amžinąją pragaištį, arba atimti iš jo prieš tai jam duotą tikėjimą.
Bendras Chadiso Paaiškinimas
Šiame chadise Pranašas صلى الله عليه وسلم paryškina kai kurias iš didžiųjų nuodėmių:
Pirmiausia, tai asocijavimas kitų su Allah Jo viešpatavimu (Rububyja) arba Jo dieviškumu (Uliūhyja). Ši nuodėmė minima pirmoji, kadangi ji yra pati didžiausia.
Antra, prarasti viltį Allah gailestingumui ir nebesitikėti iš Jo palengvėjimo, tai yra nepasitikėjimas Allah ir neišmanymas to, kas liečia Jo didįjį Gailestingumą, kuris apima viską.
Trečia, jaustis saugiam nuo Allah تعالى plano; šioje situacijoje asmuo yra apdovanotas Allah تعالى gėrybėmis ir staiga, Allah تعالى paskelbia jam likimą amžinajam prakeiksmui.
Šis chadisas nemini visų didžiųjų nuodėmių, nes jų yra tiek daug. Iš tikro, jis išskiria pačias baisiausias iš jų, kurias Ibn Masūd رضي الله عنه pateikė iškart po chadisu.
Išvados:
- Tai yra draudžiama jaustis saugiam nuo Allah plano ir prarasti viltį Jo Gailestingumui. Šios dvi nuodėmės yra pačios baisiausios, kuri pirmoji iš jų yra atliekama Murdžitų (1) ir antroji yra atliekama Khavaridžų (2).
- Priskirimas lygiaverčių Viešpačiui الله yra pati baisiausia iš nuodėmių.
- Musulmonui reikia būti balanse tarp baimės ir vilties. Asmuo turėtų bijotis Allah neprarasdamas vilties Jo Gailestingumui ir tikėtis Jo Gailesčio nesijaučiant saugiu nuo Jo plano.
(2) Khavaridžai yra islamiška radikali sekta, kuri atsirado Ali Ibn Abu Talib رضي الله عنه valdymo laikais, kada jis buvo Kalyfu, ir jie nužudė jį رضي الله عنه. Šios sektos pasekėjai tiki, kad musulmonas atliekantis didžiąją nuodėmę yra netikintysis. Jie taip pat peikia ir šmeižia Pranašo صلى الله عليه وسلم Kompanionus ir laiko musulmonų kraują leistinu.
Papildoma medžiaga Anglų Kalba:
No comments:
Post a Comment