Islamo Pirmtakų Religija: Skyrius Nr. 58 - Veidmainiai nepasitiki Allah (ﷻ)

Allah Išaukštintasis sako:

﴿ثُمَّ أَنزَلَ عَلَيْكُمْ مِّن بَعْدِ الْغَمِّ أَمَنَةً نُّعَاساً يَغْشَى طَآئِفَةً مِّنْكُمْ وَطَآئِفَةٌ قَدْ أَهَمَّتْهُمْ أَنْفُسُهُمْ يَظُنُّونَ بِاللَّهِ غَيْرَ الْحَقِّ ظَنَّ الْجَـهِلِيَّةِ يَقُولُونَ هَل لَّنَا مِنَ الاٌّمْرِ مِن شَىْءٍ قُلْ إِنَّ الاٌّمْرَ كُلَّهُ للَّهِ يُخْفُونَ فِى أَنْفُسِهِم مَّا لاَ يُبْدُونَ لَكَ يَقُولُونَ لَوْ كَانَ لَنَا مِنَ الاٌّمْرِ شَىْءٌ مَّا قُتِلْنَا هَـهُنَا قُل لَّوْ كُنتُمْ فِى بُيُوتِكُمْ لَبَرَزَ الَّذِينَ كُتِبَ عَلَيْهِمُ الْقَتْلُ إِلَى مَضَاجِعِهِمْ وَلِيَبْتَلِىَ اللَّهُ مَا فِى صُدُورِكُمْ وَلِيُمَحِّصَ مَا فِى قُلُوبِكُمْ وَاللهُ عَلِيمٌ بِذَاتِ الصُّدُورِ ﴾

"Tuomet po nelaimės Jis nusiuntė žemyn jums apsaugą. Vienus iš jūsų apėmė miegas, kai kita jūsų dalis galvojo apie save ir klaidingai galvojo apie Allah - neišmanėliška mintim. Jie sakė: 'Ar mes turime kažkokį indėlį šiame reikale'. Sakyk: 'Iš tiesų reikalas visiškai priklauso Dievui.' Jie slepia savyje tai, ko jie nedrįsta atskleisti tau. Jie sako: 'Jeigu tik mes būtumėm galėję kažką padaryti kitaip, mes (kai kurie iš mūsų) nebūtumėm žuvę štai čia.' Sakyk: 'Netgi jeigu jūs būtumėt buvę savo namuose, jeigu jums lemta buvo žūti, jūs būtumėt iškeliavę į savo mirties lovas.' Taip jau nutiko dėl to, kad Allah jus išbandytų su tuo, kas (slypi) jūsų krūtinėse ir padarytų jūsų širdis tyromis. Ir Allah yra Tas, Kuris žino, kas jūsų krūtinėse." (Al-Imrān 3:154)

Skyriaus aktualumas Tauchydo knygai

Šiame skyriuje plėtojamas toks faktas, kad galvojimas gerai apie Allah (ﷻ) yra būtinas žmogaus tikėjimui monoteizmu, ir kad nepasitikėjimas Juo anuliuoja asmens tikėjimą juo (monoteizmu).

Žodžių frazės ir reikšmės

Galvojo apie Allah: tai yra veidmainiai, kurie taip galvojo.
Neišmanėliška mintim: kalba čia eina apie neišmanėlius žmones, kurie laikėsi tokios minties, kurie galvojo, kad Allah (ﷻ) nepaskirs Savo Pasiuntiniui (ﷺ) pergalės. Žodis 'neišmanėlius' reiškia tuos žmones iš Prieš-islamiško (neišmanymo ir tamsybių) periodo laikų.
Ar mes galėjome kažkuo pagelbėti šiame reikale: Jie turėjo omenyje, kad jie nebūtų laimėję, arba kad jie neturėjo pasirinkimo nuspręsti ar jiems išsiruošti į mūšį, ar ne.
Reikalas visiškai priklauso Dievui: Nei vienas negali sustabdyti ar pakeisti tai, ką Allah (ﷻ) nulėmė, kad išsipildytų.
Jie slepia savyje, ko jie nedrįsta atskleisti tau: Tie veidmainiai slepia savo širdyse islamo išsižadėjimą ir tiesos nepripažinimą, kas skiriasi nuo to, ką jie atskleidžia tau, o Muchammedai, savo apsimetėlišku tikėjimu tavąja žinia ir savo tvirtinimu, kad jie siekia kelio į šviesą (sekimo tiesa).

Likusios šio chadiso frazės ir reikšmės yra paaiškintos skyriuje “Nr.56 - Nepasitenkinimas dieviškuoju dekretu (lemtimi)”

Bendra Korano eilutės reikšmė

Šioje eilutėje Allah, Pašlovintas lai būna Jis, informuoja musulmonus apie tai, ką veidmainiai slėpė savo širdyse Uhud mūšio metu. Veidmainiai laikėsi neteisingos minties apie Allah (ﷻ) teigdami, kad Jis neskirs pergalės Savo Pasiuntiniui (ﷺ), nei kad Jo religija įsigalios (įsivyraus). Po to jie teigė, kad nei vienas iš jų nebūtų buvęs nužudytas, ir kad jie būtų laimėję, jeigu būtų turėję dominuojančią poziciją (pranašumą), ir jeigu Pranašas (ﷺ) ir jo kompanionai būtų pavaldūs jiems. Tačiau Allah (ﷻ) paneigė jų klaidingą argumentaciją ir patvirtino, kad jokie įvykiai nenutinka be Jo Nulėmimo ir to, kas užrašyta Al-Liauch Al-Machfūz (Apsaugotoje Lentoje) ir, kad Jo (ﷻ) nulemti įvykiai nesugrąžinami ir nepakeičiami.

Išvados:

Bet kas, kuris galvoja, kad Allah pastoviai leidžia neteisybei įsivyrauti vietoj tiesos, ir kad tiesa niekada nenugali, toks asmuo yra tolygus tokiems asmenims, kurie gyveno prieš islamiško periodo (neišmanymo ir tamsybių) laikais ir kurie laikėsi tokių klaidingų minčių apie Allah.
Ši eilutė patvirtina Viešpaties niekam nežinomą išmintį, kad Jis leidžia netiesai karts nuo karto nugalėti tiesą.
Ši eilute atskleidžia veidmainių blogą prigimties bruožą ir parodo, kad jų veidmainiškumas pasireiškia sunkių išbandymų metu.
Chadisas įrodo, kad Dieviškasis Dekretas ir Lemtis yra nenuginčyjamos tiesos.
Musulmonai privalo nuvyti tolyn tokias mintis apie Allah, kurios neatitinka Jo Didybės, Pašlovintas tebūna Jis.
Musulmonai privalo galvoti apie Allah tik gerai ir teigiamai.

*****

Allah (ﷻ) sako:

﴿ وَيُعَذِّبَ الْمُنَـفِقِينَ وَالْمُنَـفِقَـتِ وَالْمُشْرِكِينَ وَالْمُشْرِكَـتِ الظَّآنِّينَ بِاللَّهِ ظَنَّ السَّوْءِ عَلَيْهِمْ دَآئِرَةُ السَّوْءِ وَغَضِبَ اللهُ عَلَيْهِمْ وَلَعَنَهُمْ وَأَعَدَّ لَهُمْ جَهَنَّمَ وَسَآءَتْ مَصِيراً ﴾

“…tie, kurie galvoja apie Allah blogo pobūdžio mintimi. Tai juos ištiks blogo pobūdžio nelaimė. Allah užsirūstino jais ir prakeikė juos ir paruošė jiems Pragarą, ir skausminga jų laukia paskyrimo vieta." (Al-Fath 48:6)

Žodžių frazės ir reikšmės

Tie, kurie galvoja apie Allah blogo pobūdžio mintimi: žodis 'tie' reiškia veidmainius, kurie galvoja apie Allah neteisingai. Jie teigia, kad Allah neskirs Savo Pasiuntiniui (ﷺ) ir tikintiesiems pergalės.
Tai juos ištiks blogo pobūdžio nelaimė: Allah teigia, kad tie veidmainiai turės kęsti siaubingą bausmę ir pažeminimą, kurių jie negalės išvengti.
Allah užsirūstino jais ir prekeikė juos: Reiškia, kad ant jų tvyro Dievo rūstybė ir Jo Malonė nepasiekia jų.
Paruošė jiems: jau jų laukia Viešpaties paruošta vieta pomirtiniame gyvenime.

Bendra Korano eilutės reikšmė

Atsakydamas tiems, kurie neteisingai priskyria nepagrįstus kaltinimus Jam ir galvoja, kad Jis nepaskirs pergalės Savo Pasiuntiniui ir tikintiesiems, Allah Pašlovintasis sako, kad šie žmonės kentės neišvengiamos bausmės kančias ir jie nesusilauks Dievo Malonės. Po to Allah akcentuoja, kad Jis paruošęs jiems Pragarą, kuris yra parengtas jiems kaip pati blogiausia amžinoji buveinė, kurią jie neišvengiamai pasitiks.

Korano eilutės aktualumas skyriui

Bet kas, kuris mãno, kad Allah nepaskirs pergalės musulmonams prieš jų priešus, tas yra laikomas tokiu asmeniu, kuris galvoja apie Jį neteisingai.

Išvados:

Musulmonai yra įspėjami dėl neteisingo galvojimo apie Allah ir jų pareiga yra manyti apie Allah teigiamai.
Tas, kuris mãno apie Allah, kad nei Jis pasirūpina Savo Pasiuntiniu, nei Jis leidžia religijai įsigalioti, tas galvoja apie Jį netinkamai.
Korano eilutė įrodo, kad Allah užsirūstina ant Savo priešų ir prakeikia juos.
Pragaras yra baisi pabaiga abiems - ir netikintiesiems, ir veidmainiams.

*****

Ibnul-Kajjim (رحمه الله) komentuodamas apie šio skyriaus pirmąją eilutę sako:

"Kas liečia eilutėje minimą prasimanymą, tai jis yra paaiškinamas kaip blogo pobūdžio mintis, kurios laikėsi veidmainiai, kad atseit Allah neskirs pergalės Savo Pasiuntiniui (ﷺ) ir nei Jis leis religijai įsivyrauti, ir kad tai, kas juos ištiko, nėra iš Dieviškosios Lemties ir Jo Išminties. Tai jų mintys buvo pagrįstos Dieviškosios Išminties ir Lemties neigimu, ir jų tvirtinimu, kad Allah neišbaigs Savo Pranašo (ﷺ) misijos ir nei Jis leis jo religijai triumfuoti prieš visas kitas. Tai yra netikusi mintis, išlikusi iš veidmainių ir netikinčiųjų, minima sūroje Al-Fath (Pergalė). Ši mintis yra apbūdinta kaip velniška, kadangi ji neatitinka Dievo Didybės, Išminties ir tikrojo Pažado, be to ji neatitinka pagarbos Jam."

Ibnul-Kajjim (رحمه الله) prideda sakydamas:

"Panašus į tuos veidmainius yra asmuo, kuris klaidingai galvoja apie Allah (ﷻ) manydamas, jog Jis leidžia blogybėms triumfuoti vietoj tiesos, ir kad paskutinioji (t.y. tiesa) išnyksta. Taip pačiai, kai kurie žmonės neigia įvykius sekančius dieviškąja lemtim arba jie neigia, kad egzistuoja Dieviškoji Išmintis tame, ką Allah nulėmė (šlovė Jam), bet vietoj to, jie teigia, kad tai kas vyksta yra dėl abstrakčios valios. Apie tai Visa-Galintis Allah sako: "... Tai yra prasimanymas tų, kurie netiki; todėl vargas tiems netikintiesiems, kurie bus ugnyje." (Koranas, Sād:27) Dar labiau, dauguma žmonių galvoja apie Allah (ﷻ) netinkamai, kada jie analizuoja savo ir kitų žmonių likimus. Vieninteliai žmonės, kurie išvengia tokio nusikaltimo - galvoti apie Allah (ﷻ) blogai - yra tie, kurie turi nuovokumą apie Allah, apie Jo Vardus ir Atributus, Jo Išmintį ir iš jos išeinančius rezultatus, šlovę, kurios Jis vertas, ir Jo pažadą apsaugoti ir išlaikyti Savo religiją. Todėl išmintingi žmonės turi būti akylūs, kad neįvykdytų tokių nuodėmių, ir tie, kurie galvojo apie Allah (ﷻ) netinkamai, jie turėtų atgailauti už tai ir prašyti Dievo atleidimo. Jeigu mes galėtumėm patikrinti žmonių sielas, mes sužinotumėm, kad dauguma jų nėra patenkintos Dieviškąja Lemtimi ir kaltinančios likimą ir teigiančios, kad tas ir tas turėjo būti taip. Tačiau žmonės skiriasi šiame nusižengime. Todėl asmuo turėtų išegzaminuoti savo sielą dėl to, kad jis žinotų, ar jis esąs pats nuodėmėje ar ne.

Tuo atveju, jei jūs esate ne nuodėmėje, tuomet tai tikras pasisekimas;

Kitaip aš nemanau, kad jūs mėgausitės palaima (rojaus džiaugsmu)."

Žodžių reikšmės ir frazės:

Ibnul-Kajjim (رحمه الله) sako: Viršuje pacituoti žodžiai yra iš knygos pavadinimu "Zādul-Ma'ād" (Aprūpinimas anapus) parašytos Ibnul-Kajjim (رحمه الله). Šie žodžiai buvo paminėti Ibnul-Kajjim (رحمه الله) komentare apie Uhud mūšį. Jie cituojami šiame skyriuje, kad paaiškinti šios kilnios ajos reikšmę.

Jų mintys buvo pagrįstos Dieviškosios Išminties neigimu: Jų tvirtinimas dėl to, kas ištiko musulmonus per Uhud mūšį yra tas, kad tai nebuvo iš įžvalgios išminties. Tačiau, kas ištiko musulmonus per Uhud mūšį buvo dėka Allah išminties, apie kurią Jis (ﷻ) sako: "...Taip jau nutiko dėl to, kad Allah jus išbandytų su tuo, kas (slypi) jūsų krūtinėse ir padarytų jūsų širdis tyromis. Ir Allah yra Tas, Kuris žino, kas jūsų krūtinėse." (Al-Imrān 3:154)

Kas juos ištiko, nėra iš Dieviškosios Lemties: Veidmainiai teigė, kad jie nebūtų žuvę, jeigu jie nebūtų išsiruošę į kovą vardan Allah.

Ir jų tvirtinimu, kad Allah neišbaigs Savo Pranašo (ﷺ) misijos: Kada politeistai buvo dominuojantys Uhud mūšio metu, veidmainiai neteisingai mãnė, kad mūšis yra aiškus ir, kad musulmonai bus sutriuškinti nuo šakų iki šaknų.

(Knygos puslapiai 407 - 413)