111. Sūra Al-Masad arba Liahab

111. Sūra Al-Masad arba Liahab

سُوۡرَةُ لهب / المَسَد

بِسۡمِ ٱللهِ ٱلرَّحۡمَـٰنِ ٱلرَّحِيمِ

تَبَّتۡ يَدَآ أَبِى لَهَبٍ وَتَبَّ (١) مَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُ مَالُهُ ۥ وَمَا ڪَسَبَ (٢) سَيَصۡلَىٰ نَارًا ذَاتَ لَهَبٍ (٣) وَٱمۡرَأَتُهُ ۥ حَمَّالَةَ ٱلۡحَطَبِ (٤) فِى جِيدِهَا حَبۡلٌ مِّن مَّسَدِۭ (٥)

Bismilliāhir-Rachmānir-Rachym.

"Tabbiat jadiāā 'aby liahabbi-vatabb. Mā 'aghnā 'anhu miāliuhu va mā kiasab. Sajasliā niāran ziātia liahabb. Vamra'atuhu chammiāliatal-chatab. Fyj džyjdihā chablium-mim-masad."

Allah Vardu, Pačio Maloningiausiojo, Pačio Gailestingiausiojo.

"Sunaikink Abū Liahab rankas ir sunaikink jį! Jo turtai ir vaikai neatneš jam naudos! Jis įžengs į Pragarą pripildytą liepsnomis! Ir jo žmona taip pat, kuri neša malkas. Ant jos kaklo yra susukta virvė iš Masad*."

*Masad reikšmės: 
(1) Ugnies virvė iš palmių pluoštų (lapų). 
(2) Taip pat ji yra iš kupranugarių odos arba jų kailio. 
(3) Reiškia geležinė apykaklė.