Islamo Pirmtakų Religija: Skyrius Nr. 47 - Pasijuokimas iš Dievo apreiškimų ar pranašų

Allah Išaukštintasis sako:

“Ir jeigu jūs paklausite jų, be abejo jie atsakys: “Mes tik šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjom…”. Sakyk: “Ar jūs ne Allah ir Jo eilutes, ir Jo Pasiuntinį išjuokėt?””

(Koranas, At-Taubah 9:65)

Skyriaus aktualumas Tauchydo Knygai

Šis skyrius pateikia verdiktą tiems, kurie juokiasi iš Allah Vardų, Kilniojo Korano arba Jo Pranašo. Juokimasis ar pasišaipymas iš jų yra tolygus netikėjmui, kuris anuliuoja monoteistinį tikėjimą.

Žodžių frazės ir reikšmės

Ir jeigu jūs paklausite jų: Adresatas yra Pranašas (ﷺ) ir įvardis “jų” reiškia veidmainius. Šiame kontekste Pranašui (ﷺ) yra liepiama paklausti veidmainių apie jų pasišaipymą iš Allah Pranašo (ﷺ) ir Korano.
Be abejo jie atsakys: Išreikšdami Pranašui (ﷺ) nenuoširdų pasiteisinimą (atsiprašymą).
Šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjom: Veidmainiai teigs, kad jie neketino išsižadėti ar pasišaipyti iš Allah, Korano ir Allah Pasiuntinio (ﷺ).
Sakyk: “Ar jūs ne Allah ir Jo eilutes ir Jo Pasiuntinį išjuokėt?: Tai yra dieviškasis paliepimas Pranašui (ﷺ) informuoti tuos veidmainius išbarimo forma, kad jų atsiprašymas jiems nieko neduos priešais Allah.

Bendra Korano eilutės reikšmė

Šioje eilutėje Allah informuoja Pranašą Muchammedą (ﷺ), kad jeigu jis (ﷺ) paklaustų tuos veidmainius apie jų pasišaipymą iš islamo religijos žodžiais konstatuojančiais netikėjimą, tai jie išsigintų, kad jie neketino neigti ar pašiepti jos, kad jie tik norėjo pajuokauti. Tačiau jų atsiprašymas jiems nieko neduos priešais Allah.

Korano eilutės aktualumas skyriui

Ši eilutė kartu su po ja sekančia eilute, toje pačioje suroje, paliudija netikėjimo įvykdymą tiems, kurie šaiposi iš maldavimų skirtų Viešpačiui, Jo Pasiuntinio ar Kilniojo Korano.

Išvados:

Šaipymasis iš Allah, Jo ajatų (eilučių, ženklų, apreiškimų), Pranašo (ﷺ), arba Korano yra poelgis išreiškiantis netikėjimą.
Tas, kas įvykdys netikėjimą ir tvirtins nieko neišmanantis apie tai, jo pasiteisinimas nebus pripažintas.
Žmogaus pareiga yra rodyti didelę pagarbą maldavimams skirtiems Viešpačiui, Jo Knygai ir Jo Pranašui (ﷺ).
Tas, kas ištaria žodžius išreiškiančius netikėjimą yra laikomas netikinčiu, netgi jeigu jis ir iš tikrųjų netiki pilnai tuo ką sako.

*****

Ibn Umar, Muchammed ibn Ka’b, Zaid ibn Aslam ir Katādah perdavė:

“Vieną dieną, per Tabūk mūšį, vienas žmogus, turėdamas omeny Pranašą (ﷺ) ir Kilniojo Korano recituotojus (jo kompanionus), tarė: “Mes nesam matę tokių godžių (išalkusių), meluojančių ir bailių žmonių, kaip tie Korano recituotojai.” Auf ibn Mālik jam atšovė: “Tu kalbi melą ir tu esi niekas kitas, bet vaidmainis. Aš pranešiu tai Allah Pasiuntiniui (ﷺ).” Ir jis nuėjo pranešti tai Pranašui (ﷺ), tačiau jis sužinojo, kad apreiškimas jį pasiekė anksčiau už jam pranešant. Todėl, tas veidmainis nuėjo pas Pasiuntinį (ﷺ), kai jis buvo išsiruošęs kelionei ir sėdėjo ant savo kupranugario. Priėjęs prie jo, jis tarė: “O Allah Pasiuntiny, mes tik šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjomės (žaidėm su žodžiais) kelionėje, kad nebūtų nuobodu (kad greičiau laikas praeitų).” Ibn Umar pasakė: “Aš atsimenu jį įsikibusį į Pranašo (ﷺ) kupranugario diržą, grublėti akmenys atsimušė į jo kojas jam bėgant, ir jis sakė: “Mes tik šnekučiavomės ir nerimtai kalbėjom (žaidėm su žodžiais)”.” Tačiau Pranašas (ﷺ) jam pasakė: “Ar jūs ne Allah ir Jo eilutes, ir Jo Pasiuntinį išjuokėt? Neieškok pasiteisinimų, tu išsižadėjai tikejimo po to, kai įtikėjai…”. Allah Pasiuntinys (ﷺ) net nežvilgterėjo į tą vyrą, nei jis ištarė daugiau nei tai, kas jam buvo apreikšta tose eilutėse.”

Trumpos biografijos

Ibn Umar yra Abdullāh Ibn Umar Ibnul Khattāb (رضي الله عنه); telaimina jį Allah.
Pilnas Muchammed Ibn Ka’b vardas yra Muchammed Ibn Ka’b Ibn Suleimān Al-Kurazī Al-Madanī (رضي الله عنه). Jis buvo patikimas mokslininkas. Jis mirė 120 metais po Hidžros; telaimina jį Allah.
Zaid Ibn Aslam (رضي الله عنه) buvo Umar Ibnul Khattāb vergu. Jis buvo gerai žinomas patikimas mokslininkas. Jis mirė 136 metais po Hidžros, telaimina jį Allah.
Pilnas Katādah vardas yra Katādah Ibn Du’āmah As-Sudūsī (رضي الله عنه). Jis buvo egzegetas ir chāfid (حافظ - tas, kuris mokėjo mintinai visą Koraną). Jis mirė kažkur apie 117 metais po Hidžros; telaimina jį Allah.
Pilnas Auf vardas yra Auf Ibn Mālik Al-Ašdžā’ī (رضي الله عنه). Pirmasis mūšis kuriame jis dalyvavo buvo Khaibar. Būrys pasekėjų pirmtakų perdavė apie jį keletą perdavimų. Jis mirė 73 metais po Hidžros; telaimina jį Allah.

Žodžių frazės ir reikšmės

Recituotojai: Tie, kurie recituoja Koraną ir jiems yra žinoma ajatų reikšmė.
Bailių žmonių: Čia turima omeny tada, kada jie yra akistatoje su priešu.
Diržą: tai yra dirželis, kuriuo užveržiamas bagažas ant kupranugario nugaros.

Bendra chadiso reikšmė

Šio chadiso perdavėjai kalba apie veidmainius, kurie dėl savo netikėjimo ir pavydo (pagiežos) blogai atsiliepė apie Pranašą (ﷺ) ir jo kompanionus ir pasišaipė iš jų. Tačiau Allah išviešino veidmainių blogus ketinimus per jų pačių kalbą. Dievobaimingi tikintieji išgirdę tokias siaubingas veidmainių kalbas išreiškė didelį nepasitenkinimą. Vienas iš jų, jausdamas didelį pavydą savo religijai (dėl tokio paniekinimo), nuėjo informuoti apie tai Pranašą (ﷺ) ir jis tai darė vardan Allah, siekdamas Jo malonės. Allah, kuris žino visas paslaptis ir nematomus, užslėptus dalykus, girdėjo jų kalbas ir Jis apreiškė tai Muchammedui (ﷺ) prieš kol jį pasiekė jo kompanionas. Allah Šlovingasis paskelbė tuos veidmainius netikinčiaisiais ir laikė jų pasiteisinimus (ir atsiprašymus) nepriimtinais. Tada vienas iš tų veidmainių atėjo pas Pranašą (ﷺ) atsiprašyti. Tačiau, Pranašas (ﷺ) laikydamasis Allah paliepimo, nepriėmė tokio atsiprašymo ir nepridėjo prie to nieko daugiau, bet tik parecitavo Korano ają apreikštą jam, išreiškiančią veidmainių papeikimą. Šis perdavimas interpretuoja prieš tai paminėtą Korano eilutę.

Išvados:

Perdavime minima eilutė paviešina veidmainių priešiškumą ir nepasitenkinimą, kurį jie laiko Viešpačiui, Jo Pasiuntiniui ir tikintiesiems.
Tas, kas pašiepia Allah, Jo eilutes ir Jo Pasiuntinį yra laikomas netikinčiu, netgi jeigu jis tik ketino pajuokauti.
Pranešimas atsakingiesiems asmenims apie nusikaltimus atliekamus labai nepaklusnių asmenų tam, kad juos sustabdyti nuo to, nėra apkalbinėjimas ar paslapčių išviešinimas. Išties tai yra poelgis skirtas vardan Allah, Jo Pasiuntinio (ﷺ), musulmonų lyderių ir eilinių žmonių.
Musulmonus reikia mokinti, kas yra Allah ir Jo Pasiuntinio (ﷺ) priešai.
Kai kurie pasiteisinimai negali būti pripažinti (ar pateisinami).
Musulmonai turi sergėtis nuo veidmainiškumo, kadangi Aukščiausiasis Allah paliudijo, kad tie veidmainiai tikėjo Juo prieš ištardami tuos netikėjimo žodžius.
Šaipymasis iš Allah, Jo Pasiuntinio ar Korano anuliuoja asmens tikėjimą Viešpačiu, netgi jei tas asmuo realiai netiki tais ironiškais pasakymais.