153. Mes netvirtiname, kad asmuo yra netikintis, stabų garbintojas ar veidmainis iki tol, kol jis to akivaizdžiai nepademonstruoja

At-Tahāwī doktrinos paaiškinimas

Komentaras šeicho Sālih Al-Fauzan 

Punktas Nr. 153 (pls. 157)

Mes netvirtiname, kad asmuo yra netikintis, stabų garbintojas ar veidmainis iki tol, kol jis to akivaizdžiai nepademonstruoja.

Standartinė taisyklė yra ta, kad kiekvienas musulmonas yra laikomas doru (sąžiningu ir teisingu). Tai yra didis (kilnus) doktrinos principas. Todėl mums nepridera įtarinėti bet kurį musulmoną, šnipinėti apie jį, tačiau jeigu kažkas pasireiškia išorėje, mes teisiame pagal tai, kas matoma. Jeigu nėra nieko akivaizdaus (išoriškai), tai mes neįtarinėjame jų, ir mes elgiamės su jais pagal tai, kas atsispindi iš jų išorės. Tai nėra mūsų pareiga ieškoti ar tyrinėti žmonių reikalus ar juos teisti, ir Allah nepaskyrė mums tokios pareigos (užduoties). 

Ibn Umar (رضي الله عنه) sakė: Allah Pasiuntinys (ﷺ) užsilipo ant sakyklos ir garsiai tarė: "O jūs, kurie paklusote savo liežuviais, bet kurių tikėjimas nepasiekė širdies, nekelkite sunkumų musulmonams, neįžeidinėkite jų, ir neieškokite jų trūkumų (ydų). Tas, kas ieškos trūkumų pas savo musulmoną brolį, Allah išieškos trūkumus pas juos pačius, ir jeigu  Allah išieškos jų pačių trūkumus, Jis juos išviešins, netgi jeigu jie bus savo pačių namuose."

Vieną dieną Ibn Umar (رضي الله عنه) žvilgterėjęs į Kabą tarė: "Kokia tu didinga, ir kokia tu didinga savo šventumu! Ir Viešpačiui tikinčiojo šventumas yra didingesnis už tave." (At-Tirmidzi Nr. 2037, At-Tirmidzi sakė, kad šis perdavimas yra chasan gharyb)

PDF failas - 153. Mes netvirtiname, kad asmuo yra netikintis, stabų garbintojas ar veidmainis iki tol, kol jis to akivaizdžiai nepademonstruoja