Sūra Nr. 92 Al-Lail (Naktis)
(Apreikšta Mekoje)
Sūros Al-Lail recitavimas per I'šā' maldą
Pranašo (ﷺ) teiginys skirtas Mu‘adh(ui) (رضي الله عنه) jau buvo paminėtas, kuriame jis sakė:
„Kodėl tu maldoje nerecitavai „Šlovink savo Viešpaties vardą, Pačio Aukščiausiojo“ (87), ir „Prisiekiu saule ir jos švytėjimu” (91), ir „Prisiekiu naktimi, kada jinai užkloja žemę” (92)?” [1]
*****
بِسْمِ اللَّـهِ الرَّحْمَـٰنِ الرَّحِيمِ
Vardan Allah Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo.
(وَاللَّيْلِ إِذَا يَغْشَىٰ)
(1) Prisiekiu naktimi, kada jinai užkloja žemę.
(وَالنَّهَارِ إِذَا تَجَلَّىٰ)
(2) Prisiekiu diena, kai ji nušvinta.
(وَمَا خَلَقَ الذَّكَرَ وَالْأُنثَىٰ)
(3) Prisiekiu Tuo, Kuris sukūrė vyrą ir moterį.
(إِنَّ سَعْيَكُمْ لَشَتَّىٰ)
(4) Be abejo jūsų pastangos ir darbai skiriasi.
(فَأَمَّا مَنْ أَعْطَىٰ وَاتَّقَىٰ)
(5) Bet tas, kuris yra dosnus ir dievobaimingas,
(وَصَدَّقَ بِالْحُسْنَىٰ)
(6) ir tiki Al-Husnā,
(فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْيُسْرَىٰ)
(7) Mes (Allah) padarysim jam jo lengvą kelią sklandžiu.
(وَأَمَّا مَن بَخِلَ وَاسْتَغْنَىٰ)
(8) O tas, kuris yra šykštus ir mano, kad jis pats yra save išlaikantis,
(وَكَذَّبَ بِالْحُسْنَىٰ)
(9) ir neigia Al-Husnā,
(فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْعُسْرَىٰ)
(10) Mes (Allah) padarysim jam sklandžiu jo kelią link blogybių.
(وَمَا يُغْنِي عَنْهُ مَالُهُ إِذَا تَرَدَّىٰ)
(11) Ir kokią naudą duos jam jo turtai, kada jis nugarmės į pražūtį?
*****
Prisiekimas žmonijos įvairove dėl jų pastangų ir pranešimas apie skirtingus to rezultatus
Allah prisiekia sakydamas:
(وَاللَّيْلِ إِذَا يَغْشَىٰ)
(Prisiekiu naktimi, kada jinai užkloja žemę) reiškia, kada ji užkloja kūriniją savo tamsumu.
(2) (وَالنَّهَارِ إِذَا تَجَلَّىٰ)
(Prisiekiu diena, kai ji nušvinta) reiškia – su jos šviesa ir jos švytėjimu.
(3) (وَمَا خَلَقَ الذَّكَرَ وَالْأُنثَىٰ)
(Prisiekiu Tuo, Kuris sukūrė vyrą ir moterį) tai yra panašu į Allah pasakymą:
(وَخَلَقْنَـكُمْ أَزْوَجاً)
“Mes sukūrėme jus poromis”. (78:8)
Tai taip pat panašu į pasakymą:
(وَمِن كُلِّ شَىْءٍ خَلَقْنَا زَوْجَيْنِ)
Ir Mes sukūrėme viską poromis.(51:49)
Ir taip pat kaip visi šie dalykai, kuriais yra prisiekiama, jie yra priešingi vieni kitiems, tai ir prisiekima yra priešingais dalykais.
Štai kodėl Allah sako:
(4) (إِنَّ سَعْيَكُمْ لَشَتَّىٰ)
(Be abejonės jūsų pastangos ir darbai skiriasi)
Tai reiškia, kad tarnų atlikti veiksmai taip pat yra priešingi ir skirtingi. Todėl, yra tie, kurie daro gera, ir tie, kurie daro bloga.
Allah tada sako:
(5) (فَأَمَّا مَنْ أَعْطَىٰ وَاتَّقَىٰ)
(Bet tas, kuris yra dosnus ir dievobaimingas (turintis taqwa))
Reiškia, kad jis duoda (aukoja) tai, kas jam buvo įsakyta, ir bijosi Allah savo reikaluose.
(6) (وَصَدَّقَ بِالْحُسْنَىٰ)
(ir tiki Al-Husnā) reiškia, tiki kompensacija už tai. Taip teigė Qatādah.[2] Khusaif sakė: „(tiki) atpildu (atsilyginimu) už tai“.
Tada Allah sako:
(7) (فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْيُسْرَىٰ)
(Mes padarysim jam jo lengvą kelią sklandžiu)
Ibn Abbas (رضي الله عنه) sakė: „tai reiškia link gerumo“ (vert. past. jam bus lengva daryti gerus darbus) [3]
Tada Allah sako:
(8) (وَأَمَّا مَن بَخِلَ)
(O tas, kuris yra šykštus) šykštus su tuo, ką jis turi.
(8) (وَاسْتَغْنَىٰ)
(ir mano, kad jis pats yra save išlaikantis) Ikrimah perdavė, kad Ibn Abbas sakė: “Tai reiškia, kad jis yra šykštus duoti iš savo turto ir mano, kad jam nereikia jo Viešpaties, Galingiausiojo ir Didingiausiojo”. [4] Taip buvo užrašyta Ibn Abi Hātim.
(9) (وَكَذَّبَ بِالْحُسْنَىٰ)
(ir neigia Al-Husnā) reiškia, jis neigia, kad yra atlygis pomirtinėje buveinėje (pomirtiniame gyvenime).
(10) (فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْعُسْرَىٰ)
(Mes padarysim jam sklandžiu jo kelią link blogybių) reiškia, kelią blogio. Panašiai Allah sako:
﴿ وَنُقَلِّبُ أَفْئِدَتَهُمْ وَأَبْصَـرَهُمْ كَمَا لَمْ يُؤْمِنُواْ بِهِ أَوَّلَ مَرَّةٍ وَنَذَرُهُمْ فِى طُغْيَانِهِمْ يَعْمَهُونَ ﴾
“Ir Mes nugręšime jų širdis ir akis, nes jie atsisakė patikėti iš pirmo karto, ir Mes paliksime jų piktnaudžiavimuose juos klaidžioti aklai”. (6:110)
Yra daugybė ajų su panašia reikšme, įrodančių, kad Allah apdovanoja sėkme tuos, kurie ketina gerą, o tie, kurie ketina bloga, yra apleidžiami, ir visa tai atitinka iš anksto nulemtus įsakymus (tai, ką Allah nulėmė). Taip pat yra daugybė tokių įrodančių chadisų.
Abu Bakr As-Siddiq (رضي الله عنه) perdavimas
Imamas Achmad užrašė iš Abu Bakr, kad jis sakė Allah Pasiuntiniui (ﷺ): „O Allah Pasiuntiny! Ar mes elgiamės pagal tai, kas buvo iš anksto nuspręsta (nulemta), o ar visa tai tik prasideda (t.y. dar reikalas nėra nuspręstas)?“ Jis (ﷺ) atsakė: „Iš tiesų tai vyksta pagal tai, kas jau buvo nuspręsta (nulemta)“. Tada Abu Bakr pasakė: „Tada kokia nauda daryti (gerus) darbus, o Allah Pasiuntiny?“. Jis (ﷺ) atsakė: „Kiekvienam bus palengvinta atlikti tai, kas ves jį link to, kam jis buvo sukurtas.“ [5]
Alī (رضي الله عنه) perdavimas
Al-Bukhārī užrašė iš Alī bin Abi Tālib (رضي الله عنه), kad jie (Kompanionai) buvo su Allah Pasiuntiniu (ﷺ) laidotuvėse Baqī' Al-Gharqad kapinėse, kai Pranašas (ﷺ) tarė: „Nėra nei vieno iš jūsų, kuriam jau nebūtų parašyta jo vieta – vieta Rojuje arba vieta Pragaro Ugnyje“. Jie tarė: „O Allah Pasiuntiny, ar mes turėtume pasikliauti tuo (būti priklausomi nuo to)?“ Jis (ﷺ) atsakė: „Darykite darbus, nes kiekvienam bus palengvinta atlikti tai, kam jis buvo sukurtas (patekti į Rojų arba Pragarą).“ Tada jis (ﷺ) parecitavo ają: „Bet tas, kuris yra dosnus ir dievobaimingas ir tiki Al-Husnā, Mes padarysim jam sklandžiu jo lengvą kelią." [6] iki ajos:
(لِلْعُسْرَىٰ)
(kelią link blogybių)
Jis (Imamas Al-Bukhārī) taip pat įrašė kitą panašų perdavimą iš Alī bin Abi Tālib (رضي الله عنه), kuriame jis sakė: „Mes buvome laidotuvėse Baqi Al-Gharqad kapinėse, kada Allah Pasiuntinys (ﷺ) atėjo ir atsisėdo. Taigi mes priėjome ir susėdome aplink jį ir jis su savimi turėjo lazdą. Tada jis (ﷺ) nulenkė galvą ir pradėjo kapstyti lazda žemę. Po to jis (ﷺ) tarė:
“Nėra nei vieno iš jūsų – ar tai nei vienos (sukurtos) sielos - kuriai jau nebūtų užrašyta vieta Rojuje arba Pragare, ir ar ji bus laiminga ar nelaiminga“.
Vyras tarė: „O Allah Pasiuntiny! Ar mes turėtume pasikliauti tik tuo, kas buvo užrašyta mums, ir palikti darbus, nes tas, kuris yra tarp laimingųjų, tada jis ir bus tarp laimingųjų, o tas, kuris yra tarp nelaimingųjų, tai jis ir bus tarp nelaimingųjų.“ Pranašas (ﷺ) atsakė:
„Tie žmonės, kurie yra iš laimingųjų, jiems laimingųjų žmonių darbai bus palengvinti. O tie, kurie yra iš nelaimingųjų, jiems nelaimingųjų žmonių darbai bus palengvinti.“ Tada jis (ﷺ) parecitavo ają:
„Bet tas, kuris yra dosnus ir dievobaimingas, ir tiki Al-Husnā, Mes padarysim jam jo lengvą kelią sklandžiu. O tas, kuris yra šykštus ir mano, kad jis pats yra save išlaikantis, Mes padarysim jam sklandžiu jo kelią link blogybių.” [7] Kiti grupės surinkėjai taip pat įrašė šį chadisą. [8]
Abdullah bin Umar (رضي الله عنه) perdavimas
Imamas Achmed įrašė iš Ibn Umar, kad Umar (رضي الله عنه) sakė: “O Allah Pasiuntiny, ar tu manai, kad veiksmai (darbai), kuriuos mes atliekame, yra jau nulemti (iš anksto), o ar tai kažkas tik ką beprasidedančio ar naujo“. Pranašas (ﷺ) atsakė:
„Tai yra kažkas, kas jau buvo iš anksto nulemta. Taigi, dirbk darbus, o Al-Khattab sūnau! Nes iš tikrųjų, kiekvienam asmeniui jo darbai bus palengvinti. Taigi, tie kurie yra iš laimingųjų tarpo, jie darys (dirbs) darbus dėl laimės (t.y. laimė bus jų atpildas), o tie, kurie yra iš nelaimingųjų tarpo, jie darys (dirbs) darbus dėl nelaimės.“ [9]
Šis chadisas buvo įrašytas At-Tirmidzi „Al-Qadar knygoje“ ir jis sakė, kad chadisas yra „hasan sahīh“ (geras, stiprus). [10]
Kitas chadisas perpasakotas Džābir
Ibn Džarīr užrašė iš Džābir bin Abdullāh, kad jis sakė: „O Allah Pasiuntiny! Ar mes atliekame darbus, nes tai jau buvo nulemta, o ar tai yra kažkas, ką atliekame tik dabar?“ Pranašas (ﷺ) atsakė:
„Tai reikalas, kuris jau buvo nulemtas“.
Tada Surāqah tarė: „Tai koks tada yra mūsų poelgių (darbų atlikimo) tikslas?“ Allah Pasiuntinys (ﷺ) tarė:
„Kiekvienam, kuris darys darbus, jam juos bus lengva daryti.“ [11]
Imamas Muslim irgi įrašė šį chadisą. [12]
Ibn Džarir įrašė iš Āmir bin Abdullāh bin Az-Zubair, kad jis sakė: „Abu Bakr Mekoje išlaisvindavo vergus, priėmusius islamą. Jis išlaisvindavo senukus ir moteris, po to kai jie priimdavo islamą. Taigi jo tėvas tarė jam: „O mano sūnau, aš matau, kad tu išlaisvini žmones, kurie yra silpni. Bet jeigu tu išlaisvintum stiprius vyrus, jie galėtų stoti su tavimi, ginti tave ir saugoti tave.“ Abu Bakr atsakė: „O mano tėve, aš tik noriu – ir aš manau, kad jis pasakė – to, kas yra su Allah.“ Kai kurie žmonės iš mano šeimos pasakė man, kad ši aja buvo apreikšta apie jį:
„Bet tas, kuris yra dosnus ir dievobaimingas ir tiki Al-Husnā, Mes padarysim jam jo lengvą kelią sklandžiu."[13]
Tada Allah sako:
(11) (وَمَا يُغْنِي عَنْهُ مَالُهُ إِذَا تَرَدَّىٰ)
(Ir kokią naudą duos jam jo turtai, kada jis nugarmės į pražūtį?)
Mudžāhid sakė: „Tai reiškia, kai jis mirs.“ [14] Abu Sālih ir Mālik, perduodami iš Zaid bin Aslam, sakė: „Kai jis nugarmės į Ugnį“. [15]
*****
إِنَّ عَلَيْنَا لَلْهُدَىٰ
(12) Iš tiesų, tai Mes (Allah), kurie vedame tiesiu keliu.
وَإِنَّ لَنَا لَلْآخِرَةَ وَالْأُولَىٰ
(13) Ir iš tikrųjų Man (Viešpačiui) priklauso paskutinysis (pomirtinis) gyvenimas ir pirmasis (šis gyvenimas).
فَأَنذَرْتُكُمْ نَارًا تَلَظَّىٰ
(14) Todėl Aš perspėjau jus su Ugnimi Talazzā (kuri liepsnoja)
لَا يَصْلَاهَا إِلَّا الْأَشْقَى
(15) Niekas nepateks į ją išskyrus nelaiminguosius (apgailėtinus),
الَّذِي كَذَّبَ وَتَوَلَّىٰ
(16) kurie neigia ir nusigręžia.
وَسَيُجَنَّبُهَا الْأَتْقَى
(17) Ir tie, kurie yra dievobaimingi (turintys taqwâ), jie bus nutolinti nuo jos (Ugnies):
الَّذِي يُؤْتِي مَالَهُ يَتَزَكَّىٰ
(18) kuris duoda (leidžia) iš savo turto, trokšdamas apvalos,
وَمَا لِأَحَدٍ عِندَهُ مِن نِّعْمَةٍ تُجْزَىٰ
(19) ir kuris nesitiki atlygio iš jų už savo dosnumą,
إِلَّا ابْتِغَاءَ وَجْهِ رَبِّهِ الْأَعْلَىٰ
(20) siekdamas savo Valdovo Veido, Pačio Aukščiausiojo.
وَلَسَوْفَ يَرْضَىٰ
(21) Ir jis, be abejo, bus patenkintas.
*****
Vadovavimas ir visa kita, nei tai, yra Allah Rankoje, ir Allah įspėjimas apie Pragarą
Qatādah sakė:
(12) (إِنَّ عَلَيْنَا لَلْهُدَىٰ)
(Iš tiesų, tai Mes, kurie vedame tiesiu keliu)
"Tai reiškia, kad Mes paaiškinsime, kas yra leistina ir kas uždrausta”.[16] Kiti sakė, kad tai reiškia: “Kiekvienas, kuris eina teisingu keliu, pasieks Allah (t.y. Pomirtiniame Gyvenime). Jie laiko šią ają panašią į Allah sakymą:
﴿وَعَلَى اللهِ قَصْدُ السَّبِيلِ ﴾
“Tai yra Allah pareiga paaiškinti, koks yra Tiesus Kelias” (16:9)
Tai buvo paminėta Ibn Džarīr. [17]
Allah sako:
(13) (وَإِنَّ لَنَا لَلْآخِرَةَ وَالْأُولَىٰ)
(Ir iš tikrųjų Man priklauso paskutinysis (pomirtinis) gyvenimas ir pirmasis (šis gyvenimas))
Tai reiškia, kad “jie abu priklauso Man ir Aš (Allah) turiu pilną jų kontrolę.”
Tada Allah sako:
(14) (فَأَنذَرْتُكُمْ نَارًا تَلَظَّىٰ)
(Todėl Aš perspėjau jus su Ugnimi Talazzā (kuri liepsnoja))
Mudžāhid sakė: „Liepsnojanti“. Imamas Achmed įrašė iš Simāk bin Harb, kad jis girdėjo An-Nu'mān bin Bašīr sakantį pamokslą, kuriame jis sakė: „Aš girdėjau Allah Pasiuntinį (ﷺ) sakantį pamokslą, kuriame jis sakė:
„Aš perspėjau jus Ugnimi“.
Ir jis pasakė tai tokiu balsu, kad jei žmogus būtų buvęs turguje, jis būtų tai išgirdęs iš tos vietos, kur aš dabar stoviu. Ir jis pasakė tai (su tokia galia), kad apdaras, buvęs ant jo peties, nukrito ant jo kojų.“ [19]
Imamas Achmed užrašė iš Abu Ishaq, kad jis girdėjo An-Nu'mān bin Bašīr sakantį pamokslą, kuriame jis sakė: „Aš girdėjau Allah Pasiuntinį (ﷺ) sakant:
„Iš tiesų, Teismo dieną, iš Ugnies tarpo žmonių, lengviausiai bus nubaustas tas žmogus, kuris po kojų padais turės dvi anglis, verčiančias jo smegenis užvirti“. [20] Imamas Al-Bukchārī taip pat įrašė šį perdavimą.[21]
Muslim užrašė, kad Abu Ishaq perdavė iš An-Nu'mān bin Bašīr, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė:
„Iš tiesų, lengviausia bausmė, kurią gaus Pragaro žmonės, bus žmogaus, turinčio du sandalus, kurių dirželiai bus padaryti iš ugnies, priverčiančios jo smegenis virti taip, kaip verda katilas. Ir jis negalvos, kad yra kas nors, kas gautų kančią didesnę nei jo, nors jo gauta bausmė bus iš visų lengviausia.“ [22]
Allah sako:
(Niekas nepateks į ją išskyrus nelaiminguosius (apgailėtinus)) reiškia, kad nei vienas nepateks į ją ir nebus jos apsuptas, išskyrus pačius nelaimingiausius. Tada Allah paaiškina, kas yra patys nelaimingiausieji, sakydamas:
(15) (الَّذِي كَذَّبَ)
(kurie neigia) reiškia, neigia savo širdyje.
(15) (وَتَوَلَّىٰ)
(ir nusigręžia) reiškia, nuo veiksmų atliekamų galūnėmis ir veiksmų atitinkančių islamo stulpus.
Imamas Achmed užrašė iš Abu Huraira, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė:
„Visi mano pasekėjai įžengs į Rojų Teismo Dieną, išskyrus tuos, kurie atsisako“. Jie (Kompanionai) paklausė: „O Allah Pasiuntiny, kas to galėtų atsisakyti?“ Jis (ﷺ) atsakė: „Kiekvienas, kuris paklūsta man, pateks į Rojų, o kiekvienas, kuris nepaklūsta man, tas atsisakė.“ [23] Al-Bukchārī taip pat įrašė šį chadisą. [24]
Allah tada sako:
(17) (وَسَيُجَنَّبُهَا الْأَتْقَى)
(Ir tie, kurie yra dievobaimingi (turintys taqwâ), jie bus nutolinti nuo jos (Ugnies)) reiškia, teisingieji, tyri, patys dievobaimingiausieji bus išgelbėti nuo Ugnies.
Tada Jis paaiškina, kas jie tokie yra, sakydamas:
(18) (الَّذِي يُؤْتِي مَالَهُ يَتَزَكَّىٰ)
(kuris duoda iš savo turto (leidžia), trokšdamas apvalos) reiškia, kuris leidžia savo turtą paklūsdamas savo Valdovui, siekdamas apsivalyti save, savo turtą ir viską, ką Allah suteikė jam iš tikėjimo ir pasaulietinių dalykų.
(19) (وَمَا لِأَحَدٍ عِندَهُ مِن نِّعْمَةٍ تُجْزَىٰ)
(ir kuris nesitiki atlygio iš jų už savo dosnumą) reiškia, kad jo turtas dalinamas ne dėl to, kad jis gautų kokią nors malonę iš kito asmens, kad jie grąžintų jam kažką gero atgal ir dėl to jis duoda tam, kad gautų kažką atgal. Jis leidžia savo turtą
(20) (إِلَّا ابْتِغَاءَ وَجْهِ رَبِّهِ الْأَعْلَىٰ)
(siekdamas savo Valdovo Veido, Pačio Aukščiausiojo) reiškia, tikėdamasis gauti malonę pamatyti Jį paskutinėje buveinėje - Rojaus Soduose. Allah tada sako:
(21) (وَلَسَوْفَ يَرْضَىٰ)
(Jis, be abejo, bus patenkintas) reiškia, iš tiesų, turintys šias savybes asmenys, bus patenkinti.
Šio apreiškimo priežastis ir kilnūs Abu Bakr (رضي الله عنه) ypatumai
Daugybė tafsyro mokslininkų minėjo, kad šios ajos buvo atskleistos apie Abu Bakr As-Siddīq. Kai kurie iš jų netgi minėjo, kad dėl to yra Korano komentatorių konsensusas (vienbalsis sutarimas). Nėra abejonės, kad tai jis yra minimas šių ajų reikšmėse, ir apskritai jis yra labiausiai nusipelnęs iš Ummos būti apibūdintas šiomis savybėmis. Kaip ir Viešpaties pasakyme:
(Ir tie, kurie yra dievobaimingi (turintys taqwâ), jie bus nutolinti nuo jos (Ugnies): kuris duoda iš savo turto, trokšdamas apvalos, ir kuris nesitiki atlygio iš jų už savo dosnumą)
Taigi Abu Bakr buvo pirmaujantis ir pralenkiantis kitus iš visos ummos (musulmonų tautos), šiomis savo savybėmis ir taip pat kitomis pagirtinomis savybėmis. Iš tiesų, jis buvo teisingas, dievobaimingas, labdaringas, dosnus ir jis visada leisdavo savo turtą, paklusdamas Savo Šeimininkui (Allah) ir padėdamas Allah Pasiuntiniui (ﷺ). Kiek daug dirhamų ir dinarų jis išleido siekdamas Jo Veido - Viešpaties Didingiausiojo. Ir nelaikė nei vieno iš žmonių skolingais jam kokios nors malonės ir atlygio iš jų. Tiksliau sakant, jo kilnios savybės ir nuoširdumas buvo netgi rodomi visų kitų genčių vadovams ir vadams. Štai kodėl Urwah bin Mas'ūd, kuris buvo Thaqīf genties vadas, sakė jam Hudaibijos sutarties dieną: “Prisiekiu Allah, jei aš neturėčiau tau kokios nors skolos, kurios aš nebūčiau atidavęs, aš atsakyčiau tau į tavo kvietimą (kvietimą į islamą)”. Abu Bakr As-Siddīq supyko ant jo dėl tokio pasakymo (t.y. dėl “aš esu skolingas tau kažką”). Taigi, jei tai buvo jo pozicija su arabų vadais ir genčių vadovais, tai kaip būtų buvę su kitais nei jie.
Taigi, Allah sako:
(Ir kuris nesitiki atlygio iš jų už savo dosnumą, siekdamas savo Valdovo Veido, Pačio Aukščiausiojo. Jis, be abejo, bus patenkintas)
Ir dviejuose sachych rinkiniuose yra įrašyta, kad Allah Pasiuntinys (ﷺ) sakė:
“Kiekvieną, kuris parengė du jojamuosius gyvulius vardan Allah, Rojaus vartų saugotojai kvies jį sakydami: “O Allah tarne, tai yra gerai”. Taigi Abu Bakr sakė: “O Allah Pasiuntiny, nei vienas iš jų neturės jokių poreikių. Ar iš jų bus nors vienas, kuris bus pakviestas?” Pranašas (ﷺ) atsakė: “Taip, ir aš tikiuosi, kad tu būsi vienas iš jų”. [25]
Išnašos:
[1] Fath Al-Bāri 2:234, Muslim 1:340.
[2] At-Tabari 24:470.
[3] Ad-Durr Al-Manthūr 8:535.
[4] At-Tabari 24:472.
[5] Ahmad 1:5. Panašiai Muslim Nr. 17 "Book of Faith".
[6] Fath Al-Bāri 8:578, 579.
[7] Fath Al-Bāri 8:579.
[8] Muslim no. 2039, 2040, Abū Dāwūd 5:68, Tuhfat Al-Ahwadhi 6:340, 9:270, An-Nasā'ī Al-Kubra 6:516, 517, Ibn Mājah 1:30.
[9] Ahmad 2:52.
[10] Tuhfat Al-Ahwadhi 6:933.
[11] At-Tabari 24:475.
[12] Muslim 4:204.
[13] At-Tabari 24:473 (chadisas turintis keletą trūkumų).
[14] At-Tabari 24:476.
[15] At-Tabari 24:476. Al-Qurtubi 20:85.
[16] At-Tabari 24:477.
[17] At-Tabari 24:477.
[18] At-Tabari 24:477.
[19] Ahmad 4:272.
[20] Ahmad 4:274.
[21] Fath Al-Bāri 11:424.
[22] Muslim 1:196.
[23] Ahmad 2:361.
[24] Fath Al-Bāri 13:263.
[25] Fath Al-Bāri 7:23, Muslim 2:712.
(Knygos puslapiai 503 - 515)
No comments:
Post a Comment